Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau tekste – ir suinteresuota institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo tenkintas M. Ž. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 2 d., už tai, kad jis 2015 m. balandžio 22 d., 03.40 val., Vilniuje, Laisvės pr., vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,86 promilės girtumas) ir automobilyje vežė daugiau žmonių negu nustatyta automobilio techninėje charakteristikoje. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14, 195.1 punktų nuostatas. Subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 str. nuostatas, M. Ž. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų registro duomenis M. Ž. 2016 m. kovo 16 d. padarė ATPK 142 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą - važiuodamas maršrutine transporto priemone, naudojosi lengvatiniu bilietu, neturėdamas šios teisės. 2016 m. kovo 16 d. administraciniu nurodymu M. Ž. buvo paskirta 8 eurų bauda. Administracinį nurodymą asmuo įvykdė laiku, todėl apie administracinės nuobaudos paskyrimą prašymo teismui padavimo metu vienareikšmiškai žinojo ir teismą apie tai turėjo informuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administracinio nurodymo institutą, konstatavo, kad teismų taikoma nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, neatitinka įstatymo leidėjo pozicijos šiuo klausimu. Į tokį teismo atliktą įstatymo išaiškinimą turėtų būti atsižvelgta. Taigi, kadangi M. Ž. pažeidimas buvo padarytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti ir M. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino netrumpinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. Ž. prašo suinteresuotos institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturėtų būti remiamasi, kadangi visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas, kas šiuo atveju, pagal susiformavusią teismų praktiką reiškia, kad asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą. Remiantis apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, būtų suteikiamos prielaidos formuotis nevienodai teismų praktikai analogiškose situacijose. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiai nenurodo, kad nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, teismų yra taikoma netinkamai, negana to, teigia, jog teismų praktikos šiuo klausimu keisti nėra prasmės dėl įsigaliosiančių teisės aktų.

Atsiliepime pažymima, kad M. Ž. negalėjo pirmosios instancijos teismo informuoti apie administracinio nurodymo įvykdymą, kadangi tuo metu jau buvo teismui pateikęs prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, su kuriuo buvo pateikta ir pažyma iš Administracinių teisės pažeidimų registro. Be to, M. Ž., vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika, laikė, kad jis nepadarė teisės pažeidimo, todėl nemanė, kad apie tai būtina informuoti teismą, juo labiau, kad šią informaciją teismas pats galėjo patikrinti.

Atsiliepime taip pat paaiškinamos 2016 m. kovo 16 d. įvykio aplinkybės, kuomet M. Ž. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Pabrėžiama, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, buvo padarytas dėl asmeninio neapdairumo, pamiršus teisę naudotis lengvatiniu bilietu patvirtinantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad M. Ž. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko. M. Ž. pateikė vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinos pažymą (b. l. 24), psichiatro – priklausomybių ligų gydytojo pažymą (b. l. 30), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 27), išklausė keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 30), sumokėjo paskirtą 289 Eur baudą (b. l. 26), Mykolo Romerio universiteto studentų atstovybės prezidento ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vado įgalioto 108 kuopos vado charakterizuojamas teigiamai (b. l. 28-29). Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, priimdamas sprendimą sutrumpinti M. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Ž. teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, M. Ž. neteistas (b. l. 38). Tuo tarpu, suinteresuotos institucijos pateiktas Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad 2016 m. kovo 16 d. M. Ž. važiavo maršrutine transporto priemone, naudodamasis lengvatiniu bilietu, nors neturėjo tam teisės (b. l. 49). Už tai jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Tą pačią dieną M. Ž. sumokėjo 8 Eur baudą. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad teismų taikoma nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, neatitinka įstatymo leidėjo pozicijos šiuo klausimu. Vienok, toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad teismų sprendimai netaikyti pakartotinumo požymio pagrįsti ilgalaike teismų praktika, todėl savaime nelaikytini klaidingais. Taip pat pažymima, kad iki naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo (2016 m. balandžio 1 d.) ir naujos administracinių nusižengimų pakartotinumo instituto taikymo praktikos pradžios lieka vos keli mėnesiai, todėl keisti teismų praktikos šiame etape nėra prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-788/2016). Naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui numatytu laiku (2016 m. balandžio 1 d.) taip ir neįsigaliojus, administracinio nurodymo reikšmė pakartotinumui liko dviprasmiška. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, neatitinka įstatymo leidėjo pozicijos, tačiau teismų praktikos šiuo klausimu nekeitė. Taigi, esant tokioms abejonėms, vadovaujamasi ilgalaike teismų praktika ir nagrinėjamu atveju laikoma, kad M. Ž. 2016 m. kovo 16 d. surašytas administracinis nurodytas baustumo neužtraukia, kas reiškia, kad jis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Be to, administracinį nurodymą pažeidėjas nedelsiant įvykdė. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu M. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas (vieneri metai) jau yra suėjęs.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti suinteresuotos institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.