- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1489-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04292-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- Z. K., V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Niltera ir ko“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams Z. K. (Z. K.), V. G. (V. G.), uždarajai akcinei bendrovei „Niltera ir ko“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras), ieškinyje, kurį patikslino 2020 m. balandžio 6 d. prašymu, prašė 1) pripažinti Z. K. ir V. G. 2017 m. lapkričio 8 d. sudarytą transporto priemonės V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir minėtos transporto priemonės savininku nustatyti UAB „Niltera ir ko“; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Niltera ir ko“ 1 686,34 Eur; 3) priteisti iš bendraatsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. Švedijoje dėl V. G., vairavusio transporto priemonę V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną UAB „Niltera ir ko“ buvo transporto priemonės savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau–TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. T. Z. K. ir V. G. sudaryta transporto priemonės V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, kadangi ji sudaryta ne su tikrąja sandorio šalimi – UAB „Niltera ir ko“, o su statytiniu Z. K.. Faktą, kad tikroji minėto sandorio šalis – UAB „Niltera ir ko“, patvirtina pačios bendrovės išduotas įgaliojimas, kuriame atsispindi tikrieji šalių ketinimai – transporto priemonę nupirkti įmonės vardu. Vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 686,34 Eur sumai ieškovui. Ieškovas sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 1 686,34 Eur sumą. Ieškovas raštu kreipėsi į UAB „Niltera ir ko“, reikalaudamas grąžinti Švedijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1 686,34 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
3. Atsakovei UAB „Niltera ir ko“ ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2020 m. liepos 15 d. A. V. G. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. birželio 23 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). A. Z. K. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2021 m. kovo 1 d. Atsakovai per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, vertino, jog prašoma pripažinti apsimestiniu sandoriu transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta 2017 m. lapkričio 8 d., o įgaliojimas, kurio pagrindu ieškovas prašo pripažinti UAB „Niltera ir ko“ tikrąja nuosavybės teisės įgijėja, išduotas 2017 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovų Z. K. ir V. G., o atsakovė UAB „Niltera ir ko“ minėto įgaliojimo pagrindu VĮ „Regitra“ įregistruota transporto priemonės valdytoja. Teismas nurodė, kad transporto priemonė V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota Lietuvoje, todėl šios transporto priemonės savininkas privalėjo apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio metu buvo ne UAB „Niltera ir ko“, kaip nurodo ieškovas, o atsakovas Z. K., todėl jis ir buvo atsakingas už civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą bei yra atsakingas už žalos atlyginimą ieškovui. Teismas nustatė, jog 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio kaltininkas yra V. G. – transporto priemonės pardavėjas, 2017 m. lapkričio 8 d. pardavęs transporto priemonę Z. K.. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės vairuotojo ryšius su atsakove UAB „Niltera ir ko“, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės UAB „Niltera ir ko“ atsakomybės už žalą, padarytą dėl šio asmens kaltės.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kompleksiškai įvertinus byloje biuro pateiktus iš VĮ „Regitra“ gautus 2017 m. lapkričio 8 d. transporto priemonės „V. P.“ pirkimo–pardavimo sutartį bei 2017 m. lapkričio 18 d. įgaliojimą, akivaizdu, kad tarp Z. K. ir V. G. sudaryta transporto priemonės V. P. pirkimo–pardavimo sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, kadangi jis sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi - UAB „Niltera ir ko“, o su statytiniu Z. K.. Faktą, kad tikroji minėto sandorio šalis yra UAB „Niltera ir ko“, patvirtina pačios UAB „Niltera ir ko“ išduotas 2017 m. lapkričio 18 d. įgaliojimas. Būtent jame atsispindi tikrieji šalių ketinimai. Transporto priemonė „V. P.“ turi būti nuperkama „įmonės vardu“, t. y. patvirtinama, kad tikrasis minėtos transporto priemonės savininkas - UAB „Niltera ir ko“. Nepaisant to, nurodoma VĮ „Regitra“ pateikti klaidingus duomenis - „įgaliotam asmeniui registruojant automobilį savo vardu, įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją“. Aplinkybė, kad minėtas įgaliojimas buvo sudarytas jau po transporto priemonės pirkimo–padavimo sutarties sudarymo, tik pagrindžia, kad sandoris yra apsimestinis, kadangi tokio turinio įgaliojimo išdavimas asmeniui, kuris pagal tariamą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tapo transporto priemonės savininku (t. y. Z. K.), teisine prasme yra absurdiškas ir sąžiningai veikiantiems subjektams nereikalingas. Bendraatsakovams taip ir nepateikus jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, tai tik patvirtina biuro teiginį, kad Z. K. buvo UAB „Niltera ir ko“ statytinis, o 2017 m. lapkričio 18 d. įgaliojimo dėl transporto priemonės išdavimas jau po tos pačios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, buvo tik būdas UAB „Niltera ir ko“ legalizuoti transporto priemonės realų valdymą nuosavybės teise, vengiant ne tik pareigos apdrausti transporto priemonę, bet ir galimai mokestinių prievolių, taikomų įgyjant/parduodant transporto priemones. Ieškovo nuomone, šiuo atveju teismas turėjo pranešti prokurorui apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas finansų sistemai.
7. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio kvalifikavimo kaip apsimestinio (CK 1.87 straipsnis).
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai neteikė atsiliepimų į ieškinį, todėl nebuvo ginčo, kad 2018 m. balandžio 23 d. Švedijoje įvyko eismo įvykis, įvykio kaltininkas buvo V. G., vairavęs transporto priemonę V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką pagal Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, todėl įgijo reikalavimo teisę į automobilio savininką, kuris neįvykdė prievolės apdrausti civilinę atsakomybę.
11. Ieškovė prašė nustatyti, kad eismo įvykyje naudotos transporto priemonės savininkė ir atitinkamai atsakinga už padarytą žalą buvo UAB „Niltera ir ko“. Ieškovė įrodinėjo, kad 2017 m. lapkričio 8 d. automobilio pardavimo sutartis, pagal kurią V. G. pardavė Z. K. ginčo automobilį, buvo apsimestinis sandoris. Tikrasis sandoris, ieškovės teigimu, buvo tarp pardavėjo V. G. ir UAB „Niltera ir ko“.
12. Sandorio apsimestinumą ieškovė įrodinėjo vienintele įrodinėjimo priemone: UAB „Niltera ir ko“ 2017 m. lapkričio 18 d. išduotu įgaliojimu Z. K.. Įgaliojime, be kita ko, įgaliotiniui suteikiamos dvi teisės: 1) įmonės vardu nupirkti transporto priemonę ir 2) įgaliotam asmeniui registruojantis automobilį savo vardu, įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją. Ieškovė šias dvi įgaliotiniui suteiktas teises prašo aiškinti tokiu būdu, kad transporto priemonė turėjo būti nupirkta įmonės vardu, ir VĮ „Regitra“ turėjo būti pateikti klaidingi duomenys apie automobilio tikrąjį savininką. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais negali sutikti. Įgaliojimo pažodinis turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas: įgaliotiniui suteikiama teisė arba pirkti ir registruoti automobilį įmonės vardu, arba pirkti ir registruoti savo vardu, tačiau įmonę nurodyti kaip valdytoją. Šios sąlygos viena kitai neprieštarauja, todėl teismui nebuvo pagrindo nesiremti vien tik pažodiniu teksto aiškinimu. Įgaliotiniui buvo suteikta teisė pasirinkti vieną iš dviejų elgesio variantų, jis pasirinko variantą nupirkti automobilį savo vardu, jį įregistravo savo vardu ir nurodė UAB „Niltera ir ko“ valdytoju. VĮ „Regitra“ įregistravo automobilį pagal pateiktus dokumentus. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad automobilio savininkas buvo Z. K.. Kaip teisingai apžymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta įrodymų, kurie susietų UAB „Niltera ir ko“ su Z. K., ar kitų įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad automobilio savininkas buvo „Niltera ir ko“.
13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomas pagrindas netenkinti ieškinio buvo ir aplinkybė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas dar iki ginčo įgaliojimo sudarymo. Automobilis parduotas 2017 m. lapkričio 8 d., įgaliojimas išduotas 2017 m. lapkričio 18 d. Apeliantės teiginys, kad galbūt įgaliojime nurodyta neteisinga data, yra tik niekuo neįrodyta prielaida.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio nustatymą (CK 1.87 straipsnis), sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
15. Iš apeliantės priteistinos pašto išlaidos (13,15 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, valstybei 13,15 Eur (trylika eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas į bylą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.