- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-12-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34315-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- B. A.
- Trečiasis asmuo
- Z. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui B. A., trečiajam asmeniui Z. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo B. A. priešieškinį ieškovei S. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – A.; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Subaru Forest, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Vespa ET2, valst.Nr. 70ACH, transporto priemonę VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 090 EUR kompensaciją už ieškovės įvykdytą solidariąją prievolę bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę A.; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Vespa ET2, valst.Nr. 70ACH, transporto priemonę VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 325,40 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Subaru Forest, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį (1/2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų) priteisti iš atsakovo 1 448,10 EUR kompensaciją; ieškovei iš atsakovo priteisti 20 proc. jos nurodytos sumos, skirtos komunalinėms išlaidoms apmokėti, t.y. 1 236,22 EUR; atsakovui priteisti ½ jo patirtų išlaidų, skirtų komunalinėms išlaidoms apmokėti, t.y. 477,17 EUR bei padarius šiame punkte nurodytų kompensacijų užskaitą, ieškovei priteisti 759,05 EUR; atsakovui priteisti 1 150 EUR kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, susijusią su padalintinomis transporto priemonėmis; jei teismas nuspręstų netenkinti prašymo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas atsakovo asmenine nuosavybe ir dalintų jas lygiomis dalimis, tuomet priteisti iš ieškovės ½ atsakovo asmeninių lėšų grąžintų paskolų, kas sudaro 43 443 EUR bei nustatyti, kad prievolė kreditoriui Z. M. yra bendra šalių prievolė, paskirstytina pusiau; nustatyti tokią naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: leisti atsakovui B. A. naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-3; leisti ieškovei S. A. naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-6, 1-4, visomis kitomis namo patalpomis, esančiomis tiek cokoliniame aukšte, tiek ir pirmajame namo aukšte, leisti sutuoktiniams naudotis bendrai; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1988-04-09, Kapsuko miesto CMS, akto įrašo Nr.90, tarp S. A. ir B. A. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokinę pavardę – A. Ieškovei S. A. priteisė asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį 325,40 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Subaru Forest, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė ieškovei S. A. iš atsakovo B. A. 1 488,10 EUR kompensaciją (už 50 vnt. įmonės akcijų). Priteisė ieškovei S. A. iš atsakovo B. A. 92,15 EUR kompensaciją už ieškovės sumokėtus namo išlaikymo mokesčius, atlikus priteistų sumų užskaitą. Priteisė atsakovui B. A. asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį 325,40 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), transporto priemonę Vespa ET2, valst.Nr. 70ACH, transporto priemonę VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Priteisė iš ieškovės S. A. atsakovo B. A. naudai 950 EUR kompensaciją už didesnės vertės ieškovei priteistą transporto priemonę. Nustatė naudojimosi namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas B. A. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-3; ieškovė S. A. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-6, 1-4; visomis kitomis namo patalpomis, esančiomis tiek cokoliniame aukšte, tiek ir pirmajame namo aukšte šalys naudojasi bendrai. Priteisė iš ieškovės A. atsakovo B. A. naudai 743,14 EUR bylinėjimosi išlaidų, atlikus priteistų sumų užskaitą. Priteisė iš ieškovės A. į valstybės biudžetą 2 201 EUR žyminio mokesčio ir 7 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo B. A. į valstybės biudžetą 1 505 EUR žyminio mokesčio ir 6,21 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių argumentus, konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia ne nuo 2012 metų, t.y. iki įsteigiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t.y. nuo 2015-10-06. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtimo namo esančio (duomenys neskelbtini) padalino jį šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Įvertinęs šalių siūlomas naudojimosi namu tvarkas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus, nes šia tvarka jam būtų suteikta galimybė naudotis ženkliai mažesne dalimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto, o ieškovės naudojimui paliktina turto dalis būtų neproporcingai didelė. Atsakovo siūlomą naudojimosi namu tvarką pirmosios instancijos teismas vertino kaip racionalesnę ir labiau atitinkančią abiejų sutuoktinių interesus, kadangi jis prašo suteikti galimybę naudotis jam dviem kambariais, o ieškovei – trimis kambariais, visą likusį plotą paliekant bendram naudojimui. Atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą ir nustatė jo siūlomą naudojimosi namu tvarką.Tarp šalių nesant ginčo dėl transporto priemonių, pirmosios instancijos teismas priteisė jas pagal realų jų naudojimą, t.y. ieškovei - Subaru Forest, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui - Vespa ET2, valst.Nr.70ACH. Šalims nesutariant dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šalių nurodytų automobilio verčių aritmetiniu vidurkiu (1000 EUR + 200 EUR : 2 = 600 EUR), konstatuodamas automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 600 EUR ir nesant ginčo dėl jo padalinimo po santuokos nutraukimo, priteisė jį atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 950 EUR (4 500 EUR : 2= 2 250 EUR; 3 200 EUR – 2 250 EUR = 950 EUR) kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, konstatavo, jog nėra galimybės padalyti įmonę natūra, nes siekiant vystyti sėkmingai verslą, šalių santykiams esant konfliktiškiems bendras verslas tarp šalių nėra įmanomas. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas vadovavosi nominalia akcijų verte – 2 896,20 EUR, kadangi kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokią akcijų vertę, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų privalėjo suvokti, kad dėl akcijų padalijimo kilo ginčas ir jų vertė bus aktuali, jei atsakovo reikalavimai būtų patenkinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 1488,10 EUR kompensaciją (už 50 vnt. įmonės akcijų), šias akcijas priteisdamas atsakovui.Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės ½ atsakovo asmeninėmis lėšomis grąžintų paskolų, kas sudaro 43 443 EUR, atmetė kaip neįrodytą. Pažymėjo, jog atsakovo pozicija dėl minėtų prievolių kreditoriams bei jo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teigti, kad būtent Z. M. paskolintas sumas atsakovas perskolino įmonei, negalima. Atsakovas, teigdamas, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai vystyti, turėjo pateikti mokėjimo pavedimus, kasos pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus ir pan., tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas neteikė.Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl ½ dalies už gyvenamojo namo sumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-10-25 priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t.y. nuo 2015-10-06, mokesčius už namo išlaikymą priteisė už laikotarpį nuo 2015-10-06 iki 2016-10-25. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisė pusė jos sumokėtų mokesčių – 569,32 EUR. Ieškovei neginčijant atsakovo sumokėtų mokesčių sumų, pirmosios instancijos teismas priteisė pusė jo sumokėtų mokesčių – 477,17 EUR.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria nutarta ieškovei iš atsakovo priteisti 1 488,10 EUR kompensacijos už 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios atitenka atsakovui; iš ieškovės atsakovui priteista 950 EUR kompensacija už didesnės vertės ieškovei priteistą transporto priemonę; nustatyti naudojimosi namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką; iš ieškovės atsakovui priteisti 743 EUR bylinėjimosi išlaidų, atlikus priteistų sumų užskaitą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padalinti natūra, šalims priteisiant asmeninėn nuosavybėn po ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų; atmesti atsakovo reikalavimą dėl naudojimosi namu, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo; priteisti pirmoje teismo instancijoje ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo. Pažymėjo, jog ieškiniu ieškovė prašė padalinti minėtas akcijas natūra, todėl šiam turto padalijimo būdui akcijų rinkos vertė nėra aktuali. Atsakovas priešieškinyje prašydamas pripažinti akcijas jo asmenine nuosavybe bei reikšdamas alternatyvų reikalavimą priteisti iš ieškovės 43.443 EUR kompensaciją už iš atsakovo asmeninių lėšų gražintos paskolos, skirtos picerijai įsteigti, nuo pirmojo procesinio dokumento pateikimo savo poziciją įrodinėjo neegzistuojančiomis aplinkybėmis, nepagrįstomis jokiais leistinais įrodymais. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog visas akcijas priteisti atsakovui natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 1 488,10 EUR kompensacijos, kurią sudaro nominali akcijų vertė – atsakovas priešieškinyje nebuvo pareiškęs, už tokį reikalavimą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų. Teismui nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijos yra bendras šalių turtas (šį faktą įrodinėjo ieškovė) ir nesant byloje jokių įrodymų, kodėl akcijos negali būti padalintos lygiomis dalimis ir valdomos kiekvienos iš šalių asmeniškai, byloje nei vienai iš šalių neteikiant jokių įrodymų apie ginčo akcijų rinkos vertę, teismas arba pats turėjo nustatyti akcijų rinkos vertę veikdamas aktyviai, arba turėjo padalinti akcijas natūra po ½ visų akcijų dalį. Vienintelis teismo argumentas, kad akcijos negali būti padalintos natūra, nes šalys nesikalba - nėra pakankamas pagrindas tokio Sprendimo priėmimui. Apeliantės nuomone, reali akcijų vertė turi būti nustatyta remiantis rinkos verte, bet ne nominalia verte, todėl argumentas, kad byloje nebuvo kitų duomenų, patvirtinančių akcijų vertę - negali būti pagrindas priimti tokį teismo Sprendimą, teismui pažeidžiant aktyvumo pareigą. Atsakovas, nurodydamas, kad geriau visos akcijos būtų priteisiamos jam, o ieškovei - kompensacija, turėjo pareigą pateikti duomenis apie realią rinkos vertę. Dėl akcijų rinkos vertės nustatymo atsakovas jokių prašymų nereiškė, t.y. atsiliepime į ieškinį nurodyto pageidaujamo akcijų padalijimo būdo pagrįstumo neįrodinėjo ir neįrodė.Apeliantės įsitikinimu, teismas nustatė neteisėtą naudojimosi namu tvarką ir šioje dalyje neteisėtai tenkino priešieškinio reikalavimą. Remiantis teismo nustatyta namo naudojimosi tvarka, šalims priskirtos naudojimuisi dalys nenustatytos po lygiai. Tokia tvarka yra pažeidžiami ieškovės interesai, kadangi jai atitekę kambariai yra ne tik kad pereinamieji, bet ir išsibarstę po visą pirmą aukštą. Nustatydamas naudojimosi tvarką teismas nenurodė kaip bus kompensuojama atsakovui už tai, kad ieškovei priskirtos didesnio ploto patalpos, o ieškovei už tai, kad atsakovas naudosis ieškovei naudotis paskirtomis dvejomis patalpomis, pro kurias atsakovas pateks į vonią. Tai reiškia, kad sprendimu teismas sukūrė naują ginčą, o ne išsprendė ginčą. Teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, o atsakovas prašydamas nustatyti tokią naudojimosi tvarką jos pagrįstumo neįrodė, todėl šioje dalyje atsakovo reikalavimas privalėjo būti atmestas.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl transporto priemonės VW Golf padalijimo ir papildomos 950 EUR vertės kompensacijos už ieškovei priteistą didesnės vertės transporto priemonę priteisimo. Nors pareikštame priešieškinyje atsakovas nesutiko su automobilio VW Golf nustatyta verte, tačiau prieštaravimo dėl tokio transporto priemonių padalinimo nenurodė, ir atskiro reikalavimo dėl kompensacijos nereiškė. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas neteisėtai ėmėsi turto vertintojo vaidmens ir automobilio VW Golf rinkos vertę nustatė neteisėtai. Atsakovas teismui pripažino, kad automobilį siekia parduoti už 1250 EUR, tačiau priešieškinyje jį vertino 1000 EUR, tuo tarpu ieškovė teigė, kad automobilio vertė 200 EUR. Iš pirmosios instancijos teismo paskaičiavimų nėra aišku, kodėl teismas skaičiuodamas automobilio vertės vidurkį į skaičiavimą neįtraukė 1250 EUR sumos. Atsakovas pats nurodo, kodėl jam atitekęs automobilis turi 1250 EUR vertę. Vadinasi atsakovui atiteko 1250 EUR vertės automobilis, 700 EUR vertės motoroleris ir 950 EUR kompensacija (viso 2900 EUR vertės), o atsakovei- 2250 EUR vertės turtas. Toks turto padalijimas pažeidžia ½ dalies principą.Ieškovė nesutinka ir su teismo Sprendimo dalimi, kuria yra paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas patenkintų ir atmestų ieškinio ir prieškinio reikalavimų dalį netinkamai nustatė proporcijas ir atliko paskaičiavimus. Ieškovė sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinys yra patenkintas 74 proc., o priešieškinis - 84 proc. Kiti likę priešieškinio reikalavimai buvo atmesti. Vienintelis iš dalies patenkintas atsakovo reikalavimas buvo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, teismui nusprendus santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl to laikytina, kad šioje dalyje šalys patyrė vienodas išlaidas ir jos nepriteistinos. Kiti atsakovo reikalavimai, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į ieškinį - negali būti vertinami kaip savarankiški atsakovo reikalavimai. Vertinant ieškinio reikalavimus akivaizdu, jog didžioji dalis ieškovės reikalavimų buvo patenkinti. Ieškovės ieškinyje nurodyto turtinio reikalavimo vertė sudarė 132 778,10 EUR, o patenkinto ieškinio suma - 129 740,25 EUR, taigi turtinis reikalavimas buvo patenkintas net 97,71 proc. Priešieškinis patenkintas ne kaip teismas nurodo - 84 proc, bet 0 proc., taigi, akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė netinkamai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. A. prašė jį atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas proceso teisės normas bei kasacinio teismo praktiką padalijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovė, nesutikdama su akcijų padalinimo būdu, niekaip nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė niekada realiai nedalyvavo ir nedalyvauja įmonės valdyme, o taip pat aplinkybės, kad esant konfliktui tarp šalių, įmonės valdymas abiems turint po 50 proc. akcijų taptų neįmanomas. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad akcijų vertė yra 2 919,02 EUR (patikslintame ieškinyje akcijų vertė nurodyta 2896,20 EUR). Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta akcijų verte. Ginčo tarp šalių dėl akcijų vertės nebuvo. Ieškovė ne tik kad pati nurodė akcijų vertę, bet ir neprašė ją tikslinti, nustatinėti pasitelkiant specialisto išvadą (kaip namo vertės nustatymo atveju) arba prašant teismo skirti ekspertizę. Ieškovės argumentai dėl neteisingai paskirstomos įrodinėjimo pareigos, nustatant akcijų vertę, nes neva ji prašiusi akcijas padalinti natūra, todėl jų rinkos vertė buvo neaktuali, prieštarauja CK 3.127 str. 3 d. nuostatai, kad turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę. Ieškovės argumentas dėl akcijų vertės neaktualumo taikytinas atsakovui, kurio pradinis reikalavimas buvo pripažinti akcijas asmenine nuosavybe ir netraukti į dalintino turto balansą. Šalis pageidaujanti, kad turtas būtų įtrauktas į dalintino turto balansą, privalo nurodyti ne tik patį turtą, bet ir jo vertę, ką ieškovė ir padarė. Nekilus ginčui dėl ieškovės nurodytos akcijų vertės, teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodyta verte.Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo ir nustatė atsakovo siūlytą tvarką. Pažymi, kad šalys jau nuo 2016 m. naudojasi namu pagal tokią tvarką, kadangi ji buvo nustatyta sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškais motyvais pateiktą ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos naudojimosi namu tvarkos, konstatavo, kad atsakovo pasiūlyta ir prašoma nustatyti naudojimosi namu tvarka yra racionalesnė ir nepažeidžiami nei vienos šalių teisių bei interesų ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovei priskirtos tik neizoliuotos patalpos. Dėl patekimo į vonios kambarį, atsakovas nurodė, kad jis šia teise nepiktnaudžiauja, o ieškovė kalbėdama apie savo neva pažeistas teises, nepateikė jokių įrodymų, kad šios teisės buvo kokiu nors būdu pažeistos. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais dėl automobilio vertės nustatymo. Pažymi, jog atsakovas 1250 EUR automobilio vertę nurodė ne teismui, o pardavimo skelbime. Kaina, nurodyta pardavimo skelbime, jokiu būdu nereiškia, kad ji atitinka parduodamo daikto tikrąją vertę. Esant ryškiam automobilio verčių, kurias nurodė šalys, skirtumui, teismas vadovavosi civilinėje teisėje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, ir nustatė automobilio vertę išvesdamas pasiūlytų verčių vidurkį. Taikant ieškovės nurodytas vertes ir dalinant automobilius jos pasiūlytu būdu, susidaro 1500 EUR skirtumas.Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėjo, jog ieškovės argumentai, kad atsakovo sutikimo su ieškinio reikalavimais arba atsiliepime į ieškinį pateiktų reikalavimų negalima vertinti kaip tinkamai pareikštų, nepagrįsti ir atmestini remiantis CPK 42 str.Atsakovas nurodė teismui, kad ekspertizę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertei nustatyti skirti netikslinga, neprieštarautų, jeigu tokią ekspertizę sutiktų atlikti ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, automobilis VW Golf bei nustatyta namo esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo
Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas aktyvumo pareigą, išeidamas už šalių pareikštų reikalavimų ribų, nepagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas šalims padalijo ne natūra, o priteisė jas atsakovui, ieškovei priteisdamas kompensaciją vadovaudamasis ne akcijų rinkos verte, o nominalia verte. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.Pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006).Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos vertė 28,96 EUR. Atsakovas prašė jam priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, teigdamas, jog šį verslą įkūrė šalims faktiškai nustojus gyventi kartu. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas dalindamas šį buvusių sutuoktinių turtą išėjo už pareikštų reikalavimų ribų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką spręstinas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, vadovaudamasis ankščiau minėta teismų praktika, parinko geriausiai šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį turto padalijimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo būdo nepateikė jokių argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog šalims padalijus akcijas natūra bendras verslas nebūtų galimas dėl šalių tarpusavio santykių. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat teismui negalėjo atsakyti į klausimą apie šalių galimybes vystyti verslą bendromis jėgomis, patvirtino, kad šiame versle nedalyvauja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šio turto sąsajas su kiekviena iš šalių, paskirtį, reikšmę šalių gyvenime, akivaizdų šalių santykių konfliktiškumą, parinko tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo būdą taip, kad būtų sumažinta galimybė ateityje tarp šalių kilti naujiems ginčams valdant verslą.Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos dydžiu už atsakovui tenkančią didesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neturėdamas duomenų apie akcijų rinkos vertę ir pažeisdamas aktyvumo pareigą, nepagrįstai vadovavosi nominalia akcijų verte. Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo pareiškė abu sutuoktiniai. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas būdami suinteresuoti tinkamu šio turto padalijimu turėjo įrodinėti reikšmės turinčias aplinkybes. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog šio dalintino turto vertė yra 28,96 EUR už akciją. Ieškovė neparašė skirti byloje ekspertizės minėtų akcijų vertei nustatyti, neteikė ir nereikalavo įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti apie minėtų akcijų rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad ir apeliaciniame skunde keldama klausimą dėl akcijų rinkos vertės apeliantė nenurodo, kokia jos nuomone yra jų vertė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pasiūlė šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo civilinėje byloje ginčo akcijų vertei nustatyti arba iki 2018 m. sausio 11 d. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertę pagrindžiančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepasinaudojo šia teise ir per nustatytą terminą nepateikė jokios pozicijos šiuo klausimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė atstovaujama profesionalių teisininkų, esant ginčui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėjo įvertinti, jog jos reikalavimas padalinti akcijas natūra gali būti netenkintas ir sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo bus aktuali ginčo turto vertė. Būdama suinteresuota šio turto padalijimo klausimu ir manydama, kad akcijų rinkos vertė yra aukštesnė, apeliantė turėjo imtis priemonių įrodinėti šias aplinkybes teismui. Taigi, byloje esant pačios ieškovės nurodytai akcijų vertei ir šalims neįrodinėjant kitokios šio turto vertės, pirmosios instancijos teismas priteisdamas kompensaciją pagrįstai vadovavosi tokia turto verte, kurią nurodė ir dėl kurios sutarė šalys.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo remiantis apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl automobilio vertės nustatymo
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl automobilio VW Golf vertės nustatymo, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai automobilio vertę nustatė išvesdamas ieškovės ir atsakovo nurodytos automobilio vertės vidurkį.Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.).Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pasisakydami dėl automobilio VW Golf nurodė iš esmės besiskiriančias vertes, savo pozicijas grįsdami vienodos reikšmės įrodymais, t.y. www.autogidas.lt. duomenimis. Taigi, šalims nesutariant dėl turto vertės ir nei vienai iš šalių neparašius paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėto turto vertę nustatė remdamasis šalių pateiktų turto verčių vidurkiu. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas automobilio vertę turėjo vadovautis jos pateiktu įrodymu, kuriame atsakovas minėtą automobilį parduoda už 1250 EUR. Pažymėtina, jog toks skelbimas savaime neįrodo tikrosios turto vertės. Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, kad automobilio vertė yra 200 EUR, o ieškovė – 1000 EUR, taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, pagrįstai skaičiuodamas automobilio vertę rėmėsi šalių nurodytomis turto vertėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies, nepaneigia teismo teisės objektyviai vertinti byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, remiantis šalių lygiateisiškumo ir pusiausvyros principais. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ginčo automobilio vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją nustatė pagal šalių įrodinėjamų turto verčių vidurkį ir sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria nustatyta naudojimosi namu tvarka, esančiu Žolyno g. 49, Vilnius, motyvuodama tuo, kad tokia tvarka neatitinka šalių interesų ir sukuria naujus ginčus tarp šalių, kadangi šalims paskirtas naudotis namo plotas neatitinka teismo priteistų dalių nuosavybėje, ieškovei priskirti naudotis kambariai yra pereinamieji, taip pat nėra išspręstas kompensacijų klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009). Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo priešieškinyje siūlomą naudojimosi namu tvarką, pagal kurią atsakovas naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-3; ieškovė naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-6, 1-4; visomis kitomis namo patalpomis, esančiomis tiek cokoliniame aukšte, tiek ir pirmajame namo aukšte šalys naudojasi bendrai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka, pagal kurią jai tektų naudotis 169,84 kv.m. dydžio namo plotu, o atsakovui 42,24 kv.m., neatitinka šalių lygiateisiškumo principo ir turimų dalių bendrojoje nuosavybėje. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo namo išplanavimu ir struktūra, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka neužtikrina šalių interesų, sudaro galimybę kilti konfliktams tarp šalių ir neatitinka šalių turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Iš bylos medžiagos matyti, jog bendras ginčo namo plotas yra 325,40 kv.m., name yra cokolinis ir pirmas aukštas, tačiau teismo sprendimu ieškovei priskiriant naudotis 3 pereinamais kambariais, o atsakovui 2 kambariais yra išspręstas klausimas tik dėl 60,37 kv.m. namo ploto naudojimo tvarkos, visas kitas patalpas priskiriant bendram naudojimui. Visų pirma pažymėtina, jog nors šalims minėtas namas padalintas lygiomis dalimis, tačiau pagal nustatytą naudojimosi tvarka ieškovei naudojimui priskirta 38,98 kv. m. ploto, o atsakovui 21,39 kv.m., taip pažeidžiant CK 4.81 str. 1 d. Esant tokiai tvarkai, turi būti sprendžiamas kompensacijų klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės skundžiamoje sprendimo dalyje nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančio namo plano matyti, kad tarp bendram naudojimui priskirtų patalpų yra svetainė, pusrūsyje esantis kambarys. Šios patalpos yra izoliuotos, todėl dėl jų priskyrimo naudotis vienai ar kitai šaliai klausimas gali būti išspręstas, taip siekiant užtikrinti, kad paskiriama naudotis realioji daikto dalis kuo labiau atitiktų jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, kai šalys turtą dalinasi natūra ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, sprendžiant naudojimosi ginčo namu tvarką pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti klausimą dėl turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektų pateikimo, kurie užtikrintų teisę naudotis tokia turto dalimi, kuri labiausiai atitiktų šalių turimas dalis nuosavybėje, būtų racionali ir suteikianti galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas, kas, tikėtina, maksimaliai sumažintų bendraturčių galimus nesutarimus ir užtikrintų namo efektyvų ir ekonomišką naudojimą. Kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų naujai išnagrinėti iš esmės klausimą dėl naudojimosi ginčo namu tvarkos, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Tokiu būdu iš šalių būtų atimta teisė išnagrinėti jų bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir šalys prarastų vieną iš galimų bylos nagrinėjimo instancijų.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl namo, esančio Žolyno g. 49, Vilnius naudojimosi tvarkos nustatymo panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, kas lėmė neteisingą šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteistą 743,14 EUR sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė savo reikalavimus, kurie bylos nagrinėjimo metu keitėsi, buvo tikslinami, dėl kai kurių reikalavimų, susijusio su turto padalijimu, šalys priėjo vieningos pozicijos ir dėl jų ginčo neliko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių reikalavimų turinį, bylos nagrinėjimo eigą ir procesinę jos baigtį, atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijas bei aplinkybę, jog šalys iš esmės patyrė panašaus dydžio teisinės pagalbos išlaidas, sprendžia, jog geriausiai teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus atitiktų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pagal kurį kiekvienai iš šalių tektų jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovės S. A. atsakovo B. A. naudai priteista 743,14 EUR bylinėjimosi išlaidų panaikinama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Ieškovė S. A. apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 110,50 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų (50 proc.) ir atmestų reikalavimų daliai (50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 418, 25 EUR žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui iš ieškovės priteistina 350 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1,4 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria nustatyta namo esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 743,14 EUR bylinėjimosi išlaidų, atlikus priteistų sumų užskaitą.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. A., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 418,25 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.