Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotos atstovės Jolantos Kovalevskos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu, iš dalies patenkinus H. Č. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis panaikinta. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimas pakeistas – H. Č. veiksmai perkvalifikuoti iš ATPK 110 straipsnio 7 dalies į 110 straipsnio 1 dalį ir paskirta bauda sumažinta iki 28 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartimi priimtas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotos atstovės J. Kovalevskos prašymas ir H. Č. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliota atstovė Jolanta Kovalevska, vadovaudamasi ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą be pakeitimų.

Savivaldybės administracijos teigimu, asmuo turėtų būti laikomas baustu už administracinį teisės pažeidimą, neatsižvelgiant į tai, ar administracinė nuobauda buvo paskirta nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ar savanoriškai įvykdžius administracinį nurodymą. Būtent įvykdydamas administracinį nurodymą asmuo pripažįsta administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą ir savo kaltę. Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 30² straipsnyje, reglamentuojančiame baudos skyrimo taisykles, numatyta, jog šio kodekso 260¹ straipsnyje nustatytais pagrindais surašius administracinį nurodymą, asmeniui skiriama bauda, lygi pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnė kaip du eurai. Dėl to, Savivaldybės administracijos nuomone, administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens baustumui.

Pareiškime pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai ir pažymima, kad yra susiklosčiusi skirtinga praktika aiškinant administracinio nurodymo instituto prigimtį ir jo taikymo teisines pasekmes. 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso I dalies I skyriaus 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog „asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą“. Pareiškėjos manymu, ši įstatymo leidėjo pozicija turi būti taikytina ir šiuo metu nagrinėjamoms administracinių teisės pažeidimų byloms.

Atsiliepime dėstomos faktinės aplinkybės, H. Č. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, kelia jų pakankamumo bei leistinumo klausimą ir nurodo, kad priimant sprendimus jo administracinio pažeidimo byloje buvo remiamasi tik prieštaringais, nenuosekliais liudytojų R. D., I. Š. bei įvykio nemačiusio protokolą surašiusio pareigūno parodymais. Taip pat H. Č. teigia, kad jo skundžiamą nutartį teismas priėmė neįvertinęs liudytojų paaiškinimų prieštaravimų, atmesdamas jo nurodytų liudytojų paaiškinimus, nenurodydamas, kodėl šiuos parodymus ar šiuos asmenis laiko nepatikimais, vienų liudytojų parodymus vertina labiau nei kitus. H. Č. manymu, teismo nuomonę dėl jo kaltės susiformavo iš anksto, nes jis už analogišką veiką jau buvo nubaustas, o tai reiškia – linkęs ir ateityje taip pat elgtis, tačiau tokia nuostata netaikytina administraciniame procese. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį, kad ATPK 110 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinės teisės pažeidimas gali būti padarytomas tik tyčia, tačiau jo veikos kaltės formos nenustatinėjo nei pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei nutarimą priėmusi institucija, nei teismas. Pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios pareigos neatliko, o teismas netinkamai įvertino jų surinktus prieštaringus įrodymus. H. Č. manymu, vien piliečio užfiksuotas pažeidimas (įrašas mobiliojo ryšio telefone) nėra pakankamas pažeidimo įrodymas, nes piliečiai nėra viešojo administravimo subjektai, todėl jų įrodymai nėra laikomi objektyviais ir turinčiais aukštesnę įrodinėjimo galią. Nagrinėjamu atveju pareigūnai atvyko ir nepatikrinę faktų surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą tik praėjus savaitei po įvykio, todėl protokolas šioje byloje neįrodo nei pažeidimo fakto, nei jo padarymo aplinkybių. Taigi pareigūnai nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad H. Č. nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 110 straipsnio 7 dalyje, o teismas rėmėsi prieštaringais įrodymais.

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotos atstovės Jolantos Kovalevskos prašymas atmestinas.

Dėl administracinių teisės pažeidimų pakartotinumo

Nagrinėjamoje byloje H. Č. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 21 d. Vilniuje viešojoje vietoje lesino balandžius ir taip pažeidė ATPK 110 straipsnio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko galioti minėtą Administracinės komisijos nutarimą. Apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu panaikino šioje byloje priimtą apylinkės teismo nutartį, H. Č. veiką perkvalifikavo iš ATPK 110 straipsnio 7 dalies į 110 straipsnio 1 dalį ir paskyrė nuobaudą.

Pareiškėja, prašydama panaikinti apygardos teismo sprendimą ir palikti galioti apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį bei Vilniau miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą be pakeitimų, nurodo, kad 2015 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė H. Č. administracinio teisės apžeidimo protokolą už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jame buvo administracinis nurodymas, kurį H. Č. įvykdė. Taigi H. Č. turi būti laikomas baustu už administracinį teisės pažeidimą, todėl apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs apygardos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.⁵⁷⁵-4446/2001 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-788/2016 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apygardos teismo sprendimas netaikyti pakartotinumo požymio yra pagrįstas ilgalaike teismų praktika, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą ir keisti teismo sprendimą neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinio pagrindo tenkinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – H. Č. atsiliepime nurodyto prašymo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės ir vertinti, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisykles. Laikytina, kad teismai, priimdami nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendimus, įrodymų vertinimo principų nepažeidė, byloje esančius įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotos atstovės Jolantos Kovalevskos prašymą atnaujinti bylą atmesti.