Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo atmestas J. D. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1 būrio vadas A. V. 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pripažino J. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių dėl to, jog J. D. 2016 m. balandžio 4 d, 18.00 val., Vilniaus r., Mostiškių k., vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevravo specialiai akseleruodamas bei sukeldamas variklio apsukas, sukiodamas vairą į įvairias puses, priversdamas automobilį slysti į šonus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialistė O. V. 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu atmetė J. D. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nutarime nurodyta, jog J. D. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo trauktas atsakomybėn už tai, jog būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei sulaikomas pasipriešino policijos pareigūnams, o už Kelių eismo taisyklių pažeidimus atsakomybėn buvo patrauktas du kartus, dėl ko minėtame nutarime buvo padaryta išvada, jog skiriamos nuobaudos J. D. nedaro jokio realaus poveikio. Taip pat pažymėta, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), o ATPK 329 straipsnis, numatęs specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką, neteko galios.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. D. skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Papildomų reikšmingų aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. skundas tenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato galimybės teikti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taigi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ANK nuostatos netaikytinos, o teismas, spręsdamas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis ir J. D. skundo teisines ir faktines aplinkybes vertina pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas byloje Nr. ATP-267-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-304-487/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. ATP-311-190/2017 ir kt.). Taigi skundą padavęs asmuo šiuo atveju teisus, tvirtindamas esant teisinį pagrindą jo pateiktą prašymą nagrinėti, vadovaujantis būtent anksčiau galiojusio įstatymo nuostatomis.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja ATPK 329 straipsnis, kuriame nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi matyti, jog minėtame straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė išsamų sąrašą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant šio instituto taikymo klausimą ir, nagrinėjamu atveju, yra: 1) teisės atėmimo laikotarpiu nepadarytas teisės pažeidimas; 2) yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko; 3) gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, kai asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Nagrinėjamu atveju yra visi formalieji pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą. J. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (patvirtina byloje esanti pažyma apie J. D. baustumą (b. l. 15), nuo specialiosios teisės atėmimo iki J. D. kreipimosi į nuobaudą paskyrusią instituciją su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo yra praėję daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Be to, J. D. 2016-09-16 yra sumokėjęs institucijos nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 13).

Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 329 straipsnį nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Taip pat, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą pagal ATPK 30¹ straipsnį, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1261-318/2013, Nr. ATP-1036-628/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. D. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vado A. V. 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda bei nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. J. D. pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidėjas, chuliganiškai vairuodamas automobilį, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau, teismo vertinimu, vien padaryto pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju svarbu įvertinti paties pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-114-13), taip pat svarbu atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), taip pat kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie J. D. baustumą (b. l. 25-28), pastarasis praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas du kartus, t. y. 2011 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. jam buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už automobilio vairavimą, kuriame nebuvo gesintuvo ir ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat už greičio viršijimą iki 50 km/h. Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad J. D. skirtas baudas yra sumokėjęs laiku, todėl, vadovaujantis teismų praktika, aiškinant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyto administracinio nurodymo institutą, laikytina, kad J. D. 2011 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. surašyti administraciniai nurodymai galioja ir baustumo jam nesukelia (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį byloje Nr. ATP-564-312/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą byloje Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2AT-1-788/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 2AT-41-677/2016). Iš minėto administracinio teisės pažeidimų registro matyti ir tai, kad J. D. 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, sulaikymo metu priešinosi policijos pareigūnas. Nors šį teisės pažeidimą pareiškėjas ir padarė būdamas neblaivus, tačiau registro duomenys rodo, jog toks pažeidimas visgi buvo vienkartinio pobūdžio. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog J. D. piktnaudžiauja alkoholiu, kas daro įtaką jo elgesiui. Pažymėtina ir tai, kad 2013-12-17 nutarimu skirtą baudą J. D. sumokėjo 2014-01-16, tad konstatuotina, kad nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu, už kurį pareiškėjui buvo atimta specialioji teisė, jis galiojančių nuobaudų jau neturėjo.

Byloje esatys duomenys taip pat patvirtina, kad J. D. dirba (duomenys neskelbtini) statybos darbuotoju ir darbovietėje yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai - darbštus, veiklus, iniciatyvus bei pareigingas darbuotojas, nepriekaištingai atliekantis savo pareigas, teigiamai vertinamas bendradarbių bei vadovo. J. D. atliekamas darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, kadangi nuolat reikia pristatyti statybines medžiagas į objektus (b. l. 17). Pastarojo darbovietė yra Vilniaus mieste, o pats gyvena Vilniaus rajone (b. l. 18), dėl ko kasdien tenka įveikti ne mažiau nei 70 km/h, be to, augina mažametę dukterį (b. l. 19), kuri lanko Vilniaus rajone esantį darželį, nutolusį nuo namų 5 km atstumu. Be abejonės, vien tik aplinkybės dėl specialiosios teisės atėmimu sukeltų nepatogumų nėra pagrindas sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Savaime suprantama, kad kartu su pinigine bauda paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas iššaukia tiek pačiam pažeidėjui, tiek jo šeimai visą eilę neigiamų padarinių, kas yra natūrali administracinės nuobaudos pasekmė. Visgi kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir šiuo konkrečiu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės dėl nuvykimo į darbą, apribotų darbinių funkcijų atlikimo, dukros nuvežimo į ugdymo įstaigą yra vertinamos, tačiau ne atsietai, o visumoje su kitomis, teismo anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, o viena iš jų - ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko suėjimo – yra ne tik pilnai įvykdyta, bet, kaip matyti, jau atlikta didesnė dalis specialiosios teisės atėmimo termino, o, įvertinus šio teismo nutarimo įsiteisėjimo laikotarpį, iki termino pabaigos bus likęs tik kiek daugiau nei mėnuo, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad padarytas pažeidimas iš esmės nebuvo sistemingo neteisėto, prieš eismo saugumą nukreipto elgesio pasekmė, pagrįstai manytina esant pagrindą išvadai, jog J. D. pakankamai patyrė neigiamas nuobaudos paskyrimo pasekmes, paskirtos nuobaudos vykdymo laikotarpiu apmąstė savo elgesį, neteisėtų veiksmų pasekmes, pakeitė požiūrį ir padarė teigiamas išvadas, kas leidžia teismui spręsti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai yra pasiekti ir jam galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. D. skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 10-AP-5728, kuriuo J. D. nesutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, naikintinas ir J. D. sutrumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas, paskirtas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vado A. V. 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

J. D. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 10-AP-5728 panaikinti ir J. D. sutrumpinti Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vado A. V. 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 10N-68680079-16 paskirtos specialiosios teisės atėmimo vieneriems metams terminą bei, nutarimui įsiteisėjus ir J. D. įgyvendinus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 patvirtintame Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.