Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-407-980/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-18
Bylos Nr.: e2-407-980/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05030-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Viktorija Čiapaitė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: M. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius
Advokatai: Asta Jakštienė, Gražina Mauručaitienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-407-980/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05030-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8.; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant L. L.,dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,atsakovui M. J. ir jo atstovei advokatei Astai Jakštienei,institucijos, teikiančios išvadą, atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės tvarkys ieškovė, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku S. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1. Kas antrą savaitgalį paimdamas dukrą penktadienį iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.30 val. pristatydamas į jos gyvenamąją vietą; 2. Neporiniais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 dieną 10 val. ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20 val. 3. Poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną 20 val. 4. Poriniais metais gruodžio 31 dieną paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas sausio 1 dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą; 5. Neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20 val. 6. Poriniais metais antrą Šv. Velykų dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20 val. 7. Poriniais metais praleidžia su dukra Vasario 16-ąją, lapkričio l dieną, liepos 6 dieną, rugpjūčio 15 dieną, jeigu tai nesutampa su savaitgaliu, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas 20 val. į jos gyvenamąją vietą. 8. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, praleidžia su dukra pusę jos vasaros atostogų, neporiniais metais pavasario ir rudens atostogas, poriniais metais - žiemos atostogas, paimdamas dukrą pirmą atostogų dieną 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną pristatydamas 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie planuojamą dukters paėmimą vasaros atostogų metu atsakovas privalo pranešti man raštu: SMS ar elektroniniu paštu prieš 2 mėnesius. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys turi bendrą vaiką – S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pašlijus šalių tarpusavio santykiams ir pradėjus gyventi skyriumi, tarp jų ėmė kilti nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Paaiškino, kad atsakovas nenori derinti susitikimų laiko, vienasmeniškai nusprendžia, kada jam patogu praleisti laiką su dukra. Mano, kad tiek vaikas, tiek ir ieškovė turi turėti tam tikrą aiškumą darniai planuoti savo laiką, o tai bus galima padaryti, tik kai bus nustatyta atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarka.

3. Ieškovė pažymėjo, kad šalių dukra labiau pripratusi prie ieškovės, tarp jų stiprus emocinis ryšys. Šalių dukra dėl sveikatos būklės negali lankyti darželio, todėl beveik visą laiką leidžia su ieškove. Ieškovė ja rūpinasi, slaugo sergančią, gamina maistų, organizuoja jos laisvalaikį ir užimtumų. Atsakovo santykiai su dukra taip pat geri, tačiau jis neturi tiek socialinių įgūdžių ir patirties, kad galėtų pastoviai rūpintis dukra. Ieškovė gyvena nuomojame bute, dirba ir turi galimybę užtikrinti dukrai visas tinkamas gyvenimo sąlygas. Dėl šių priežasčių ieškovės teigimu vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja.

4. Ieškovė nurodė ir tai, kad vien būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti apie 748 Eur. Būtinos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti tai išlaidos vaiko maitinimui, rūbams, mokymosi reikmėms, būsto, kuriame gyvena vaikas, išlaikymui (vaiko poreikių patenkinimui tenkanti dalis), transporto išlaidos. Šalių vaikas yra silpnos sveikatos, dažnai serga, dėl ko ieškovė, be nurodyto, turi papildomų būtinų išlaidų vaiko gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, geresniam maitinimui. Šalių vaikas negali lankyti darželio, nes labai sustiprėja tikas. Ieškovė pažymėjo, kad prie ieškinio pateikė metinę išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suvestinę, iš kurios matyti, kad norint patenkinti visus vaiko poreikius, vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti apie 748 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 730 - 750 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW X5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš gaunamų pajamų ir atsakovo finansinės paramos vaiko išlaikymui, ieškovė turi galimybę patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovė neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, ar turto, kuriam privaloma valstybinė registracija.

5. Ieškovė paaiškino, kad šalys gyvena skyriumi nuo 2023 metų gegužės mėnesio. Šalims išsiskyrus, vaikas liko gyventi su ieškove, atsakovas lėšas dukters išlaikymui perveda savo nuožiūra: už gegužės mėnesį - 200 Eur, už birželį - 316 Eur, už liepą 280 Eur. Jau 2022 m. pradžioje, kaip ir ieškinio padavimo dieną, ieškovės išlaidos vien būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui siekė apie 748 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir galimybes dirbti, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis buvo 350 Eur per mėnesį.

6. Ieškovė nurodė, kad niekuomet nekliudė ir nekliudys atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas ėmė piktnaudžiauti savo kaip tėvo teisėmis, nustojo su ieškove tartis vaiko priežiūros ir išlaikymo klausimais, su vaiku bendrauti jam vienam patogia tvarka. Dėl šios priežasties, siekiant ateityje išvengti ginčų, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdama į nusistovėjusią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką laikotarpiu, kuomet tarp šalių nebuvo konfliktų. Ieškovės nuomone, abi šalis tenkintų ir vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su vaiku kas antrą savaitgalį paimdamas dukrą penktadienį iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.30 val. pristatydamas į jos gyvenamąją vietą; neporiniais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 dieną 10 val. ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20 val.; poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną 20 val.; poriniais metais gruodžio 31 dieną paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas sausio 1 dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą; neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20 val.; poriniais metais antrą Šv. Velykų dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20 val.; poriniais metais praleidžia su dukra Vasario 16-ąją, lapkričio l dieną, liepos 6 dieną, rugpjūčio 15 dieną, jeigu tai nesutampa su savaitgaliu, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas 20 val. į jos gyvenamąją vietą; dukrai pradėjus lankyti mokyklą, praleidžia su dukra pusę jos vasaros atostogų, neporiniais metais pavasario ir rudens atostogas, poriniais metais - žiemos atostogas, paimdamas dukrą pirmą atostogų dieną 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną pristatydamas 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie planuojamą dukters paėmimą vasaros atostogų metu atsakovas privalo pranešti man raštu: SMS ar elektroniniu paštu prieš 2 mėnesius.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies bei prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad norėtų su vaiku praleisti nemažiau laiko nei buvo praleidžiama pastaruoju laikotarpiu - apie 10-12 naktų per mėnesį (priklausomai nuo mėnesio), kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto ir po vieną naktį savaitės eigoje, taip aktyviai dalyvaujant vaiko auginime ir ugdyme. Mano, kad iki šiol bendravimo tvarka nebuvo žalinga vaikui, todėl nemato pagrindo ją keisti. Numatant šventinius ir atostogų laikotarpius, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad vaiko seneliai gyvena ne tame pačiame mieste (atsakovo - Radviliškyje, ieškovės - Kretingos rajone). Taip pat turėtų būti suteiktos galimybės netrukdant bendrauti su vaiku el. ryšio priemonėmis. Sutinka dėl bendravimo tvarkos su vaiku numatant su atsakovu: neporinėmis savaitėmis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ketvirtadienio vakare ir pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą sekančios dienos (penktadienio) ryte; porinėmis savaitėmis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos pirmadienio vakare ir pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą sekančios dienos (antradienio) ryte. Taip pat, tos pačios savaitės, pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienio vakare visam savaitgaliui ir pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą po savaitgalio, pirmadienio ryte (pereinant į neporinę savaitę); vaikui pradedant eiti į mokyklą, savaitės diena galėtų būti pakeista pagal aplinkybes, kurias dabar sunku numatyti (sudarytą pamokų tvarkaraštį, numatomų būrelių lankymą ir kt.), patogų vaikui bei abiejų tėvų sutarimu; poriniais metais visa antra žiemos atostogų savaitė, įskaitant Naujuosius metus. Pasiimant vaiką gruodžio 31 d. ryte 10.00 val. ir parvežant į namus paskutinės atostogų dienos vakarą 20.00 val. Kol vaikas neina į mokyklą - gruodžio 31 d. iš po ugdymo įstaigos iki sausio 1 d. vakaro, parvežant į namus 20:00 val. Jei išpuola savaitgalis - visas savaitgalis įskaitant šventinę dieną atitinkamai nuo ryto 10.00 val. iki vakaro 20:00 val.); poriniais metais visa rudens atostogų savaitė, pasiimant vaiką ryte 10.00 val. ir parvežant į namus paskutinės atostogų dienos vakarą 20.00 val. (įskaitant Šv. Vėlinių savaitgalį). Kol vaikas neina į mokyklą - šventinės dienos, įskaitant visą šventinį savaitgalį atitinkamai nuo ryto 10.00 val. iki vakaro 20:00 val.; neporiniais metais visa pirma žiemos atostogų savaitė, pasiimant vaiką atostogų pirmą dienos rytą 10.00 val., parvežant į namus gruodžio 30 d. vakare 20:00 val. (įskaitant šventinį Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų savaitgalį). Kol vaikas neina į mokyklą - šventinės dienos, įskaitant visą šventinį savaitgalį atitinkamai nuo ryto 10.00 val. iki vakaro 20:00 val.; neporiniais metais visa pavasario atostogų savaitė, pasiimant vaiką atostogų pirmą dieną ryte 10.00 val. ir parvežant į namus paskutinės atostogų dienos vakarą 20.00 val. (įskaitant šventinį Šv. Velykų savaitgalį). Kol vaikas neina į mokyklą - šventinės dienos, įskaitant visą šventinį savaitgalį atitinkamai nuo ryto 10.00 val. iki vakaro 20:00 val.; pusė vasaros atostogų. Dėl grafiko sudarymo sutariama iki gegužės 31 d., pirmenybė pirmam pateikusiam grafiką; neporinių metų vaiko gimtadienio diena nuo ryto 10.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš po ugdymo įstaigos iki vakaro 21.00 val.; poriniais metais vasario 16-ąją, liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. ir birželio 24 d. nuo ryto 10.00 pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos iki vakaro 20.00 val.

8. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės nurodoma vaiko poreikiams reikalinga suma. Nurodė, kad vaikui 2021 m. (2,5 metų) ir 2022 m. (3,5 metų) rugsėjo mėn. pradėjus eiti į ugdymo įstaigą (darželį), ieškovė vienašališkai nutraukė vedimą iki šių metų rugsėjo mėn. (4,5 metų), argumentuodama, kad vaikui neleidžia sveikata. Pažymų iš medicinos įstaigų, kad vaikas negalėjo lankyti ugdymo įstaigos nebuvo. Priešingai, visų metų pažymos buvo išduotos, kad vaikas gali lankyti ugdymo įstaigas, išskyrus atvejus, kada sirgo. Kol vaikas laikinai lankė ugdymo įstaigą, atsakovas dažnai nuvesdavo ir pasiimdavo vaiką iš jos. Vaiko auklėtojos apie vaiką atsiliepdavo teigiamai, kad vaikas jautėsi gerai, džiaugsmingai, greitai susidraugaudavo su kitais vaikais ir auklėtojoms neatrodė, kad vaikas patirtų stresą įstaigoje. Ieškovė pažymi, kad vaikui pradedant eiti į ugdymo įstaigą sustiprėja nerviniai tikai, tačiau nutylimas faktas, kad nerviniai tikai, kurie buvo reti ir truko neilgai, prasidėjo į iššauktas dideles emocijas (susijaudinimą) per vaiko gimtadienį. Medicinos anamnezėje parašyta, kad dėl šios ligos ji buvo nukreipta psichologo konsultacijai, tačiau jokios psichologo pažymos nėra pridėtos prie ieškinio. Vaikui nelankant ugdymo įstaigos bei neatsižvelgiant į akcentuojamą ligą, vaikas dažnai buvo vedamas į mokamus žaidimų kambarius, žaidimų aikšteles, kur žaisdavo su kitais vaikais. Todėl atsakovo nuomone, nerviniai tikai ir kitos ligos nebuvo pagrindas nevesti vaiko į ugdymo įstaiga. Tai patvirtino vaiko šeimos gydytoja žodinės konsultacijos metu (2023-09-14), kad vaikas yra sveikas, sirgo įprastomis ligomis ne dažniau nei kiti vaikai ir joks specialusis gydimas ar priežiūra nereikalinga. Pasibaigus valstybės skiriamoms išmokoms ir ilgą laiką vaiko nevedant į darželį, o ieškovei būnant su vaiku namuose, atsakovui atsirado papildoma finansinė našta išlaikyti šeimą.

9. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovas neturi pakankamai socialinių įgūdžių ir patirties rūpintis vaiku Gyvenant atskirai su ieškove, vaikas būdamas su atsakovu jaučiasi labai gerai ir noriai susitinka. Nuolatos yra ugdomi vaiko gebėjimai, socialinė aplinka (bendravimas su bendro amžiaus draugais, pussesere, seneliais), taip pat ugdoma kultūrinė aplinka, lankomi muziejai, žaidimų kambariai ir kt., kas nuolatos užfiksuojama nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Esant poreikiui turi galimybę dirbti iš namų, taip prižiūrint vaiką. Atsakovo namuose vaikas turi atskirą kambarį. Pažymėtina, kad paskutinis vaiko gulėjimas vaikų ligoninėje 2022 m. spalio mėn. dėl plaučių uždegimo buvo su atsakovu. Atsakovo darbo grafikas atitinka ugdymo įstaigos grafiką.

10. Taip pat nesutiko ir su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovas nenori derinti susitikimų laiko, vienas asmeniškai nusprendžia, kada jam praleisti laiką su vaiku. Pažymėjo, kad pati ieškovė, mediacijos metu, teigė, kad atsakovas galės bet kada pasiimti ir praleisti laiką su vaiku ir laiko nevaržys. Priešingai, buvo sudaręs buvimo kartu su vaiku grafiką, dėl kurio iš pradžių buvo susitarta ir buvo laikomasi šio grafiko su nedideliais nukrypimais dėl abiejų šalių iniciatyvos, iki kol ieškovė nusprendė jį pakeisti, taip apribojant atsakovo laiką su vaiku. Nuo šių metų gegužės mėn., gyvenant atskirai, vaikas su atsakovu vidutiniškai praleisdavo apie 10-12 naktų (35% laiko) per mėnesį. Pagal ieškovės siūlomą grafiką, laikas sumažėtų iki vidutiniškai 4 naktų per mėnesį. Tačiau pati ieškovė pažymi, kad dėl darbo gali atsirasti poreikis samdyti auklę. Taip pat neįvardinta aplinkybė, kad iki šiol ieškovės darbo grafikas nebuvo palankus vaiko priežiūrai (darbas buvo pamainomis iki 20 val. vakaro, įskaitant savaitgalius), todėl atsakovui nebegyvenant kartu, daug laiko su vaiku praleisdavo ieškovės mama arba jos naujas sugyventinis (draugas). Vaikui, būnant su atsakovu, vaiku yra rūpinamasi proporcingai pagal išbūtą laiką kartu, tai sudaro apie 120 Eur per mėnesį būtinųjų ir papildomų išlaidų (įskaitant maitinimą, higieną, buitį, aprangą, žaislus, pramogas, kurą ir kitas išlaidas) bei papildomai pervedant vaiko išlaikymo išmokas ieškovei kas mėnesį.

Atsiliepimas

11. Atsakovas nesutiko su ieškinyje pateiktu argumentu, kad valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, kadangi formuojant vaiko poreikių sumą, mano, kad turėtų būti atsižvelgta į gaunamas išmokas iš valstybės, kaip palengvinančias tėvų finansinę naštą, pirmiausiai užtikrinant vaiko būtinuosius, o ne papildomus poreikius. Atsakovo teigimu, ieškovė siekdama didesnio išlaikymo dukrai iš tiesų siekia didesnių pajamų sau. Ieškovė teigia, kad moka būsto nuomą, tačiau nėra prideda jokių tai įrodančių dokumentų. Pridėta nuomos sutartis, kuri sudaryta ne jos vardu, o jos minimo draugo. Vaiko teigimu, ieškovės draugas gyvena kartu, todėl turėtų būti atsižvelgta į išlaidas, susijusias su būsto išlaikymu. Ieškovė teigia, kad jei yra nupirktas automobilis. Pagal pateiktus priedus, matyti, kad automobilis yra 2008 m. BMW X5, kurio variklio darbinis tūris yra 3,0 litro. Tokio automobilio kuro sąnaudos yra ženkliai didesnės nei įprasto automobilio. Taip pat vaiko teigimu ir pačio pastebėta, kad minimu automobiliu važinėja ieškovės draugas, o ne pati ieškovė. Atsižvelgtina, kad ieškovės nurodytos gaunamos pajamos yra lygios ar mažesnės nei byloje įvardinta vaiko poreikių suma, kas parodo, kad ieškovės poreikiai, kaip suaugusio asmens, galėtų būti tokios pačios vertės ar mažesnės nei vaiko, kai vaikui nėra numatyta specialiųjų išlaidų gydimui ir pan. Atsakovas nurodė ir tai, kad atsakovas ženkliai prisideda prie vaiko išlaikymo, nes tuo metu, kai vaikas būna pas atsakovą, ieškovei nereikia rūpintis vaiko maistu pramogomis ir daiktais. Dauguma poreikių lentelėje įvardintų išlaidų patiria ar galėtų patirti (atostogos, gimtadieniai), vaikui būnant su atsakovu, kas sudarytų papildomas išlaidas be mokamų įmokų ieškovei už vaiko priežiūrą.

12. Atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis iki mokesčių (bruto) yra 1850 Eur/mėn. numatant darbo priedus, kurie yra nepastovūs ir priklauso nuo darbo rezultatų bei viršvalandžių (vidutiniškai apie 400 Eur/mėn. iki mokesčių). Turi automobilį H. C. 2006 m. Turimas nekilnojamas turtas yra įkeistas banko: (duomenys neskelbtini) banko kredito likutis 17 757,36 Eur, mėnesinė kredito įmoka 110,56 Eur, mokesčiai apie 20 Eur/mėn. Butas netinkamas gyvenimui, nes nėra šildymo, taip pat dėl pastoviai prabėgančio stogo, vidaus patalpose yra atsiradęs pelėsis. Butui reikalingos investicijos į remontą (apie 15000 Eur), numatant išorės atitvarų tvarkymą (stogo, sienų), bei vidaus patalpų, atitvarų, šildymo, el. instaliacijos. Bute baldų nėra. Buto disponavimas iki Šių metų vasaros vidurio buvo apribotas (pardavimas, nuoma), nes bute buvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Butas įsigytas iki pažinties su ieškove. (duomenys neskelbtini) banko kredito likutis 50 882,71 Eur, mėnesinė kredito įmoka 298,83 Eur mokesčiai apie 120 Eur (ne šildymo sezono metu) apie 200 Eur (šildymo sezono metu). Butas yra gyvenamas su daliniais baldais. Reikalingas vidaus patalpų remontas (numatoma investicija būtų apie 12000 Eur). Butas įsigytas po ieškovės išsikraustymo gyventi pas kitą vyrą (draugą), minimą nuomos sutartyje. Bendras banko kredito likutis 68 640,07 Eur. Mėnesinė bendra kredito įmoka šiai dienai yra 409,39 Eur/mėn. Atkreipė dėmesį, kad palūkanos nuosekliai yra didinamos ir nėra žinoma, kada stabilizuosis. Todėl kredito finansinė našta nuolatos didėja. Bendra abiejų butų mokesčių suma yra apie 220 Eur. Visos išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu, būtų apie 630 Eur/mėn.

13. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, kad šalys nebuvo įregistravusios santuokos, turi bendrą vaiką S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nei ieškovės, nei atsakovo šeimos nebuvo įtrauktos į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, skyrius neturi duomenų apie netinkamą motinos R. B. ir tėvo M. J. tėvų valdžios vykdymą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Ieškovė R. B. prašo nustatyti nepilnamečio vaiko S. J. gyvenamąją vietą su motina, kadangi ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nes dukra prisirišusi prie mamos, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Atsakovas neprieštarauja dėl dukros S. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nesant duomenų apie tai, jog ieškovė R. B. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko S. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovė R. B. ieškinio reikalavimais prašo priteisti iš atsakavo M. J. išlaikymą S. J. po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas M. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog sutiktų mokėti po 280 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Vadovaujantis SPIS neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išrašu (2024-01-08) nustatyta, jog nepilnametei S. J. nėra nustatyti specialieji poreikiai ir (ar) nėra nustatytas neįgalumas. Skyriaus vertinimu ieškinio reikalavimas priteisti nepilnamečiui vaikui S. J. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Tačiau jei Teismas tenkintų atsiliepime į ieškinį nurodytą išlaikymo sumą, t. y. priteisti nepilnamečiui vaikui S. J. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai taip pat atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir būtų galima tenkinti vaiko būtinuosius poreikius. Susipažinus su ieškovės ir atsakovo siūloma bendravimo tvarka, Skyrius mano, kad atsakovo išdėstyta bendravimo tvarka yra detalesnė ir labiau orientuota į abiejų tėvų maksimalų bendravimo laiką su vaiku, todėl galima daryti išvadą, jog ateityje nekiltų papildomų nesutarimų dėl šito. Skyrius atkreipia dėmesį, jog tam tikras laikas, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, turėtų nepakenkti normaliam vaikų dienos režimui, taip pat turi būti atsižvelgiama, kad bendraujama būtų tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiktų vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan.

14. Išvadoje taip pat nurodyta, kad rengiant išvadą skyriaus specialistė iš anksto sutartu laiku apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra S. J. bei ieškovės draugu gyvena nuomuojamame bute. Gyvenimo ir vaiko poreikių tenkinimui sudarytos tinkamos sąlygos. Kambariai tvarkingi. Taip pat buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovas gyvena jam nuosavybes teise priklausančiame bute. Buto plotas apie 64 kv. m., jame yra 2 kambariai su holu, virtuvė, vonios ir tualeto kambariai. N. S. J. turi savo atskirą kambarį. Jame yra lova, rašomasis stalas, spinta. Ateityje M. J. planuoja daryti remontą ir vaiko kambarį įrengs kitame kambaryje. Gyvenimo ir vaiko poreikių tenkinimui yra sudarytos tinkamos sąlygos. Namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai. Kambariai tvarkingi, švarūs, šilti.

15. Institucijos specialistė, išklausiusi vaiko nuomonę, pateikė vaiko nuomonę raštu. Nurodyta, kad specialistei S. J. papasakojo, jog jai sekasi gerai. Mergaitė pasakojo, jog su tėčiu sutaria gerai, patinka su juo būti, dažnai susitinka. Mergaitė pasakojo, jog laisvu laiku žaidžia su mama, eina į filmus, boulingą. S. sakė, jog sutaria su mamos draugu. Paklausus, ar mergaitei patinka eiti į darželį, S. atsakė, jog patinka, bet mama neleidžia. Bendraujant su S., mergaitė sunkiai išlaikė dėmesį, daugiau rodė savo žaislus, pasakojo apie laisvalaikį, į užduodamus klausimus atsakinėjo trumpai ar nukreipdama temą.

16. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute, moka 400 Eur nuomą, komunalinius patarnavimus. Trijų asmenų šeima per mėnesį išlaidžia apie 400 - 500 Eur maistui. Ji dažnai vaikui perka ekologišką maistą, kuris yra brangesnis, be to, perka ir brangius probiotikus, kurie kainuoja apie 50 Eur. Per mėnesį išleidžia apie 100 Eur papildams. Dukra labai dažnai serga, todėl dar išleidžia ir vaistams. Ieškovei yra nustatyta celiakija, tai genetinė autoimuninė liga, todėl ji kreipėsi į gydytojus, ar vaikui nėra tos ligos, nes turi su žarnynu problemų. Per mėnesį už darželį moka apie 76 Eur. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 760 Eur, po mokesčių. Transporto priemonės šiuo metu savo vardu neturi. Kai dukra serga, ieškovei nereikia imti nedarbingumo, nes mergaitę prižiūri močiutė, bet jai moka už vaiko priežiūrą apie 200 Eur. Sutinka, kad atsakovas vaiką pasiimtų kas antrą savaitgalį ir dar gali pasiimti nepriklausomai nuo dienos nuo pietų iki vakaro. Mergaitė šiais metais nėra dar miegojusi pietų miego darželyje. Jų šeimą finansiškai padeda išlaikyti ieškovės draugas. Ieškovė su mergaite šiuo metu atlieka tyrimus, nes jie turi įsivertinti vaiko raidą., o išvadų dar nėra. Dukra bendraudama blaškosi, nesukaupia dėmesio, neatsako į tai, kas jos yra klausiama, girdi didelį garsą, pavargsta nuo triukšmo, jai sunku adaptuotis darželyje. Visą žiemą mergaitė sirguliavo įvairioms ligomis. Vaikui būtina taikyti begliutenę dietą, bet atsakovas jos netaiko, todėl nebus jokio rezultato. Kai vaikas būna pas atsakovą, jis telefono nekelia, neskaito ieškovės žinučių, ignoruoja ieškovę. Nėra atgalinio ryšio su atsakovu. Kai šalys gyveno kartu, atsakovas taip intensyviai nesidomėjo vaiku, nesilankė pas gydytojus, su vaiku neidavo į lauką. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė nežinojo. Nuo 2024 m. sausio mėnesio gauna 96 Eur vaiko pinigų. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas vaiką pasiimtų porinėmis savaitėmis dienomis pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir antradienį nuvestų vaiką į ugdymo įstaigą, nes jai kyla abejonės, ar atsakovas tinkamai pasirūpins vaiku. Vaikui reikalingas saugumas, jis privalo turėti savo namus, savo erdvę, nes kai vaikas grįžta namo po tėčio, jai reikia paros laiko atsigauti.

Šalies argumentai

17. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti 280 Eur, nes turi ir papildomų išlaidų, kai vaikas būna pas atsakovą, be to siekia dažnesnio bendravimo su dukra. Atsakovo kas mėnesinės pajamos sudaro 1 250 Eur į rankas, paskutiniu laikotarpiu priedai nėra mokami. Turi kreditorinių įsipareigojimų, moka bankui apie 320 Eur. Mokesčiai už komunalinius patarnavimus sudaro apie 150 Eur. Turi transporto priemonę. Iki šiol atsakovas bendravo su dukra, tenkino tiek atsakovą, tiek dukrą, neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė nusprendė viską pakeisti. Atsakovas nori matytis su dukra kas antrą savaitgalį, ir, kad vaikas praleistų pas atsakovą kas antrą savaitę dieną su nakvyne. Atsakovo darbo diena yra iki 17.00 val. Dabar bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, likusį laiką, reikia prašyti ieškovės, tai duoda, tai neduoda. Jam būna prieš dukrą nesmagu kai jos negali pasiimti, nes ji laukia ir tada atrodo, kad prisimeluoja atsakovas. Mano, jog dėl vaiko sveikatos yra daugiau teorinių problemų, negu realių. Atsakovas bendravo su vaiko gydytoja, lankėsi pas specialistus, kurie nurodė, kad šalių vaikas neserga daugiau nei kiti to amžiaus vaikai. Jokių ypatingų ligų nėra, dažniausiai kvėpavimo takų, virškinimo ligos, virusai. Būnant su atsakovu, vaikas su sveikata problemų neturi. Ugdymo įstaigos specialistai komentuoja, kad vaikas jau yra socialiai atsilikęs, įgūdžiai atsilikę. Atsakovo žiniomis, vaikas paskutinį kartą buvo darželyje lapkričio pradžioje. Atsakovo aplinkoje vaikas daug bendrauja, o ieškovės aplinkoje vaikas daug laiko praleidžia su močiute. Su vaiku lankosi vaikų kambariuose, parkuose, į kavines nueina. Taip pat medikė J. Žukauskienė nurodė, kad yra ieškovės įtarimų dėl vaiko ligos, o gydytojų darbas yra tai patikrinti. Mergaitė būna pavargusi vakare, nes ji nemiega pietų todėl ir būna irzli. Ieškovės daug pateiktų kvitų dubliuojasi, taip pat iš kvitų susidaro įspūdis, kad daug perkama rūbų. Atsakovas pasiimtų nedarbingumą, jei būnant su juo vaikas susirgtų. Ne vieną kartą buvo pasiėmęs. Pas atsakovą yra viskas, ko reikia vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovė E. J. palaikė raštu pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad vaikas itin sunkiai sukaupia dėmesį, bet mano, kad daugumai vaikų taip kartais būna. Uždavus klausimą vaikui, sunkiai atsako, nesukaupia dėmesio, rodo tai, kas jai labiau įdomu. Institucijos nuomone, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tai skyrius neprieštarauja, jog būtų nustatyta su mama, t. y. ieškove. Dėl išlaikymo, tai 350 Eur atitiktų vaiko geriausius poreikius ir užtikrintų galimybę tenkinti ir būtinuosius poreikius, dėl 280 Eur, tai taip pat atitiktų vaiko poreikius, bet būtų galima tenkinti jau tik minimalius ir būtinus vaiko poreikius. Skyrius atkreipė dėmesį, kad bendravimas turi būti užtikrintas abiem tėvams vienodas, abu tėvai turi vienodą teisę bendrauti su vaiku, taip pat turi būti atsižvelgta į vaiko norus, todėl mano, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitiktų vaiko poreikius ir nepažeistų vaiko interesų, taip pat ir ieškovės bendravimo tvarka taip pat nepažeistų vaiko poreikių ir tenkintų geriausius vaiko interesus.

Šalies argumentai

19. Ieškovės atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra tenkintini iš dalies. Ginčas yra dviejuose dalykuose, t. y. tai dėl bendravimo su vaiku savaitės eigoje, nes kitais atvejais šalys iš esmės susitarė ir dėl išlaikymo dydžio. Dėl vaiko bendravimo, ieškovė daro dideles nuolaidas, sutinka, kad vaikas bendrautų su tėčiu. Ieškovė nesiekia apkalbėti savo dukters apie jos ligas. Dabar mergaitei 5 metai, gal suėjus 7-8 metams, mergaitė nuspręs su tėčiu praleisti daugiau laiko, ne tiek, kiek teismas nustatys. Darželio nelankymas, ne todėl, kad vaikas su močiute nori būti paliktas, o todėl, kad objektyviai neišeina. Dėl išlaikymo dydžio, skiriasi šalių poreikiai, norai ir galimybės. Pagal teismų praktiką, orientuojamasi į minimalią mėnesinę algą ir pusę tos algos sudarytų 353 Eur. Ieškovė įdeda žymiai daugiau pastangų ir laiko į vaiko priežiūrą. Atsakovas nepriklauso socialiai remtiniems asmenims, jaunas išsilavinęs žmogus, kuris gali teikti 350 Eur išlaikymą. Prašoma išlaikymo suma yra adekvati, protinga.

Atsiliepimas

20. Atsakovo atstovė advokatė Asta Jakštienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka iš dalies su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. ieškovė be jokių svarbių priežasčių, mažina iki minimalios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsakovas iki tol aktyviai dalyvavo vaiko gyvenime. Šalys gyvena viename mieste, atstumai nėra dideli. Ieškovė nepateikė jokių svarbių priežasčių, apart dėl ieškovės pageidavimo dėl to, kodėl negalėtų vykti bendravimas su nakvyne. Teiginiai, kad užtikrinti vaikui stabilią aplinką, neturi pagrindo. Duomenų, kad atsakovas neužtikrintų vaiko interesų, tame tarpe stabilios aplinkos, byloje nėra. Priešingai, atsakovas yra rūpestingas, atsakingas tėvas, žinantis, kaip pasirūpinti vaiko maitinimu, jo lavinimu, švietimu. Nevengia, pats kreiptis į specialistus dėl konsultacijų ar rekomendacijų pateikimo. Tėvai turėtų susiderinti, kokiomis savaitėmis atostogų metu jie bendraus su vaiku. Prašė atsižvelgti į atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius ir išminusavus vaiko pinigus per pusę sudarytų po 300 Eur. Teismų praktikoje 350 Eur išlaikymas yra priteisiamas vaikams turintiems neįgalumą, kuriems yra padidinti specialieji poreikiai. Šalių vaikui nenustatyti jokie specialieji poreikiai. Vertinant šiandieninius vaiko poreikius, tai yra tipiniai tokio amžiaus poreikiai dėl kurių nėra pagrindo didinti vaiko išlaikymo. Ieškovė yra darbingo amžiaus ir pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo nėra. Atsakovas prašo dažnesnio bendravimo, kas leistų nuimti nuo ieškovės pečių tą naštą ir leistų atitinkamai perkelti bent tam tikromis dienomis ant atsakovo pečių, tačiau ieškovė nesutinka su ta našta pasidalinti. Prašo ieškovės ieškinį dalyje dėl 350 Eur išlaikymo atmesti ir jos prašomą išlaikymo dydį sumažinti iki 280Eur bei priteisti ir tarp šalių paskirstyti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Pagal ieškovės pateiktą Unimada, MD, išduotą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ieškovė nuo 2022 m. liepos mėnesio gauna darbo užmokestį, kuris sudaro apie 753 Eur.

23. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra.

24. Iš ieškovės pateiktos 2023 m. balandžio 26 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovės gyvenimo draugas G. M. yra sudaręs nuomos sutartį bei nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina mėnesiui sudaro 400 Eur. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme nurodė, jog ji su dukra S. J. gyvena jos draugo G. M. išnuomotame bute.

25. Iš ieškovės pateikto 2023 m. sausio 6 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi savo dukrą S. J. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2024 m. sausio 8 d., už kurį sumokėjo 45 Eur įmoką.

26. Pagal atsakovo pateiktą darbo sutartį, atsakovas dirba UAB „Civinity namai Klaipėda“, gauna darbo užmokestį iki mokesčių (bruto) yra 1850 Eur/mėn., numatant darbo priedus, kurie yra nepastovūs ir priklauso nuo darbo rezultatų bei viršvalandžių (vidutiniškai apie 400 Eur/mėn. iki mokesčių). Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme nurodė, jog numatytų darbo priedų nebegauna.

27. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruotas nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas banko: (duomenys neskelbtini), banko kredito likutis 17 757,36 Eur., mėnesinė kredito įmoka 110,56 Eur. (duomenys neskelbtini), banko kredito likutis 50 882,71 Eur., mėnesinė kredito įmoka 298,83 Eur. Bendras banko kredito likutis 68 640,07 Eur. Mėnesinė bendra kredito įmoka atsiliepimo pateikimo dienai yra 409,39 Eur/mėn.

28. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė H. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

29. Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga maždaug apie 748,00 Eur suma, iš kurių 180 Eur maistas namuose, 4 Eur draudimas, 133 Eur būsto nuoma, 35 Eur komunaliniai mokesčiai, 50 Eur transporto išlaidos, 110 Eur ugdymo įstaigos mokestis, 12 Eur išlaidos pasiruošimui prieš darželį (individualių priemonių supirkimas), 35 Eur rūbai ir avalynė, 10 Eur knygos lavinimui, žaidimai, dėlionės ir pan., 40 Eur pramogos, žaidimo kambariai, kavinės, 20 Eur higienos priemonės, 70 Eur vitaminai, vaistai, tyrimai, 5 Eur kirpykla, 2 Eur stomatologas, 17 Eur atostogos, 25 Eur gimtadienio šventė, dovanos.

30. Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

31. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 376 straipsnio 3, 4 dalys).

32. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

33. ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Nurodo, kad šalių bendras vaikas su ieškove gyvena nuo gimimo, vaikas labai prisirišęs prie motinos, ieškovę su dukra sieja glaudus emocinis ryšys. Pažymi, kad mergaitės raidai labai reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, taigi mergaitės nuolatinis gyvenimas su mama geriausia užtikrina šios teisės įgyvendinimą. Ieškovė su vaiku gyvena ieškovės gyvenimo draugo išnuomotame bute, vaikui augti čia sudarytos geros sąlygos, ji prisirišusi prie mamos namų aplinkos.

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).

35. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas dėl to nepareiškė jokių pretenzijų. Tarnyba nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeis geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko amžių, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti šalių mažamečio vaiko S. J. gyvenamąją vietą su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl tenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

37. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

38. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

39. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdyje, matyti, kad šalys tarpusavyje nesutaria, tam tikrais klausimais, susijusiais su S. J. priežiūra, auklėjimu, šalių pozicijos išsiskiria, atsakovas teigia, kad ieškovė trukdo ir bando riboti atsakovo bendravimą su vaiku savaitės darbo dienomis, kai vyktų bendravimas su nakvyne, dėl to darytina išvada, jog būtina nustatyti aiškią, tikslią, konkrečią atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką.

40. Institucijos, teikiančios išvadą specialistė, išklausius šalių nepilnamečio vaiko S. J. nuomonę nurodė, kad S. J. papasakojo, jog jai sekasi gerai. Mergaitė pasakojo, jog su tėčiu sutaria gerai, patinka su juo būti, dažnai susitinka. Mergaitė pasakojo, jog laisvu laiku žaidžia su mama, eina į filmus, boulingą. S. sakė, jog sutaria su mamos draugu. Paklausus, ar mergaitei patinka eiti į darželį, S. atsakė, jog patinka, bet mama neleidžia. Bendraujant su S., mergaitė sunkiai išlaikė dėmesį, daugiau rodė savo žaislus, pasakojo apie laisvalaikį, į užduodamus klausimus atsakinėjo trumpai ar nukreipdama temą.

41. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl vieno aspekto – ieškovė sutinka, kad atsakovas turi bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, tačiau nesutinka, kad atsakovas gali bendrauti su dukra vieną darbo dieną, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir ryte nuveždamas į ugdymo įstaigą.

42. Ieškovė, duodama paaiškinimus nurodė, jog visų pirma, mergaitė dar nepasirengusi savaitės viduryje likti su nakvyne pas tėtį, ir kad jis nuveš ją į darželį, nes ji labai dažnai serga, sunkiai adaptuojasi ir nėra likusi darželyje su pietų miegu, todėl tiek vaikui, tiek ir tėvui bus stresas. Ieškovė mano, kad vaikui reikia stabilumo ir jos aplinkos, be to, žinoti, kad jai nereikės likti pietų miego, nes ją visada gali pasiimti močiutė.

43. Tuo tarpu, atsakovas ir jo atstovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė argumentai nėra pagrįsti, vaikas neturi šiai dienai jokių sveikatos sutrikimų, kurie galėtų įtakoti jai specialius poreikius ar būtinybę nelankyti ugdymo įstaigos, be to, atsakovo gyvenamoji vieta yra tame pačiame mieste ir atsakovas turi galimybę pasiimti vaiką iš darželio ir anksčiau, tada parsivežti namo ir likti su nakvyne, o ryte kartu važiuoti į darželį. Tuo atveju, jeigu vaikas susirgtų, atsakovas gali turėti nedarbingumą arba atvežti dukrą į mamos namus pagal susitarimą.

44. Vertindamas šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko teisių skyriaus išvadą, teismas daro išvadą, jog byloję nėra duomenų, kuriais remiantis atsakovui galėtų būtų ribojama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku, be to, atsakovo nurodyta bendravimo su šalių vaiku tvarka yra detalesnė ir konkretesnė.

45. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

46. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų bendrauti su dukra vieną savaitės darbo dieną, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir kitos dienos ryte nuveždamas į darželį, o vėliau mokyklą. Ieškovės nuogąstavimas, kad vaikui reikia stabilumo ir saugumo, o todėl darbo dienomis ji negali likti su nakvyne, yra labiau paremtas emocijomis. Atsakovo bendravimas su vaiku tiek kas antrą savaitgalį su nakvyne, tiek ir vieną savaitės darbo dieną su nakvyne yra tapatus ir atitinkantis vaiko interesus, ir kaip tik gali užtikrinti nuolatinę rutiną ir stabilumą bei sudaryti sąlygas tėvui išlaikyti ryšį su dukra, juolab tokiu atveju, atsakovas turės prisidėti prie vaiko nuvežimo/pasiėmimo iš ugdymo įstaigos, būrelio kai jį lankys, dalyvaus jos ugdymo procese, galėdamas tiesiogiai bendrauti su pedagogais, ruošti namų darbus ir kt.

47. Ieškovė į bylą pateikė duomenis iš medicinos įstaigų apie šalių dukros sveikatos būklę. Tačiau iš pateiktų pažymų iš medicinos įstaigų taip pat nustatyta, kad visų metų išduotose pažymose nurodyta, kad vaikas gali lankyti ugdymo įstaigas, išskyrus atvejus, kada sirgo. Vadovaujantis SPIS neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išrašu (2024-01-08) nustatyta, jog nepilnametei S. J. nėra nustatyti specialieji poreikiai ir (ar) nėra nustatytas neįgalumas.

48. Pastebėtina, kad duomenų, jog atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti savo dukra S. J., jo elgesys pažeistų dukters teises, veiktų priešingai jos interesais, byloje nenustatyta, priešingai, tarp atsakovo ir S. J. yra artimas ryšys, vaikas pageidauja su atsakovu bendrauti, praleisti daugiau laiko, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti minimalų ieškovo bendravimą su dukra ar tokį bendravimą kažkaip riboti.

49. Siekiant užtikrinti aiškias atsakovo bendravimo su vaiku sąlygas, užkirsti kelią tarp šalių galintiems kilti konfliktams, sudaryti galimybę šalims iš anksto planuoti susitikimų ir bendravimo su vaiku laiką, nustatytina, kad vaikui susirgus, ieškovė apie tai privalo nedelsiant informuoti atsakovą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bei informuoti atsakovą, ar įvyks planuojamas jo ir vaiko susitikimas, kad šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie negalėjimą dėl pateisinamų priežasčių vykdyti šios sutarties sąlygų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka, telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną, kad šalys įsipareigoja pateikti viena kitai veikiančius ir naudojamus telefono numerius bei nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis šalys galėtų susisiekti su vaiku kai jis būna su vienu iš tėvų, kad šalys įsipareigoja nedelsdamos informuoti viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, elektroninių ryšių priemonių kontaktų pasikeitimą.

50. Nors CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, kadangi tarp šalių konfliktai dėl to, kad šalys priima sprendimus vaiko atžvilgiu vienasmeniškai, ne visada išklausydami kitos iš šalių nuomonės ir ne visada susitardami tarpusavyje, bendravimo tvarkoje papildomai nustatytina, kad šalys įsipareigoja esminius sprendimus dėl vaiko lavinimo, sveikatos problemų ir kt. priimti abipusiu susitarimu, t. y. iš anksto juos suderinti.

51. Be to, šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, o atsakovas gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato šia sutartimi suderinta bendravimo tvarka, suderinus su ieškove ir atsižvelgiant į vaiko norą. Tokiu atveju šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką.

52. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, jog teismo sprendimu nustatyta tvarka neužkerta kelio, šalims susitarus, atsakovui bendrauti ir kitu, papildomu laiku nei nurodyta teismo sprendime.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

53. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. J. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, paskiriant ieškovę. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams patenkinti suma yra nepagrįsta, dirbtinai užaukštinta. Sutinka mokėti po 280 Eur.

54. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

55. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 733 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

56. Taip pat pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

57. Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga maždaug apie 748,00 Eur suma, iš kurių 180 Eur maitas namuose, 4 Eur draudimas, 133 Eur būsto nuoma, 35 Eur komunaliniai mokesčiai, 50 Eur transporto išlaidos, 110 Eur ugdymo įstaigos mokesti, 12 Eur išlaidos pasiruošimui prieš darželį (individualių priemonių supirkimas), 35 Eur rūbai ir avalynė, 10 Eur knygos lavinimui, žaidimai, dėlionės ir pan., 40 Eur pramogos, žaidimo kambariai, kavinės, 20 Eur higienos priemonės, 70 Eur vitaminai, vaistai, tyrimai, 5 Eur kirpykla, 2 Eur stomatologas, 17 Eur atostogos, 25 Eur gimtadienio šventė, dovanos. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma, savo paskaičiavimų nepateikė.

58. Vadovaujantis SPIS neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išrašu (2024-01-08) nustatyta, jog nepilnametei S. J. nėra nustatyti specialieji poreikiai ir (ar) nėra nustatytas neįgalumas.

59. Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

60. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

61. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei imant domėn orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų bei iš šios sumos atėmus kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams, pripažintina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ne mažiau nei 600 Eur.

62. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010)

63. Pagal ieškovės pateiktą Unimada, MD, išduotą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ieškovė nuo 2022 m. liepos mėnesio gauna darbo užmokestį, kuris sudaro apie 753 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra. Iš ieškovės pateiktos 2023 m. balandžio 26 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovės draugas G. M. yra sudaręs sutartį bei nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina mėnesiui 400 Eur. Ieškovė, teismo posėdyje paaiškino, jog ji su dukra S. J. gyvena jos draugo G. M. išnuomuotame bute. Jos draugas ją remia materialiai. Patvirtino, kad įsipareigojimų kreditoriams ir kitų išlaikomų asmenų neturi.

64. Pagal atsakovo pateiktą darbo sutartį, atsakovas dirba UAB „Civinity namai Klaipėda“, gauna darbo užmokestį iki mokesčių (bruto) yra 1850 Eur/mėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruotas nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turtas yra įkeistas banko: (duomenys neskelbtini) banko kredito likutis 17 757,36 Eur., mėnesinė kredito įmoka 110,56 Eur. (duomenys neskelbtini) banko kredito likutis 50 882,71 Eur., mėnesinė kredito įmoka 298,83 Eur. Bendras banko kredito likutis 68 640,07 Eur. Mėnesinė bendra kredito įmoka šiai dienai yra 409,39 Eur/mėn. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė H. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas, teismo posėdyje paaiškino, jog darbo priedų nebegauna. Sutinka bei moka vaiko išlaikymui po 280 Eur.

65. Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku.

66. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, ieškovė neturi jokio turto, su gyvenimo draugu gyvena nuomojamame būste, ją remia gyvenimo draugas. Atsakovas gauna pajamas iš darbinių santykių, atsakovas turi transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą, turi kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi. Esant išdėstytoms aplinkybės, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė ne ieškovės.

67. Pažymėtina, kad šalių dukra S. J., nors nuolat gyvena su ieškove, tačiau atsakovas siekia maksimalaus bendravimo, t. y. kiekvieną savaitę po maždaug 3 dienas, vasaros atostogų metu pusę laiko, pagal kurią vaikas daugiau laiko praleis pas atsakovą nei buvo iki šiol. Taigi atsakovas, kuomet vaikas bendrauja, nakvoja su tėvu, taip pat patirs papildomas išlaidas maistui, vaistams, pramogoms, higienos priemonėms, komunalinėms paslaugoms ir pan., o ieškovė šių išlaidų tuo metu patirs mažiau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni, darbingo amžiaus ir duomenų, kad jiems kiltų kliūtys dirbti ir gauti didesnes pajamas, byloje nėra. Tokiu būdu, šalių nepilnamečiam vaikui reikalinga išlaikymo suma dalintina abiem tėvams vienodai po 300 Eur.

68. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reiškiamą reikalavimą, nustatytus vaiko poreikius, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. J. išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

69. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

71. Mediacijos metu ginčas sprendžiamas ir derybos vyksta abipusių nuolaidų būdu. Mediacijos konfidencialumo principas riboja galimybę spręsti dėl šalių elgesio derybų metu taip pat ir dėl aplinkybės, kodėl nebuvo pasiektas taikus susitarimas nagrinėjamu atveju. Kadangi net dalies ginčo taikiai šalims išspręsti nepavyko, mediacija buvo nesėkminga, atsižvelgiant į bylos baigtį – byla išnagrinėta priimant sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą šalių patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporciją.

72. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

73. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Esant tokioms aplinkybėms, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio (81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

74. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatuotina, kad teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ją patikslinęs, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą atsiliepimą bei į vaiko interesus. Atsakovo pateikta bendravimo tvarka buvo detalesnė, be to, leidžia tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku, todėl ja buvo labiau remiamasi tvirtinant galutinę bendravimo tvarką.

75. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 028,50 Eur atstovavimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šalių proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 100 %, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo patenkintas 50 %, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 85 %), t. y. bendrai ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų 78 %.

76. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 858 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovui iš ieškovės priteistina 226,27 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

77. Nurodytos šalių išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

78. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovas M. J. turi teisę bendrauti su vaiku S. J. elektroninio ryšio priemonėmis (Viber, Whatsapp, Messenger ir kt.) ar telefonu kasdien, bendravimo laiką derinant su vaiko dienotvarke ir atsižvelgiant į jos norą;

2. Neporinėmis metų savaitėmis tėvas bendrauja su vaiku, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ketvirtadienio vakare ir pristato vaiką į ugdymo įstaigą sekančios dienos (penktadienio) ryte bei porinėmis savaitėmis tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos pirmadienio vakare ir pristato vaiką į ugdymo įstaigą sekančios dienos (antradienio) ryte;

3. Atsakovas kas antrą savaitgalį porinėmis savaitėmis pasiima dukrą penktadienį iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.30 val. pristato į jos gyvenamąją vietą;

4. Iki S. J. pradės lankyti mokyklą, poriniais metais, tėvas bendrauja su vaiku Šv. Kalėdų laikotarpiu, t.y. pasiima vaiką gruodžio 24 d. ryte 10.00 val. ir parveža į namus gruodžio 26 d. po ko, dukra Naujųjų metų šventes sutinka su mama.

5. Iki S. J. pradės lankyti mokyklą , neporiniais metais, tėvas bendrauja su dukra per Naujųjų metų šventes, t.y. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.

6. Iki S. J. pradės lankyti mokyklą, kas antrus metus, tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą pirmą Velykų dienos rytą, 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą antrą Velykų dieną.

7. Iki S. J. pradės lankyti mokyklą, tėvas bendrauja su dukra dvi vasaros atostogų savaites, pagal šalių susitarimą: arba nepertraukiamai visą laikotarpį, arba išskaidydami atostogas per kelis laikotarpius, dienomis, bet ne mažiau nei dvi savaitės per vasarą.

8. Šalių dukrai S. J. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokyklą,

tėvas bendrauja su dukra, poriniais metais visą rudens atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką ryte 10.00 val. ir parveždamas į namus paskutinės atostogų dienos vakarą 19.00 val. (įskaitant Šv. Vėlinių savaitgalį), šventinės dienos, įskaitant visą šventinį savaitgalį atitinkamai nuo ryto 10.00 val. iki vakaro 19:00 val.;

9. Šalių dukrai S. J. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokyklą, tėvas bendrauja su dukra pusę žiemos atostogų, pasiimdamas vaiką pirmą dienos rytą 10.00 val., parveždamas į namus po atostogų 19:00 val. Atostogų savaitė skiriasi kas antrais metais, atsižvelgiant į tai, kad kas antrus metus tėvas bendrauja su dukra per Šv. Kalėdas ir tada vaikas lieka atostogų savaitei po Šv. Kalėdų, o kas antrais metais vaikas lieka atostogų savaitei po Naujųjų Metų.

10. Šalių dukrai S. J. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokyklą, neporiniais metais, tėvas bendrauja su dukra visą Velykų atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką atostogų pirmą dieną ryte 10.00 val. ir parveždamas į namus paskutinės atostogų dienos vakarą 20.00 val. (įskaitant šventinį Šv. Velykų savaitgalį).

11. Šalių dukrai S. J. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokyklą, poriniais metais, tėvas bendrauja su dukra visą pavasario atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką atostogų pirmą dieną ryte 10.00 val. ir parveždamas į namus paskutinės atostogų dienos vakarą 20.00 val.

12. Šalių dukrai S. J. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokyklą, tėvas bendrauja su dukra pusę jos mokyklinių vasaros atostogų nepertraukiamai arba dalimis pagal vaiko tėvų susitarimą, bet ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų.

13. Dėl artėjančių vasaros atostogų grafiko sudarymo šalys sutaria iki gegužės 31 d., pirmenybė teikiama pirmam pateikusiam grafiką.

14. Neporinių metų vaiko gimtadienio dieną, tėvas bendrauja su dukra S. J. nuo ryto 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, tik pasibaigus užsiėmimams iki vakaro 21.00 val.;

15. Poriniais metais, tėvas bendrauja su dukra vasario 16-ąją, liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. ir birželio 24 d. nuo ryto 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos iki vakaro 20.00 val.,

16. Vaikui išvykstant atostogų į užsienį su atsakovu, ieškovė turi perduoti su vaiku susijusius būtinuosius dokumentus prieš kelionę, o atsakovas po kelionės gražintų (pasą, ID kortelę, draudimo polisą ir kt.);

17. Šalys privalo informuoti viena kitą apie vaiko sveikatos pablogėjimą iškarto, kai tik atsiranda pirmųjų požymių (taikoma abiem šalims);

18. Vaikui S. J. susirgus, ieškovė R. B. apie tai privalo nedelsiant informuoti atsakovą M. J. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bei informuoti atsakovą M. J., ar įvyks planuojamas jo ir vaiko susitikimas.

19. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie negalėjimą dėl pateisinamų priežasčių vykdyti sąlygų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka, telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną ir atitinkamai, šalims susitarus, perkelti vaiko bendravimą su tėvu sekančiam savaitgaliui ar dienai, po ligos ar dėl kitų priežasčių neįvykusio susitikimo.

20. Šalys įsipareigoja pateikti viena kitai veikiančius ir naudojamus telefono numerius bei nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis šalys galėtų susisiekti su vaiku kai jis būna su vienu iš tėvų, kad šalys įsipareigoja nedelsdamos informuoti viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, elektroninių ryšių priemonių kontaktų pasikeitimą.

21. Šalys įsipareigoja esminius sprendimus dėl vaiko lavinimo, sveikatos problemų ir kt. priimti abipusiu susitarimu, t. y. iš anksto juos suderinti.

22. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, o atsakovas M. J. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato šiuo sprendimu suderinta bendravimo tvarka, suderinus su ieškove R. B. ir atsižvelgiant į vaiko norą. Tokiu atveju šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 858 Eur ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 226,27 Eur atsakovui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė