Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1785-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-1785-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16240-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Atsakovas: R. S., M. V., D. P.
Ieškovas: Baltic, Baltic media Ltd pakeista teisių perėmėja ieškove UAB „Betanet“

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2A-1785-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16240-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. S., M. V., D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Baltic media Ltd (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi pradinė ieškovė Baltic media Ltd pakeista teisių perėmėja ieškove UAB „Betanet“) ieškinį atsakovams R. S., M. V., D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius ir taikyti restituciją, grąžinant dovanotą turtą R. S. nuosavybėn: 1) tarp R. S. ir M. V. sudarytą 2021 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 2874; 2) tarp R. S. ir D. P. sudarytą 2021 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 712.

2. Nurodė, kad ieškovė suteikė paskolą atsakovei R. S. Atsakovė praleido paskolos grąžinimo terminą, terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 1 d. Negrąžinta paskolos dalis yra 97 330 Lt ir 80 250,75 Lt palūkanos, t. y. virš 50 000 Eur. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės Vilniaus apygardos teisme, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui patenkinus atsakovės atskirtąjį skundą ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės atsakovė užvilkino bylą prašydama skirti ekspertizę ir savo nekilnojamą turtą, kurio vertė apie 20 000 Eur, padovanojo, jog išvengtų atsiskaitymo su ieškove.

Atsiliepimas

3. Atsakovai R S, M V, D P pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja sandorio negaliojimo pagrindai. Skola grindžiama suklastota sutartimi. Atsakovai elgėsi sąžiningai sudarydami sutartis, kadangi padovanotų žemės sklypų savininkė R S išvyko į užsienį, už žemės sklypo apleidimą gręsia administracinė atsakomybė, jai žemės sklypai nereikalingi, žemės sklypus padovanojo savo dukrai ir ūkininkui kaimynui. Sandoriai nelėmė atsakovės nemokumo, šią aplinkybę turi įrodyti ieškovė, tačiau nepateikė tokių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžių metu ieškovės, atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

5. Posėdžio metu atsakovė R S nurodė, kad sutinka vykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jos ieškovės naudai priteista skola su palūkanomis. Ji yra moki, po to kai teismas priteisė ieškovės naudai skolą kas mėnesį mokėjo po 1 000 Eur, o nuo birželio mėnesio moka po 2 500 Eur. Turi turto Anglijoje, t. y. naują automobilį, jos mėnesinės pajamos 15 000 svarų. Motinos palikimo nepriėmė, nes ji buvo sudariusi testamentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, R S ir M V sudarytą 2021 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 2874 ir R S ir D P sudarytą 2021 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 712 teismas pripažino negaliojančiomis ir taikė restituciją grąžinant dovanotą turtą R S nuosavybėn. Taip pat teismas priteisė ieškovės naudai iš kiekvieno atsakovo po 811,2 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Skolininkė atsakovė R S šią aplinkybę pripažino, jos atžvilgiu ieškovė vykdo išieškojimą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės, kaip kreditorės, teisės buvo pažeistos ir vertino, kad aplinkybė, jog skolininkė nors ir perleido turtą, tačiau po tam tikro laikotarpio sugebės atsiskaityti su kreditore nepaneigia aplinkybės, jog ginčijami sandoriai užvilkino atsiskaitymą.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodė, jog yra nepajėgi sumokėti iš karto visos skolos kreditorei. Teismas vertino, kad kreditorės interesai yra pažeisti, nes jei ginčijami sandoriai būtų nesudaryti, kreditorė būtų galėjusi į perleistą turtą nukreipti išieškojimą ir dėl to su kreditore būtų atsiskaityta greičiau. Aplinkybė, jog skolininkė suvokusi atsakomybės neišvengiamumą sumokėjo dalį skolos, nepašalina sandorio negaliojimo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas vertino, kad atsikirtimas, jog ginčijami sandoriai nelėmė skolininkės nemokumo, kadangi skolininkė šiuo metu moka periodines įmokas kreditorei nėra reikšmingas. Remiantis teismų praktika, sandoris neprivalo sukelti nemokumo. Konstatuoti actio Pauliano sandorio negaliojimo sąlygą, pakanka konstatuoti, jog sandoris apsunkina, atitolina atsiskaitymą su kreditoriumi. Iki šiol dar nėra atsiskaityta su ieškove, vien tai patvirtina, jog turto perleidimas apsunkino išieškojimą ir atitolino ieškovės reikalavimo patenkinimą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodė, jog turtą perleido dukrai ir kaimynui, kadangi išvyko į užsienį, dėl to nebegalėjo prižiūrėti žemės sklypų, o už apleistus žemės sklypus gresia administracinė atsakomybė, taigi atsakovė privalėjo perleisti žemės sklypus kitiems asmenims. Tokį atsakovės atsikirtimą teismas vertino kaip nepatvirtinantį aplinkybės, jog sandorių sudarymas buvo neišvengiamas, jog atsakovei kiltų sandorio sudarymo prievolė iš įstatymo ar pirmiau atsiradusių sandorių. Taip pat dovanojimo sandoriai nėra privalomi.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pasisakant dėl atsakovės sąžiningumo, kaip sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, teismas nurodė, kad viena iš sandorio šalių yra skolininkės dukra. Abu sandoriai neatlygintini, dėl to atsakovų M V ir D P sąžiningumas neturi teisinės reikšmės. Skolininkė žinojo apie egzistuojančią skolą, sandorius sudarė po to kai kreditorė jos atžvilgiu pareiškė ieškinį ir buvo panaikintas jos turto areštas. Taigi, remiantis bylos medžiaga teismas nustatė, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. Dėl to nusprendė ieškinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Apeliantai (atsakovai) R S, M V, D P pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

13. Atsakovai informuoja, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovams tapo žinomos naujos aplinkybės dėl ieškovės teisnumo ir veiksnumo išnykimo. Ieškovė registracijos valstybėje Jungtinėje Karalystėje 2023 m. vasario mėn. pradėjo savanorišką likvidavimo procesą ir 2023 m. gegužės 16 d. buvo likviduotas. Atsakovė R S 2023 m. gegužės 30 d. el. paštu gavo UAB „Betanet“ 2023 m. gegužės 26 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą. Ieškovė tariamai 2023 m. gegužės 8 d. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo perleido reikalavimo teisę naujam kreditoriui UAB „Betanet“. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė akivaizdžiai negalėjo perleisti reikalavimo teisių, kadangi nuo 2023 m. vasario mėn. buvo vykdomos jo likvidavimo procedūros Jungtinėje Karalystėje. Atsakovai prašo kritiškai įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir šią civilinę bylą nutraukti, kadangi nebeliko proceso šalies – ieškovės. Ieškovė pagal Jungtinės Karalystės juridinių asmenų veiksnumą ir teisnumą reglamentuojančius teisės aktus negalėjo perleisti reikalavimo teisės apsimestiniam kreditoriui UAB „Betanet“.

14. Nurodo, kad likvidavimo proceso metu bet kokie įmonės sandoriai, įskaitant reikalavimo teisių perleidimą, yra negalimi. Ieškovės teisių perėmimas likvidavimo atveju Jungtinėje Karalystėje reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus teisių ir pareigų perėjimo kitam privačiam subjektui, o turtas (jei tokio apskritai yra) paprasčiausiai pereina valstybei. Taip pat teigia, kad Jungtinės Karalystės 2006 m. Įmonių įstatymo 1009 straipsnio 1 dalyje (a) punktas (ii) ir (iii) dalys įtvirtinta, kad nuo savanoriško pareiškimo dėl juridinio asmens likvidavimo pradžios iki šio proceso pabaigos įmonei draudžiama užsiimti ūkine-komercine veikla, atsisakyti ar perleisti teises, nesusijusias su likvidavimo procesu. Taigi, ieškovė nuo savanoriško pareiškimo likviduoti įmonę pareiškimo dienos (2023 m. vasario 16 d.) iki jos likvidavimo (2023 m. gegužės 16 d.) negalėjo vykdyti ekonominės veiklos ir atsisakyti (perleisti) bet kokių nuosavybės ar kitų teisių, kurios nesusijusios su savanorišku likvidavimo procesu.

Šalies argumentai

15. Apeliantai remiasi CK 6.3 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad šiuo atveju reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad ieškovė perleidžia tariamam naujajam kreditoriui UAB „Betanet“ reikalavimo teisę pagal pirmosios instancijos priimtą skundžiamą sprendimą. Akivaizdu, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą, taigi jos perleisti UAB „Betanet“ negalėjo. Toks susitarimas yra negaliojantis. Be to, ieškovės ir UAB „Betanet“ pasirašytos RTPS dalykas neapima teisės ginčyti dovanojimo sandorius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla nutraukta. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tariamo naujojo kreditoriaus UAB „Betanet“ perimtų teisių apimtis yra susijusi tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimu, tačiau neapima teisės palaikyti ieškinio reikalavimą dėl ginčo dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

16. Apeliantai taip pat pasisako ir dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Nurodo, kad ginčijami dovanojimo sandoriai nepažeidė kreditoriaus teisių į skolininkę. Sudarydama ginčijamus sandorius skolininkė nesumažino ir kitaip neapsunkino galimybės atsiskaityti su kreditoriumi.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino ir netinkamai vertino atsakovės mokumą ir pajėgumą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių, kad ieškovės pagrindinis interesas akivaizdžiai buvo nukreiptas į periodinių mokėjimų gavimą iš atsakovės. Taipogi ieškovą galutinai domino vienintelis žemės sklypas, kuris buvo perleistas atsakovės dukrai M V, tačiau ūkininkui D P (asmuo nesusijęs giminystės ryšiais) perleisti dar keturi žemės sklypai ieškovės iš tiesų visai nedomino. Apeliantai atkartoja aplinkybes, kad atsakovė dovanojimo sandorius sudarė, nes neturėjo galimybių prižiūrėti Lietuvos Respublikoje esančius žemės sklypus.

18. Teigia, kad atsakovės mokumas, t. y. gebėjimas atsiskaityti su ieškovu, išliko visiškai nepakitęs po ginčo dovanojimo sandorių sudarymo. Atsakovė išliko moki ir pajėgi įvykdyti reikalavimą. Atsakovė byloje pateikė eilę rašytinių įrodymų, kurie patvirtino jos stabilią finansinę padėtį ir mokumą, apeliantai detalizuoja šiuos pateiktus įrodymus. Nurodo, kad atsakovė gyvena ir dirba odontologe Jungtinėje Karalystėje, todėl turi nuolatinių pajamų šaltinį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iki šiol dar nėra atsiskaityta su ieškovu ir vien tai savaime patvirtina, jog turto perleidimas apsunkino išieškojimą, atitolino reikalavimo patenkinimą. Atsakovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi byloje esantys įrodymai ir paties ieškovės elgesys aiškiai patvirtina, kad jo teisės nebuvo pažeistos (neįrodyta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga).

19. Ginčo sandorius sudariusi atsakovė elgėsi pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartą, siekdama išvengti administracinės atsakomybės dėl turėtų žemės sklypų nepriežiūros, žemę siekė įdarbinti pagal jos paskirtį.

20. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į byloje esantį taikos sutarties projektą, kuriuo remiantis apeliantai įrodinėja tai, kad pagrindinis ieškovės interesas nebuvo ginčo dovanojimo sandorių nuginčijimas ar atsakovės mokumo, galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriumi užtikrinimas, atstatymas, kadangi pagal sutarties projektą, ieškovė norėjo, jog jai nuosavybės teise būtų perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį dovanojimo sutartimi atsakovė perleido M. V. Atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centro 2016 m. birželio 30 d. duomenis žemės sklypo vertė buvo 12 000 Eur. Tačiau jau šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu (2023 m.) ieškovė sklypo vertę nurodė daugiau nei du kartus didesnę (29 000 Eur). Ieškovės nedomino atsakovės perleisti kiti keturi žemės sklypai ūkininkui D P ir ieškovei buvo visiškai priimtina, kad atsakovė savo prievolę įvykdytų periodinėmis įmokomis po 920 Eur / mėn.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamų dovanojimo sandorių atsakovė neprivalėjo sudaryti. Atsakovė veikė sąžiningai ir sandorius sudarė dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Atsakovė ginčo dovanojimo sandoriais užtikrino žemės sklypų tikslinės paskirties tęstinumą ir sklypų naudojimą ūkinėje veikloje.

Atsiliepimas

22. Ieškovė UAB „Betanet“ pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsisakyti prijungti apeliantų byloje teikiamus naujus rašytinius įrodymus.

23. Pažymi, jog tai, kad juridiniam asmeniui yra vykdoma likvidavimo procedūra, jokiu būdu nereiškia, kad toks asmuo iki jo likvidavimo bei išregistravimo negali perleisti savo turimų reikalavimo teisių ar bet kokio kito turto. Kol juridinis asmuo nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, jis yra veiksnus komercinių santykių subjektas ir turi teisę disponuoti savo turtu. Jei ir būtų galima tikėti atsakovų teiginiais, kad Baltic Media Ltd nuo 2023 m. gegužės 16 d. yra likviduota, tai tik patvirtina faktą, kad dar 2023 m. gegužės 8 d. ji turėjo visas galimybes perleisti turimas reikalavimo teises ieškovei ir tokią savo teisę realizavo. Be to, 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nenuginčyta ir galiojanti, dėl ko nėra pagrindo teisėta ir įstatymo galią turinčia sutartimi nesivadovauti.

24. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie apeliacinio skundo pridėti ne Europos sąjungos šalies (Jungtinės Karalystės) tariami dokumentai – kažkokie informacinės sistemos išrašai ar kt., nėra pasirašyti jokio asmens, nėra patvirtinti apostile – o tiesiog yra pateiktas kažkoks tekstas su jo vertimu, kas akivaizdžiai neatitinka jokių elementariausių reikalavimų rašytinio įrodymo leistinumui. Visgi, ir pačių atsakovų pateikta medžiaga (jei būtų pateikti analogiško turinio tinkamai patvirtinti/apostilizuoti dokumentai), rodo, kad įmonės turtas pagal Jungtinės Karalystės teisę valstybei atitenka tik jei jo lieka likvidavus įmonę, o šiuo atveju 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta dar iki atsakovų deklaruojamo Baltic Media Ltd likvidavimo (2023 m. gegužės 16 d.), kas reiškia, jog šios reikalavimo teisių perleidimas buvo galimas ir teisėtas.

25. Be to, atsakovai nepagrįstai ir melagingai teigia, kad Baltic Media Ltd negalėjo perleisti reikalavimo teisių UAB „Betanet“, kadangi tai draudžia Jungtinės Karalystės 2006 m. Įmonių įstatymo 1009 str. 1 dalies (a) punktas (ii) ir (iii) dalys. Pirmiausia apeliantai iš viso niekaip nepaaiškina, kodėl šioje byloje turėtų būti taikoma Jungtinės Karalystės teisė, nors ja šalys nesirėmė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ji yra nurodyta kaip taikytina ginčijamose sandoriuose, nei reikalavimo perleidimo sutartyje, sudarytoje Lietuvoje (kurios dalykas – turtinių teisių perleidimas į Lietuvos piliečius), tačiau bando ją analizuoti. Visgi net ignoravus šios motyvacijos stoką - akcentuotina, jog atsakovų nurodomas įstatymo straipsnis (jei jis iš viso autentiškas ir galiojantis) kalba apie aplinkybes, kurioms esant turi būti atsiimamas prašymas dėl įmonės likvidavimo, o ne apie imperatyvius draudimus (sudaryti sandorius) esant pateiktam prašymui dėl įmonės likvidavimo.

26. Dar daugiau, atsakovai ir toliau bando klaidinti teismą, teigdami, neva tai 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi Baltic Media Ltd neva tai neturėjo reikalavimo teisės į atsakovus, kadangi byloje nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pažymėtina, jog joks įstatymas nenumato, kad reikalavimo teisė gali būti perleidžiama tik tuo atveju, jeigu ji priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, net priešingai – iš CK 6.101 straipsnio nuostatos aiškiai matyti, kad reikalavimo teisės perleidimo galimumas nėra siejamas su jos priteisimu teismo sprendimu (juo labiau, šio straipsnio 3 d. numato, kad galima perleisti net ir būsimą reikalavimą).

27. Apeliaciniame skunde pateikia motyvą, kad „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė. Atitinkamai, ieškovė yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo, todėl negalimas jo teisių perėmimas.“ – nėra aišku apie kokios įmonės bankrotą kalba apeliantai, bei apie kokį nebeegzistuojančio juridinio asmens teisių perėmimą jie bando samprotauti – kai Baltic Media Ltd nebankrutavo ir savo teises perleido ne nebeegzistuodama, bet prieš savo išregistravimą bei likvidavimą. Kalbant apie Lietuvos Respublikos teisės aktus ir jų taikymo praktiką, tai CK 2.113 straipsnis, numato, kad likviduojamas juridinis asmuo dengia savo kreditorių reikalavimus, ką teisėtai gali daryti tiek atsiskaitydamas pinigais, tiek įskaitymu, tiek perleisdamas reikalavimo teises.

28. Taip pat ieškovės įsitikinimu atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, neva 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis neapima teisės ginčyti dovanojimo sandorius, toliau cituojant reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1-ąją dalį. Nurodo, kad Baltic Media Ltd perleido UAB „Betanet“ visas turimas teises į skolininkus R S, MV ir DP, tame tarpe ir reikalavimo teises vykdomojoje byloje (kurių pagrindu kreditorė Baltic Media Ltd šioje byloje pateikė ieškinį atsakovėms dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo) bei reikalavimo teises į bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš atsakovų šioje byloje.

29. Pasisakant dėl atsakovų teiginių dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo teiginys, jog R S dovanojimo sandorius sudaryti privalėjo ir juos sudarė ne su tikslu kad išvengti pagrindinės prievolės ieškovei vykdymo, o dėl to, kad neturėjo objektyvių galimybių prižiūrėti Lietuvos Respublikoje turėtų ir ginčo sandoriais perleistų žemės sklypų yra aiškiai deklaratyvus – jokio privalomumo atsakovei sudaryti ginčo sandorius nebuvo - jei ji neturėjo galimybės žemės sklypus prižiūrėti, galėjo juos išnuomoti ar suteikti teisę asmeniui jais neatlygintinai naudotis, galiausiai, jei žemės sklypų jai apskritai nereikėjo, galėjo bendradarbiauti su ieškovu ir tuos sklypus parduoti dengiant ieškovei skolą, ko nedarė. Taigi nebuvo jokio privalomumo žemės sklypus skubiai išdovanoti. Akivaizdu, kad tiek minėtų dovanojimo sandorių sudarymo laikas (tai yra, prieš pat priteisiant byloje iš R S skolą), tiek jų neatlygintinis pobūdis suponuoja, kad buvo siekiama paskubomis susijusiems asmenims išdovanoti turimą turtą, kad išvengti atsiskaitymo su ieškovu, kas atsakovei ir pavyko – vykdomojoje byloje išieškomos skolos antstolis nesugeba išieškoti iki dabar.

30. Pažymi, jog tai, kad atsakovė R S parodė, kokias galimai ji gauna pajamas, niekaip neparodo jos mokumo, kadangi ne tik kad nėra aiškios jos išlaidos ir įsipareigojimai kitiems kreditoriams (kas galbūt viršija ir gaunamas pajamas), tačiau ir pajamos yra gaunamos užsienio (net ne ES) valstybėje, dėl ko išieškojimas iš jų yra komplikuotas (Lietuvos antstoliai neturi prieigos prie užsienio bankų). Taigi, R S tariamų pajamų gavimo parodymas yra deklaratyvus ir galimai net dirbtinai sukurtas (iš pateiktų dokumentų nesimato, iš ko gautos pajamos, taigi gali būti, kad galutinis sąskaitos likutis kas mėnesį sukuriamas fiktyviai), nėra aiškios išlaidos. Nors R S smulkiomis dalimis ir pervedinėjo lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, tai, galimai, buvo daroma tik „dėl akių“, kad dirbtinai parodyti neva yra elgiamasi sąžiningai mokant menką skolos dalį (o esminės mokėti net neplanuojant), kad teismo būtų atsisakyta byloje dovanojimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir ko pasėkoje galimybės ieškovei atgauti skolą ženkliai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

34. Atsakovai R S, M V, D P pateikė naujus rašytinius įrodymus – (i) 2023 m. vasario 16 d. Jungtinės Karalystės Juridinių asmenų registro informacinės sistemos išrašą (originalo vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas vertėjo parašu) dėl Baltic Media Ltd savanoriško pareiškimo likviduoti juridinį asmenį; (ii) 2023 m. vasario 28 d. Jungtinės Karalystės Juridinių asmenų registro informacinės sistemos išrašą (originalo vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas vertėjo parašu) dėl Baltic Media Ltd likvidavimo proceso; (iii) 2023 m. gegužės 16 d. Jungtinės Karalystės Juridinių asmenų registro informacinės sistemos išrašą (originalo vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas vertėjo parašu) dėl Baltic Media Ltd išregistravimo ir likvidavimo (pabaigos); (iv) 2023 m. gegužės 30 d. UAB „Betanet“ el. laišką dėl reikalavimo teisių perleidimo; (v) 2023 m. gegužės 8 d. Baltic Media Ltd ir UAB „Betanet“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį; (vi) 2023 m. gegužės 26 d. UAB „Betanet“ Pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą; (vii) 2023 m. gegužės 18 d. kreipimąsi į antstolį su prašymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo likvidavus išieškotoją; (viv) Jungtinės Karalystės 2006 m. Įmonių įstatymo 1009 straipsnio vertimą į lietuvių k.

35. Apeliantai nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo todėl, kad ieškovė nepranešė pirmosios instancijos teismui apie taikomas likvidavimo procedūras, apeliantai apie tai sužinojo, kada gavo pranešimą iš naujojo kreditoriaus UAB „Betanet“ apie reikalavimo teisių perleidimą jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Naujai teikiamais įrodymais apeliantai įrodinėja tai, kad pirminė ieškovė Baltic media Ltd negalėjo perleisti reikalavimo teisių į atsakovę, kadangi nuo 2023 m. vasario mėnesio buvo pradėtos vykdyti likvidavimo procedūros, apeliantai remiasi Jungtinės Karalystės teisės akto, t. y. Įmonių įstatymo, ištrauka.

36. Dėl atsakovų teikiamos 2023 m. gegužės 8 d. Baltic Media Ltd ir UAB „Betanet“ Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pažymėtina, kad ši sutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui prašant spręsti klausimą dėl šalies (ieškovės) pakeitimo (DOK-94304), todėl pakartotinis šios sutarties teikimas yra perteklinis.

37. Kitais teikiamais rašytiniais įrodymais siekiama pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nutarta pakeisti pradinį ieškovą Baltic Media LTD naujuoju ieškovu UAB „Betanet“, negalėjo būti priimta, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra negaliojanti.

38. Visų pirma reikėtų pažymėti, kad kaip ir buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, šalies pakeitimas, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, yra neskundžiamas.

39. Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

41. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK 48 straipsnio nuostatų taikymo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

42. Teismas, gavęs informaciją ir įrodymų, pagrindžiančių įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pateikus prašymą dėl šalies (ieškovės) pakeitimo, pateikiant reikalavimo perleidimo sutartį, teismas privalėjo išspręsti šalies pakeitimo klausimą, ir kaip minėta toks procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas. Nei teisiniu reguliavimu, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad teismas spręsdamas šalies pakeitimo turėtų išspręsti ir šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus savo esme materialiuosius reikalavimus dėl sandorio galiojimo. Todėl, spręstina, kad pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo klausimas peržengia nagrinėjamo ginčo ribas, dėl to teikiamus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimas, atsisakoma priimti ir dėl jų nepasisakoma.

44. Kartu su 2023 m. spalio 3 d. teisme gautu prašymu dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesu ieškovės yra pateikiamas naujas rašytinis įrodymas - R. S2023 m. rugsėjo 25 d. prašymas civilinėje byloje Nr. e2-156-967/2021. Remiantis nurodytu įrodymu ieškovė įrodinėja aplinkybę, kad atsakovė R.S, teikdama apeliacinį skundą, piktnaudžiavo procesu. Vis dėlto, ieškovė naujai teikiamo rašytinio įrodymo neprašo prijungti prie bylos, todėl jį atsisakoma priimti, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju, ieškovės pateikti duomenys teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

45. Remiantis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog 2006 m. vasario 20 d. A. D. sudarė su atsakove R S paskolos sutartį. Reikalavimo teisė pagal pirmiau nurodytą sutartį į atsakovės R S skolą buvo perleista UAB „Verslo rizikų sprendimai“. Ieškovė UAB „Verslo rizikų sprendimai“ (vėliau, 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi pakeista jos teisių perėmėjui Baltic media Ltd) pareiškė ieškinį atsakovei R S dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teisme (civilinėje byloje Nr. e2-156-967/2021). Ieškinys 2021 m. liepos 15 d. sprendimu tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovės R S, ieškovės BALTIC MEDIA LTD naudai 28 188,72 Eur negrąžintos paskolos, 8 597,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36 786,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 739,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

46. Nurodytoje byloje, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės turto areštas neviršijant 51 430,95 Eur sumos, kurios panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi.

47. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą ieškovei BALTIC MEDIA LTD dėl priteistų sumų iš R S priverstinio išieškojimo, civilinėje byloje Nr. e2-156-967/2021. Šioje byloje antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė 2023 m. birželio 12 d. patvarkymą (DOK-23362), kuriuo pradinė išieškotoja BALTIC MEDIA LTD pakeista naująja išieškotoja UAB „Betanet“.

48. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, 2023 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pradinė ieškovė Baltic Media LTD buvo pakeista naująja ieškove UAB „Betanet“. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis atsakovų buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas (civilinės bylos Nr. e2S-1874-580/2023), konstatavus, kad šalies pakeitimas pagal CPK 48 straipnsio nuostatas yra neskundžiamas.

49. R S 2021 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai atsakovei M V 0,9563 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini ) vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2016 m. birželio 30 d. duomenis – 12 000 Eur. R S 2021 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartimi perleido D P a) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 706 Eur; b) 113/680 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 17 800 Eur (113/680 dalies vidutinė rinkos vertė – 2 957,94 Eur); c) 38/231 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 8 330 Eur (38/231 dalies vidutinė rinkos vertė – 1.370,30 Eur); d) 124/742 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 19 300 Eur (124/742 dalies vidutinė rinkos vertė – 3.225,34 Eur).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

50. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

52. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Skolininkė atsakovė R S šią aplinkybę pripažino, jos atžvilgiu ieškovė vykdo išieškojimą, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

53. Pasisakant dėl antrosios sąlygos (kreditoriaus teisių pažeidimo) pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės išsakytus teiginius, kad ji yra nepajėgi sumokėti iš karto visos skolos kreditorei. Teismas nustatė kreditorės interesų pažeidimą, nes jei ginčijami sandoriai būtų nesudaryti, kreditorė būtų galėjusi į perleistą turtą nukreipti išieškojimą ir dėl to su kreditore būtų atsiskaityta greičiau.

54. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

55. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51 ir 52 punktai).

56. Apeliantai nurodo, kad po ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo atsakovės R S mokumas nepakito, kadangi ji vidutiniškai per mėnesį gauna apie 17 250 Eur pajamų iš odontologijos veiklos ir kas mėnesį perveda dalį į antstolio depozitinę sąskaitą.

57. Apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad po ginčo dovanojimo sandorių sudarymo atsakovės mokumas nepakito. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje yra pateikti banko sąskaitos išrašai, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti apeliantės turimų disponuojamų lėšų, yra nurodomos tik įplaukos, bet nėra aiškūs įsipareigojimai. Byloje nėra ginčijama, kad išieškojimas iš atsakovės R S nėra vykdomas sėkmingai, byloje yra pateikti keli mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad atsakovė sumokėjo pirminei ieškovei arba į antstolio depozitinę sąskaitą 5 500 Eur (paskutinis mokėjimas 1 500 Eur sumai įvykdytas 2023 m. balandžio 17 d.), tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad mokėjimai yra periodiškai vykdomi kiekvieną mėnesį ir tokia tvarka galėtų būtų vykdomi ir toliau. Pagal pateiktus duomenis, darytina išvada, kad iš esmės vienintelis turtas į kurį būtų galimas nukreipti išieškojimas yra ginčo sandorių turtas, kuriuos perleidus, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aiškiai sumažėjo realios galimybės skolinkei atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė R S turėtų pakankamai turto kreditorių reikalavimams tenkinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė actio Pauliana instituto taikymo antrąją sąlygą, t. y. kreditoriaus teisių pažeidimą.

58. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Byloje nėra jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčo sandorius. Tai, kad apeliantė, išvykusi į užsienį, tariamai negalėjo prižiūrėt ginčo žemės sklypų nesuteikia pagrindo vertinti, kad ginčo sandoriai buvo privalomi. Trečioji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga yra taip pat tenkinta.

59. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad dvišalį atlygintiną sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises, o neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

60. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad abu sandoriai neatlygintini, dėl to atsakovų M. V. ir D. P. sąžiningumas neturi teisinės reikšmės. Be to, viena iš sandorio šalių yra skolininkės dukra ir skolininkė žinojo apie egzistuojančią skolą, sandorius sudarė po to kai kreditorė jos atžvilgiu pareiškė ieškinį ir buvo panaikintas jos turto areštas. Argumentų, suponuojančių kitokį vertinimą, apeliaciniame skunde nepateikta, todėl spręstina, kad yra tenkinta ketvirtoji ir penktoji actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remiantis bylos medžiaga, nustatė, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir atitinkamai tenkino ieškinį.

Dėl baudos atsakovei skyrimo

62. 2023 m. spalio 3 d. teisme gautas ieškovės UAB „Betanet“ prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Ieškovė prašo skirti apeliantei R. S 5 000 Eur baudą, 50 proc. dydžio baudos priteisiant ieškovei. Prašyme nurodoma, kad atsakovė R. S, nagrinėjamoje byloje įrodinėjusi 2023 m. gegužės 8 d. Baltic media Ltd ir UAB „Betanet“ Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimą, kitoje byloje atstovaujama tų pačių profesionalių atstovų (advokatų profesinės bendrijos advokatų) ir tų pačių dokumentų pagrindu jau įrodinėja priešingai - kad ta pati 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sąlygojo Baltic media Ltd ne tik visų reikalavimo teisių į atsakovę R. S, bet net ir pareigų jai perėmimą.

63. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 29 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

65. Nagrinėjamu atveju apeliantė R. S pasinaudojo procesine teise teikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantės R. S pozicija nesutampa su kitose bylose dėstyta pozicija, nėra pakankama taikyti pačias griežčiausias priemones ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Todėl ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

67. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 4 680 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 900 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, 780 Eur išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovų R S, MV ir D P bendrą atskirąjį skundą dėl 2023-06-22 teismo nutarties, kuria nutarta pakeisti pradinį išieškotoją Baltic Media Ltd naujuoju ieškovu UAB „Betanet“). Pastebėtina, kad 780 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1874-580/2023, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

68. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašomos priteisti 4 680 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius rekomenduojamus dydžius. Ieškovė nurodo, kad apeliacinį skundą pateikė trys atsakovai, tik visus argumentus sudėjo į vieną dokumentą ir byloje pateikto ieškovės UAB „Betanet“ atsiliepimo, kuriuo faktiškai atsiliepta į trijų atsakovų apeliacinius skundus, parengimą pagal Rekomendacijas sudaro 7 642,05 Eur (2547,35 x 3). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

69. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

70. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71. Pagal Rekomendacijas, maksimalus rekomenduojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1,5. Ginčo atveju, už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) suma sudaro 1 959,9 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 939,85 Eur (1 959,9 Eur x 1,5). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkto maksimalaus dydžio nustatytą ribą, ieškovės prašomos iš apeliantų priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažinamos iki 2 939,85 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra nurodoma pagrįstų argumentų, kurie leistų priteisti didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, tokios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir įvertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes bei procesinių dokumentų turinį pagal Rekomendacijų antrame punkte nustatytus kriterijus.

Dėl procesinės bylos baigties

72. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (atsakovų) R S, M V, D P apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės UAB „Betanet“, juridinio asmens kodas 301173531, naudai 2 939,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis iš atsakovų (iš kiekvieno po 979,95 Eur) R S, asmens kodas (duomenys neskelbtini), M V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), D P, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Pikelienė Urmila Valiukienė Linas Zinkevičius