Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Niltera ir ko“ ir Z. K. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi tokia teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje (išnagrinėtoje) byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-59-378/2021).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti Z. K. P. ir V. G. 2017 m. lapkričio 8 d. sudarytą transporto priemonės V. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir minėtos transporto priemonės savininku nustatyti UAB „Niltera ir ko“; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Niltera ir ko“ 1 686,34 Eur; 3) priteisti iš bendraatsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad įgaliojime atsispindi tikrieji šalių ketinimai – transporto priemonę nupirkti įmonės vardu ir ieškinio reikalavimą pripažinti Z. K. P. ir V. G. 2017 m. lapkričio 8 d. sudarytą transporto priemonės V. P. pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir minėtos transporto priemonės savininku nustatyti UAB „Niltera ir ko“ atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog atmetus ieškovo reikalavimą dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teismui nenustačius minėtos transporto priemonės savininke UAB „Niltera ir ko“, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius regreso tvarka iš atsakovės UAB „Niltera ir ko“. Transporto priemonės V. P. savininkas 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio metu buvo ne UAB „Niltera ir ko“, o atsakovas Z. K. P., todėl jis ir buvo atsakingas už civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą bei yra atsakingas už žalos atlyginimą ieškovui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės vairuotojo ryšius su atsakove UAB „Niltera ir ko“, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės UAB „Niltera ir ko“ atsakomybės už dėl šio asmens kaltės eismo įvykio metu padarytą žalą. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1489-638/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Apeliantas skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 603-285/2021 ieškovo pareikštas reikalavimas solidariam bendraatsakoviui UAB „Niltera ir Ko“ nėra tapatus šioje civilinėje byloje pareikštam reikalavimui UAB „Niltera ir Ko“, nes skiriasi šių reikalavimų pagrindai, t. y. šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavimą solidariems bendraatsakoviams reiškia kitais pagrindais, t. y. UAB „Niltera ir Ko“ – kaip asmeniui, atsakingam už žalos padarymą (didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (naudotojui) ir Z. K. P. – kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto skundo motyvais nesutinka. Kaip minėta, reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad civilinėse bylose Nr. e2-603-285/2021 ir e2-6013-454/2022 ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka dėl to paties 2018 m. balandžio 23 d. Š. įvykusio eismo įvykio. Abiejose bylose ieškovas prašo priteisti nuostolius regreso tvarka iš atsakovės UAB „Niltera ir ko“, todėl laikytina, kad abiejose civilinėse bylose pareikšti ieškinių reikalavimai yra tapatūs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje atsakove negali būti UAB „Niltera ir ko“, nes teismas civilinėje byloje Nr. e2-603-285/2021 konstatavo, kad Z. K. P. yra transporto priemonės savininkas, todėl jis ir buvo atsakingas už civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą bei yra atsakingas už žalos atlyginimą ieškovui. Civilinėje byloje Nr. e2-603-285/2021 teismas konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės vairuotojo V. G. ryšių su atsakove UAB „Niltera ir ko“ ir sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės UAB „Niltera ir ko“ atsakomybės už dėl šio asmens kaltės eismo įvykio metu padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nenurodė jokių faktinių aplinkybių pagrindžiančių jo teiginį, kad transporto priemonę vairavęs asmuo V. G. tai darė UAB „Niltera ir ko“ pavedimu taip pat nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Ieškinyje nurodomas deklaratyvus teiginys, jog „V. G. transporto priemonę vairavo jos valdytojos UAB „Niltera ir ko“ pavedimu“ nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-603-285/2021 pareikštam ieškinio pagrindui. Taigi vieno deklaratyvaus teiginio nurodymas, kuriuo grindžiamas tapatus tapataus reikalavimo faktinis pagrindas, nepakeičia vertinimo dėl ieškinių tapatumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-603-285/2021 pareikšti analogiški reikalavimai atsakovei UAB „Niltera ir ko“, kurie grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir šioje civilinėje byloje, t. y. abejose bylose prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Niltera ir ko“ nuostolius regreso teise dėl to paties 2018 m. balandžio 23 d. Š. įvykusio eismo įvykio, ieškinius grindžiant analogiškomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį atsakovės UAB „Niltera ir ko“ atžvilgiu vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovo Z. K. P. yra neteismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis), nes atsakovo Z. K. P. gyvenamoji vieta yra Rusijoje, ieškovo reikalavimas kildinimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, o pati žalos kilimo vieta yra Š. (įvyko eismo įvykis).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.