Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. P. neskirti administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiamos nutarties motyvais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, procesinių pažeidimų nenustatė, todėl bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015). Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimu S. P. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, Institucijos Nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad S. P. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, bet paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į S. P. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų S. P. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi S. P. liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tačiau kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę ir numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

12. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad S. P. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį teisės nusižengimą, t. y. 2023 m. kovo 18 d. vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, kuri buvo atimta dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, nes neįvykdė savo pareigos, siekdama susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vadovaujantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos nutarimo ir Kauno apylinkės teismo nutarties dalimis dėl S. P. paskirtos administracinės nuobaudos ir jos dydžio (300 Eur bauda) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Apeliacinės instancijos nuomone, parinktos nuobaudos rūšis (bauda) ir dydis (300 Eur) yra teisinga ir protinga, jos paskyrimas gali pasiekti nuobaudos tikslus ir ji, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

13. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus S. P. paskirta 90 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarytą 2019 m. rugpjūčio 21 d., dėl to, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą geležinkelio pervažą, kai pakaitomis mirksėjo du raudonos spalvos šviesoforo signalai ir leidosi pakeliamas užtvaras (b. l. 30–31). S. P. paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. spalio 21 d. Taigi, paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 21 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. P. 2019 m. lapkričio 27 d. baigė (duomenys neskelbtini) vairuotojų ruošimo įmonėje papildomo vairuotojų mokymo kursus, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 52). Kaip nurodoma S. P. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui, S. P. nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nes kursų metu buvo informuota, kad kursų baigimą patvirtinantis dokumentas nebus išduodamas, kadangi vairavimo mokykla informaciją perduos tiesiogiai VĮ „Regitra“, kadangi nei administracinio nusižengimo protokole, nei vairuotojų ruošimo įmonė jokios informacijos apie kreipimąsi į VĮ „Regitra“ nebuvo nurodyta, S. P. manė, kad sąžiningai įvykdė jai nustatytus reikalavimus (b. l. 4–5). Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad S. P., gavusi 2023 m. gruodžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą ir sužinojusi, kad neturi teisės vairuoti už dar 2019 metais padarytą administracinį nusižengimą, 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir ši teisė 2023 m. gruodžio 28 d. jai buvo grąžinta (b. l. 28). Nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, bei jais domėtis nuolatos, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. P. galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad ji teisę vairuoti turi.

14. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju S. P. padarytas administracinis nusižengimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismui, didžioji vykdomos veiklos dalis ir klientų yra (duomenys neskelbtini), todėl jai dažnai tenka keliauti darbo reikalais, be to, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie S. P. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad S. P. atžvilgiu 2024 m. vasario 5 d. buvo priimti du atskiri nutarimai administracinių nusižengimų bylose, t. y. vienas – už 2022 m. birželio 5 d. padarytą pažeidimą ir nagrinėjamu atveju – už 2023 m. kovo 18 d. padarytą nusižengimą, o iki to laiko nustatyta, kad S. P. yra padariusi tik vieną jau aptartą 2019 m. rugpjūčio 21 d. administracinį nusižengimą (b. l. 29–31). Taigi, S. P. administraciniai nusižengimai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ji nėra piktybiška ar sisteminga KET sąlygų pažeidėja. Pabrėžtina ir tai, kad S. P. įvykdė visas teisės vairuoti atėmimo sąlygas, nevairavo transporto priemonių du mėnesius, baigė papildomus kursus, taip įvykdymą SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, todėl vien tai, kad nepateikė prašymo VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo, kurį 2 mėnesių laikotarpiui buvo praradusi už 2019 metais padarytą administracinį nusižengimą, neturėtų būti baudžiama ir pinigine nuobauda, ir administracinio poveikio priemone. Aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei nurodo Institucija apeliaciniame skunde, leidžia pagrįstai manyti, kad S. P. neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad S. P. paskirtos specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs ir asmuo buvo baigęs papildomus vairuotojų kursus tam, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti, laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas be administracinio poveikio priemonės, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nedidelį nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas mano, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – gali būti pasiekti S. P. paskiriant ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą be ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.

17. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti visapusiškai, todėl sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti ir neskyrus S. P. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.