Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-176-565/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-07
Bylos Nr.: e2A-176-565/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34315-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: B. V.
Ieškovas: S. A.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-176-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34315-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2021 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui B. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir pagal atsakovo B. V. priešieškinį ieškovei S. A. dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui B. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 291 000 Eur; 2) ieškovei priteisti iš atsakovo 145 500 Eur piniginę kompensaciją, pinigus sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) iki visiško 145 500 Eur sumos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą sumokėjimo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo namui 145 500 Eur sumai; 4) įpareigoti ieškovę per 30 darbo dienų nuo visos priteistos piniginės kompensacijos sumos gavimo dienos išsikraustyti iš namo su visais savo daiktais; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog buvę sutuoktiniai neturi jokios galimybės gyventi kartu, kadangi kyla nuolatiniai barniai, visi konfliktai sprendžiami kviečiant policiją. Tai, kad tarp šalių yra akivaizdūs konfliktiški santykiai, yra konstatuota tiek Vilniaus apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 20 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi. Pagal vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį rašytinę konsultaciją, esamas vienbutis gyvenamasis namas buvo suprojektuotas ir pastatytas vienai šeimai. Atidalinti į du atskirus turtinius vienetus namo objektyviai negalima. Įvertinus patalpų paskirtį ir namo funkciją, buvo nustatyta, kad neįmanoma turto padalinti, priskiriant bendraturčiams turimas realiąsias dalis atitinkančias idealiąsias dalis; įvertinus gyvenamųjų kambarių insoliaciją, pastato funkciją, neįmanoma pastato atidalinti proporcingai naudingojo ploto ir gyvenamųjų patalpų santykiui, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai; įvertintus landšaftą ir privažiavimą prie sklypo, nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų, proporcingai padalinti sklypą, nustatyti patekimus į pastatą, nepažeidžiant bendraturčio interesų; įvertinus namo inžinerines sistemas, kurios išdėstytos skirtingose namo vietose ir patalpose, pastato techniniam atidalinimui reikalingos neadekvačiai didelės sąnaudos; neužtikrinami priešgaisriniai, higieniniai ir sanitariniai reikalavimai, nustatyti teisiniais reikalavimais; statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalu parengti detalaus plano korektūrą. Pagal UAB „Algidana“ 2018-05-18 pasiūlymą, vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į dvibutį numatoma statybų darbų kaina yra 67 155 Eur. Ieškovė neturėtų jokių finansinių galimybių savo lėšomis atlikti namo rekonstrukcijos darbų, todėl ieškovė prašo turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti kompensaciją. Atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės: atsakovui atiteko santuokoje įsteigta įmonė, atsakovas 2017 metais paveldėjo du žemės sklypus bei butą Vilniuje, vieną žemės sklypą ir butą yra pardavęs ir, ieškovės žiniomis, yra gavęs daugiau kaip 120 000 Eur. Atsakovas 2017-04-19 įregistravo įmonę „Koldūnas“. Tai reiškia, kad piniginė prievolė atsakovui sukels mažiau rūpesčių ir sumokėti turto vertę ieškovei jam nebus tokia didelė našta kaip ieškovei, jeigu turtas natūra būtų priteistas jai.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei S. A. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16, P-2 ir 1-1, atsakovui B. V. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir G-1, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 40 000 Eur kompensaciją arba ieškovei S. A. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir G-1, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 40 000 Eur kompensaciją, atsakovui B. V. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16, P-2 ir 1-1, taip pat teismo tvarka nustatyti, kad atsakovas turi ieškovės sutikimą statyti garažą žemės sklype, o taip pat paskirti atsakovui naudotis visa namo palėpe, kuri yra neįrengta ir plane nepažymėta.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės pozicija dėl konfliktų egzistavimo. Atsakovas turi savo verslą, kuris užima labai daug jo laiko, todėl iš esmės atsakovas grįžta namo tik pernakvoti ir netrukdo ieškovei. Jau 5-7 metus ieškovė ir atsakovas realiai nesusitinka, nors ir gyvena bendrame name. Name yra cokolinis ir pirmasis aukštai. Cokoliniame aukšte yra garažas, plane pažymėtas indeksu G-1, ir įrengtos gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais: 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16 ir P-2. Šioje namo dalyje ne tik įrengtas kambarys, bet yra sanitarinis mazgas, virtuvė bei laiptinė, per kurią galima patekti į pirmąjį namo aukštą (iš viso 57,56 kv. m). Pirmajame namo aukšte yra didelis gyvenamasis kambarys (indeksas 1-1), sujungtas su virtuve. Taip pat pirmajame namo aukšte yra gyvenamosios patalpos, kurios su pagalbinėmis patalpomis (sanitariniais mazgais, katiline ir kt.) užima 107,64 kv. m. Šios patalpos pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką tokiu būdu: ieškovei paskirti naudotis cokoliniame namo aukšte įrengtas gyvenamąsias patalpas (plane pažymėtas indeksais: 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16 ir P-2) bei pirmajame namo aukšte virš jų esančias patalpas (plane pažymėtas indeksu 1-1). Atsakovui prašoma nustatyti naudotis cokoliniame aukšte esančiu garažu (plane pažymėtas indeksu G-1) bei virš jo pirmajame aukšte esančiomis gyvenamosiomis patalpomis (plane pažymėta indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11). Nustačius tokią naudojimosi namu tvarką, ieškovei tektų naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 115,12 kv. m., o atsakovui – gyvenamosiomis patalpomis, kurių bendras plotas – 107,64 kv. m. Ieškovei naudotis tenkančioje namo dalyje yra 2 virtuvės, o atsakovui tenkančioje naudotis namo dalyje virtuvė nėra įrengta. Todėl, kaip kompensacija, atsakovui priteistinas naudotis garažas, kurio vertė yra žymiai mažesnė, nei kitų cokoliniame namo aukšte esančių patalpų, kurias prašoma priskirti naudotis ieškovei. Name yra elektros, dujų ir vandens įvadai, todėl ieškovei siūlomoje namo dalyje reikėtų padaryti atskirus įvadus, kurių įrengimas techniškai yra įmanomas ir pareikalautų nedidelių investicijų. Kadangi pagal siūlomą nustatyti naudojimosi namu tvarką ieškovei tektų mažesnė bendrojo namo ploto dalis, atsakovas siūlo jai sumokėti 40 000 Eur kompensaciją. Tokio dydžio kompensacija siūloma įvertinus, kad bendrojo namo ploto atsakovui tektų daugiau, o ieškovei daugiau tektų gyvenimui pritaikytų gyvenamųjų patalpų, tačiau garažas yra techninė patalpa ir netinkama gyvenimui, todėl jos vertė yra mažesnė. Namo rinkos kaina yra 196 000 Eur. Ši rinkos kaina nustatyta ekspertizės būdu, nėra nuginčyta, nėra pateikti jokie kiti šią rinkos kainą paneigiantys įrodymai. Tokia rinkos kaina nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šalims. Ieškovė nepagrįstai namo verte nurodė 291 000 Eur sumą, todėl iš atsakovo ieškovei už jos ½ dalį namo gali būti priteista tik 98 000 Eur kompensacija.

Šalies argumentai

5. Ieškovė prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, jog dėl konfliktiškų šalių santykių jau beveik metus ieškovė su sūnumi negyvena name. Įvertinus patalpų paskirtį ir namo funkciją, neįmanoma turto atidalinti, priskiriant bendraturčiams turimas realiąsias dalis atitinkančias idealiąsias dalis. Namas yra vienbutis, jo inžinerinių sistemų negalima atskirti į dvi savarankiškas sistemas arba tam reikalingos itin didelės piniginės lėšos. Sistemų atskyrimui reikėtų atlikti lauko bei vidaus griovimo, statymo ir apdailos darbus, įrengti naujus dujų, elektros, vandens, silpnųjų srovių įvadus su atskiromis apskaitomis už sklypo tvoros, įrengti naują nuotekynę. Taip pat reikėtų name išardyti esamas inžinerines sistemas ir įrengti naujas, įrengti naują techninę patalpą, didesnėje patalpų dalyje išardyti grindis, naujai išvedžioti šildymo sistemos vamzdynus, vandens ir nuotekų vamzdynus, sienose ir lubose pravesti elektros ir silpnųjų srovių kabelius. Tokiems darbams reikalingas statybos leidimas rekonstruoti pastatą, kuriam gauti reikalingas bendrasavininkų sutikimas, o šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl vėl prasidės teisminiai procesai. Įvertinus gyvenamųjų kambarių insoliaciją, pastato funkciją, neįmanoma pastato atidalinti proporcingai naudingojo ploto ir gyvenamųjų patalpų santykiui, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Elektros, dujų, vandens, silpnųjų srovių apskaitai yra vienas abonentas, o įvadai įrengti garaže. Visos inžinerinės komunikacijos pagal atsakovo pateiktą prašomą naudojimosi tvarką lieka bute Nr. 1. Sutartys dėl elektros ir dujų yra sudarytos atsakovo vardu. Sumontavus subabonentinius skaitiklius, ieškovė būtų priklausoma nuo atsakovo nuotaikos ir geros valios. Elektros ir dujų tiekėjai sutarčių pagal subabonentinius skaitiklius nesudaro. Dar ieškovei gyvenant name, nepavyko susitarti su atsakovu dėl mokėjimų už komunalines paslaugas. Be to, prie namo nėra parkavimo vietų, tik įvažiavimas į garažą, kurį užstačius automobiliu, nebus galimybės įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo. Namas pastatytas šlaite, todėl nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų, pastatyti naujo garažo su privažiavimu. Patekti į pirmo aukšto patalpas galima vidaus laiptais, kurie liktų mažesnėje namo dalyje arba lauko laiptais, vedančiais pro mažesnės dalies (patalpa 1-1) langus. Negalima aplink apeiti viso pastato, kad ieškovė ir atsakovas nesusitiktų. Namo inžinerinių sistemų atskyrimas reikalauja neadekvačiai didelių lėšų ir nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų ir nepriklausomų įėjimų į pastatą, tai reiškia, kad nėra galimybės pastato dalių naudoti savarankiškai kaip dvibučio gyvenamojo namo. Atsakovas nurodo, kad ieškovei tenkančio namo dalis yra verta 98 000 Eur. Atsakovas ieškovei siūlo sumokėti po 605,24 Eur už namo kvadratinį metrą Vilniaus mieste. Namo plotas yra 323,84 kv. m., t. y. ieškovei priklausanti ploto dalis 161,92 m². Ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto vertintojų konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad namo ½ dalies rinkos kaina šiuo metu yra 200 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo priešieškinio alternatyvus reikalavimas yra ne tik nelogiškas, tačiau prieštarauja protingumo kriterijams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui B. V. asmeninės nuosavybės teise namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei S. A. iš atsakovo B. V. 145 500,00 Eur piniginę kompensaciją, pinigus sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei S. A. iš atsakovo B. V. priteistos 145 500 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką B. V. namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 145 500 Eur sumai, iki visiško šiuo teismo sprendimu priteistos kompensacijos sumos ieškovei sumokėjimo, įpareigoti ieškovę S. A. per 30 darbo dienų nuo visos priteistos piniginės kompensacijos sumos gavimo dienos išsikraustyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visais savo daiktais.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

7.1. ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji jau 10 mėnesių gyvena pas giminaičius ir name gyventi nebeketina dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad šalių santykiai yra tokio lygmens, kad namo naudojimosi tvarkos nustatymas šiuo atveju būtų formalaus pobūdžio ir neturėtų prasmės. Neracionalu, įvertinus atsakovo poreikį dalijamam daiktui (nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas siekia išsaugoti nuosavybės teises į namą) bei ieškovės poreikį gyventi atskirai nuo atsakovo, nustatinėti naudojimosi namu tvarką. Visiškas daikto atidalijimas yra geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą;

7.2. namo padalinimas atsakovo nurodytu pareikalautų papildomų finansinių investicijų. Ieškovė pateikė vienbučio gyvenamojo namo 2018 metų rašytinę konsultaciją, kurioje nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo į dvibutį numatoma statybinių darbų kaina yra 67 155 Eur. Iš šio aiškinamojo rašto taip pat matyti nemažas būtinų atlikti darbų kiekis: inžinerinių tinklų atskyrimas (antro elektros įvado įrengimas, naujos apskaitos įrengimas, dalies patalpų elektros tinklo atskyrimas, naujo elektros skydelio įrengimas, antro dujų įvado įrengimas ir pan.); konstruktyvo keitimas (angų kirtimas sienose, naujai įrengiant inžinerinius tinklus ir atidalijant patalpas, angų kirtimas perdangoje, įrengiant naujus laiptus, angų kirtimas stoge ir pan.); apdailos darbai (esamų grindų demontavimas, elektros kabelių atskyrimas ir pan.). Byloje nėra paneigtas būtinųjų statybos (rekonstrukcijos) darbų poreikis, jų kiekis bei aplinkybė, kad šie darbai pareikalautų pakankamų finansinių ir laiko resursų;

7.3. namas yra 325,40 kv. bendro ploto. Natūralu, kad tokio dydžio namo rekonstrukcija tokiu būdu, kurį nurodo atsakovas (padalinant jį į dvi atskiras patalpas/butus), reikalautų ne tik pakankamai didelių finansinių investicijų, laiko sąnaudų, bet ir pačių ginčo šalių geros valios bei bendradarbiavimo organizuojant tokio pobūdžio darbus. Išklausius teismo posėdžio metu ieškovės pateiktus paaiškinimus, neabejotina, kad jau šioje stadijoje tarp šalių kyla ginčai dėl bet kurių su namo vidaus ir išorės aplinkos tvarkymu susijusių klausimų (žolės pjovimo ir pan.). Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo, kad negali gyventi su atsakovu, kuris neprižiūri namo aplinkos. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė kėlė klausimą dėl šių įrodymų įrodomosios galios, tačiau ginčo šalių išdėstyta nuomonė šiuo aspektu tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad tarp šalių jau šioje stadijoje vyksta konfliktas dėl klausimų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe valdomo turto priežiūra. Tarp šalių kyla nesutarimai dėl daugelio su rekonstrukcija susijusių klausimų (pavyzdžiui, dėl stovėjimo vietos automobiliams atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad automobiliams vietų yra daugiau nei reikalinga už sklypo ribų, tuo tarpu ieškovė teigia, kad prie namo nėra parkavimo vietų, tik įvažiavimas į garažą, kurį užstačius automobiliu, nebus galimybės įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo, namas yra pastatytas šlaite, todėl nėra galimybės įrengti papildomų vietų automobiliams ir pan.). Todėl šiuo atveju komunikavimas rekonstruojant pastatą tarp ginčo šalių yra komplikuotas ar net praktiškai neįmanomas;

7.4. kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaikyti nuosavybės teises į namą nebeturi jokio intereso. Tuo tarpu byloje ginčo, kad atsakovas turi poreikį išsaugoti nuosavybės teises į namą, nėra. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms: kad tarp šalių yra nutraukta santuoka (kas suponuoja, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški); ginčo šalių santykių konfliktiškas pobūdis lemia tai, kad buvusiems sutuoktiniams bus sudėtinga organizuoti statybos (rekonstrukcijos) darbus; ieškovė nebeturi jokio intereso ir poreikio gyventi name; aplinkybei, kad namo padalinimas į atskiras patalpas objektyviai pareikalautų papildomų finansinių resursų, namo naudojimosi tvarkos nustatymas šiuo atveju nebūtų racionaliausias ginčo išsprendimo būdas. Todėl atsakovo reikalavimai dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo atmestini;

7.5. nurodytų išvadų nepaneigia ir atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad namas pastatytas tokiu būdu, kad dalis namo stovi valstybei priklausančiame žemės sklype. Atsakovas nurodo, kad negalima atmesti galimybės, kad, esant tokioms sąlygoms, galimas kompetentingų valstybės institucijų reikalavimas nugriauti namą ar jo dalį ir tai, atsakovo teigimu, dar viena priežastis, kodėl bendraturčiai turėtų vienodai atsakyti už galimas pasekmes. Byloje šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, taigi tokie atsakovo teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, pernelyg nutolę nuo nagrinėjamoje byloje kilusių klausimų. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kvartale yra trijų namų bendrija ir visi namai yra ne savo ribose. Visų trijų namų savininkai yra padavę dokumentus Miesto plėtros departamentui dėl detalaus plano korektūros (pakoreguoti sklypo ribas), kadangi yra įvykusi klaida, šią situaciją žino Nacionalinė žemės tarnyba ir su ja bendradarbiaujama;

7.6. byloje pateikti įrodymai dėl namo vertės yra šie: UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ rašytinė konsultacija Nr. KP-15-09-04-I10, kurioje nurodyta namo vertė 2015-09-03 yra 250 000 Eur; 2016-08-16 Ekspertizės aktas Nr. E16-/08-16:02, kuriuo nustatyta namo vertė 2016-07-13 yra 196 000 Eur (Ekspertizės akto 46 p.); 2018-08-21 išrašas iš VĮ „Registrų centras“ svetainės (pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį), kuriame nurodyta namo vertė yra 291 000 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2020-06-19, metu, teismui pasiūlius ginčo šalims pateikti aktualius įrodymus dėl namo vertės, ieškovė pateikė CAPITAL nekilnojamojo turto brokerio konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad bendra viso namo vertė yra 400 000 Eur, turima ieškovės ½ namo dalis vertinama apytiksliai 200 000 Eur, neįskaitant turimo sklypo vertės, t. y. vieno kvadratinio metro kaina būtų apie 1 235,18 Eur. Atsakovas pateikė teismui VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro 2020-06-30 išrašą, kuriame nurodoma, kad namo vertė yra 277 000 Eur. Atsakovas teigia, kad net ir taikant ieškovės siūlomą metodiką, nėra aišku, kuo vadovautis, kadangi ieškovė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą nurodo, kad namo vertė yra 291 000 Eur, o pagal atsakovo teikiamą 2020-06-30 išrašą nurodoma vertė yra nebe 291 000 Eur, o 277 000 Eur. Nurodyti atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutinka vadovautis naujausia VĮ „Registrų centras“ pažymoje pateikta informacija (turto vertė yra 277 000 Eur), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo pateiktoje 2020-06-30 VĮ „Registrų centras“ pažymoje vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2016-01-21. Taigi vadovautis šiais duomenimis, kurie yra keturių metų ir kurie neatsispindi aktualios, naujausios turto vertės, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. 2016-08-16 ekspertizės akto duomenys taip pat yra keturių metų senumo. Ieškovė pateikė duomenis, kad Vilniaus mieste nėra nei vieno parduodamo namo dalies, kur vieno kvadratinio metro kaina būtų 1 000 Eur ir mažiau. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 145 000 Eur kompensaciją, t. y. mažiau nei po 900 Eur už vieną kvadratinį metrą, kas taip pat papildomai patvirtina, kad atsakovo nurodoma namo vertė yra neadekvati ir neatitinka šios dienos turto rinkos vertės;

Šalies argumentai

7.7. ieškovė, nurodydama 291 000 Eur turto vertę, remiasi VĮ „Registrų centras“ 2018-08-21 išrašu (atlikta paieška pagal unikalų numerį). Teismui nėra pagrindo nesivadovauti šiuo išrašu, juo labiau, byloje pateikta aukščiau nurodytų įrodymų, kuriuose nurodyta ir dar didesnė šio turto vertė – 400 000 Eur. Be to, remiantis viešai prieinama informacija ((duomenys neskelbtini)), matyti, kad, naujausiais duomenimis, namo vertė yra didesnė nei nurodo ieškovė – 300 000 Eur. Taigi turto vertė, kurią nurodo ieškovė, yra pagrįsta, objektyviai galima, ir ja nesiremti teismui nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant šiems duomenims, bei faktinei aplinkybei, kad namas yra vienoje patraukliausių ir brangiausių Vilniuje vietų – (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, namo vertė objektyviai atitinka ieškovės nurodomą vertę;

7.8. atsakovas, keldamas versiją, kad dėl turto specifiškumo (dalis namo stovi valstybinio žemės sklypo ribose) apskritai nėra galimybės nustatyti šio turto vertę, pateikė į bylą UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo skyriaus vadovo pažymą, kurioje nurodyta, kad objektyviai nustatyti rinkos vertę nėra galimybės, kadangi nagrinėjami objektai yra netipiniai rinkoje, su teisiniais neapibrėžtumais (gyvenamasis namas su žemės sklypu ar žemės sklypų dalimis, kai dalis gyvenamojo namo yra valstybinėje žemėje). Šiuo įrodymu nėra pagrindo vadovautis. Visų pirma, šis įrodymas nėra pasirašytas jį parengusio asmens. Antra, yra aukščiau išvardinta eilė turto vertę apibūdinančių įrodymų, įskaitant ekspertizės aktą, kuriuose ekspertai įvertino ir nurodė turto vertę. Dar daugiau, kaip jau minėta, į bylą yra pateikta tos pačios įmonės UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2015-09-04 rašytinė konsultacija, kurioje buvo įvertinti atskirai tiek žemės sklypas (570 000 Eur), tiek namas (250 000 Eur). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl turto specifikos apskritai nėra galimybės nurodyti ir įvertinti turto vertę;

7.9. ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašus apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, iš kurio matyti, kad atsakovas dar šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. dar 2017 metų rugsėjį, paveldėjo nekilnojamojo turto objektus – 230/344 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1338/2007 žemės sklypo (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, pardavęs šį turtą, atsakovas gavo 120 000 Eur. Atsakovo atstovė pripažino faktinę aplinkybę, kad, atsakovui pardavus paveldėtą turtą, liko 90 000 Eur, likusius 30 000 Eur jis investavo į UAB „Koldūnas“ veiklą. Atsakovas turi ir gali ieškoti būtų šias investicijas susigrąžinti. Dėl likusių 25 000 Eur, atsakovui, vykdančiam komercinę veiklą dviejose įmonėse, kuriam santuokos nutraukimo metu atiteko vienos iš įmonių UAB „Visa pica“ 100 proc. akcijų, bus galimybė sumokėti ieškovei jos prašomą kompensacijos sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovas B. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. įvykdžius skundžiamą sprendimą, liktų neišspręstas klausimas dėl žemės sklypo dalies, esančios po namu, nuosavybės. Tai akivaizdžiai prieštarautų CK 6.394 straipsniui, nes nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, kaip buvo, taip ir liktų, ieškovės (nors nuosavybės teisė į namą jau būtų atsakovo). Tuo tarpu, tenkinus priešieškinį, ir nustačius naudojimosi namu tvarką, klausimai, susiję su žemės sklypu nekiltų, nes namas, kaip ir žemės sklypas, šiuo metu abiem šalim priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Juo labiau, kad namas yra 324 kv. m. bendro ploto, ir nustatyti naudojimosi tokiu namu tvarką nebūtų problema. Vienas iš civilinio proceso tikslų, apibrėžtų CPK 2 straipsnyje, yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu yra užprogramuotas teisinis ginčas ateityje – neišsprendus klausimų, susijusių su žemės sklypo nuosavybės teise ir naudojimosi juo tvarka, ateityje teismo lauktų dar viena byla dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo;

8.2. kitas itin svarbus klausimas yra tai, kad dalis namo stovi gretimame sklype, priklausančiame valstybei. Aplinkybę, kad namas stovi netinkamai ir užima dalį greta esančio valstybinės žemės sklypo, patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad dėl naujų ribų nustatymo kreiptasi į valstybės ir savivaldybės institucijas. Teismas nepareikalavo jokių įrodymų ir/ar duomenų, su kokiais tiksliai prašymais kreiptasi į ieškovės nurodytas institucijas, kada kreiptasi, kokie tokių prašymų nagrinėjimo terminai ir, svarbiausia, kokios šių prašymų, jeigu jie buvo pateikti, patenkinimo perspektyvos. Viešai žinoma teismų praktika, kuomet teismų sprendimais savininkai įpareigojami nugriauti net ir seniai pastatytus pastatus, esančius saugomose, unikaliose vietose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įgaliotos institucijos neinicijuos teismo procesų ir namo savininkas bus įpareigotas nugriauti namą ar jo dalį, stovinčią valstybei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) regioniniame parke. Viso teismo proceso metu buvo keliamas klausimas dėl abiejų šalių atsakomybės, pastačius namą netinkamai. Visiškai realu, kad atitinkamų institucijų iniciatyva teismas įpareigos namą/jo dalį nugriauti. Tokiu būdu namo vertė taptų lygi nuliui ir būtų smarkiai pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Įvertinant CK 6.394 straipsnį, susidarė situacija, kuomet teismas, spręsdamas namo nuosavybės klausimą, de facto sprendė klausimą ir dėl po namu esančios žemės nuosavybės/naudojimo teisės, į procesą neįtraukdamas suinteresuotų asmenų. Dėl šios priežasties atsakovas ketina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkciją su paklausimais, kokios galimos namo netinkamos lokacijos pasekmės. Akivaizdu, jog nurodytos institucijos turi interesą šioje byloje, todėl teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes (o ne tik tas, kurios palankios ieškovei), privalėjo traukti šias institucijas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba asmenimis, teikiančiais išvadą, nes yra akivaizdus viešasis interesas;

8.3. atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Teismas, nustatydamas namo vertę, vadovavosi ieškovės pateiktu 2018-08-21 išrašu iš VĮ „Registrų centras“, kuriame nurodyta namo vertė yra 291 000 Eur. Atsakovas yra pateikęs į bylą 2020-06-30 išrašą, kuriame nurodoma namo vertė yra 277 000 Eur, tačiau teismas vadovavosi senesniu (2018-08-21) išrašu, motyvuodamas tuo, kad naujesniame išraše nurodyta, jog masinis vertinimas atliktas 2016 metais. Nežiūrint to, teismas vadovavosi išrašu, kuriame turto vertės nustatymo (masinio vertinimo) diena nenurodyta visiškai. Teismui turėjo kilti klausimas, kodėl dviejų tos pačios įstaigos išduotų dokumentų duomenys skiriasi, tačiau teismas nesiėmė veiksmų (pvz. pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, pateikti užklausą VĮ „Registrų centras“ ir pan.) neaiškumams pašalinti. Teismas ignoravo ir atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas“ pažymą, kad namo vertės dėl jo lokacijos specifiškumo nustatyti nėra galimybės. Nors yra akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė remiasi masinio vertinimo duomenimis, t. y. preziumuojant, kad namas neturi kokių nors ypatumų (konkrečiai dėl lokacijos, šiuo atveju). Teismas atmetė agentūros „Centro kubas“ pažymą, motyvuodamas tuo, kad ji nepasirašyta. Tuo atveju, jei teismui kilo abejonių dėl pažymos autentiškumo, jis galėjo nurodyti atsakovui pateikti pasirašytą dokumentą;

8.4. teismas atmetė ir byloje atliktos ekspertizės išvadą, kad namo vertė ekspertizės atlikimo dieną yra 196 000 Eur. Nors ir keturių metų senumo, tačiau namas vertintas ne masiniu vertinimu, o individualiai. Namo vertė (196 000 Eur) nustatyta teismo eksperto išvadoje, o taip pat fiksuota 2017-02-20 teismo sprendime ir apeliacine tvarka sprendimas šioje dalyje skundžiamas nebuvo;

8.5. byloje yra pateikta duomenų, kad namo vertė yra 196 000 Eur, 250 000 Eur, 277 000 Eur, 291 000 Eur, 400 000 Eur ir kad jo vertės (kaip nekilnojamojo turto objekto) nustatyti neįmanoma dėl lokacijos specifikos. Teismas, turėdamas pareigą nustatyti objektyvią tiesą byloje, privalėjo arba pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų arba išvesti vidurkį iš visų turimų duomenų;

8.6. teismas, spręsdamas, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti kompensaciją, rėmėsi informacija, kad jis yra gavęs palikimą (nekilnojamąjį turtą), kurį pardavė ir iš šio šaltinio turi lėšų. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad atsakovas šiuo metu disponuoja 90 000 Eur suma, kurios niekaip nepakaktų sumokėti priteistą kompensaciją. Atsakovas 30 000 Eur iš paveldėto turto pardavimo gautų lėšų investavo į savo įmonę UAB „Koldūnas“. Ši byla pradėta 2015 metais pagal ieškovės ieškinį, kuriame ji prašė jai priteisti ½ namo natūra. Apie jokias kompensacijas pirmą kartą nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme kalbama nebuvo. 2017 m. vasario 20 d. sprendimu teismas tenkino šį ieškovės prašymą ir namą padalino natūra, nustatydamas naudojimosi namu tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo dalyje dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Ir tik 2018-04-14 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo ieškovė pirmą kartą pareiškė reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjimo. Taigi, atsakovas, parduodamas paveldėtą turtą nežinojo, o ir neturėjo galimybės bei pareigos žinoti, kokius reikalavimus ieškovė pareikš teisme po pusės metų. Todėl teigti, kad atsakovas piktybiškai investavo lėšas į verslą, neva žinodamas apie ieškovės reikalavimus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo;

8.7. teismo nuomone, dėl tos priežasties, kad atsakovas turi įregistravęs dvi įmones, jam sugeneruoti papildomus 55 500 Eur nebus sudėtinga. Teismas visiškai nevertino atsakovo įmonių finansinės-ekonominės būklės, nors tokie dokumentai teismui buvo pateikti. Tai yra smulkios viešojo maitinimo įmonės, užsiimančios picų kepimu, koldūnų ir cepelinų gamyba ir pardavimu. Vertinant finansinius įmonės pajėgumus ir atitinkamai galimybę atsakovui gauti papildomus 55 500 Eur, būtina įvertinti, kad šių metų kovo-birželio mėnesiais buvo paskelbtas karantinas, o taip pat 2020-11-04 Vyriausybės nutarimu skelbiamas karantinas, kuris galios mažiausiai iki 2020-11-29. Visuotinai žinoma, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, didelė dalis jų bankrutavo;

8.8. skundžiamas sprendimas priimtas ignoruojant CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, suteikiančias prioritetą turto padalinimui natūra, t. y. įstatymas numato, kad tik esant neproporcingos žalos atsiradimo rizikai, vienam iš bendraturčių išmokama kompensacija pinigais. Skundžiamame sprendime nieko nepasakyta apie galimą žalą namui, atlikus atsakovo siūlomą atskyrimą. Teismas savo poziciją iš esmės grindžia ieškovės subjektyviu nenoru gyventi name, kurio dalis jai priklauso dalinės nuosavybės teise, tačiau įstatymas tokio pagrindo nenumato. Tokia teismo pozicija yra neobjektyvi, aiškiai suteikianti nepagrįstą prioritetą vienai iš ginčo šalių (ieškovei), nes vadovaujamasi abejotinos kilmės ieškovės pateikta 2018 metų rašytine konsultacija, kurioje neaišku kokiu pagrindu paskaičiuota, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija į dvibutį kainuotų 67 155 Eur. Teikiant tokią konsultaciją, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus, todėl toks dokumentas turėtų būti vertintinas itin kritiškai. Be to, teismas nesiaiškino, ar konsultaciją pateikę asmenys turi specialių žinių;

8.9. sutiktina su teismo pozicija, kad namo rekonstrukcija pareikalaus, be kita ko, ir šalių geros valios, tačiau vertinti, kad dėl esamų santykių tai neįgyvendintina, nėra faktinio pagrindo.

9. Ieškovė S. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatytas namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei (757/2000 dalys), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (758/2000 dalys) ir K. J. (485/2000 dalys). Ieškovė buvo patikslinusi ieškinį šioje byloje, nurodydama reikalavimą atidalinti namą ir žemės sklypą iš dalinės nuosavybės, tačiau su tuo nesutiko atsakovas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį tiek dalyje dėl žemės sklypo, tiek dėl namo atidalijimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl bylos nagrinėjimo ribų, nusprendė, kad šioje byloje privalo būti nagrinėjamas klausimas dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos sumokėjimo, tačiau negali būti nagrinėjamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės žemės sklypo nuosavybės ir kompensacijos sumokėjimo. Taigi apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neišsprendė žemės sklypo, ant kurio yra namas, nuosavybės ar naudojimosi tvarkos klausimo, prieštarauja įsiteisėjusioms teismo nutartims;

Atsiliepimas

9.2. atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad namas dėl to, kad iš dalies yra valstybiniame žemės sklype, gali būti nugriautas, ir jo vertė gali būti nulinė, taip pat, kad į bylą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtrauktos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcija. Nei vienai iš nurodytų institucijų teismo sprendimas šioje byloje nesukels jokių pasekmių. Byloje nėra jokių duomenų, kad namą ketinama ar planuojama griauti. Namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas 2003-02-18 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra ginčo, kad tiek namas, tiek greta stovintys namai dėl gretimų žemės sklypų išvesties koordinačių taškų klaidų pateko į kitą teritoriją, tačiau šis klausimas sprendžiamas ne nugriaunat namą, o tikslinant žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, kas šiuo metu yra atliekama ir apie tai apeliantui yra žinoma. Atsakovo atstovė neneigė ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių, kad žemės sklypo ribos yra tikslinamos detalaus plano korektūra;

Šalies argumentai

9.3. apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi ieškovės pateiktu VĮ Registrų centras išrašu, kvestionuoja šio įrodymo patikimumą ir nurodo, kad teismas turėjo kitaip įvertinti atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas“ pažymą, kad namo vertės dėl jo lokacijos specifiškumo nustatyti nėra galimybės. Šis motyvas yra nepagrįstas. Tas pats UAB „Centro kubas“ yra pateikęs rašytinę konsultaciją Nr. KP-15-09-04-I10, kurioje nurodyta namo vertė 2015-09-03 yra 250 000 Eur. Šį faktą pirmosios instancijos teismas įvertino. Pirmosios instancijos teismas klausė šalių dėl jų nuomonės skaičiuoti rinkos vertę išvedant vidurkį tarp skirtingų byloje esančių verčių. Ieškovė su tuo sutiko, atsakovo atstovė – ne. Apeliaciniame skunde ignoruojama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad pateiktoje 2020-06-30 VĮ Registrų centras pažymoje vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2016-01-21. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atsakovas neginčija. Pirmosios instancijos teismas sprendime atliko detalų visų byloje surinktų įrodymų, susijusių su namo verte, vertinimą, todėl motyvas dėl neteisingos turto vertės nustatymo turėtų būti atmestas;

9.4. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, tiek nagrinėjant bylos dalį pirmosios instancijos teisme iš naujo, ieškovė siūlė atsakovui parduoti tiek namą, tiek žemės sklypą ir gautas lėšas pasidalinti pusiau. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko, nes jis nenori ir neketina išsikelti iš namo, kurį pats pastatė. Tai reiškia, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu buvo kategoriška ir jis siekia išlaikyti nuosavybę į namą. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų sumokėti ieškovei kompensaciją už jam atitenkančią namo dalį, nes atsakovas gavo palikimą, kurį pardavęs, gavo ne mažiau kaip 120 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nuolatos keliauja po egzotines šalis. Net teisminės mediacijos metu, trukusios daugiau kaip pusę metų, atsakovas nei viename posėdyje negalėjo dalyvauti, nes buvo kelionėse. Tariantis su atsakovu ne tik dėl namo, bet ir dėl žemės sklypo išpirkimo (ne ginčo objekto šioje byloje), pastarasis nurodė, kad jis turi galimybę sumokėti 180 000 Eur. Akivaizdu, kad atsakovo turtas ir pajamos yra pakankamos, kad per 8 mėnesius sumokėti teismo priteistą kompensaciją;

9.5. pagal atsakovo pateiktą naudojimosi tvarką negalima izoliuotai naudotis nei visu pastatu, nei jo dalimis. Namas yra vienbutis, jo inžinerinių sistemų atskyrimui reikalingos didelės piniginės lėšos. Sistemų atskyrimui reikėtų atlikti lauko bei vidaus griovimo, statymo ir apdailos darbus, įrengti naujus dujų, elektros, vandens, silpnųjų srovių įvadus su atskiromis apskaitomis už sklypo tvoros, įrengti naują nuotekynę. Taip pat reikėtų name išardyti esamas inžinerines sistemas ir įrengti naujas, įrengti naują techninę patalpą, didesnėje patalpų dalyje išardyti grindis, naujai išvedžioti šildymo sistemos vamzdynus, vandens ir nuotekų vamzdynus, sienose ir lubose pravesti elektros ir silpnųjų srovių kabelius. Inžinerinių sistemų ir pastatų naujai statybai ar rekonstravimui privaloma parengti projektus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Visiems statybos darbams atlikti reikalingas bendrasavininkų sutikimas, o šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl vėl prasidės teisminiai procesai. Elektros, dujų, vandens, silpnųjų srovių apskaita yra viena, o įvadai įrengti garaže. Be to, namas pastatytas šlaite, esamas privažiavimas tik į garažą, todėl nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų prie namo, pastatyti naujo garažo su privažiavimu. Įvažiavus bent vienam automobiliui į kiemą, nebus galimybės įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo. Patekti į pirmo aukšto patalpas galima vidaus laiptais, kurie liktų mažesnėje namo dalyje arba lauko laiptais, vedančiais pro mažesniosios dalies langus. Ginčo šalims izoliuotai eksploatuoti namo nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcijos 2017 m. kovo 6 d. rašto Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), ribų keitimo Nr. 2-33 kopiją; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2016 m. spalio 21 d. rašto Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ribų keitimo Nr. A51-79087115(2.15.1.21-MP2) kopiją; Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų tikslinimo aiškinamojo rašto kopiją.

13. Nurodė, jog teikiami įrodymai paneigia apelianto argumentus, jog namas gali būti nugriautas. Tiek namas, tiek greta stovintys namai dėl gretimų žemės sklypų išvesties koordinačių taškų klaidų pateko į kitą teritoriją, tačiau šis klausimas sprendžiamas ne nugriaunat namą, o tikslinant žemės sklypo detaliojo plano sprendinius.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir įrodymus priimti. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teise teikiant naujus įrodymus nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami papildomi įrodymai yra susiję su kilusiu ginču – ieškovė teikiamais įrodymais siekia paneigti apeliacinio skundo argumentus, jog namas ar jo dalis gali būti nugriauti, taip pat įvertinusi tai, jog aplinkybės, įrodinėjamos šiais įrodymais, atsakovui yra žinomos (teikiamame Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų tikslinimo aiškinamajame rašte yra atsakovo parašas), įrodymai yra nedidelės apimties ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus įrodymus priima ir vertina sprendžiant ginčo klausimą (CPK 314 straipsnis).

Dėl klausimų, susijusių su šalims priklausančiu žemės sklypu, ant kurio stovi namas

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovės S. A. ir atsakovo B. A. (dabar – V.) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Teismas sprendimu, be kita ko, priteisė ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė naudojimosi namu tvarką.

18. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-619/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikino dalyje, kuria nustatyta naudojimosi namu tvarka, ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Ieškovė, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise skiriant namą ir žemės sklypą, o ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės reikalavimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo paliko nenagrinėtus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėti grąžinta tik bylos dalis dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Reikalavimu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės namo ir žemės sklypo nuosavybės keičiamas tiek pradinio ieškinio dalykas, tiek pagrindas, o tai buvo galima padaryti tik iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ginčo ribų išplėtimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

21. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-486-855/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta ieškovės reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės namo nuosavybės palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš naujo nagrinėti buvo grąžinta tik bylos dalis dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti klausimą ne tik dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, bet ir dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės namo nuosavybės, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo nuosavybės nebuvo pareikštas nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo, kuris nėra įtrauktinas į tarp sutuoktinių dalintiną turtą, nes ir taip priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nuosavybės neabejotinai peržengia bylos dėl santuokos nutraukimo ribas ir neturėtų būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė.

23. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu sprendimu liko neišspręstas klausimas dėl žemės sklypo dalies, esančios po namu. Konkrečiu atveju įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi šioje byloje konstatuota, kad žemės sklypo, ant kurio stovi namas, naudojimosi tvarkos nustatymo ar/ir atidalijimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako. Reikalavimus dėl žemės sklypo atidalijimo ir/ar naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovas gali reikšti inicijuodamas kitos civilinės bylos iškėlimą.

24. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės ir atsakovo suformuluotus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei dalyką buvo iš esmės išnagrinėta, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl ginčo dalyko, įvertino byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu šalių kilusio ginčo ir susiklosčiusios situacijos neišsprendė.

25. Apeliantas taip pat įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog dalis namo stovi gretimame sklype, priklausančiame valstybei, ir realu, kad atitinkamų institucijų iniciatyva teismas įpareigos namą/jo dalį nugriauti, dėl ko namo vertė taptų lygi nuliui, o atsakovo teisės ir teisėti interesai bus pažeisti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog byloje nėra jokių duomenų, kad namą planuojama griauti, taip pat, jog pagal ginčo dalyką nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo į bylą suinteresuotais asmenimis traukti atsakovo nurodomas institucijas.

26. Apelianto argumentus, susijusius su galimu namo nugriovimu, paneigia ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės pateikti įrodymai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2016 m. spalio 21 d. rašte nurodyta, kad nutarta inicijuoti detaliojo plano korektūros rengimo procedūrą, numatant sklypų (duomenys neskelbtini) ribų keitimą (praplečiant minėtų sklypų ribas į šiaurinę pusę, papildomai priperkant valstybinės žemės plotus taip, kad namai būtų pakoreguotose plotuose). (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcijos 2017 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad direkcija neprieštarauja detaliojo plano korektūros rengimui, kurio tikslas – pertvarkyti sklypų ribas, suformuojant jas prie esamų statinių, nekeičiant sklypų (duomenys neskelbtini) plotų. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų tikslinimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypų ribų keitimas.

27. Šiuo atveju, tiek namas, tiek greta stovintys namai dėl gretimų žemės sklypų išvesties koordinačių taškų klaidų pateko į kitą teritoriją, ir šis klausimas sprendžiamas tikslinant žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Pastebėtina, jog Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų tikslinimo aiškinamajame rašte yra apelianto parašas, taigi šios aplinkybės apeliantui neabejotinai yra žinomos.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo

28. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šių institutų taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą.

29. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, ar ieškovei S. A. ir atsakovui B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantis 323,84 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti atidalintas, priteisiant šį namą atsakovui (atitinkamai išmokant kompensaciją ieškovei), ar turėtų būti nustatyta namo naudojimosi tvarka, kurią siūlo atsakovas.

30. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

31. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio nuostatomis, teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 13 punktas).

33. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismas turi diskreciją netenkinti bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; civilinė byla Nr. e3K-3-77-403/2019).

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, jų konfliktiški santykiai išlikę iki šiol, ieškovė jau ilgą laiką yra išsikrausčiusi iš namo ir gyvena atskirai, tai yra nebeturi intereso išlaikyti nuosavybės teisių į namą, priešingai nei atsakovas, kuris siekia išlaikyti nuosavybę į namą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ginčo išsprendimas nustatant atsakovo siūlomą naudojimosi namu tvarką, šiuo atveju nebūtų racionaliausias ginčo sprendimo būdas.

35. Ginčo namas yra vienbutis ir byloje esantys statinio planai patvirtina, jog šiuo atveju šalys negalėtų izoliuotai naudotis nei visu namu, nei jo dalimis, atsakovo siūlomu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kito bendraturčio teisių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybos įstatymo bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.

36. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog konkrečiu atveju namo padalijimas išskiriant jį į du atskirus objektus, pareikalautų ne tik geros šalių valios, bet ir papildomų finansinių investicijų. Pagal byloje esančią vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį rašytinę konsultaciją tokie darbai kainuotų ne mažiau kaip 67 155 Eur. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš ieškovės pateiktos 2018 m. konsultacijos nėra aišku, kokiu pagrindu paskaičiuota, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija į dvibutį kainuotų 67 155 Eur, o taip neaišku, ar konsultaciją pateikę asmenys turi specialių žinių, teismas neturėjo pagrindo nesiremti konsultacijoje pateiktomis išvadomis ir skaičiavimais. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad konsultacija buvo atlikta šališkai. Atsakovas teismui neteikė jokių įrodymų dėl kitokios darbų vertės, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyviais.

37. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, abiejų šalių argumentus bei skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto atidalijimas turtą priteisiant atsakovui, o ieškovei išmokant kompensaciją pinigais konkrečiu atveju yra racionalesnis ir labiau atitinkantis šalių interesus turto padalinimo būdas.

Dėl kompensacijos priteisimo atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės

38. Nustačius, jog turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam bendraturčiui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram bendraturčiui jo dalį pinigais.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Nustatant kompensacijos dydį, kai kompensuojama pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį, turi būti skaičiuojama pagal bendraturčių bendrosios nuosavybės teise turimų dalių dydį. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

41. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

42. Taigi nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė, atidalinus namą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jį priteisus atsakovui, iš atsakovo priteisti 145 500 Eur piniginę kompensaciją, paskaičiuotą remiantis 2018-08-21 išrašu iš VĮ „Registrų centras“ svetainės (pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį), kuriame nurodyta namo vertė yra 291 000 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodoma namo verte nesutiko, nurodydamas, jog VĮ Registrų centro 2020-06-30 išraše nurodoma namo vertė yra mažesnė – 277 000 Eur.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas“ pažymą, kurioje nurodyta, kad namo vertės dėl jo lokacijos specifiškumo nustatyti nėra galimybės, o taip pat nepagrįstai atmetė byloje atliktos ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta namo vertė yra 196 000 Eur. Remdamasis nurodytais argumentais, atsakovas teigia, jog skundžiamu sprendimu buvo neteisingai nustatyta namo vertė.

45. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įrodymai, patvirtinantys ginčo namo vertę byloje yra šie: UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ rašytinė konsultacija Nr. KP-15-09-04-I10, kurioje nurodyta namo vertė 2015-09-03 yra 250 000,00 Eur; 2016-08-16 ekspertizės aktas, Nr. E16-/08-16:02, kuriuo turto vertė 2016-07-13 yra 196 000,00 Eur (ekspertizės akto 46 p.); 2018-08-21 išrašas iš VĮ „Registrų centras“ svetainės (pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį), kuriame nurodyta daikto vertė 291 000,00 Eur; CAPITAL nekilnojamojo turto brokerio konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad bendra viso namo vertė yra 400 000,00 Eur; VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro 2020-06-30 išrašas, kuriame nurodoma, kad namo vertė 2016-01-21 yra 277 000,00 Eur.

47. Minėta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas 2020-06-19 teismo posėdyje ginčo šalims pasiūlė pateikti aktualius namo vertės įrodymus. Atsakovas teismui pateikė 2020-06-30 VĮ Registrų centras išrašą, kuriame nurodyta 277 000 Eur namo vertė 2016-01-21. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, grįsdama savo reikalavimą priteisti 145 000 Eur kompensaciją, pateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose, lyginant su kitais byloje esančiais namo vertę patvirtinančiais įrodymais, yra nurodyta naujausia bendro turto vertė (291 000 Eur). Atsižvelgdama į bendrą turto įvertinimą, ieškovė matematiškai apskaičiavo jai tenkančios turto dalies vertę. Ieškovės pateikti duomenys yra tinkami, įstatymų reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis).

48. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui nesutinkant su ieškovės nurodoma namo verte, realiai buvo sudaryta galimybė kreiptis dėl namo dalies įvertinimo pas specialistus (CPK 12, 178 straipsnis), tačiau jis to nepadarė ir papildomų įrodymų dėl aktualesnės nei ieškovės nurodoma namo vertė teismui nepateikė. Apelianto nurodoma ekspertizės išvada taip pat yra parengta anksčiau, nei ieškovės pateiktas VĮ Registrų centro išrašas dėl namo vertės pagal unikalų numerį. Apeliacinio skundo argumentai, jog namo vertės dėl jo lokacijos specifiškumo nustatyti apskritai nėra galimybės, laikytini deklaratyviais, nes kaip minėta, byloje yra ne vienas rašytinis įrodymas, kuriame nurodoma namo vertė.

49. Pažymėtina ir tai, jog, spręsdamas dėl namo vertės, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik kiekvieną byloje esantį įrodymą, bet ir vertino į bylą pateiktų įrodymų visetą, skundžiamame sprendime argumentavo, kodėl remiasi būtent ieškovės pateiktais įrodymais, nurodydamas, kodėl kitus įrodymus atmeta. Be to, prieš padarydamas galutinę išvadą dėl namo vertės, teismas patikrino ir viešai prieinamą informaciją ((duomenys neskelbtini)), pagal kurią nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu vidutinė namo rinkos vertė (paieška pagal objekto unikalų numerį) yra netgi didesnė (300 000 Eur), nei nurodo ir remiasi ieškovė (291 000 Eur).

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, priešingai nei nurodo atsakovas, tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas.

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nesiaiškino, ar apeliantas turi finansinių galimybių sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą. Minėta, kad remiantis teismų praktika, esminis reikalavimas nustatant kompensacijos dydį yra tai, kad kompensacija būtų teisinga. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis).

52. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, jog atsakovo finansinė padėtis neleistų jam sumokėti ieškovei nustatyto dydžio kompensacijos ir šios aplinkybės apeliaciniame skunde nepaneigtos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas paveldėjo kelis nekilnojamojo turto objektus (230/344 dalis 3.4400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 1338/2007 žemės sklypo (duomenys neskelbtini); Butą/Patalpą-Butą adresu (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, jog pardavęs paveldėtą turtą, apeliantas gavo 120 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, iš parduoto paveldėto turto jam liko 90 000 Eur, likusius 30 000,00 Eur jis investavo į UAB „Koldūnas“ veiklą. Taigi apeliantas neneigia, jog turi 90 000 Eur sumą. Dėl likusios sumos, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantui nustatytas 8 mėnesių terminas, per kurį apeliantas, vykdydamas komercinę veiklą dvejose įmonėse, turės galimybę surinkti trūkstamą sumą ar ją pasiskolinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apelianto materialinė padėtis leidžia teismui pagrįstai teigti, jog jis gali sumokėti ieškovei priteistas sumas.

53. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atidalinta ieškovės nuosavybė iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. namas nuosavybės teise priteistas apeliantui, o iš jo ieškovei priteista kompensacija, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto 786,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteisiamos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė