Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2012 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimu 12 metų;

2) 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 12 metų.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. liepos 29 d.

2019 m. balandžio 15 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, V tomas, b. l. 136).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant ir būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvauja elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, baigė jogos kursus ir šiuo metu jos užsiėmimus veda kitiems nuteistiesiems. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo staliaus, apdailininko, suvirintojo specialybes. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas 9 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, turi darbo pasiūlymą. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra 66 balai pagal OASys, taigi, ji yra vidutinė, taip pat vidutinė ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, kas yra svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už eilę tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistajam atlikus didesnę dalį bausmės, vis dar nustatomi net 5 kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimo problemos, mąstymas ir elgesys, nuostatų problemos), sprendžia, jog tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir pirmiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nepatvirtina jo elgesio esminių pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas 6 balais neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo Ž. Ž. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo nuostatų, mąstymo ir elgesio pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net 35 nusikalstamo elgesio rizikos balai yra kintami ir juos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo pakeisti teigiamu elgesiu ir mąstymu. Nuteistasis teigia, jog kaltę dėl nusikaltimo pripažino visiškai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jam būdingas savęs apsigynimas ir kaltės minimalizavimas. Jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės atlikimo metu buvo baustas už marihuanos vartojimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog psichiką veikiančias medžiagas pradėjo vartoti būdamas jauno amžiaus – 21 metų. Tačiau jis nelaiko, kad turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą ir bausmės atlikimo metu jos nesprendžia. Nuteistasis lanko elgesio korekcijos programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, tačiau, nežiūrint į tai, nuteistojo mąstymas ir elgesys bei alkoholio vartojimo problema išlieka kriminogeniniais veiksniais, kas tik patvirtina jo nepakankamą elgesio ir mąstymo korekciją teigiama linkme, juolab, kad kriminogeniniais veiksniais išlieka ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, jo nuostatos. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-10/251 nuteistasis buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą (asmens byla, II dalis, III tomas, b. l. 208), kas patvirtina jo polinkį agresyviai elgtis, tuo tarpu jo elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi. Nuteistasis bausmės atlikimo metu už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas net 11 kartų ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, juolab, kad tris kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, II tomas, b. l. 52, 55, III tomas, b. l. 20). Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 9 kartus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 1 d., o pirmą kartą buvo paskatintas tik 2013 m. gegužės 27 d., iki to laiko sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką. Paskutinė nuobauda jam paskirta 2017 m. sausio 29 d., po to, per daugiau nei 2 metus jis paskatintas tik 3 kartus. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai vertino jo padarytus bausmės atlikimo metu drausmės pažeidimus, nes nuobaudos negalioja, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, yra svarbu įvertinti nuteistojo rodytas pastangas pasitaisyti ir jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja tai, jog nori grįžti į šeimą ir jai padėti, tačiau per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nerodė jokių pastangų prisidėti prie šeimos išlaikymo. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, be to, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto jam pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ankstesni teisės pažeidimai yra įvardyti kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės patvirtina Komisijos išvadą, jog šiuo metu dar anksti spręsti apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius. Tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi teigiama linkme, įvertino pataisos namų administracija, paskyrusi paskatinimo priemonę – perkėlimą iš paprastosios grupės į lengvąją grupę nuo 2019 m. kovo 19 d.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus Ž. Ž. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.