- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- 2-1261-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02509-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ dėl minimalių šildymo sistemos dalies perdavimo panaudai nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur dydžio nuostolius ir žyminį mokestį ieškovo naudai, bei patirtas pašto išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškovas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis (toliau - ir CK). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. P. (toliau - ir ieškovas), adresu (duomenys neskelbtini), priklausanti įregistruota namo bendro ploto dalis – 51,79 kv. m.
3. Ieškinyje nurodė, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK6.2 straipsnis). Neatskiriama šilumos pirkimo – pardavimo ir šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių dalis yra šalių Šilumos perdavimo tinklų, šildymo ir karšto vandens sistemos nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo – pardavimo vietos ir tiekimo – vartojimo ribos nustatymo aktas (toliau - ir aktas) (Taisyklių 3 priedas) (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 10 dienos įsakymu NR. 1 - 297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 23 punktas). Pažymėjo, kad aktas tarp ieškovo ir atsakovės nepasirašytas. Jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas, tai jis privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prieš kurio valią veikė (CK 6.230 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).Pažymėjo, kad šildymo sistemos dalimi, priklausiusia ieškovui, atsakovė naudojosi prieš ieškovo valią. Taip pat pažymėjo, kad savivaldžiavusios atsakovės atlygintini ieškovui minimalūs 1 000 Eur dydžio šildymo sistemos dalies perdavimo panaudai nuostoliai susidarė per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. (b. l. 1).
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad kategoriškai nesutinka su V. P. ieškinyje nurodytais reikalavimais. Nurodė, kad UAB „Ukmergės šiluma“ nevykdo jokios veiklos, kuri pažeistų galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visiems šilumos vartotojams taikomi tokie patys Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovo nuosavybės teise turimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), šildymas yra iš centralizuotų šildymo sistemų. 2017 m. rugsėjo 12 d. V. P. pateikė UAB „Ukmergės šiluma“ Pranešimą apie energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, bet 3 punkte pranešė, kad atsijungti nuo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), centralizuotos šildymo sistemos neketina. 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Ukmergės šiluma“, atsakydama į 2017 m. rugsėjo 12 d. V. P. pateiktą raštą, išaiškino kuo vadovaujantis ir nuo kada laikoma sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir, kad atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos, vyksta Statybos įstatymo reglamentuota tvarka. V. P. nepateikė UAB „Ukmergės šiluma“ jokių dokumentų, įrodančių, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Šis, bei kiti klausimai, susiję su buto (duomenys neskelbtini), šildymu buvo išnagrinėti UAB „Ukmergės šiluma“ pateiktuose ieškiniuose civilinėse bylose: Nr. 2-10087-675/2018; 2-7120-675/2019; 2-419-1104/2021; 2-6420-517/2021; 2-206-1104/2023. Vilniaus apygardos teisme civilinėse bylose Nr. e2A-911-619/2021; Nr. 2A-336-1012/2022; Nr. 2A-1339-861/2023.Visuose juose priimti ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ civilinius ieškinius tenkinantys sprendimai. Pagal šiuos išnagrinėtus, UAB „Ukmergės šiluma“ pateiktus ieškinius ir teismų priimtus sprendimus, V. P. jau buvo atsakyta, kad jo butui šiluma tiekiama iš centralizuotų šildymo sistemų ir jis privalo mokėti mokesčius už šildymo paslaugas.
5. Nurodė, kad UAB „Ukmergės šiluma“ nesinaudoja vidaus šildymo sistemos dalimi, priklausiančia ieškovui V. P., kaip teigiama ieškinio 6 dalyje. V. P. neperdavė UAB „Ukmergės šiluma“ jokios šildymo sistemos dalies panaudai (ir to padaryti negali), daugiabučio namo vidaus šildymo sistema yra bendra namo buto savininkų nuosavybė. Name esančia vidaus centralizuota šildymo sistema naudojasi tik tame name esantys butų, bei kitų patalpų savininkai. Ieškovo reikalavimai yra išgalvoti, neargumentuoti, nėra pateikta jokių reikalavimą teisiškai pagrindžiančių dokumentų. UAB „Ukmergės šiluma“ (kaip ir visi centralizuotos šilumos tiekėjai Lietuvoje) tiekia šilumos energiją iki pastato įvado (t. y. pastato šilumos punkto). Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas tiekia tinkamų parametrų šilumos energiją vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos (iki vamzdyno įvado į pastatą). Šilumos punkte atitinkamiems parametrams sureguliuota šilumos energija per namo vidaus šildymo sistemą (vamzdynus), priklausančius butų savininkams, perduodama iki butuose esančių radiatorių ir vonios šildymo („gyvatuko“). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, jog šilumos tiekėjo nuosavybės riba yra pastato šilumos įvadas, esantis namo šilumos punkte. Jokie įstatymai neįpareigoja centralizuotos šilumos tiekėją susimokėti už daugiabučiame name esančią inžinierinę infrastruktūrą, nes ja naudojasi patys namo bendrasavininkai savo pačių poreikiui šildyti butus. Todėl kategoriškai atmestinas reikalavimas UAB „Ukmergės šiluma“ mokėti V. P. vieno tūkstančio eurų dydžio „šildymo sistemos dalies perdavimo nuostolius“, nes ieškovas bendrovei nėra nieko perdavęs ir nėra patyręs jokių nuostolių. UAB „Ukmergės šiluma“ V. P. ieškinyje pateiktus išdėstymus laiko neargumentuotais, tikrovės neatitinkančius ir teismą klaidinančiais, bet kokiu būdu vengiant mokėti mokesčius bendrovei už jo butui suteiktas paslaugas, nes ieškovės bendrovė yra pateikusi ieškinį teismui dėl laiku nesumokėtos skolos priteisimo jau šeštą kartą (civilinė byla Nr. 2-251-1187/2024) (b. l. 6-8).
6. Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. nurodė, kad ieškinyje nurodytas aktas tarp ieškovo ir atsakovės nėra pasirašytas, todėl įstatymo reglamentuota prievolė nesukūrė santykio atsakovei prieš ieškovo valią pasinaudojus ieškovo turima (valdytina) šildymo sistemos dalimis, perdavinėti šilumos energiją. Nurodė, kad atsiliepime nurodytas atsijungimas nėra niekaip susijęs su ieškinio reikalavimais. Jeigu teismas manytų, kad šilumą galima patiekti prieš ieškovo valią, kaip buvusiose bylose, nesusitarus dėl šildymo sistemos dalies panaudos ir gauti pajamas, sutartį sudarant konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovė turėtų atlyginti nuostolius. Žmogus, neturėdamas teisinio santykio naudoti ieškovo vamzdyno dalį, ne tik, kad neatlygina, bet ir uždirba pajamų. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas nėra nieko perdavęs ieškovui (atsakovui). Atsakovė tiekė šilumą, ieškovui neperdavus atsakovei šildymo tinklų dalies, atsakovė negali be ieškovo sutikimo tiekti šilumos ir dar gauti pajamų, neatlyginant ieškovui nuostolių. Nurodė, kad ieškovui atsakovės paslaugų ir tiekiamo šildymo nereikia, todėl ir prašo atlyginti nuostolius. Ieškovas pirkdamas butą, investavo ir į šilumos vamzdynus, kurie yra ieškovo nuosavybė. Prašoma 1 000 Eur suma yra minimalūs ieškovo nuostoliai, kadangi ieškovas neperduoda savo valdomų tinklų. Kadangi įstatymai nenumato, kiek ir kaip turi atlyginti, ieškovas mano, kad jo minimalius nuostolius sudaro būtent nurodyta suma. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šiluma ateina iki jo (ieškovo) namo sienos, todėl nesuprantama, kodėl 8 metus iš ieškovo yra priteisinėjama skola už ieškovo buto šildymą. Ieškovas jau 8 metus įrodinėja, kad neturi poreikio šildymui, o jei atsakovė per ieškovo dalį nori tiekti šilumą kitiems butams, turi susimokėti ieškovui. Paaiškino, kad pagal standartines sąlygas nepasirašytų sutarties, tik pagal individualiai sudarytas sąlygas, t. y. kad ieškovui tiekiamos šilumos nereikia ir, kad atsakovė moka ieškovui 1 000 Eur nuostolius.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovo butas nėra atsijungęs nuo daugiabučio namo centralizuoto tinko ir nėra jokių dokumentų tai pagrindžiančių. Ieškovas yra ne kartą informuotas apie atsijungimo procedūras. Nurodė, kad atsakovė nesinaudoja ieškovui priklausančia vidaus šildymo sistemos dalimi, nėra perduota panauda, nes to padaryti ir negali. Daugiabučio namo vidaus šildymo sistema yra bendra namo būtų savininkų nuosavybė, name esančia centralizuota vidaus šildymo sistema naudojasi tik tame name esantys butų ir kitų patalpų savininkai. Paaiškino, kad centralizuota daugiabučių šildymo sistema veikia taip, kad centralizuotos šilumos tiekėjas tiekia šilumą iki pastato įvado, tada prižiūrėtojas - atestuota įmonė ar fizinis asmuo, rūpinasi vidaus šildymo sistema ir šilumos punktu, ir atitinkamu parametru energiją tiekia iki butų radiatorių arba karšto vandens krano. Atsakovė jokių nuosavybės objektų namo viduje neturi ir negali turėti, gyventojai naudojasi savo vamzdynais ir vidaus infrastruktūra savo poreikiams tenkinti ir nėra niekur reglamentuota, kad paslaugų tiekėjai, turėtų susimokėti papildomus mokesčius už nurodomą turtą. Jeigu daugiabutis namas nespręstų, kad jiems nereikia tiekiamos šilumos paslaugos, turėtų statybos reglamentų nustatyta tvarka atsijungti nuo miesto centralizuotos sistemos ir ta paslauga, šiluma, netekėtų jų nuosavybėje esančiu vamzdžiu ar kitokiu turtu. Prašė ieškinį atmesti. Vadovaujantis ieškovo logika, visi tiekėjai – elektros, vandens, turėtų mokėti vartotojams už jiems tiekiamas paslaugas, kas nėra įmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas
8. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas nuostolių atlyginimo už centralizuota šildymo sistema tiektas šilumos paslaugas klausimas.
Dėl nuostolių (ne)priteisimo
9. Ieškovas prašė priteisti jam 1000 Eur nuostolius, atsiradusius dėl ieškovui priklausančios šildymo sistemos dalies perdavimo panaudai.
10. Nuotoliai yra piniginė žalos išraiška (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Prašymas priteisti nuostolius yra prašymas taikyti civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neteisėta veika – veikimas arba neveikimas), kaltė, žala ir priežastinis ryšis tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
11. Ieškovui ir atsakovui buvo išaiškinta įrodinėjimo našta (garso įrašo 9:04 – 10:00 minutės).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei ieškovui padarytos žalos, atitinkamai ir priežastinio ryšio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas taip pat neįrodė, kad jo turtas pagal panaudą buvo perduotas atsakovei.
13. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Minėtas butas yra prijungtas prie centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, taip pat komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo (2023 m. liepos 31 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Atsakovė į bylą, kartu su atsiliepimu, pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. V. P. vienašališką Pranešimą apie energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą (b. l. 12); taip pat UAB „Ukmergės šiluma“ 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakymą Nr. 384 Dėl pranešimo apie pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, kuriame UAB „Ukmergės šiluma“ išaiškino ieškovui atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarką (b. l. 13).
14. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punktą, šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (Taisyklių 2 punktas). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovo nuosavybė į butą, kuriam atsakovė tiekia šilumos paslaugas, įregistruota 2017 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo atveju laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko V. P. nuo ginčo buto įsigijimo dienos. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovui nėra reikalinga atsakovės tiekiama paslauga, t. y. šilumos tiekimas į jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėtina, kad kaip ir nurodė atsakovė, ieškovui buvo išaiškinta galimybė teisiškai, vadovaujantis Statybos įstatymo reglamentuota tvarka, atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra aptaręs atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūrą, taip pat išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).
16. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad jis Statybos įstatymo nustatyta tvarka neatsijungė (neatjungė buto) nuo centralizuotos šildymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, ir į aukščiau nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindų ieškovui teikiama šilumos energija.
17. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su pašto išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ dėl nuostolių priteisimo, atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.