- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-486-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34315-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- K. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui B. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal atsakovo B. V. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo K. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Subaru Forest“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Visa pica“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 090,00 Eur kompensaciją už ieškovės įvykdytą solidariąją prievolę bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti jo pavardę; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Vespa ET2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Visa pica“ akcijas; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Subaru Forest“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį priteisti iš atsakovo 1 448,10 Eur kompensaciją; ieškovei iš atsakovo priteisti 20 proc. jos nurodytos sumos, skirtos komunalinėms išlaidoms apmokėti, t. y. 1 236,00 Eur; atsakovui priteisti ½ jo patirtų išlaidų, skirtų komunalinėms išlaidoms apmokėti, t. y. 477,17 Eur bei padarius šiame punkte nurodytų kompensacijų užskaitą, ieškovei priteisti 759,05 Eur; atsakovui priteisti 1 150,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, susijusią su padalintinomis transporto priemonėmis; jei teismas nuspręstų netenkinti prašymo pripažinti UAB „Visa pica“ akcijas atsakovo asmenine nuosavybe ir dalintų jas lygiomis dalimis, tuomet priteisti iš ieškovės ½ atsakovo asmeninių lėšų grąžintų paskolų, kas sudaro 43 443,00 Eur bei nustatyti, kad prievolė kreditoriui Z. M. yra bendra šalių prievolė, paskirstytina pusiau; nustatyti tokią naudojimosi namu (duomenys neskelbtini), tvarką: leisti atsakovui B. A. naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-3; leisti ieškovei S. A. naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-6, 1-4, visomis kitomis namo patalpomis, esančiomis tiek cokoliniame aukšte, tiek ir pirmajame namo aukšte, leisti sutuoktiniais naudotis bendrai; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be kita ko, priteisė ieškovei S. A. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui B. A. asmeninės nuosavybės teise teismas taip pat priteisė ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė naudojimosi namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikino dalyje, kuria nustatyta namo esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo atidalinti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti: atsakovui asmeninės nuosavybės teise namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 291 000,00 Eur); ieškovei priteisti iš atsakovo ½ dalies namo vertės - 145 000,00 Eur kompensaciją, pinigus sumokant per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui B. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 757/2000 dalį, kurios vertė – 48 448,00 Eur; ieškovei S. A. priteisti iš atsakovo B. V. 757/2000 dalies žemės sklypo vertės 48 448,00 Eur piniginę kompensaciją, pinigus sumokant per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iki pilno 193 948,00 Eur sumos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą sumokėjimo, taikyti priverstinę hipoteką B. V. namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 193 948,00 Eur sumai.
6. 2019 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriuo prašoma: atidalinti turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovo nurodytu būdu, arba nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką atsakovo nurodytu būdu, taip pat reiškiami kiti reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė civilinėje byloje pareikštus reikalavimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamai dėl kompensacijų atidalinus turtą priteisimo, priverstinio hipotekos nustatymo, palikti nenagrinėtus; atsisakyti priimti atsakovo B. V. 2019 m. sausio 8 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus, susijusius su turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės; Nustatyti šalims terminą iki 2019 m. sausio 31 d. pateikti galutinai parengtus procesinius dokumentus (ieškinys/priešieškinis), kuriuose būtų reiškiami reikalavimai ir pateikta galutinė pozicija dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, pateikti naudojimosi namu projektus, kurie užtikrintų teisę naudotis tokia turto dalimi, kuri labiausiai atitiktų šalių turimas dalis nuosavybėje, suteikiančią galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas; nustatyti terminą atsiliepimams į ieškinį/priešieškinį pateikti ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 11 d. (įskaitytinai); pašalinti trečiąjį asmenį K. J. iš bylos.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, o reikalavimai dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nebegali būti naujai keliami ir nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė ginčo ribas, nurodydamas, kuriam klausimui yra grąžinama nagrinėti bylos dalis iš naujo – dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Jokios nuorodos į tai, kad pirmosios instancijos teismas privalo nagrinėti ir klausimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šiuo atveju nėra. Santuokos nutraukimo byloje šis klausimas pagal įstatymą nėra privalomų išspręsti klausimų sąraše. Ieškovė keičia ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką, reikšdama visiškai naują reikalavimą ne tik dėl namo, bet ir dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl susiklostė situacija, kuomet grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir tik ta apimti dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, susiformavo visiškai naujas ginčas, ieškovės pateiktas ieškinys turi savarankiško ieškinio požymius ir įvertinus šios bylos nagrinėjimo stadiją, turi būti nagrinėjamas savarankiškoje byloje, jei būtų pareikštas kaip savarankiškas ieškinys. Žemės sklypas bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ne tik šalims, tačiau ir su santuokos nutraukimu nieko bendro neturinčiam trečiajam asmeniui. Šį asmenį, esant žemės sklypo atidalinimo klausimui ir siekiant nustatyti realiąsias turto dalis, reikėtų įtraukti į bylą atsakovo statusu, kas iki šiol nagrinėjamoje byloje nėra padaryta, o tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė S. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad kai šalys turtą dalinasi natūra ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, sprendžiant naudojimosi ginčo namu tvarką, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti klausimą dėl turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektų pateikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs susidariusią situaciją ir savo kaip teismo vaidmenį šeimos byloje, visiškai nepagrįstai skundžiama nutartimi nutarė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, o reikalavimai dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nebegali būti naujai keliami ir nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje.
9.2. Pagal UAB „Algidana“ atliktą 2018-05-18 pasiūlymą, vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį numatoma statybų darbų kaina yra net 67 155,00 Eur. Ieškovė taip pat kreipėsi ir banką dėl 50 000 Eur kredito suteikimo, tačiau „Luminor“ bankas 2018 m. gegužės mėn. 18 d., įvertinęs klientės mokumo galimybes, nurodė, kad nėra galimybės ieškovei suteikti prašomą kreditą. Neatidalinus turto ir nesant galimybės skirti kiekvienam iš bendraturčių ieškovei ir atsakovui atskiras izoliuotas patalpas, gyventi kartu nėra galimybės, kadangi kyla nuolatiniai barniai, atsakovas ignoruoja bet kokį ieškovės kreipimąsi dėl bendrų ūkinių reikalų ir mokesčių.
9.3. Net jei įstatyme ir nėra imperatyvo, kad šeimos byloje privalomai turi būti išspręstas ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, esant tokiai susiklosčiusiai komplikuotai situacijai teismas negali atsisakyti spręsti šių reikalavimų ir neišspręsti tarp šalių kilusio ginčo tokiu būdu, kad būtų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas, kitu atveju ginčas nebus išspręstas ir šalys vėl turės inicijuoti teisminius ginčus.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Atsižvelgiant į ginčo specifiką, šiuo atveju yra tikslinga ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 757/2000 dalį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir ieškovei iš atsakovo priteisti (757/2000 dalies žemės sklypo vertės) piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas išsakė savo nuomonę, jog šalims pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti spręsti klausimą dėl turto atidalijimo ar kitokios, nei nustatyta sprendime, naudojimosi tvarkos projektų pateikimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia apeliacinės instancijos teismo nuomonė išsakyta tik motyvuojamojoje nutarties dalyje, kai tuo tarpu rezoliucinėje dalyje yra aiškiai įvardyta, kurioje dalyje sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, t. y. dalyje, kuria nustatyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka.
10.2. Ieškovei pakeitus ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą, ieškinys įgijo savarankiško ieškinio požymius ir, jei ieškovė tokį ieškinį pareikštų, jis galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovei pateikus naują ieškinį šioje byloje, reikalaujama spręsti klausimą ir dėl žemės sklypo, kuris visuomet šalims ir dar vienam asmeniui priklausė dalinės nuosavybės teise, todėl su santuokos nutraukimo byla nėra susijęs. Taigi, teismas teisingai atsisakė spręsti naujus reikalavimus šioje byloje. Ieškovei pakeitus ieškinio dalyką ir pagrindą, į šeimos bylą atsakovu turėtų būti traukiamas dar vienas asmuo, be to žemės sklypo padalinimo klausimas apskritai nėra ir nebuvo šios šeimos bylos nagrinėjimo dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu išsprendė visus šalių reikalavimus. Taigi, ginčas buvo pilnai išspręstas. Tai, kad ieškovė reiškia naujus reikalavimus, pateikdama naują ieškinį, yra ne 2017 m. vasario 20 d. teismo sprendimo pasekmė, o ieškovės nauji pageidavimai, nesusiję su pirminiu ginču.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi, be kita ko, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą, kuriuo nutraukta šalių santuoka, panaikinti dalyje, kuria nustatyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuojamojoje nutarties dalyje teismas nurodė, kad šiuo atveju, kai šalys turtą dalinasi natūra ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, sprendžiant naudojimosi ginčo namu tvarką pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti klausimą dėl turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektų pateikimo, kurie užtikrintų teisę naudotis tokia turto dalimi, kuri labiausiai atitiktų šalių turimas dalis nuosavybėje, būtų racionali ir suteikianti galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas, kas, tikėtina, maksimaliai sumažintų bendraturčių galimus nesutarimus ir užtikrintų namo efektyvų ir ekonomišką naudojimą.
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje expressis verbis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti klausimą ne tik dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, bet ir dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o teismo nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos, taip pat į tai, kad negali būti neatsižvelgiama į nutarties motyvus ir išaiškinimus, kurie, grąžinus bylą (jos dalį) nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismui tampa privalomi, nesutiktina su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas grąžino nagrinėti bylos dalį tik dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo.
14. Nagrinėjamu atveju tokia išvada negalėjo būti daroma dar ir todėl, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai susiaurindamas nagrinėjamo ginčo ribas, eliminavo galimybę nagrinėjamoje byloje atidalyti ginčo objekto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tokiu būdu galimai sumažinti bendraturčių galimus nesutarimus užtikrinant efektyvų ir ekonomišką namo naudojimą, o tuo pačiu ir užkirsti kelią galimiems ginčams ateityje.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas yra saistomas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų, o apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad naudojimosi ginčo namu tvarkos nustatymas šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas vieninteliu šalių ginčo sprendimo būdu, pažymėjo, jog tikslinga spręsti ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybių bei nurodė teismui pasiūlyti šalims atitinkamai tikslinti savo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Kitaip tariant, Vilniaus apygardos teismo tikslas, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, buvo įpareigoti pirmosios insntacijos teismą vertinti abi galimas alternatyvas, t. y. naudojimosi namu tvarkos nustatymą ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
16. Tokiu būdu klaidingas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties interpretavimas, nesivadovavimas nutartyje nurodytais motyvais, lėmė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtais ieškovės reikalavimus dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tuo pačiu nustatė terminą pateikti galutinai parengtus procesinius dokumentus, kuriuose būtų reiškiami reikalavimai ir galutinė pozicija tik dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, pateikti naudojimosi namu projektai ir pan.
17. Kita vertus, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo nebuvo reiškiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Reikalavimas dėl žemės sklypo, kuris nėra įtrauktinas į dalintiną tarp sutuoktinių turtą, nes ir taip priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neabejotinai peržengia bylos dėl santuokos nutraukimo ribas. Teismo vertinimu, toks reikalavimas neturėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
18. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė, reikšdama visiškai naują reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, keičia ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką. Šis klausimas, esant šalių ginčui, nesutarimui dėl žemės sklypo atidalijimo, neabejotinai turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, juo labiau, kad žemės sklypo atidalijimo klausimas paliestų ir dar vieno žemės sklypo bendraturčio, kuris buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniui, – K. J., teises ir teisėtus interesus.
19. Be to, žemės sklypo atidalijimo klausimo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neabejotinai prieštarautų ir proceso koncentruotumo principui, kadangi žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendrataučių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus, ir tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, todėl teismų praktikoje suformuota, jog reiškiant ieškinį dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, teismui turi būti pateiktas šiuo metu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančio žemės sklypo plano pagrindu parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas LR Žemės įstatyme, LR Teritorijų planavimo įstatyme ir LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (LAT 2006 m. vasario 8 d. nutartis, c.b. L.B., M.B., S.B. v E.K., Nr. 3K-3-101/2006). Neabejotina, jog šalims privalant parengti / pateikti tokį projektą, bylos nagrinėjimas nepagrįstai išsitęstų.
20. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad esant tokiai susiklosčiusiai komplikuotai situacijai teismas negali atsisakyti spręsti reikalavimų dėl žemės sklypo atidalijimo. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, jog teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje, vertindamas teisinio reglamentavimo ypatumus turto teisiniam režimui iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitus į bendrąją dalinę nuosavybę, yra pažymėjęs, kad atidalijimas, vienam iš bendraturčių pareikalavus, gali būti atliktas ir santuokos nutraukimo byloje, jeigu tai galima pagal CK 4.80 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011). Žemės sklypas ar jo dalis nagrinėjamu atveju nepriklausė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl teismas neturėjo pareigos spręsti nei dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, nei dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovės vertinimu, susiklostė komplikuota situacija, nereiškia, kad visos šalių teisinės problemos ir nesutarimai privalo būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Šalys turi teisę reikšti reikalavimus dėl žemės sklypo atidalijimo inicijuodamos kitos civilinės bylos iškėlimą.
21. Teismas pažymi, kad tenkindamas ieškovės atskirąjį skundą iš dalies, teismas nekeičia ir nenaikina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su teismo atsisakymu priimti atsakovo B. V. 2019-01-08 patikslinto priešieškinio reikalavimus, susijusius su turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir dėl šios nutarties dalies nepasisako, kadangi pats atsakovas B. V. atskirojo skundo dėl šios nutarties dalies nepateikė (o tik jis ir turėtų teisę skųsti teismo nutartį šioje dalyje), atsiliepime į ieškovės S. A. atskirąją skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartį laiko pagrįsta pilna apimtimi, prašė ją visą palikti nepakeistą.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas nutartį dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovės pareikštus reikalavimus dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atitinkamai dėl kompensacijos priteisimo, priverstinio hipotekos nustatymo, palikti nenagrinėtais, taip pat nustatyti ieškovei terminą pateikti galutinai parengtą ieškinį, kuriame būtų reiškiami reikalavimai ir pateikta galutinė pozicija dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo ir t.t., o kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 3 – 4 p. CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) S. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta ieškovės S. A. patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kompensacijos priteisimo, priverstinio hipotekos nustatymo, palikti nenagrinėtais, taip pat dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas pateikti galutinai parengtą procesinį dokumentą, kuriame būtų reiškiami reikalavimai ir pateikta galutinė pozicija dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, pateikti naudojimosi namu projektus, panaikinti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.