Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato R. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria nuteistojo Ž. Ž. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisijos (toliau-Komisija) 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. Ž. nuteistas 2012 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pakeistu 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 punktą ir 2 punktą, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Taip pat nuteistas 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams ir teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus Ž. Ž. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Kolegija konstatuoja, kad Komisijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas ir teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis yra pagrįstai ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į Komisijos nutarime Ž. Ž. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau vis tik jos nesudarė teismui besąlyginio pagrindo panaikinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu buvo atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nurodė, kad nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė, taip pat vidutinė ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, kas yra svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už eilę tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas taip pat įvertino tai, kad nors nuteistasis atlikęs didesnę bausmės dalį, vis dar nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius, draugai, alkoholio vartojimo problemos, mąstymas, elgesys, nuostatų problemos), kuriuos nustačius, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas įvertinęs nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo nuostatas, mąstymą ir elgesį, darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos jį sėkmingai probacijai. Nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net 35 nusikalstamo elgesio rizikos balai yra kintami ir juos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo pakeisti teigiamu elgesiu ir mąstymu. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, nesuteikiant prioriteto faktams, kad nuteistasis lanko elgesio korekcijos programas, tačiau nuteistojo mąstymas ir elgesys bei alkoholio vartojimo problema išlieka kriminogeniniais veiksniais, kas tik patvirtina jo nepakankamą elgesio ir mąstymo korekciją teigiama linkme, juolab, kad kriminogeniniais veiksniais išlieka ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, jo nuostatos. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistasis buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą, kas patvirtina jo polinkį agresyviai elgtis, tuo tarpu jo elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teismas nutartyje teigia, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas net 11 (vienuolika) kartų ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o įvertinus jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Be to įvertino tą aplinkybę, kad už vidaus tvarkos pažeidimus tris kartus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Teismas konstatavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 9 (devynis) kartus, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 1 d., o pirmą kartą buvo paskatintas tik 2013 m. gegužės 27 d., iki to laiko sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką. Paskutinė nuobauda jam paskirta 2017 m. sausio 29 d., po to, per daugiau nei 2 (du) metus jis paskatintas tik 3 (tris) kartus. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, yra svarbu įvertinti nuteistojo rodytas pastangas pasitaisyti ir jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Teismas vertino tą aplinkybę, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nerodė jokių pastangų prisidėti prie šeimos išlaikymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Teismas įvertino ir faktą, kad nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus, praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, be to, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto jam pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ankstesni teisės pažeidimai yra įvardyti kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina Komisijos išvadą, jog šiuo metu dar anksti spręsti apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, todėl konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

6. Skundu apygardos teismui nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas R. B. prašo panaikinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Ž. Ž..

6.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo motyvai yra nepagrįsti ir jais nebuvo galima remtis priimant sprendimą atmesti nuteistojo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigiama, kad nuo paskutinės paskirtos drausminės nuobaudos praėjo jau daugiau nei du metai, per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas devynis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo pasikeitusį jo elgesį. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas pažymi visas teigiamai charakterizuojančias nuteistojo aplinkybes, teigia, kad taikius lygtinį paleidimą nuteistasis turės darbo vietą, kad bausmės atlikimo metu įgijo keletą specialybių ir mokosi toliau, taip pat savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus, atkreipia dėmesį, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais.

6.2. Nurodoma, kad nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl savo praeityje buvusio neigiamo elgesio, pakeitė savo elgesį į teigiamą pusę, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Teigia, kad Komisija ir apylinkės teismas akcentavo nuteistojo priklausomybę alkoholiui, ir kad buvo paskirta net administracinė nuobauda, tačiau nuobauda buvo paskirta prieš šešis metus, kuomet nuteistasis dėl patekimo į pataisos namus vartodamas alkoholį bandė numalšinti patirtą šoką, stresą, išgyvenimus. Skunde teigiama, kad nuteistasis atsisakė bet kokių svaigiųjų medžiagų vartojimo. Nurodo, kad pirmą kartą paskatintas pataisos įstaigoje buvo praėjus tik dviem metams nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios rodo, kad laisvėje būnant Ž. Ž. buvo susiformavę ir jo asmenybę veikė neigiami veiksniai, ko vėliau iš bylos duomenų matyti, kad buvo padarytos teigiamos išvados, nurodo, kad pasikeitimui į gerąją pusę turėjo įtakos ir nuolatinis mokymasis ir mokymas kitų asmenų.

6.3. Skunde teigiama, kad nuteistasis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu dėl darbo, tačiau kaskart jam būdavo atsakyta, jog darbo vietų nėra, kodėl ir nebuvo pasinaudota galimybe prisidėti prie šeimos išlaikymo. Nurodo, kad nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius, pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Nurodo, kad teismo pateikta rekomendacija buvo nemotyvuota, visiškai formali ir buvo pateikta tik „dėl akių“. Teigia, kad psichiką veikiančių medžiagų problema, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos prieš šešis metus, palaipsniui buvo šalinama ir, nuteistojo nuomone, jau yra išspręsta ši problema. Skunde nurodoma, jog Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, nebuvo vieninga ir dalis Komisijos narių įžvelgė teigiamus poslinkius nuteistojo elgesyje, įžvelgė norą keistis, būti sąžiningu ir naudingu visuomenei piliečiu.

7. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato R. B. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam Ž. Ž. taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, nustatyta 60 balų. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: turi pastovią gyvenamąją vietą, bendrauja su šeima, jo elgesyje dominuoja sveikas gyvenimo būdas, jis intensyviai praktikuoja jogą, nuteistiesiems veda užsiėmimus, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, vaikais, mokėsi, įgijo specialybes, galiojančių nuobaudų neturi, 9 kartus yra skatintas, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos vien tik svarstymo momentu esamos ar teigiamos aplinkybės, būtina vertinti visumą aplinkybių, kaip tai darė komisija ir apylinkės teismas. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 66 balų iki 60 balų, tačiau iš jų net 35 balai yra dinaminiai, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo smurtinio elgesio rizika taip pat įvertinta kaip vidutinė. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia ir nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis turi tvirtus įsitikinimus, nuostatas, kurių griežtai laikosi ir keisti jų nelinkęs. Jis savo elgesį analizuoja ir vertina labiau vienpusiškai, stebimas polinkis save apginti ir kaltę minimizuoti,

12. praeityje buvo itin žiaurių, agresyvaus elgesio apraiškų, buvo impulsyviai priimami sprendimai. Atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją – jis teistas šešis kartus už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu jis padarė naują nusikaltimą, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikaltimų darymo, todėl galima teigti, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis 9 kartus buvo skatintas bausmės atlikimo metu, tačiau net 11 kartų baustas, nes pažeidė nustatytos tvarkos ir taisyklių reikalavimus, už vidaus tvarkos pažeidimus tris kartus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais, kas neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja jį kaip asmenį linkusį nesilaikyti įstatymų ir taisyklių. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai, turintys įtakos jo pažangai: ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemos.

Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, panaudojant prieš nukentėjusiuosius smurtą, o gyvenimo stilius ir draugai vis dar pripažįstami kriminogeniniu veiksniu. Kaltę dėl nusikaltimų nuteistasis pripažino tik iš dalies ir nors šiuo metu teigia, kad jo požiūris ir nuostatos pasikeitė kardinaliai, tačiau mąstymas ir nuostatos vis dar yra pripažįstama nuteistojo problemine sritimi. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis neturi problemų su alkoholiu, psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau apylinkės teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad atlikdamas bausmę jis baustas už marihuanos, alkoholio vartojimą, o nusikalstamas veikas jis padarė taip pat būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ir nuteistojo darbinę motyvaciją. Nors nuteistasis mokėsi, įgijo specialybes, veda užsiėmimus kitiems nuteistiesiems, o išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas įmonėje, įvertinus visumą bylos duomenų, šiuo atveju leidžia pagrįstai abejoti sėkminga probacija. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors skunde nesutinkama su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados rengiamos pagal patvirtintą metodiką ir teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti nei socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių ir užfiksuotų duomenų objektyvumu, nei ją rengusių specialistų kompetencija. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią Ž. Ž. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. Ž. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Todėl nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato R. B. skundas atmetamas ir paliekama galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.