Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-407-852/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-09
Bylos Nr.: e2A-407-852/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00390-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Renata Volodko
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: R. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-407-852/2021Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00390-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo R. R. (toliau – ir atsakovas) 3 000 Eur negrąžintą kreditą, 269,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 1 d.), 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 015,95 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,52 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 12 d) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo 2019 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K942592863 (toliau – ir Vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovui suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas 56 mėn. terminui. Atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nereaguoja į siųstus raginimo laiškus. Todėl 2020 m. gegužės 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu ji nutraukė su juo sudarytą Vartojimo kredito sutartį.

2.1. Pasisakydama dėl mokėjimo (pelno) palūkanų nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Nutraukus sutartį, pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išlieka. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pažymėjo, kad, nutraukus Vartojimo kredito sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos.

2.2. Pasisakydama dėl tarpininkavimo mokesčio nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutarties 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Pažymėjo, kad AB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Pažymėjo, kad pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2 015,95 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 556,80 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 459,15 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y., vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi 5.11. punktu. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui.

2.3. Pasisakydama dėl kompensuojamųjų palūkanų nurodė, kad Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Pažymėjo, kad palūkanos, viena vertus yra mokestis už pinigų skolinimą, kitą vertus – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, tai kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis).

3. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2. punktas) ir Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę? įmoką?, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur negrąžintą kreditą, 225,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 459,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 684,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,95 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs Vartojimo kredito sutarties sąlygas ar skolos dydį, ar, kad būtų atsiskaitęs su ieškove, todėl sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 3 000 Eur negrąžinto kredito.

5.1. Pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutartis vienašališkai nutraukta 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgdamas į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos po sutarties nutraukimo skolininkui nebegali būti skaičiuojamos, nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmeta. Tuo tarpu reikalavimą priteisti iš atsakovo 269,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 1 d.), tenkina iš dalies, t. y. priteisia ieškovei iš atsakovo 225,34 Eur dydžio palūkanas iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.), apskaičiuotas pagal ieškovės pateiktą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką ((50 Eur + 49,45 Eur + 48,90 Eur + 48,33 Eur) + (47,76 Eur : 30 d. x 18 d.)).

5.2. Pasisakydamas dėl tarpininkavimo mokesčio nurodė, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. – 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11. punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sprendė, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.1., 5.3.2. punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, todėl tokios sąlygos yra neskaidrios. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, be to šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad Vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (5.3.2. papunktis) apskaičiavimo ir taikymo, pripažintina negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2, 9 dalys). Taip pat sprendė, kad ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo sudarytos Vartojimo kredito sutarties Specialiose sąlygose nustatyta, kad bus mokama 459,15 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida. Sprendė, kad ši Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies sąlyga yra konkreti, apibrėžta ir aiški, todėl paliekama galioti ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 015,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 459,15 Eur tarpininkavimo mokestį (t. y. Vartojimo kredito sutartyje nurodytą tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida).

5.3. Pasisakydamas dėl kompensuojamųjų palūkanų nurodė, kad pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta 20 proc. metinė palūkanų norma. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl Vartojimo kredito sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo norma yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pabrėžė tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 20 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir, kad visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Sprendė, kad ši šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlyga (Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktas), kurioje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 20 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc. (0,05 proc. x 360 d.). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-374-687/2019). Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį (18 proc.) ir Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte esant neproporcingai didelei (20 proc.) atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, sprendė, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę? įmoką?, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Nurodė, kad šią sąlygą pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės reikalavimas priteisti 7,52 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 1 d.) negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl: mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti jai iš atsakovo 255,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.); mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti jai iš atsakovo 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 11 d.); bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovo 319 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pažymėjo, kad ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2020 m. birželio 1 d., t. y. praėjus vos septynioms dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Pažymėjo, kad per tokį trumpą laiko tarpą ji neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba išanalizuoti naujai sukurtą precedentą bei pateikti pirmosios instancijos teismui ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinus su naujuoju precedentu. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą grindė naujai sukurtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Priešingai nei Lietuvos Respublikos įstatymai, kuriems dažniausiai būna iš karto nustatytas pereinamasis laikotarpis ir vėlesnė įsigaliojimo data, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtas precedentas įsigaliojo jo priėmimo dieną. Pažymėjo, kad šiuo atveju ji tapo dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų precedentų įkaitu, kurių vienas leido mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo, nes naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus sutartį, ar pasibaigus jos įvykdymo terminui, o kitas nurodo, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo, nes jų skaičiavimas už ilgesnį terminą viršytų kreditoriaus lūkesčių interesą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tai yra priteisti kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle. Nurodė, kad naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad yra aišku iki kada suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Vilniaus apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje pasisakė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarčių specialiosiose sąlygose. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovas nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020). Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo prašoma priteisti 269,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 1 d. kreipimosi į teismą dienos bei 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kadangi ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio (pagal pareigas) vietoje 20 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (žr., pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5745-1031/2020 ir kt.). Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Šalys Vartojimo kredito sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 11 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. Taip pat nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), suma yra 255,45 Eur. Tai patvirtina priedas „Priteisiamų sumų detalizacija K942592863“, kuriame atsispindi detalus 255,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), paskaičiavimas. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K942592863, pagal kuria atsakovui suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas 56 mėn. terminui. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Vartojimo kredito sutartį 2020 m. gegužės 18 d. nutraukė ir 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo negrąžintą kredito dalį, mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį, kompensuojamąsias palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

13. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutarta tenkinti iš dalies reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 269,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 1 d.) ir netenkinti reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

14. Iš ginčijamo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Akcentavo, kad neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, jog pagal nusistovėjusią praktika? Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kuri? pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įgyvendindamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu jam suteikta? kompetencija?, paaiškina ir patikslina šios normos prasme? ir apimti?, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Remiantis tuo, darytina išvada, kad taip išaiškintą norma? teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado ir kurie buvo nustatyti prieš priimant sprendimą dėl prašymo išaiškinti, jei, be to, įvykdytos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį dėl šios normos taikymo (1980 m. kovo 27 d. sprendimo Denkavit italiana Sri., 61/79, EU:C:1980:100, 16 punktas, 2000 m. vasario 10 d. sprendimo Deutsche Telekom, C?50/96, EU:C:2000:72, 43 punktą; 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Gmina Wrocław, C-276/14, EU:C:2015:635, 44 punktas). Analogiškos principinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3109-340/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1067-232/2020, 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; Brazdeikis, A. Teismo precedento galia: retrospektyvumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidinys „Dabarties iššūkiai teismams, užtikrinant žmogaus teises“, 2018, p. 9-12), nurodant, jog teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo.

17. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 9 d. priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi nauju kasacinio teismo išaiškinimu, jog kreditorės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia apeliantė, neturi įtakos precedento sukūrimo, ieškinio pateikimo laikas bei iki šio precedento galiojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams, atsiradusiems iki sprendimo už akių priėmimo, išaiškintas normas turint taikyti taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.

18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką dėl teismo precedento retrospektyvaus taikymo teisiniams santykiams, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje esantį išaiškinimą, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei pelno palūkanas tik už laikotarpį iki Vartojimo kredito sutarties su atsakovu nutraukimo momento.

19. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, įskaitant ieškovės (apeliantės) procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad bylos esmė pirmosios instancijos teismo yra atskleista, faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai yra aiškūs, todėl nėra teisinio pagrindo bylą ar kurią nors jos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, jog ieškovė, atsižvelgdama į naujausią kasacinio teismo praktiką, galėtų patikslinti ieškinį.

20. Pasisakant dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), pažymėtina, kad, kaip nurodė ieškovė, jų suma yra 255,45 Eur, o ne 225,34 Eur, kaip paskaičiavo pirmosios instancijos teismas. Iš ieškovės pateikto priedo „Priteisiamų sumų detalizacija K942592863“ matyti, kad atsakovas iki 2020 m. gegužės 18 d. turėjo sumokėti ieškovei 255,45 Eur (50 Eur + 49,45 Eur + 48,90 Eur + 48,33 Eur + 47,76 Eur + (47,17 Eur/30 d. x 7 d.)) mokėjimo (pelno) palūkanų. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, kuri taisytina šia nutartimi.

21. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 000 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pažymėtina, kad kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

22. Bylos duomenimis, atsakovo mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanos buvo išreikštos fiksuotu dydžiu (1 637,92 Eur), šią palūkanų sumą nurodant sutartyje ir mokėjimo grafike išdėstant jos mokėjimą kas mėnesį mokėtinomis įmokomis. Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal sutartį mokėtinos palūkanos (1 637,92 Eur), kurias ji tikėjosi gauti iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 11 d.), vertintinos kaip jos negautos pajamos.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, to aiškiai ir nenurodė, tačiau iš procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pakankamai akivaizdu, jog ieškovė nurodytu ieškinio reikalavimu iš esmės siekia ne prievolės įvykdymo natūra, bet civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, reikalaudama dėl pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų atlyginimo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui dėl negautų mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, ir procesiniuose dokumentuose nurodytą šio reikalavimo teisinį pagrindą, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinamas aptariamas reikalavimas atsakovei, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 637,92 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 20 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (1 637,92 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

27. Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovas pagal Vartojimo kredito sutartį nėra įmokėjęs nei vienos įmokos; byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 255,45 Eur. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 637,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 11 d.) sudarytų 1 382,47 Eur (1 637,92 Eur – 255,45 Eur). Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų būtent nurodytos 1 382,47 Eur sumos.

28. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

29. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 11 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. gegužės 18 d. – 2 830,34 Eur; 2020 m. birželio 11 d. – 2 830,34 Eur; 2020 m. liepos 11 d. – 2 794,69 Eur; 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 2 758,45 Eur; 2020 m. rugsėjo 11 d. – 2 721,60 Eur; 2020 m. spalio 11 d. – 2 684,14 Eur; 2020 m. lapkričio11 d. – 2 646,06 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 2 607,34 Eur; 2021 m. sausio 11 d. – 2 567,98 Eur; 2021 m. vasario 11 d. – 2 527,96 Eur; 2021 m. kovo 11 d. – 2 487,27 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 2 445,91 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 2 403,86 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 2 361,10 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 2 317,63 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 2 273,44 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 2 228,51 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 2 182,83 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 2 136,39 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 2 089,18 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 2 041,18 Eur; 2022 m. vasario 11 d. – 1 992,38 Eur; 2022 m. kovo 11 d. – 1 942,77 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. – 1 892,33 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. – 1 841,05 Eur; 2022 m. birželio 11 d. - 1 788,91 Eur; 2022 m. liepos 11 d. - 1 735,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 1 682,02 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 1 627,23 Eur; 2022 m. spalio 11 d. – 1 571,53 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. – 1 514,90 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. – 1 457,33 Eur; 2023 m. sausio 11 d. – 1 398,80 Eur; 2023 m. vasario 11 d. – 1 339,29 Eur; 2023 m. kovo 11 d. – 1 278,79 Eur; 2023 m. balandžio 11 d. – 1 217,28 Eur; 2023 m. gegužės 11 d. – 1 154,75 Eur; 2023 m. birželio 11 d. – 1 091,18 Eur; 2023 m. liepos 11 d. – 1 026,55 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 960,84 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 894,03 Eur;2023 m. spalio 11 d. – 826,11 Eur; 2023 m. lapkričio 11 d. – 757,06 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. – 686,86 Eur; 2024 m. sausio 11 d. – 615,49 Eur; 2024 m. vasario 11 d. – 542,93 Eur; 2024 m. kovo 11 d. – 469,16 Eur; 2024 m. balandžio 11 d. – 394,16 Eur; 2024 m. gegužės 11 d. – 317,91 Eur; 2024 m. birželio 11 d. – 240,39 Eur; 2024 m. liepos 11 d. – 161,58 Eur; 2024 m. rugpjūčio 11 d. – 81,44 Eur), kurios sutarties termino pasibaigimo dieną (2024 m. rugpjūčio 11 d.) negali viršyti 1 382,47 Eur sumos.

30. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 9 d.), kurių suma – 259,97 Eur (36,16 Eur (likutis už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. birželio 11 d.) (47,17–11,01) + 223,81 Eur (46,58 Eur + 45,97 Eur + 45,36 Eur + 44,74 Eur + (44,10 Eur : 30 d. x 28) – už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d.)), taip pat 20 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 11 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 29 pastraipoje.

31. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 319 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bendra ieškinio suma sudaro 5 293,37 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 3 974,57 Eur. Patenkinus 75,09 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 239,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

32. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 215 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2. punktas) ir Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos“.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) negrąžinto kredito, 255,45 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 45 ct) palūkanų, 459,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 259,97 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 97 ct) negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 9 d.), taip pat 20 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 11 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. gegužės 18 d. – 2 830,34 Eur; 2020 m. birželio 11 d. – 2 830,34 Eur; 2020 m. liepos 11 d. – 2 794,69 Eur; 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 2 758,45 Eur; 2020 m. rugsėjo 11 d. – 2 721,60 Eur; 2020 m. spalio 11 d. – 2 684,14 Eur; 2020 m. lapkričio11 d. – 2 646,06 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 2 607,34 Eur; 2021 m. sausio 11 d. – 2 567,98 Eur; 2021 m. vasario 11 d. – 2 527,96 Eur; 2021 m. kovo 11 d. – 2 487,27 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 2 445,91 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 2 403,86 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 2 361,10 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 2 317,63 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 2 273,44 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 2 228,51 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 2 182,83 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 2 136,39 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 2 089,18 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 2 041,18 Eur;2022 m. vasario 11 d. – 1 992,38 Eur; 2022 m. kovo 11 d. – 1 942,77 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. – 1 892,33 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. – 1 841,05 Eur; 2022 m. birželio 11 d. - 1 788,91 Eur; 2022 m. liepos 11 d. - 1 735,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 1 682,02 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 1 627,23 Eur; 2022 m. spalio 11 d. – 1 571,53 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. – 1 514,90 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. – 1 457,33 Eur; 2023 m. sausio 11 d. – 1 398,80 Eur; 2023 m. vasario 11 d. – 1 339,29 Eur; 2023 m. kovo 11 d. – 1 278,79 Eur; 2023 m. balandžio 11 d. – 1 217,28 Eur; 2023 m. gegužės 11 d. – 1 154,75 Eur; 2023 m. birželio 11 d. – 1 091,18 Eur; 2023 m. liepos 11 d. – 1 026,55 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 960,84 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 894,03 Eur;2023 m. spalio 11 d. – 826,11 Eur; 2023 m. lapkričio 11 d. – 757,06 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. – 686,86 Eur; 2024 m. sausio 11 d. – 615,49 Eur; 2024 m. vasario 11 d. – 542,93 Eur; 2024 m. kovo 11 d. – 469,16 Eur; 2024 m. balandžio 11 d. – 394,16 Eur; 2024 m. gegužės 11 d. – 317,91 Eur; 2024 m. birželio 11 d. – 240,39 Eur; 2024 m. liepos 11 d. – 161,58 Eur; 2024 m. rugpjūčio 11 d. – 81,44 Eur), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 974,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 239,54 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 215 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko