Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-255-967/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-03
Bylos Nr.: e2A-255-967/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16457-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saugus kreditas“
Ieškovas: S. L.

Kategorijos

3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-255-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16457-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugus kreditas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugus kreditas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. L. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Saugus kreditas“ (toliau – atsakovė, bendrovė) 9 000,00 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. su UAB „Medicinos bankas“ (toliau – bankas) sudarė darbo sutartį probleminių aktyvų administravimo skyriaus viršininko pareigoms užimti. Bankas, atsižvelgdamas į ieškovo patirtį, sukauptas žinias, taip pat išreikšdamas pasitikėjimą pasiūlė tapti dukterinės bendrovės valdybos nariu, kuris savo darbu prisidėtų prie jos pakėlimo. Ieškovas 2018 m. vasario 13 d. išrinktas bendrovės valdybos nariu. 2020 m. kovo 10 d. su atsakove sudaryta valdybos nario sutartis dėl veiklos bendrovės valdyboje (toliau – sutartis), pagal kurią už veiklą bendrovės valdyboje sutarta mokėti dviejų dalių atlygį: 1) pastoviąją atlygio dalį (toliau – PAD) (sutarties 8.1, 8.2, 8.3 punktai), kuri nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų, t. y. 50,00 Eur už faktiškai sugaištą 1.00 val. dalyvaujant valdybos posėdžiuose, bet ne daugiau kaip 1 200,00 Eur / mėn., 2) kintamąją atlygio dalį (toliau – KAD) (sutarties 8.1, 8.4 punktai), kurios mokėjimas yra siejamas su įmonės veiklos rezultatais ir nustatytų tikslų vykdymu, šios atlygio dalies dydžio nustatymas ir išmokėjimo tvarka detaliai yra reglamentuojama bendrovės akcininko – banko – valdybos patvirtintose bendrovės darbuotojų ir vadovybės kintamos atlygio dalies nustatymo taisyklėse (toliau – taisyklės). Ieškovas 2021 m. sausio 7 d. atšauktas iš bendrovės valdybos, tuo pagrindu baigėsi galioti ir sutartis (sutarties 12.1.2 punktas). 2021 m. gegužės 12 d. ieškovas pareiškė atsakovei pretenziją dėl jam priklausančios KAD dalies už pilnus 2020 metus, kuriais jis ėjo bendrovės valdybos nario pareigas, išmokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė išmokėti jam priklausančią KAD argumentuodama tuo, jog jis jau nebeina valdybos nario pareigų, t. y. šiuo metu jis nebėra atsakovės valdybos narys, todėl jam neva nepriklauso išmokėti KAD už 2020 metus, kuriuos jis pilnai išdirbo. Ieškovo teigimu, atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų – nėra išmokėjusi jam KAD už 2020 metus, taip ji pažeidė jo teises ir teisėtus lūkesčius gauti sutartą atlygį. PAD ieškovui buvo mokama už tai, kad jis dalyvauja valdybos posėdžiuose, tačiau gaunamas pastovus atlygis buvo tik minimalus (pavyzdžiui, ginčo laikotarpiu, t. y. per 2020 metus, jam kas mėnesį buvo mokama PAD, kuri vidutiniškai sudarė vos po 115,74 Eur / mėn.), todėl nei jis, nei kuris nors kitas protingas ir atsakingas asmuo nebūtų sutikęs eiti vadovaujančių pareigų už tai negaudamas net minimalaus darbo užmokesčio dydžio atlygio. KAD yra mokama bendrovės valdybos nariams už jų sėkmingą veiklą, kuri tiesiogiai prisidėjo prie teigiamų bendrovės rezultatų; ieškovas tik dėl to ir sutiko eiti bendrovės valdybos nario pareigas, tikėdamasis gauti proporcingą atlygį už savo veiklą ir įdėtą darbą. Kaip numatyta sutarties 8.4 punkte, KAD mokėjimo tvarka ir terminai yra nustatyti taisyklėse, pagal kurių 4.3 punktą, valdybos nariams KAD mokama sutarties pagrindu ir skiriama akcininko sprendimu (taisyklių 4.4.1 punktas), kai eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu yra patvirtinamas įmonės uždirbtas pelnas, atitinkantis arba viršijantis įmonės verslo plane numatytą pelno dydį (taisyklių 2.2 punktas). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos išmokėti ieškovui pagal sutartį priklausančią KAD už 2020 metus. Iš atsakovės pateiktos 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog bendrovė 2020 metais dirbo pelningai, uždirbo 384 394,00 Eur grynojo pelno; lyginant su 2019 metų rodikliais, bendrovė uždirbo devynis kartus daugiau pelno, tuo tarpu 2017 metais ir 2018 metais dirbo nuostolingai: 2017 metais bendrovė sugeneravo 182 104,00 Eur nuostolių, o 2018 metais – 102 098,00 Eur nuostolių. Būtent nuo 2018 metų, kai ieškovas pradėjo eiti bendrovės valdybos nario pareigas, jos finansinė padėtis kasmet gerėjo, o 2020 metais bendrovė pasiekė absoliučiai sėkmingiausius ir geriausius rezultatus, kurie yra ne vienerių 2018 m. vasario 13 d. išrinktos bendrovės valdybos, tame tarpe ir jo, darbo metų rezultatas, taigi, atsakovės finansiniai rodikliai atitinka taisyklių 2.2 punkte įtvirtinus reikalavimus, kurie yra būtini KAD valdybos nariams skyrimui, taip pat, jo žiniomis, KAD fondas įmonėje už 2020 metus yra sukauptas ir laikomas mokėtinu (taisyklių 2.2, 2.3 ir 4.4 punktai) ir kitiems asmenims, 2020 metais ėjusiems bendrovės valdybos nario pareigas, jau yra išmokėta KAD už 2020 metus. Ieškovas visus 2020 metus ėjo valdybos nario pareigas, dėjo pastangas, kad bendrovė dirbtų pelningai, todėl reikalauja uždirbto atlygio; nei sutartyje, nei taisyklėse nėra numatyta tokios sąlygos, kad KAD valdybos nariui išmokama tik jei jis KAD apskaičiavimo ir išmokėjimo metu vis dar eina valdybos nario pareigas, priešingai, ne vienoje taisyklių nuostatoje įtvirtinta, kad KAD mokama už veiklos rezultatus (taisyklių 1.3.7 punktas), už finansinių tikslų pasiekimą (taisyklių 4.1 punktas), taisyklių 1.2 punkte numatyta, kad apskritai KAD nustatymo taisyklės ir yra skirtos tam, jog leistų teisingai ir skaidriai atlyginti už darbą ir pasiektus rezultatus, taigi KAD yra mokama ne už tai, kad asmuo yra valdybos narys, o siejama su jo indėliu ir rezultatais. Nurodė, kad sutarties 12.2 punktas numato, jog sutarties nuostatos dėl <...> atsiskaitymo, <...> lieka galioti ir po šios sutarties pasibaigimo, tai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taisyklių 1.3.7 punkte numatyta: KAD – kintama atlygio dalis, skiriama už veiklos rezultatus konkrečiai pareigybei ar darbuotojui už nustatytų tikslų arba rodiklių įvykdymą per tam tikrą laikotarpį. Taisyklių 4.2 punkte nurodyta, kad vadovybei ir darbuotojams KAD gali būti skiriama vadovaujantis taisyklių prieduose Nr. 2 ir 3 nurodytais principais, taisyklių 2.1 punkte yra nustatyti įmonės KAD fondo sudarymo principai, pagal taisykles (2.1.1, 2.1.2 punktus) kiekvienų metų KAD fondo dydis numatomas įmonės verslo plane, o kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, per pirmas 10 darbo dienų bendrovės valdyba įvertina ar esamas įmonės pelnas viršija patvirtintą įmonės verslo plane, jeigu viršija, tuomet pagal bendrovės valdybos nutarime patvirtintą sumą vykdomas KAD fondo kaupimas. Pagal taisyklių 2.3 punktą įmonės direktoriaus teikimu įmonės valdyba tvirtina galutines KAD fondo sumas, taisyklių priede Nr. 3 nustatyta, kad 75,00 procentai sukaupto KAD fondo skiriama bendrovės valdybai. Kadangi atsakovė atsisakė suteikti ieškinio sumai apskaičiuoti reikšmingus įrodymus, ieškinys reiškiamas 9 000,00 Eur sumai, kurią ieškovas apskaičiavo pagal duomenis, kurie jam buvo žinomi einant bendrovės valdybos nario pareigas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas 2018 m. vasario 13 d. buvo išrinktas banko dukterinės bendrovės (atsakovės) valdybos nariu, 2020 m. kovo 9 d. bendrovės vienintelis akcininkas (bankas) priėmė sprendimą dėl valdybos narių atlygio dydžio nustatymo – banko valdybos nutarimu (posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos taisyklės, 2020 m. kovo 10 d. su ieškovu sudaryta sutartis, kuri apibrėžė ne tik atlygio skyrimo ir išmokėjimo tvarką, bet ir įtvirtino pagrindines ieškovo, kaip valdybos nario, funkcijas, pareigas bei teises. Ieškovas 2020 m. gruodžio 30 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimu buvo atšauktas iš valdybos nario pareigų nuo 2021 m. sausio 7 d.; šis sprendimas priimtas dėl lojalumo pareigos pažeidimo ir veikimo interesų konflikto situacijoje, todėl atitinkamai bendrovės valdyba 2021 m. balandžio 6 d. nutarė siūlyti akcininkui neskirti ir neišmokėti KAD dalies ieškovui. Bankas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu nutarė neskirti ir neišmokėti KAD ieškovui. Atsakovės manymu, ieškovas neturi teisės gauti KAD. Ieškovas netinkamai interpretuoja sutarties ir taisyklių nuostatas, nes valdybos narių KAD paskyrimas ir išmokėjimas yra siejamas ne tik su bendrovės finansinių rezultatų pasiekimu, bet ir yra neatskiriamas nuo tinkamo valdybos nario pareigų vykdymo ir nors šiuo atveju bendrovė pasiekė jai iškeltus finansinius tikslus, tačiau ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, jas šiurkščiai pažeidė, veikdamas interesų konflikto situacijoje ir naudodamas bendrovės konfidencialią informaciją, todėl jam pagrįstai nebuvo išmokėta KAD. Sutartis įpareigojo ieškovą tinkamai vykdyti savo, kaip valdybos nario, pareigas, o sutarties 1.5.2 punkte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog valdybos narys turi teisę gauti atlygį tik tuo atveju, jeigu savo pareigas vykdo tinkamai, be to, įmonės vienintelis akcininkas turi diskrecijos teisę spręsti dėl valdybos nario atlygio. Ieškovas ieškinyje sąmoningai nutyli apie esminę reikšmę turinčią aplinkybę – jis pažeidė valdymo organui keliamas fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis) bei padarė esminį sutarties pažeidimą, nes 2020 metų IV ketvirtį tapo Vilniaus kredito unijos, kuri teikia iš esmės analogiško pobūdžio paslaugas ir yra bendrovės bei banko konkurentė, darbuotoju ir apie tai neinformavo, nors tokią pareigą turėjo (CK 2.87 straipsnio 5 dalis, sutarties 5.1 punktas). Be to, ieškovas net ir po sutarties nutraukimo nesilaiko konfidencialumo įsipareigojimo – pasidarė taisyklių kopijas, jas pateikė į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iš užimamų pareigų buvo atšauktas nuo 2021 m. sausio 7 d., o bendrovės akcininko sprendimas patvirtinti jos finansinius rezultatus buvo priimtas 2021 m. kovo 29 d., ieškovas sprendimo priėmimo dieną nebuvo bendrovės valdybos nariu, buvo padaręs šiurkštų savo pareigų pažeidimą, todėl dėl šių priežasčių neegzistuoja būtinos KAD paskyrimo ir išmokėjimo sąlygos. Ieškovas prašo priteisti jam iš bendrovės 9 000,00 Eur skolą, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes bendrovės akcininko 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu buvo nuspręsta skirti po 9 000,00 Eur sumą valdybos nariams – 3 600,00 Eur išmokant pinigais, o 5 400,00 Eur – šešėlinėmis bendrovės akcijomis. Pagal taisyklių 5.2 punktą atidėta KAD dalis suteikiama šešėlinėmis akcijomis sprendimo priėmimo dėl KAD skyrimo dieną, o išmokama ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo paskyrimo dienos ir išmokama vadovaujantis pro rata principu, t. y. atidėta dalis proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, taigi, net ir tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto nuspręstų tenkinti ieškinio reikalavimus (su kuo bendrovė kategoriškai nesutinka), turi būti atsižvelgiama į tai, jog dalis sumos yra suteikta šešėlinėmis įmonės akcijomis (atidėta), dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas priteisti visą 9 000,00 Eur sumą neatitiktų bendrovės akcininko sprendimo bei taisyklių nuostatų, todėl yra negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21681-996/2021 tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 9 000,00 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 859,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, jog atsakovė už ieškovo, kaip valdybos nario, veiklą įsipareigojo mokėti jam KAD ir tas jos įsipareigojimas nustatytas ne tik sutarties galiojimo metu, bet ir sutarčiai nustojus galioti bet kokiais pagrindais (sutarties 8.4, 8.7, 12.2 punktai); pagal taisyklių 4.3 punktą, valdybos nariui KAD išmokama būtent bendrovės ir valdybos nario sutarties pagrindu, todėl atsakovės teiginiai, jog sutarčiai pasibaigus ne 2020 metais, o jau 2021 metais, be kita ko, ir dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu, jam nemokama KAD už 2020 metus, nepagrįsti, neatitinka jos pačios prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį. Teismas pažymėjo, jog ieškovui KAD už 2019 metus atsakovė sumokėjo 2021 m. gegužės 4 d.; atsakovė to neginčijo, taigi KAD už 2019 metus atsakovė ieškovui išmokėjo sutarčiai pasibaigus, ieškovui nebeturint valdybos nario statuso, o jau už 2020 metais – ne, vadinasi ir pačios atsakovės elgesys prieštarauja jos teiginiams.

6. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovė sutartyje šalių sulygtą atlygį (KAD) lygino su tantjemomis, akcentuodama akcininko diskrecijos teisę spręsti mokėti tantjemas valdybos nariui ar ne, tačiau, šiuo atveju keltas tinkamo atsiskaitymo pagal sutartį klausimas, o sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, kurios preambulėje teigiama, kad ieškovas vienintelio akcininko sprendimu išrinktas į atsakovės valdybą, vienintelis akcininkas priėmė sprendimą dėl valdybos narių atlygio dydžio nustatymo, vienintelis akcininkas sprendimu patvirtino šios sutarties sąlygas, todėl sutartis sudaroma tarp ieškovo ir atsakovės, vadinasi, įsipareigojimus pagal sutartį prisiėmusi atsakovė neturėjo teisės teikti akcininkui siūlymo neskirti ir neišmokėti KAD ieškovui, nors tą nepagrįstai padarė 2021 m. balandžio 6 d.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors sutartis sudaryta tik 2020 m. kovo 10 d., tačiau jos 8.4 punkte šalys papildomai susitarė, kad pagal šią sutartį išmokama valdybos nariui (ieškovui) priklausanti KAD ir už 2019 metus, kas leidžia laikyti pagrįstais ieškovo teiginius, jog jis dėl to ir sutiko eiti valdybos nario pareigas nuo 2018 m. vasario 13 d., nes buvo tariamasi ir ieškovui žadama, jog bus mokamas proporcingas atlygis už jo veiklą ir indėlį į sėkmingą atsakovės veiklą, kas ir buvo pasiekta 2019 metais-2020 metais, atsižvelgus į bendrovės finansinius rodiklius, todėl pasiekus atitinkamus rodiklius ir buvo sudaryta sutartis, taigi, ieškovo, kaip valdybos nario, tinkamas ir efektyvus pareigų vykdymas akivaizdus. Teismas pažymėjo, jog tuo tarpu PAD yra tik minimali, ginčas tarp šalių nekilo, kad PAD kas mėnesį siekdavo tik apie 115,00 Eur ir ieškovui buvo išmokėta už visą jo pareigų vykdymo laikotarpį, o ieškovas ieškiniu reikalauja KAD už laikotarpį, kuomet šalis siejo sutartiniai santykiai ir jis ėjo valdybos nario pareigas, už savo indėlį. Tai, kad ieškovas yra dirbęs banko sudarytose darbo grupėse kaip banko darbuotojas, nesudaro pagrindo nesivadovauti ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatomis.

8. Teismo teigimu, ieškovas, turėdamas sutartį su atsakove, pagal kurią jam mokėtinas atlygis (KAD) priklauso nuo bendrovės uždirbto pelno, neimtų veikti prieš tokios bendrovės interesus, nes negautų atlygio dėl kurio ir dirba, todėl atsakovės akcentuojamas jo 2020 m. rugsėjo 28 d. įsidarbinimas Vilniaus kredito unijoje (kai jo darbo sutartis su banku jau buvo nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d.), kuri netgi nėra ta pačia veikla užsiimantis subjektas (Vilniaus kredito unija neteikė vartojimo paskolų ginčui aktualiu laikotarpiu, kai tuo tarpu atsakovės pagrindinė veikla yra vartojimo kreditų teikimas) ir savo koncepcijos ieškovui ten įsidarbinus nepakeitė, atsakovė ir Vilniaus kredito unija negali būti laikomi konkuruojančiais subjektais, tuo labiau, atsakovė nepateikė jokių įrodymų į bylą apie atsakovės patirtą žalą dėl ieškovo įsidarbinimo Vilniaus kredito unijoje, niekaip nėra susijęs su ieškovo nelojalumu atsakovei ir negali būti laikomas interesų konfliktu (atsakovės nurodytos IK taisyklės taikomos tik banko darbuotojams, be to atsakovė remiasi ginčui neaktualia IK taisyklių redakcija); atlygis už nekonkuravimą ieškovui nebuvo mokamas, taigi jis galėjo įsidarbinti kitame verslo subjekte ir pareigos apie tai informuoti atsakovę neturėjo. Teismas pažymėjo, jog taisyklių pateikimas į bylą kartu su ieškiniu, priešingai nei teigia atsakovė, negali būti laikomas konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimu, nes jos minimos sutarties 8.4 punkte, vadinasi, privalomos turėti ieškovo kaip sutarties šalies ir teiktinos teismui nagrinėjančiam bylą dėl sutarties tinkamo vykdymo, o, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovė šios bylos medžiagos dalies (taisyklių) pripažinti nevieša neprašė. Pagal bylos medžiagą teismas teigė neturintis pagrindo abejoti ieškovo teiginiu, jog jis laikosi konfidencialumo įsipareigojimo ir neperdavė jokios atsakovės informacijos ar įdirbio Vilniaus kredito unijai. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog tai, kad jis paskutinius tris mėnesius iki jo atšaukimo ėjo ne tik atsakovės valdybos nario pareigas, bet tuo pačiu dirbo ir Vilniaus kredito unijoje, niekaip nepanaikina ieškovo indėlio į atsakovės sėkmingą ir pelningą veiklą, nuo kurios priklauso KAD išmokėjimas.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovas lojalumo, konfidencialumo įsipareigojimų nepažeidė, interesų konflikto situacijoje neveikė, valdybos nario pareigas vykdė tinkamai visus 2020 metus, todėl ieškovui priklauso KAD už 2020 metus pagal sutartį su atsakove.

10. Teismas nurodė, jog sukauptas KAD fondas atsakovės vadovybei už 2020 metus yra 36 000,00 Eur; vadovybę tuo metu sudarė 4 asmenys, vadinasi, skirstant po lygiai visiems būtų po 9 000,00 Eur; tokiu principu ir vadovautasi, nes dviem asmenims skirta po 9 000,00 Eur, o dviem (tarp jų ir ieškovui) ne, nurodant nepaskirtą KAD fondo dalį palikti KAD fonde nepaskirstytą ir atitinkamai mažiau kaupti KAD fondą už 2021 metus; taigi ieškovui taip pat turi būti skiriama 9 000,00 Eur KAD, o ne trečdalis 18 000,00 Eur sumos (t. y. dviem asmenims išmokėtos sumos), kaip kad nepagrįstai teigė atsakovė.

11. Teismas pabrėžė, jog taisyklių 4.9 punkte įtvirtinta, kad atšaukus bendrovės valdybos narį, apskaičiuota ir paskirta ar atidėta KAD atšauktam valdybos nariui išmokama tokia pat tvarka, kaip ir einantiems pareigas bendrovės valdyboms nariams ar direktoriui, tačiau šiuo atveju ieškovą (valdybos narį) atšaukus jam nebuvo apskaičiuota ir paskirta ar atidėta KAD, o ji priteisiama teismo, todėl taisyklių 4.9 punktas netaikomas, o teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas jau yra atšauktas iš valdybos nario pareigų, prisidėti prie bendrovės rezultatų gerinimo nebegali, priešingai nei likę dirbti valdybos nariai, KAD atidėjimas reikštų jo uždirbto KAD dalies išmokėjimo priklausymą nuo kitų asmenų tolimesnės veiklos efektyvumo (taisyklių 5.5 punktas), kas būtų nesąžininga ir neteisinga ieškovo atžvilgiu, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 9 000,00 Eur KAD išmokant pinigais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21681-996/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas sutapatino bendrovės darbuotojo ir valdymo organo nario statusą, pareigas, funkcijas. Valdybos nario statusas yra specifinis, o jo pareigos kylą iš įstatymo reikalavimų; taigi valdybos nario institutas negali būti prilyginamas įmonės darbuotojo institutui.

12.2. Bendrovės akcininkas turi teisę (bet ne pareigą) skirti kintamąją atlygio dalį. Tą patvirtina ir lingvistinis bei sisteminis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir taisyklių nuostatų aiškinimas.

Šalies argumentai

12.3. Atsakovės įsitikinimu, kadangi ieškovas tapo Vilniaus kredito unijos, kuri teikia iš esmės analogiško pobūdžio paslaugas ir yra bendrovės bei banko konkurentė, darbuotoju ir apie tai neinformavo bendrovės (nors tokią pareigą turėjo), ieškovas pažeidė valdymo organui keliams fiduciarines pareigas (CK 2.87 str.), padarė esminį sutarties pažeidimą bei pažeidė fiduciarines pareigas detalizuojančias interesų konfliktų valdymo taisykles

12.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvas, jog vienintele? priez?astis, kode?l ies?kovas sutiko eiti valdybos nario pareigas buvo kintamoji atlygio dalis, yra ne tik nepagri?sta, bet ir neatitinka faktine?s situacijos. Ies?kovo paskyrimo i? bendrove?s valdybos nario pareigas metu ies?kovas objektyviai negale?jo tike?tis jokio papildomo atlygio, nes s?alys de?l to apskritai nebuvo susitare?. Tikrasis tokio sprendimo tikslas – asmeni? paskatinti, sudaryti jam sa?lygas tobule?ti bei i?gyti valdybos nario patirti?.

12.5. Su ieškovu sudaryta sutartis buvo nutraukta, atšaukus jį iš pareigų dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Vadinasi, neegzistuoja kintamojo atlygio skyrimo ir mokėjimo sąlygos dėl kurių šalys buvo susitarusios.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21681-996/2021 nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Būtent atsakovė sudarė sutartį su ieškovu dėl jo veiklos valdyboje. Pati atsakovė pagal sutartį įsipareigojo mokėti ieškovui KAD, kaip atlygio dalį; teikė akcininkui pasiūlymą neskirti ir neišmokėti ieškovui KAD už 2020 metus, todėl jos teiginiai, kad ji tik vykdo akcininko sprendimą yra nepagrįsti. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad ieškovui neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo sumokėta KAD. Akcininkas šiame procese dalyvavo tik formaliai. Ieškovo reikalavimai atsakovei kildinami sutarties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16. Remiantis bylos medžiaga, 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp banko ir ieškovo sudaryta darbo sutartis dėl probleminių aktyvų administravimo skyriaus viršininko pareigų. Bankui įsigijus bendrovę, 2017 m. spalio 26 d. sudaryta darbo grupė, kurios tikslas buvo užtikrinti bendrovės veiklos atitikimą banke galiojantiems reikalavimams, koordinuoti bendrovės veiklą, teikti reikiamas konsultacijas bendrovės vadovui bei kitiems darbuotojams; šios darbo grupės nariu buvo paskirtas ir ieškovas. Tarp bendrovės ir banko buvo sudaryta 2018 m. birželio 13 d. sutartis dėl paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas ir banko darbuotojai įsipareigojo techniškai aptarnauti dukterinę bendrovę (prisidėti prie bendrovės veiklos padėdami įmonei tvarkyti įvairius procesus (teisinius, apskaitos, IT ir t.t.).

17. Ieškovui buvo pasiūlyta užimti bendrovės valdybos nario pareigas, o su pateiktu pasiūlymu ieškovas sutiko. Todėl ieškovas 2018 m. vasario 13 d. buvo išrinktas banko dukterinės bendrovės (atsakovės) valdybos nariu. 2020 m. kovo 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta valdybos nario sutartis (toliau – sutartis).

18. Ieškovas 2020 m. gruodžio 30 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimu buvo atšauktas iš valdybos nario pareigų nuo 2021 m. sausio 7 d. Akcininkas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu nutarė neskirti ir neišmokėti kintamosios atlygio dalies ieškovui.

19. 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl kintamos atlygio dalies UAB ,,Saugus kreditas“ valdybos nariams“, kuriuo atsakyta į ieškovo 2021 m. gegužės 12 d. pretenziją ,,Dėl kintamosios atlyginimo dalies išmokėjimo valdybos nariui“, nurodyta, kad ieškovui kintamoji atlygio dalis paskirta nebuvo, nes: 1) sutartis buvo nutraukta atšaukus ieškovą iš valdybos nario pareigų dėl netinkamo pareigų vykdymo – kintamoji atlygio dalis nemokama asmeniui, kuris neturi valdybos nario statuso; 2) ieškovas pažeidė valdybos nario pareigas, nes veikė interesų konflikto situacijoje ir apie tai bendrovės ir (ar) banko neinformavo, be bendrovės ir (ar) banko sutikimo įsidarbino kitoje įmonėje.

20. Taigi šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas dėl KAD išmokėjimo sąlygų atšauktam bendrovės valdybos nariui.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas sutapatino bendrovės darbuotojo ir valdymo organo nario statusą, pareigas, funkcijas; valdybos nario statusas yra specifinis, o jo pareigos kylą iš įstatymo reikalavimų; taigi valdybos nario institutas negali būti prilyginamas įmonės darbuotojo institutui.

22. Sutarties 6.1 punktu šalys patvirtino, jog šia sutartimi tarp valdybos nario ir bendrovės nustatomi civiliniai teisiniai santykiai; ši sutartis negali būti aiškinama, kaip sukuriant darbo santykius tarp šalių; atitinkamai, valdybos narys negali būti laikomas bendrovės darbuotoju ir nėra pavaldus ar atskaitingas bendrovės administracijai; pagal šią sutartį valdybos narys veikia tik kaip bendrovės valdybos narys ir prisiima visą atsakomybę už savo kaip bendrovės valdybos nario funkcijų atlikimą bei tinkamą šios sutarties vykdymą.

23. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką Sąjungos teisėje vartojama „darbuotojo“ sąvoka turi būti apibrėžta remiantis objektyviais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais atsižvelgiant į atitinkamų asmenų teises ir pareigas. Pagrindinis darbo santykių požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą (1986 m. liepos 3 d. sprendimo Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p. 2121, 16 ir 17 punktai; 2004 m. sausio 13 d. sprendimo Allonby, C?256/01, Rink. p. I?873, 67 punktas, 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Kiiski, C?116/06, Rink. p. I?7643, 25 punktas).

24. Taigi pripažinimas darbuotoju neturi priklausyti nei nuo to, kaip aptariamos šalys vertina darbo santykius, nei nuo darbo sutarties sudarymo. Kaip ESTT nurodė minėtame sprendime Kiiski, darbo santykių teisinis pobūdis sui generis nacionalinės teisės atžvilgiu negali turėti įtakos darbuotojo statusui pagal Sąjungos teisę.

25. ESTT taip pat nusprendė, kad pagal nacionalinę teisę formalus pripažinimas savarankiškai dirbančiu darbuotoju nepanaikina galimybės, kad asmenį reikia laikyti darbuotoju Sąjungos teisės prasme, jeigu jo savarankiškumas tėra fiktyvus (2004 m. sausio 13 d. Sprendimas Allonby (C?256/01, Rink. p. I?873, 79 punktas). Pagal ESTT praktiką šis vertinimas kiekvienu atveju atliekamas atsižvelgiant į visus šalis siejančių darbo santykių požymius (sprendimas Agegate (36 punktas) ir 2010 m. vasario 4 d. sprendimas Genc (C?14/09, Rink. p I?0000, 26 ir 27 punktai). Taip pat neginčijama, kad darbuotojo sąvokos Sąjungos teisėje negalima aiškinti siaurai (2010 m. vasario 4 d. sprendimas Genc (C?14/09, Rink. p I?0000, 19 punktas). Be to, pripažįstama, kad ši sąvoka nėra vienareikšmė ir kad prireikus ji gali skirtis pagal sritį, kurioje yra taikoma(1998 m. gegužės 12 d. Sprendimas Mart?nez Sala (C?85/96, Rink. p. I?2691, 31 punktas).

26. Generalinio advokato Yves Bot 2010 m. rugsėjo 2 d. išvadoje, pateiktoje byloje C?232/09 Dita Danosa prieš LKB Līzings SIA nurodyta, jog jei valdybos nariai už savo veiklą turi atsiskaityti organui, kurio patys nekontroliuoja ir gali būti atleisti tiesiog dėl prarasto pasitikėjimo, kurio galima netekti paprasčiausiai nesutariant su akcininkais dėl bendrovės valdymo būdo, jie faktiškai privalo priimti su bendrovės valdymu susijusius sprendimus atsižvelgdami į stebėtojų tarybos ir akcininkų lūkesčius; valdybos narių padėtis teisiškai ir faktiškai yra artimesnė pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo nei savarankiško dirbančio darbuotojo padėčiai, nes jų darbo santykiai su bendrove gali būti nutraukti, jei ši (per savo akcininkus) nesutinka su jų sprendimais, priimtais einant pareigas.

27. Kaip pažymėta ir ESTT 2010 m. lapkričio 11 d. sprendime, priimtame byloje C?232/09 Dita Danosa prieš LKB Līzings SIA, vien dėl to, kad ieškovė (kaip ir nagrinėjamoje byloje – ieškovas) byloje yra kapitalo bendrovės valdybos narė, negalima atmesti galimybės, kad tarp jos ir šios bendrovės susiklostė pavaldumo santykiai; nors darbuotojo sąvoka gali neapimti bendrovės vadovaujančio organo, pavyzdžiui, valdybos narių, atsižvelgiant į jiems patikėtas specifines funkcijas ir aplinkybes, kuriomis šios funkcijos vykdomos, bei jų pobūdį, vis dėlto tokios valdybos narys, kuris už atlyginimą teikia paslaugas jį paskyrusiai bendrovei, yra neatsiejama šios bendrovės dalis, vykdo savo veiklą vadovaujamas arba kontroliuojamas kito šios bendrovės organo ir bet kuriuo metu be jokių apribojimų gali būti atšauktas iš pareigų, iš pirmo žvilgsnio atitinka sąlygas būti pripažintam darbuotoju pagal minėtą ESTT praktiką.

28. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti, kokiomis sąlygomis valdybos narys buvo įdarbintas, kokio pobūdžio funkcijos jam pavestos, kokiomis sąlygomis šios funkcijos vykdomos, kokia suinteresuotojo asmens įgaliojimų apimtis ir kaip bendrovė kontroliuoja jo veiklą, taip pat – kokiomis aplinkybėmis jį galima atšaukti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl bendrovės vadovaujančio organo – valdybos – nario pripažinimo darbuotoju pagal ESTT praktiką sąlygų, remiantis objektyviais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, taigi ir darbuotojui taikomos apsaugos.

29. Sutarties 5.2 punkte numatyta, jog valdybos narys gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas tik bendrovėje, patronuojančioje bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė ar patronuojanti bendrovė.

30. 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl kintamos atlygio dalies UAB ,,Saugus kreditas“ valdybos nariams“, kuriuo atsakyta į ieškovo 2021 m. gegužės 12 d. pretenziją ,,Dėl kintamosios atlyginimo dalies išmokėjimo valdybos nariui“, nurodyta, kad bendrovei ir bankui atsitiktinai per trečiuosius asmenis tapo žinoma, jog 2020 metų IV ketvirtį ieškovas tikėtina tapo Vilniaus kredito unijos darbuotoju (kaip paaiškėjo vėliau, ieškovas šiuo metu užima Vilniaus kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareigas); Vilniaus kredito unija įrašyta į Vartojimo kredito davėjų sąrašą; analogiško pobūdžio veikla užsiima ir bendrovė; be to, į šį sąrašą yra įrašytas ir bendrovės vienintelis akcininkas – bankas, taigi yra interesų konflikto požymių ir tokią padėtį pats ieškovas turėjo šalinti, nelaukdamas kol šios aplinkybės taps žinomos bankui ir jis atšauks ieškovą iš bendrovės valdybos.

31. Vadovaujantis susitarimus dėl nekonkuravimo reglamentuojančio DK 38 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. To paties DK straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. Aptariamo DK 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

32. Taigi tais atvejais, kai darbuotojas turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie, pritaikyti konkurencinėje su darbdaviu veikloje, sukeltų pastarajam žalos (DK 38 straipsnio 2 dalis), darbdaviui ir darbuotojui egzistuoja galimybė sudaryti susitarimą dėl darbuotojo nekonkuravimo. DK 38 straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia šiuos interesus, jiems išsiskyrus, suderinti – apriboti darbuotojo, kurio turimos žinios ir kompetencijos gali būti panaudotos konkurencinėje kovoje prieš darbdavį, laisvę pasirinkti darbą, darbdaviui kompensuojant darbuotojui už prarastą galimybę gauti atlygį už savo žinias ir kvalifikaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui nustatyta už jam taikomus jo teisių suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 5.2 punkte nuostata iš esmės atitinka nekonkuravimo susitarimą, apribojus ieškovo laisvę pasirinkti darbą nurodant, jog valdybos narys gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas tik bendrovėje, patronuojančioje bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė ar patronuojanti bendrovė.

34. Teisiniame reglamentavime, minėta, imperatyviai įtvirtinta pareiga mokėti kompensaciją ir yra ribojama laiko atžvilgiu darbuotojo nekonkuravimo laikotarpiu, kuris apima darbo santykių trukmę ir laiko tarpą jiems pasibaigus, tai lemia, kad darbuotojo nekonkuravimo pareigos laikymasis ir darbdavio kompensacija yra neatsiejamai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Tai lemia, kad, sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020).

35. Taigi nekonkuravimo susitarimas turi būti atlygintinis, o jo nemokėjimas lemia jo negaliojimą. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovo, kaip valdybos nario, padėtis teisiškai ir faktiškai yra artimesnė pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėčiai, t. y. atitinka sąlygas būti pripažintam darbuotoju pagal ESTT praktiką; darbdavė apskritai nemokėjo darbuotojui nekonkuravimo kompensacijos, nekonkuravimo susitarimas, kurį, minėta, sutarties šalys faktiškai buvo sudarę nagrinėjamo ginčo atveju, galėtų būti pripažintas nesukeliančiu ieškovui teisinių padarinių, taigi ir nepažeistas jam realizuojant teisę pasirinkti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atitinkantį darbą.

36. Tuo tarp pasisakant dėl atlygio už valdybos nario veiklą mokėjimo sąlygų, pažymėtina, jog remiantis sutarties nuostatomis, atlygį už valdybos nario veiklą sudaro pastovi ir kintamoji atlygio dalis. PAD mokama už veiklą bendrovės valdyboje, nepriklausomai nuo pasiektų bendrovės rezultatų, o KAD mokėjimas siejamas su bendrovės pasiektais rezultatais bei nustatytų tikslų vykdymu (sutarties 8.1 punktas). Už valdybos nario veiklą bendrovė įsipareigoja valdybos nariui mokėti KAD, kuri nustatoma ir išmokama bendrovės darbuotojų ir vadovybės kintamos atlygio dalies nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais; šalys papildomai susitaria, kad pagal šią sutartį išmokama valdybos nariui priklausanti KAD už 2019 metus (sutarties 8.4 punktas). KAD fondas darbuotojams ir vadovybei (valdybai ir direktoriui) laikomas sukauptu, kai pasibaigus finansiniams metams ir atlikus išorinį auditą, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu yra patvirtinamas bendrovės uždirbtas pelnas, atitinkantis arba viršijantis bendrovės verslo plane numatytą pelno dydį; jei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu patvirtintas bendrovės uždirbtas pelnas nesiekia bendrovės verslo plane numatyto pelno dydžio – KAD fondas laikomas nesukauptu ir nemokėtinu (taisyklių 2.2 punktas). Darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingos įtakos bendrovės prisiimamai rizikai bei darbuotojams, kurie nepatenka į prisiimamos rizikos pareigybių sąrašą, paskirta didesnė kaip 4 000,00 Eur KAD, skaidoma į: 40,00 procentų kintamojo atlygio sudaro piniginėmis išmokomis, 60,00 procentų kintamojo atlygio nepiniginėmis bei finansinėmis priemonėmis (taisyklių 5.1 punktas). Atidėta KAD dalis suteikiama šešėlinėmis akcijomis sprendimo priėmimo dėl KAD skyrimo dieną, o išmokama ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo dėl KAD paskyrimo dienos ir išmokama vadovaujantis pro rata principu, t. y. atidėta KAD proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį (taisyklių 5.2 punktas). Sutarčiai nustojus galioti bet kokiais pagrindais, bendrovė, laikantis sutartyje nustatytų sąlygų, įsipareigoja su valdybos nariu atsiskaityti per 1 mėnesį nuo šios sutarties galiojimo pasibaigimo dienos (sutarties 8.7 punktas).

37. Vadovaujantis taisyklėmis, ieškovui už bendrovės valdybos nario veiklą 2019 metais akcininko 2020 m. kovo 24 d. sprendimu skirta 5 857,74 Eur kintamoji atlygio dalis, kurios dalis (1 667,36 Eur, t. y. 40,00 proc.) buvo išmokėta 2020 m. balandžio 3 d., o kitos dalies (3 514,64 Eur, t. y. 60,00 proc.) išmokėjimas išdėstytas po 1/3 per tris metus susiejant su bendrovės šešėlinėmis akcijomis (taisyklių 5.1, 5.2 punktai). 2021 m. gegužė 4 d. ieškovui buvo išmokėta pirmoji atidėtoji dalis už pirmuosius metus, t. y. 1 272,27 Eur. Atidėtos kintamo atlygio už 2019 metus dalys už kitus du metus ieškovui nėra išmokėtos, nes, kaip nurodžiusi atsakovė, nėra suėję jų mokėjimo terminai, tuo tarpu nurodyta pirmoji (atidėtoji) kintamojo atlygio dalis už 2019 metus buvo išmokėta sutarčiai pasibaigus, nes ieškovui kintamasis atlygis buvo skirtas dar galiojant sutarčiai.

38. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakove, jog 2019 metų ir 2020 metų kintamosios atlygio dalies skyrimo metu buvo skirtingos faktinės situacijos (2019 metais ieškovas buvo valdybos nariu, o 2020 metais – nebe), pažymi, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp banko ir ieškovo sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., darbo sutartis su Vilniaus kredito unija administracijos vadovo pavaduotojo pareigoms vykdyti sudaryta 2020 m. rugsėjo 28 d. Taigi iki 2020 m. gruodžio 30 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo ieškovas buvo atšauktas iš valdybos nario pareigų nuo 2021 m. sausio 7 d., priėmimo, ieškovas 2020 metų I-III ketvirčius išimtinai dirbo patronuojančioje bendrovėje, taip pat vykdydamas bendrovės valdybos nario funkcijas. Nors akcininko 2021 m. balandžio 26 d. sprendimas dėl 2020 metų kintamosios atlygio dalies skyrimo priimtas jau po ieškovo atšaukimo iš valdybos nario pareigų, tačiau byloje nėra duomenų, jog iki tariamo ieškovo kaip valdybos nario pareigų pažeidimo, veikus interesų konflikto situacijoje ir apie tai bendrovės ir (ar) banko neinformavus, būtų buvę pretenzijų dėl jo vykdytų funkcijų. Taigi negalima būtų nuneigti ieškovo indėlio pasiekiant 2020 metų finansinius rezultatus (384 394,00 Eur grynojo pelno gavimą). Šiuo atveju atsakovės pozicija, kad sutarties nutraukimas atšaukus ieškovą iš valdybos nario pareigų paneigia (visiškai ar iš dalies) ieškovo teisę į KAD, laikytina nesąžininga, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškovo kaip valdybos nario pareigų pažeidimas, šiam išdirbus ir dėl jo darbo veiklos neturėjus jokių pretenzijų 2020 metų I-III ketvirčius, taigi, iš esmės beveik visus 2020 metus. Tokiu atveju, atsižvelgus į tai, ar ieškovas atitinka sąlygas būti pripažintas darbuotoju pagal ESTT praktiką, turėtų būti sprendžiama dėl atsiskaitymo su juo tvarkos, visų pirma, byloje nustatant, kokia kintamojo atlygio fondo dalis buvo numatyta paskirstyti ir išmokėti bendrovės valdybos nariams (atsakovei pirmosios instancijos teismui nepateikus išsamaus dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kad paskirtas ir mokėtinas fondas iš tiesų buvo 18 000,00 Eur); kokia dalis KAD turėjo būti skiriama ir išmokama konkrečiai ieškovui; kaip didesnė negu 4 000,00 Eur KAD turėtų būti išmokama (įvertinus tai, jog pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, tuo tarpu nepaisant sutarties 8.7 punkto, taisyklių 5.1, 5.2 punktuose numačius, jog paskirta didesnė kaip 4 000,00 Eur KAD išmokama: 40,00 procentų – piniginėmis išmokomis, 60,00 procentų – nepiniginėmis bei finansinėmis priemonėmis (šešėlinėmis akcijomis) ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo dėl KAD paskyrimo dienos, proporcingai paskirstant per visą atidėjimo laikotarpį (trejus metus).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

40. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

42. Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti: 1) nustatyta, ar bendrovės vadovaujančio organo – valdybos – narys pagal ESTT teismo praktikoje suformuotus objektyvius darbo santykius apibūdinančius kriterijus gali būti pripažintas darbuotoju; 2) įvertintas nekonkuravimo susitarimo galiojimas teisinio reglamentavimo kontekste (priklausomai nuo ieškovo kaip valdybos nario teisinio statuso); 3) nustatyta, kokia kintamojo atlygio fondo dalis buvo numatyta paskirstyti ir išmokėti bendrovės valdybos nariams, kokia dalis KAD turėjo būti skiriama ir išmokama konkrečiai ieškovui, kaip didesnė negu 4 000,00 Eur KAD turėtų būti išmokama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21681-996/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė