Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo atstovo advokato Ginto Gustaičio prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. D. ir R. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisėjo rezoliucija šis ieškinys priimtas 2019 m. lapkričio 5 d. ir atsakovams nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Teismo pranešimai, siųsti atsakovams I. D. ir R. D., ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti.

Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog atsakovė R. D. ir I. D., atitinkamai 2015 m. gegužės 29 d. ir 2016 m. kovo 26 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnio), o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis, LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui.

Ieškovas remiasi CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta norma, teigdamas, kad atsakovai Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, todėl byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį.

Šiuo atveju ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė paskutinį žinomą atsakovų gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, tačiau byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šiuo metu atsakovu nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal pareikštą ieškinį iškelta byla turi užsienio (tarptautinį) elementą.

Pažymėtina, kad teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-474/2011; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad tarptautinių sutarčių nuostatoms yra suteikiamas prioritetas.

Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, tačiau abi šalys yra Europos Sąjungos narės, todėl Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. jurisdikcijos klausimams spręsti tapo aktualus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“ redakcija). Šis Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tam, kad ginčo sprendimo vietą būtų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ratione loci (bent viena iš ginčo šalių reziduoja Europos Sąjungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materija (ginčas kyla iš civilinių ir komercinių santykių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2010).

Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, vadovaujantis minėtu Reglamentu valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose, o speciali jurisdikcija taikytina tik Reglamento 2-7 skirsniuose nustatytais atvejais, tačiau ieškovas nei ieškinyje, nei atsiliepime į prašyme nesiremia šiuose skirsniuose nurodytais išimtinio teismingumo pagrindais, teismo vertinimu, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, šiuose skirsniuose įtvirtinti išimtinio teismingumo atvejai byloje nenustatyti.

Minėta, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, o bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo reikalavimas kildinimas iš civilinių teisinių santykių – byloje reikalavimas pareikštas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, o pati žalos kilimo vieta yra taip pat Jungtinėje Karalystėje (įvyko eismo įvykis).

Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovai Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes būtent atsakovų gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio elementu teismingumą. Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio taisyklės, konkrečiai CPK 30 straipsnio 2 dalis, numatanti ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui, taikoma tik tuo atveju, jei tarptautinė sutartis (šiuo atveju minėtas Reglamentas), kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, teismų jurisdikcijos klausimo nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, minėtas Reglamentas ieškovui nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, todėl jis nepagrįstai remiasi CPK 30 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1215/2012, byla nagrinėtina Jungtinės Karalystės teismuose, o ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 782 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 782 straipsniais,

nutaria:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. D. ir R. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka palikti nenagrinėtą.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui ir atsakovo atstovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.