Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. V. (P. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), neturinčio faktinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl suėmimo laiko įskaitymo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-1994-865/2023 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ), P. V. (P. V.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 17 (septyniolikos) parų arešto bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 4 d.

Nuteistasis P. V. 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad paskirta arešto bausmė dar nepradėta vykdyti. Tuo pačiu metu jo atžvilgiu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kuriame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl prašoma įskaityti minėtame ikiteisminiame tyrime suėmime išbūtą laikotarpį į jam paskirtą arešto bausmę ir laikyti, kad bausmę jis yra atlikęs.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai. Iš to seka, kad teismas į paskirtos bausmės laiką įskaito suėmimo, kuris buvo paskirtas toje pačioje byloje, laiką.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis prašo į jam paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti kito ikiteisminio tyrimo metu suėmime išbūtą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje P. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. V. paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio, 66 straipsnio ir BPK 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), laikinajame sulaikyme (nuo 2023 m. sausio 4 d., 00.00 val. iki 2023 m. sausio 5 d., 14.33 val. (t. y. viena para)) išbūtas laikotarpis ir vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai, P. V. paskirta galutinė 17 (septyniolikos) parų arešto bausmė.

Kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui P. V. buvo paskirtas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. vasario 21 d. nutartimi, kadangi P. V. buvo įtariamas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) P. V. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Taigi akivaizdu, kad P. V. atžvilgiu buvo pradėti atskiri procesai, jie nebuvo sujungti, bylos nėra susijusios, todėl teismas neturi teisinio pagrindo į P. V. baudžiamojoje byloje paskirtą arešto bausmę įskaityti kitame ikiteisminiame tyrime suėmime išbūtą laiką. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-21/2009; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-289-574/2017; Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-470-175-2011, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-839-810/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo P. V. į teismo paskirtą arešto bausmę įskaityti suėmimo laiką kitoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 44 straipsnio 4 dalį kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 m. gegužės 21 d. įstatymas Nr. IX-895). BPK 46 straipsnio 1 dalis numato asmeniui galimybę kreiptis dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo ar pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo, jeigu baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o asmuo buvo suimtas. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę, o ne dėl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tokiu atveju baudžiamojo proceso įstatymas nenumato kreipimosi dėl pažeistų teisių ar žalos atlyginimo galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-73-197/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

P. V. (P. V.) prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.