Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Alytaus pataisos namų – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. Ž. Ž. nuteistas 2012 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pakeistu 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Taip pat nuteistas 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

2. Nuteistojo Ž. Ž. skundas atmetamas.

3. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

3.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, nustatyta 66 balai. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

3.2. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: turi pastovią gyvenamąją vietą, bendrauja su šeima, jo elgesyje dominuoja sveikas gyvenimo būdas, jis intensyviai praktikuoja jogą, nuteistiesiems veda užsiėmimus, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, vaikais, mokėsi, įgijo specialybes, galiojančių nuobaudų neturi, 8 kartus yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 77 balų iki 66 balų, tačiau iš jų net 41 balas yra dinaminis, t. y. priklausantis nuo nuteistojo elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo smurtinio elgesio rizika taip pat įvertinta kaip vidutinė.

3.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia ir nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis turi tvirtus įsitikinimus, nuostatas, kurių griežtai laikosi ir keisti jų nelinkęs. Jis savo elgesį analizuoja ir vertina labiau vienpusiškai, stebimas polinkis save apginti ir pateisinti, elgesyje stebimas gan greitas susierzinimas, agresyvus elgesys, impulsyviai priimami sprendimai, jis nevengia palaikyti kriminalinės subkultūros nuostatų. Atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją – jis teistas šešis kartus už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu jis padarė naują nusikaltimą, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikaltimų darymo, todėl galima teigti, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis 8 kartus buvo skatintas bausmės atlikimo metu, tačiau net 11 kartų pažeidė nustatytos tvarkos ir taisyklių reikalavimus, kas neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja jį kaip asmenį linkusį nesilaikyti įstatymų ir taisyklių. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomi net 5 kriminogeniniai veiksniai, turintys įtakos jo pažangai? ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemos.

Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, panaudojant prieš nukentėjusiuosius smurtą, o gyvenimo stilius ir draugai vis dar pripažįstami kriminogeniniu veiksniu. Kaltę dėl nusikaltimų nuteistasis pripažino tik iš dalies ir nors šiuo metu teigia, kad jo požiūris ir nuostatos pasikeitė kardinaliai, tačiau mąstymas ir nuostatos vis dar yra pripažįstama nuteistojo problemine sritimi. Nors nuteistais skunde nurodo, kad jis jau daug metų nevartoja alkoholio, tačiau teismui pateikti duomenys, kuriuos akcentavo ir apylinkės teismas, patvirtina, kad jis bausmės atlikimo metu du kartus buvo nubaustas už alkoholio vartojimą, o nusikalstamas veikas jis padarė taip pat būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ir nuteistojo darbinę motyvaciją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvėje nedirbo, kaip pats teigia pragyveno iš neoficialių pajamų, tačiau nekonkretizuoja kokių, pataisos namuose taip pat nedirbo, atvykęs į Alytaus pataisos namus nesikreipė į administraciją dėl darbo. Nors nuteistasis mokėsi, įgijo specialybes, jo teigimu veda užsiėmimus kitiems nuteistiesiems, o išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas įmonėje, įvertinus teigiamos darbinės motyvacijos nebuvimą ir turimus nuteistojo finansinius įsipareigojimus, kurių būdamas pataisos namuose nuteistasis nesistengia dengti, šiuo atveju leidžia pagrįstai abejoti sėkminga probacija. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis nesutinka su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados rengiamos pagal patvirtintą metodiką ir teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti nei socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių ir užfiksuotų duomenų objektyvumu, nei ją rengusių specialistų kompetencija.

1.1. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti Ž. Ž. lygtinį paleidimą, apie jo padarytas nusikalstamas veikas pasisakė vertinant jo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė taikyti Ž. Ž. lygtinį paleidimą. Jokie esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai nebuvo padaryti, nes šiuo atveju vadovaujamasi BVK ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu. Apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis yra motyvuota, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą apylinkės teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.