- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- eAN2-80-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01081-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Eglė Janulė
- Kategorijos
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria netenkintas A. P. atstovės advokatės Eglės Janulės skundas ir paliktas nepakeistas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. P. nubaustas už tai, kad magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 184 km, 2023 m. liepos 30 d. 18.54 val. vairavo transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 24 km/val., važiavo 134 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be to, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai nėra įvykdęs teisių susigrąžinimo. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinkant su priimtu Institucijos Nutarimu, A. P. atstovė advokatė Eglė Janulė pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2024 m. liepos 13 d. Nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas sprendė, kad A. P. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, kadangi pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo įvykdęs visų reikalavimų prarastai specialiajai teisei susigrąžinti, t. y. sumokėjo paskirtą baudą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, tačiau nustatyta tvarka nesikreipė į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo. Teismo vertinimu, A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, teismas nenustatė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovė advokatė Eglė Janulė prašo: 1) panaikinti Institucijos Nutarimą dalyje dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) nusprendus administracinio nusižengimo teisenos šioje dalyje nenutraukti, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. P. neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą iki vieno mėnesio ar kito, trumpesnio nei paskirta Institucijos Nutarime, termino.
3.1. Skunde nurodoma, kad A. P. 2022 m. gruodžio 24 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta bauda – 85 Eur ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. A. P. jam paskirtą baudą sumokėjo bei 2023 m. vasario 22 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą, todėl pasibaigus paskirtos administracinio poveikio priemonės terminui manė, kad įvykdė visas būtinas sąlygas teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui. Pasak skundo autorės, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą sužinojo, kad teisė vairuoti jam oficialiai nebuvo grąžinta AB „Regitros“ sprendimu. A. P. nebuvo nuodugniai išaiškinta specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, todėl jis buvo klaidingai įsitikinęs, kad paskirtą laiko tarpą nevairavus automobilio bei išlaikius papildomus vairuotojų mokymus, jis vėl galės vairuoti transporto priemones.
3.2. Skundo autorės teigimu, priimdamas nutartį apylinkės teismas nesirėmė ir neanalizavo teismo posėdyje nurodytos teismų praktikos analogiškose bylose, pavyzdžiui 2024 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis Nr. eII-277-476/2024, 2024 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis Nr. II-262-874/2024, 2024 m. gegužės 17 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis Nr. eII-94-547/2024. Teismas nepasisakė, kodėl praktika analogiškose bylose nėra taikoma. Be to, skunde pažymima, kad teismų praktika analogiškose situacijose yra labai gausi ir vienoda, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. AN2-172-926/2024, teismas paliko galioti apylinkės teismo nutartį, kuria teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nepaskirtas, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi Nr. eII-275-1007/2024 teisės vairuoti terminas sutrumpintas. Šiuo atveju, nėra žinoma, kodėl teismas nesirėmė teismų praktika, kurioje aplinkybės buvo analogiškos: pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, vairuodamas transporto priemonę, būdamas įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti.
3.3. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo skundo pagrindą, nes skundo esmę sudaro tai, kad pažeidimas kilo iš formalių reikalavimų nepilno įvykdymo (nesikreipimo į AB „Regitra“, kuomet visos realios sąlygos buvo išpildytos) bei neproporcingos nuobaudos pritaikymo. Kaip nustatyta nuoseklioje teismų praktikoje: „tai sudaro pagrindą pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažesnio pavojingumo, nei transporto priemonės vairavimas iš viso neturint (neįgijus) teisės vairuoti transporto priemones, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę žinodamas, kad teisės vairuoti neturi, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Nusižengimas padarytas ne tyčia, sąmoningai ir piktybiškai ignoruojant teisės aktų reikalavimus, o dėl neatsargumo, kas vėlgi mažina jo pavojingumą“ (Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi Nr. eII-275-1007/2024).
3.4. Pareiškėjas savo elgesio nepateisina ir dėl jo gailisi, tačiau tai nepaneigia fakto, kad 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas vien dėl nesikreipimo į AB „Regitra“ yra pernelyg griežtas ir neproporcingas pažeidimui. Tuo labiau, panašus specialiosios teisės atėmimo terminas skiriamas neblaiviems asmenims, kartais – net padariusiems nusikalstamas veikas. Taigi, skundo pateikimas ir nuobaudos dydžio kvestionavimas negali būti vertinami, kaip pareiškėjo nesigailėjimas ar administracinio nusižengimo padarinių neįvertinimas. Teisėje turinys turi pirmenybę prieš formą, siekiant išvengti perdėto formalizmo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Asmuo sąžiningai klydo dėl teisės vairuoti turėjimo, tačiau buvo nubaustas tarsi teisės pažeidimą darė sąmoningai. Tuo labiau, teisės vairuoti grąžinimas reglamentuojamas poįstatyminiu aktu (Aprašu), kas yra painu ir piliečiui ne visuomet lengvai suprantama. Pareiškėjas tinkamai įvykdė visus esminius įstatymo reikalavimus specialiajai teisei atgauti, todėl aplinkybė, jog jis buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, analogiškai kaip ir asmenys, kurie sąmoningai vairavo transporto priemonę žinodami, kad teisės vairuoti neturi, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.
3.5. Skunde papildomai prašoma atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo sutuoktinei nustatytas neįgalumas, jis vykdo individualią veiklą, kuriai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, be to, šeima augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos dažnai tenka vežti į treniruotes, į nacionalinius bei tarptautinius konkursus. Pareiškėjas vairavo blaivus, o pažeidimai nesukėlė didelių neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Analogiškose administracinių nusižengimų bylose teismai ne kartą yra konstatavę, kad su mažesniu administracinio nusižengimo pavojingumu ir pobūdžiu susijusios aplinkybės nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, tačiau sudaro pagrindą skirti minimumui lygią ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonę, kas šioje byloje ir buvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamu atveju A. P. nubaustas už ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus administracinius nusižengimus dėl to, kad magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 184 km, 2023 m. liepos 30 d. 18.54 val. vairuodamas transporto priemonę nustatytą 110 km/h greitį viršijo 24 km/h, t. y. važiavo 134 km/h greičiu įvertinus paklaidą bei vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisęs, nes nebuvo įvykdęs visų teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų, dėl ko jam buvo paskirta subendrinta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.
7. Apelianto atstovė skunde apygardos teismui ginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, iš esmės teigdama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tik formaliai atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius, nes A. P. atliko visus būtinus veiksmus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tik nepateikė prašymo AB „Regitra“. Pasak skundo autorės, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jos pateikta teismų praktika analogiškose administracinių nusižengimų bylose, tuo tarpu už formalaus administracinio nusižengimo padarymą, paskirtas 6 (šešių) mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingas nusižengimo pobūdžiui.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus sprendžia, kad skundžiama nutartis dėl Institucijos Nutarimo palikimo galioti dalyje dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra teisėta ir pagrįsta. Vis tik, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės šiuo atveju buvo įvertintas formaliai ir pakankamai neindividualizuotai, todėl šioje dalyje apelianto atstovės skundas tenkinamas.
Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatų
9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemones neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (toliau – KET), ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tuo tarpu Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia AB „Regitra“ prašymą grąžinti teisę vairuoti. Pagal Aprašo 10 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimus, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą. Aprašo 14 punkte be kita ko įtvirtinta, kad teisė vairuoti asmeniui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, pateikti Aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigtas papildomas vairuotojų mokymas (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).
11. Taigi, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįvykdė visų būtinųjų sąlygų siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones – praėjus nustatytam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, bei jam pabaigus papildomus vairuotojų mokymus, jis nesikreipė į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad pirminio specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo nuodugniai išaiškinta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, tačiau kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, A. P., kaip kelių transporto priemonių eisme dalyvaujantis asmuo ne tik turėjo išmanyti bei būti susipažinęs su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, tačiau apie tai, jog siekiant susigražinti teisę vairuoti transporto priemones jam reikia kreiptis ir į AB „Regitra“ buvo išaiškinta ir 2022 m. gruodžio 24 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo klaidingai įsitikinęs, jog siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones pakanka tik išlaukti nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą ir išlaikyti papildomus vairuotojų mokymus, savaime negali būti laikoma aplinkybe, galinčia pašalinti jo administracinę atsakomybę. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į vieną iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų – įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Tad asmuo, būdamas suinteresuotas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę turi būti atidus ir savo iniciatyva domėtis, kokius reikalavimus jis turi įgyvendinti.
12. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės skundą dalyje dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo A. P. atžvilgiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes šiuo atveju buvo teisingai nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų
13. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
14. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
16. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
17. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neskyrė pakankamo dėmesio administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojantiems duomenims, reikšmingiems sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimumo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą A. P. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiama nutartis keistina sutrumpinant A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
18. Apygardos teismas iš dalies sutinka su Institucijos bei žemesnės instancijos teismo procesinių sprendimų argumentais, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisei priešingų veiksmų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones praradimą, tad turi prisiimti dėl jo teisei priešingų veiksmų kilusias teisines pasekmes. Vis tik, nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Visgi, nagrinėjamu atveju, pritariant skundo autorės argumentams, apygardos teismas pažymi, kad A. P. iš esmės neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, juolab, Institucijos Nutarime jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad apeliantė skunde akcentuoja, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra mažiau pavojingas nei asmens, apskirtai neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju neturėtų būti vertinamas kaip kaltės vengimas ar nesigalėjimas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nors kaip jau minėta, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas asmens nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, neįvykdydamas tik vienos iš tam būtinų sąlygų – nesikreipdamas į AB „Regitra“ su prašymu susigrąžinti teisę vairuoti, veikė ne sąmoningai ir piktybiškai norėdamas nevykdyti teisės aktuose numatytų pareigų ar rodydamas priešišką nusistatymą teisės normų atžvilgiu, tačiau nesąmoningai klysdamas ir lengvabūdiškai tikėdamas, jog jau įvykdė visas reikiamas sąlygas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atgavimui. Tai apygardos teismo vertinimu, iš tiesų sudaro pagrindą manyti, kad A. P. asmenybė ir jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokie pavojingi, jog sudarytų pagrindą jam skirti 6 (šešių) mėnesių draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
19. Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė duomenis apie tai, kad jis vykdo individualią veiklą – kloja trinkeles, todėl vykdant šio pobūdžio darbinę veiklą jam yra reikalinga galimybė vairuoti transporto priemonę, turi sutuoktinę, kuriai nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, taip pat turi du mažamečius vaikus, iš kurių vienas lanko sportinių šokių užsiėmimus, treniruotės vyksta intensyviu grafiku – penkis kartus per savaitę. Šie duomenys skundžiamoje nutartyje nebuvo aptarti, nors yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Neabejotina, kad tiek vykdant darbinę veiklą, tiek siekiant pasirūpinti šeimos nariais A. P. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Nors vien darbinių ir šeiminių aplinkybių paprastai nepakanka siekiant asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neapdairumo, klaidingai įsitikinus, kad jis jau yra įvykdęs visas būtinas sąlygas ir gali vairuoti transporto priemones. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumokėjo jam paskirtą 300 Eur baudą, nors administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu yra baustas du kartus už KET pažeidimus, tačiau jam paskirtas baudas yra sumokėjęs.
20. Apygardos teismas, įžvelgdamas pagrindą A. P. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, vis tik pažymi, kad skunde prašoma šį terminą sutrumpinti iki itin nedidelio – vieno mėnesio termino arba apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokio laikotarpio administracinio poveikio priemonės terminas būtų pernelyg trumpas ir nepadėtų įgyvendinti įstatymų leidėjo numatytų prevencinių administracinio poveikio priemonės tikslų, juolab administracinio poveikio priemonės neskyrimas administracinėn atsakomybėn apskirtai nesukeltų jokių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundas tenkinamas iš dalies, nustatant ilgesnį – trijų mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismo įsitikinimu, net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trupesniam nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje, terminui, A. P. patirs įstatymų leidėjo numatytas teisines pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai turės pakankamą prevencinį poveikį. Be kita ko, skundo autorės cituojamos žemenės instancijos teismų nutartys nėra laikytinos precedentu aukštesnės instancijos teismui, todėl apygardos teismas jokiu būdu nėra įpareigotas jomis vadovautis ir priimti analogiškus procesinius sprendimus.
21. Apibendrinant visa tai kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartis bei Institucijos Nutarimas keistini A. P. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki trijų mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. P. atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį dėl A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. P. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Kitą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.