Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2012 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 10 metų.

2013 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų;

2) 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 12 metų.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d. (užskaitytos 3 dienos).

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. liepos 29 d.

Nuteistasis atliko įstatymo numatytą bausmės dalį – 2/3, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

2018 m. rugsėjo 26 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, II dalis, V tomas, b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis Ž. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones. Kaip ir nurodo nuteistasis skunde, asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo, staliaus bei statybininko (apdailininko) specialybes. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis kartus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo vertybių sistemoje dominuoja siekis gyventi sveiką gyvenimą, jis intensyviai praktikuoja jogą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės be abejonės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra 66 balai pagal OASys, taigi, ji yra vidutinė, taip pat vidutinė ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, kas yra svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau Ž. Ž. tokia pažanga nenustatyta. Pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 1 d., yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka net penki kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimo problemos, mąstymo ir elgesio problemos, nuostatų problemos), tuo tarpu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro 41 dinaminis veiksnys ir šiuos kintamus balus nuteistasis gali sumažinti savo teigiamu elgesiu ir mąstymu, nuostatų pakeitimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi tvirtus įsitikinimus, nuostatas, kurių griežtai laikosi ir keisti jų nelinkęs. Jis savo elgesį analizuoja ir vertina labiau vienpusiškai, stebimas polinkis save apginti ir pateisinti, elgesyje stebimas gan greitas susierzinimas, agresyvus elgesys, impulsyviai priimami sprendimai, jis nevengia palaikyti kriminalinės subkultūros nuostatų. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai nurodė, jog kaltę dėl nusikaltimų jis pripažįsta tik iš dalies (pastebėtina, kad iš 2012 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo ir 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių matyti, jog teisme nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis kaltės nepripažino (asmens byla, I dalis, I tomas, b. l. 62–77, 87–97, 103–108)), nes jis pakeitė požiūrį, įvertino savo nusikalstamą elgesį ir padarė išvadas, minėtos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės rodo, jog nuteistojo mąstymas ir nuostatos nėra pakankamai pasikeitusios, ką patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų problemos išlieka kriminogeniniais veiksniais. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau daug metų nevartoja alkoholio, tačiau jis bausmės atlikimo metu du kartus buvo nubaustas už alkoholio vartojimą, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir alkoholio vartojimo problemos išlieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, minėtos problemos nuteistasis neišsprendęs ir duomenų, kad pataisos namuose jis šią problemą konstruktyviai sprendė, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbus vertinimo kriterijus yra teigiama darbinė motyvacija, kuri rodo nuteistojo mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme ir leidžia spręsti apie nuteistojo pasirengimą išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistasis atlikdamas bausmę nedirba ir į Alytaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir asmens bylos duomenys patvirtina, kad laisvėje jis taip pat nedirbo, ir nors nuteistasis skunde pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu jis siekia prasmingo užimtumo, nurodytų aplinkybių kontekste teigti apie jo teigiamą darbinę motyvaciją nėra pagrindo. Be kita ko, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, ir nors jis pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas, tačiau įvertinus tai, kad jis neturi teigiamos darbinės motyvacijos, iki suėmimo laisvėje nedirbo, pats teigia, jog pragyveno iš neoficialių pajamų, tačiau iš kur jos buvo gautos, nenurodo, ir atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo stilius bei draugai yra jo kriminogeninis veiksnys, galima pagrįstai spręsti, kad laisvėje jis susidurs su darbo ir pajamų pragyvenimui sunkumais, o turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdyti nesistengia, nes bausmės atlikimo metu jokios iniciatyvos dirbti nerodo, padidina riziką laisvėje nusikalsti. Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis kartus, tačiau vertinant jo pastangas keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu, atsižvelgiama į tai, kad drausmine tvarka buvo baustas net vienuolika kartų, ir nors nuobaudos negaliojančios, tai neabejotinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir rodo, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas, juolab, kad po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo 2017 m. vasario 7 d. jis buvo paskatintas tik du kartus – 2017 m. birželio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. Tokiu būdu, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jam paskirtų drausminių nuobaudų ir paskatinimų skaičių bei laiką, šiuo metu spręsti apie nuteistojo išskirtinę pažangą keičiant savo elgesį ir jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius ilgą laiką dar anksti. Nuteistasis skunde pažymėjo, kad Komisija, vertindama jo asmenybę ir galimybes taikyti jam lygtinį paleidimą, klaidingai nurodė, jog jam 2003 m. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naują nusikaltimą, nes jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų jis nepažeidė. Tačiau tai, kad nuteistajam 2003 m. spalio 2 d. teismo nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vėl nusikalto, patvirtina Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenys (asmens byla, I dalis, I tomas, b. l. 8–15). Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus, kaip minėta, praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas ir ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina Komisijos išvadą, kad šiuo metu dar anksti spręsti apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus Ž. Ž. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.