Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. K., jo atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Neringai Zenevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. (toliau – ir pareiškėjo) skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 52-ANR­ N-1611-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimu L. K. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirta 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas L. K. su padarytu pažeidimu nesutinka. Jis mano, jog įgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatas ir susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis neturi būti baudžiamas už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Prašo administracinę teiseną jo atžvilgio nutraukti.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašo L. K. skundo netenkinti. Nurodo, jog L. K. skunde nurodyti motyvai ir argumentai yra nepagrįsti bei laiko, kad nėra jokio pagrindo nutraukti bylą.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas iš esmės ginčija 2024 m. kovo 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1611-2024 bei nurodo, kad jis dar 2019 m. įgyvendinęs SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalies nuostatas ir praėjęs papildomus vairuotojų mokymus, tačiau dėl VĮ „Regitra“, mokymo įstaigos ar policijos sistemos klaidos nebuvo įvesti duomenys į sistemą, todėl jis laiko, kad baudžiamas už pažeidimą, kurio nepadarė. Pareiškėjas nurodo, kad labai svarbu yra tai, kad iš teismui pateikto Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. ,,Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus“ matyti, kad po 2019-06-03, t. y. po pareiškėjui paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, iki 2024 m. vasario 17 d., t. y. iki šios administracinės teisenos pradžios, pareiškėjas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 3 kartus. Duomenų, kad pareiškėjas šiuos pažeidimus padarė esant atimtai specialiajai teisei vairuoti transporto priemones, ar, kad būtų baustas už tai, kad šiuos pažeidimus padarė esant atimtai specialiajai teisei vairuoti transporto priemones, nėra. Todėl jis laiko, kad šie duomenys patvirtina, kad administracinė teisena jo atžvilgiu pradėta nesant jo kaltės, t. y. jam nežinant, kad policijos ir VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėse yra tokie duomenys, nors papildomus vairavimo kursus jis praėjo jau 2019 metais.

Kaip jau nurodyta aukščiau, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Teismas daro išvadą, kad pateiktu skundu nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, nustatytos skundžiamame nutarime, t. y. skundo padavusio asmens vairavimo faktas, vieta, laikas, taip pat aplinkybė, kad asmuo 2019-06-01 buvo padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (lenkimo taisyklių pažeidimas), už kurį jam, be kita ko, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas 2019-06-01, administracinis nurodymas įvykdytas (sumokėta bauda) 2019-06-03. Kaip jau nurodyta aukščiau, skundą padavęs L. K. skundžiamu nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti. Taigi esminis šios bylos klausimas yra tai, ar asmuo 2024 m. vasario 17 d. vairuodamas transporto priemonę turėjo tokią teisę.

Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos nuomone, L. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi po padaryto minėto ankstesnio administracinio nusižengimo turėjo ne tik pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, būtinus teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinti, tačiau ir kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas L. K. laiko, kad jis turėjo teisę vairuoti, kadangi jis buvo įgyvendinęs visas SEAKĮ nuostatas ir susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones.

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs bylos šalių pasisakymus teisme, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šiuo metu galiojančioje minėto straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas: 1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn); 2) motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų. Šiuo atveju taikytinas būtent antras punktas, t. y. L. K. turėjo pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, nes jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi L. K. 2024 m. vasario 17 d. Varėnos r. magistralinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 42 km vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, o būtent, kai teisė vairuoti buvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones L. K. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra įgalioto pareigūno sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija teisėtai ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Teismas pažymi, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinę teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas laiko, kad pareiškėjo skunde dėl 2024 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo bei prašyme dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo nurodyti argumentai įtakos L. K. veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi. Tačiau nurodyti duomenys turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo bei daro išvadą, kad L. K. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus L. K. paskirta 85,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams buvo atimta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarytą 2019 m. birželio 1 d., dėl kito automobilio lenkimo toje vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. L. K. paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. birželio 3 d. Taigi, paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 3. L. K. nurodęs, kad vairavimo mokykloje baigė papildomą vairuotojų mokymą (tai patvirtina VĮ „Regitra“2024 m. balandžio mėn. raštas dėl informacijos pateikimo, kad pareiškėjui 2019 m. liepos 9 d. išduota papildomo mokymo baigimo pažyma), kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu, nes nežinojo, kad tai yra reikalinga, kadangi vairavimo mokykla, kurioje jis baigė papildomus mokymus, informuos VĮ „Regitra“ apie baigtus papildomus mokymus. Nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis nuolatos, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad jis teisę vairuoti turi.

Be to, iš 2024 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokolo duomenų matyti, kad L. K. sustabdytas policijos pareigūnų iš karto paaiškino, jog jis 2019 m. baigė papildomą vairuotojų mokymą bei baigus mokymus jam buvo paaiškinta, kad daugiau nieko daryti nereikia – vairavimo mokykla apie jo baigtus papildomus mokymus informuos VĮ „Regitra“. Apie tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja, jis nežinojo. Netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo skunde nurodęs bei tai matosi ir iš teismui pateikto 2024 m. balandžio 9 d. ,,Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus“, kad po pareiškėjui paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, iki 2024 m. vasario 17 d., t. y. iki šios administracinės teisenos pradžios, pareiškėjas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 3 kartus, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas tuomet būtų baustas už tai, kad šiuos pažeidimus padarė esant atimtai specialiajai teisei vairuoti transporto priemones.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad už šiuos pažeidimus jis buvo baustas, nestabdant transporto priemonės (nusižengimai nustatyti panaudojant technines priemones), todėl galimai buvo nepastebėta, kad pareiškėjas nesusigrąžinęs teisės vairuoti. Be to pareiškėjui kyla klausimų, kodėl Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas negalioja nuo 2019-10-08, kai teisė vairuoti jam buvo atimta laikotarpiu nuo 2019-06-04 iki 2019-09-03. Dėl šio pareiškėjo išsakyto argumento Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji mano, kad įvyko klaida įvedant duomenis. Teismas laiko, kad aukščiau nurodyti argumentai ir paaiškinimai įtakos L. K. veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako, kadangi aukščiau nurodyti faktai neturi jokios reikšmės skiriant nuobaudą pareiškėjui, kadangi pareiškėjas neginčija fakto, kad jis 2024 m. vasario 17 d. vairavo transporto priemonę bei po padaryto minėto ankstesnio administracinio nusižengimo nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Byloje esantis VĮ „Regitra“ 2024 m. balandžio mėn. raštas Nr. S- dėl informacijos pateikimo taip pat patvirtina, kad L. K. 2019 m. liepos 9 d. UAB „LDV UNIO“ išduota Papildomo mokymo baigimo pažyma Nr. 2.1320, teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta 2024 m. vasario 20 d., vadovaujantis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 13 punktu, įvykdžius teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas. Tai parodo, kad L. K. iki šios dienos jau buvo įvykdęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas, t. y. baigęs papildomus vairavimo kursus ir jo teisės vairuoti atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs.

Teismas visapusiškai įvertinęs L. K. įvykdytą administracinį nusižengimą laiko, kad administracinės nuobaudos neskyrimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų L. K. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi L. K. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Aukštesnės instancijos teismai ne kartą pažymėję, kad kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju L. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę, laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo padarytų veiksmų jokia žala nekilo. Ypatingai pabrėžtina, kad L. K. įvykdė visas teisės vairuoti atėmimo sąlygas, nevairavo transporto priemonių tris mėnesius, baigė papildomus kursus, administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, todėl vien tai, kad nepateikė prašymo VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo, neturėtų būti baudžiamas ir tokia griežta pinigine nuobauda, ir administracinio poveikio priemone. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. K. neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Visapusiškai įvertinus tiek padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę konstatuotina, kad šiuo atveju L. K. daugiau nei trejus metus nesuvokė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones nėra sugrąžinta. Todėl jo padėtis nėra tokia pati kaip asmenų, kuriems neginčytinai buvo žinoma apie tokios teisės neturėjimą. Akivaizdu, kad L. K. negalėjo veikti tyčine kaltės forma, tai taip pat išskiria padarytą administracinį nusižengimą ir leidžia teigti, kad jis pasireiškia mažesniu pavojingumu.

Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjas penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas už tai, kad paliko automobilį ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo (ANK 417 straipsnio 2 dalis), vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos (ANK 417 straipsnio 3 dalis), vairuodamas automobilį viršijo leistiną važiavimo greitį (ANK 416 straipsnio 3 dalis) – visos jam paskirtos nuobaudos – baudos yra sumokėtos. Duomenų, kad jis būtų itin šiurkščiai, tyčia ir piktavališkai pažeidęs Kelių eismo taisykles, nėra. Nors šios aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, tačiau įvertinus nedidelį nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teismas mano, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – gali būti pasiekti L. K. paskiriant mažesnę nuobaudą – baudą, negu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda, kadangi, kad ir minimalios sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas švelninant sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą be ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į ANK 34 straipsnio 6 dalies ypatumus, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti L. K. neskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei švelninant ANK 424 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą iki 150 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o 2024 m. kovo 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Zenevičienės nutarimas pakeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Zenevičienės 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1611-2024 ir L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti 150 (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.