Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismingumo pareiškus ieškinį su tarptautiniu elementu

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas.

14. CPK 29 straipsnyje yra numatyta bendroji teritorinio bylos teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, kuri turi užsienio elementą, privalo ex officio (savo iniciatyva) tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, ES teisės aktai) reglamentuoja šios bylos teismingumo klausimą.

15. Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą (tiksliau, dėl konkretaus byloje pareikšto reikalavimo) patikrinimą sudaro du elementai: 1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas; 2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytą teisės aktą nagrinėjimas iš esmės. Patikrinimas atliekamas tokia eilės tvarka: 1) nustatomas ieškinio dalykas ir išskiriami atskiri bylos dalyką sudarantys reikalavimai, jei byloje pareiškiamas ne vienas reikalavimas; 2) pagal šalių pateiktus dokumentus patikrinama bylos šalių gyvenamoji vieta ir (ar) pilietybė. Skirtingi teisės aktai nustato skirtingus jurisdikcijos kriterijus, tai gali būti pilietybė ar nuolatinė gyvenamoji vieta. Tais atvejais, kai reikalavimas susijęs su nepilnamečiais vaikais, turi būti nagrinėjami ir vaikų duomenys; 3) pagal aktualius bylos šalių duomenis, parodančius bylos tarptautinį (užsienio) elementą, nustatoma, su kokia valstybe yra susijęs pareikštas reikalavimas; 4) atsižvelgiant į valstybę, su kuria susijęs reikalavimas (-ai), ir Lietuvos Respubliką siejantį teisinį reglamentavimą, nustatoma teisės aktų grupė, prima facie taikytina bylai (ES reglamentai, konvencijos, tarptautinė teisinės pagalbos sutartis ar, nesant tokio teisinio reglamentavimo, nacionalinė teisė). Pagal šalių duomenis ir ieškinio dalyką nustatomas prima facie taikytinas konkretus teisės aktas; 5) prima facie nustačius taikytiną konkretų teisės aktą, išsamiai patikrinama šio teisės akto taikymo sritis – materialioji taikymo sritis, teritorinė taikymo sritis, taikymo sritis asmenims ir taikymo laiko atžvilgiu sritis; 6) jeigu reikalavimas patenka į teisės akto taikymo sritį, jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal šį teisės aktą.

16. Taigi pirminiai šalių pateikti duomenys turi leisti teismui nustatyti su ginču susijusią valstybę ir apsispręsti, kokį teisės aktą taikyti. Nustatęs teisės aktą ir jame įtvirtintus jurisdikcijos pagrindus lemiančius kriterijus, teismas turi patikrinti, ar pakanka šalių pateiktų duomenų dėl jurisdikcijos nustatymo nagrinėtinoje byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamiems reikalavimams spręsti. Jei teismui kyla abejonių dėl nagrinėtinos bylos tarptautinio (užsienio) elemento ir jurisdikciją lemiančių kriterijų buvimo, jis turi taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir reikalauti papildomų duomenų iš šalių šioms abejonėms pašalinti.

17. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolių, kurie kilo dėl eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje, atlyginimą regreso tvarka. Nurodo, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, dėl ko byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

18. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 2012 m. gruodžio 12 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 str. 1 d., 7 str. 1 d. 2 p.). Reglamento nuostatos Jungtinėje Karalystėje taikomos teismo procesams pradėtiems nuo 2015-01-10 iki 2020-12-31. Nuo 2021-01-01 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos nebėra taikomos teisminiams ginčams inicijuotiems po šios datos. Pagal 2020-01-31 Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 66 str. b) p., 2007-07-11 Reglamentas Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) turi būti taikomas Jungtinėje Karalystėje žalą sukėlusiems įvykiams, jei tokie įvykiai įvyko iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020-12-31). Pagal šį reglamentą, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių (Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-388-613/2021).

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, vertino tai, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, eismo įvykio, dėl kurio kilo žala ir ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, vieta – Jungtinė Karalystė, todėl padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiais Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie atsakovo gyvenamąją vietą, analogiškai kaip ir pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad 2022 m. sausio 13 d. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį (dėl nuostolių atlyginimo priteisimo), atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl atsakovo gyvenamosios vietos ir padarė pagrįstą išvadą, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.