- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-335-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17181-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00257, suinteresuotas asmuo – A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. P. kreipėsi į antstolę su 2020 m. spalio 19 d. skundu, prašydama pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0036/20/00257, kuriais reikalaujama 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 pateikti siūlymą dėl A. K. bendravimo laiko su nepilnamete dukra A. K., gimusia (duomenys neskelbtini) kompensavimo. Nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismas patenkino antstolės A. A. pareiškimą dėl teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymo, skyrė pareiškėjai 500 Eur baudą, ją išieškant A. K. naudai. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja jį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris paskirtą baudą sumažino. 2020 m. spalio 14 d. pareiškėja gavo antstolės A. A. 2020 m. spalio 13 d. nurodymą S-20-36-20765 dėl bendravimo tvarkos kompensavimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/0023. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartyje pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kompensuoti skyrium gyvenančiam tėvui laiko su nepilnamete dukra, todėl pareiškėjos manymu nėra teisinio pagrindo CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka reikalauti kompensuoti bendravimo su vaiku laiką A. K.. Be to, už tai ji jau buvo nubausta bauda. Taip pat nurodė, kad dukros ir tėvo bendravimas tam tikromis dienomis negalėjo įvykti dėl vaiko ligos bei šalyje paskelbto karantino, tačiau pareiškėja dalį laiko dukros tėvui leido bendrauti su ja ilgiau nei numatyta teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, kuriais reikalaujama kompensuoti A. K. bendravimo laiką su nepilnamete dukra.
2. Antstolė 2020 m. spalio 27 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0036/20/00257 skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė nurodė, jog 2020 m. sausio 29 d. pateiktas vykdymui Vilniaus apylinkės teismo vykdomasis rašytas Nr. e2-812-1045/2019, išduotas 2020 m. sausio 13 d. dėl skolininkės S. P. įpareigojimo laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 antstolė skolininkei nurodė terminą pateikti išieškotojui siūlymą dėl A. K. bendravimo laiko su dukra kompensavimo. Antstolė nurodė, jog šiuo siūlymu buvo skatinamas dialogas ir kompromisas tarp proceso šalių, o ne siekta nubausti skolininkę. Antstolė nesutinka su skolininkės argumentais, jog vaikui sergant, šalyje esant paskelbtam karantinui ar gavus baudą už teismo sprendimo nevykdymą ji neprivalo tėvui kompensuoti laiko su dukra. Nurodė, jog teismo sprendime, kuriuo patvirtinta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, nėra nurodyta, jog ligos atveju vaiku rūpinasi išskirtinai jo motina, karantinas taip pat negali būti priežastis riboti tėvo teisių, o paskirtos baudos tikslas buvo skatinti skolininkę tinkamai vykdyti teismo sprendimą, tačiau tai nepanaikina pareigos kompensuoti bendravimo laiko.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog palaiko antstolės A. A. poziciją, išdėstytą 2020 m. spalio 27 d. patvarkyme dėl skolininkės 2020 m. spalio 19 d. skundo netenkinimo Nr. S-20-36-21634. Nesutinka su pareiškėjos motyvais, jog gavus baudą už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymą ji neprivalo tėvui kompensuoti bendravimo laiko su dukra. Pažymėjo, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nuolat sudaro kliūtis vaikui bendrauti su tėvu, remdamasi nepagrįstomis priežastimis – šalyje paskelbtu karantinu bei vaiko liga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos S. P. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė A. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas. Vilniaus apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto 1.26 punkte nurodyta, kad jei tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas kitu šalių suderintu laiku.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2VP-9988-877/2020 dėl baudos skyrimo nurodė, jog S. P. nurodyti teismo sprendimo nevykdymo motyvai yra nepagrįsti ir iš esmės paremti vien motinos subjektyvių faktinių aplinkybių vertinimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. susirgimai iš esmės buvo peršalimai ir juos lydintys sveikatos sutrikimai (sloga, temperatūra ir pan.), gydytojai paskirdavo tradicinį tokiu atveju gydymą ir rekomenduodavo tausojantį ambulatorinį režimą. Manytina, kad vaikui sergant nesunkiai, pasirūpinti tinkama vaiko priežiūra sugebėtų ir tėvas, todėl tokie susirgimai negali būti laikomi pretekstu neleisti vaikui bendrauti su tėvu. Susitikimai gali nevykti tik vaikui rimtai sergant ir turint tai pateisinančią gydytojų pažymą, tačiau neįvykęs susitikimas turi būti kompensuotas kitu bendravimo laiku.
7. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877/2020 dėl baudos skyrimo pažymėjo, jog paskelbtas karantinas nėra pagrindas atleisti tėvus nuo teisės ir pareigos matytis su savo nepilnamečiais vaikais ir juos auklėti. Atskirai gyvenantys tėvai savo vaikų atžvilgiu turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kartu gyvenantys tėvai, taigi net ir karantinas šių teisių ir pareigų neriboja, jei tam nėra rimtų priežasčių. A. K. nėra grįžęs iš užsienio, neprivalo priverstinai saviizoliuotis, nėra įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie galimai bendravo su sergančiais asmenimis, todėl darytina išvada, kad tėvui bendrauti su dukra karantino metu yra tiek pat saugu kiek ir mamai. Tokios pačios nuomonės buvo ir Vilniaus apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, priimdamas 2020 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje pabrėžė, jog vien tai, kad šalyje įvestas karantinas vaikai nepraranda prigimtinės teisės, užtikrinant vaikų saugumą, bendrauti su abiem tėvais.
8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877/2020 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis ir spręstina, kad tėvas negalėjo bendrauti su vaiku nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl bendravimo su vaiku laikas turi būti kompensuojamas kitu šalių suderintu laiku. Antstolės 2020 m. spalio 13 d. pateiktas reikalavimas S. P. yra teisėtas, todėl teismas skundą atmetė.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja S. P. prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį bei patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiškinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėja dalį dienų yra leidusi dukros tėvui A. K. bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime, kas laikytina, kad kompensavo prarastą laiką bendraujant su dukra. Antstolė šių aplinkybių su suinteresuotu asmeniu A. K. nesiaiškino, teismui taip pat ši aplinkybė priimant nutartį nebuvo svarbi.
9.2. Nei antstolė atmetusi pareiškėjos skundą, nei teismas nagrinėjant skundą nevertino aplinkybės, jog 2020 m. kovo 11 d. A. K. nebuvo paskirta bendrauti su dukra. Tokiu būdu suinteresuotam asmeniui A. K. buvo suteikta daugiau pranašumo (pažeistas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas), suteikiat teisę pačiam piktnaudžiauti teismo sprendimu.
9.3. 2020 m. liepos 16-17 d. ir rugpjūčio 3-5 d., dukra viešėjo pas senelius - A. K. tėvus, tačiau kiekvieną vakarą A. K. pasiimdavo dukrą nakvynei pas save, todėl A. K. šios dienos, nurodytos skunde buvo kompensuotos, tačiau jų, tikėtina, nevertino nei antstolė, nei teismas, nes pareiškėjos skundas atmestas, nedetalizuojant jau kompensuoto laiko.
9.4. 2020 m. liepos 20-31 d. dukra atostogavo su pareiškėja apie tai buvo informuotas dukros tėvas A. K.. Tuo tarpu A. K. atostogas su dukra papildomai praleido šiuo laikotarpiu: 2020 m. birželio 6-12 d. ir rugpjūčio 26-31 d. Šių aplinkybių nei antstolė, nei teismas nevertinio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidžia vaiko ir vaiko motinos teises. Skundžiam nutartis prieštarauja viešam interesui, gerai moralei ir teisingumo siekiui.
9.5. Teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 pareiškėjos iniciatyva dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kad dukros motina deda pakankamai pastangų siekdama apginti dukros interesus. Šios aplinkybės žinomos ir antstolei, ir vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo netenkinti pareiškėjos S. P. atskirojo skundo ir 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, priimdamas nutartį, nesigilino į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir skundo netenkino formaliais pagrindais, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja dalį dienų yra leidusi dukros tėvui A. K. bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime. Tai yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė.
10.2. Pareiškėja savo atskirojo skundo motyvais klaidina teismą, iškreipdama realiai egzistavusias faktines aplinkybes. Apeliantė teigia netiesą, nurodydama, kad ji, geranoriškai leido vaiko tėvui matytis ir bendrauti su dukra daugiau laiko nei priklauso pagal teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo A. K. pažymi, jog be išimčių visais atvejais 2020 metais vaiko motina likus porai dienų arba dienai iki numatomų tėvo atostogų su dukra imdavosi veiksmų, siekdama nepagrįstai sutrukdyti tėvo ir dukters atostogoms, rašydama, kad nesutinka leisti vaiko, savo elgesiu kėlė visiškai nereikalingą įtampą bei išreiškė akivaizdų nenorą, kad tėvas bendrautų su dukra.
10.3. Suinteresuotasis asmuo A. K. nekvestionuoja vaiko motinos ir dukters atostogų praleidimo laiko, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 26 d. į antstolės A. A. pasiūlytą kompensuoti laikotarpį visiškai nebuvo įtrauktas, todėl ir šis atskirojo skundo motyvas turėtų būti atmestas. Antstolės siūlomi kompensuoti laikotarpiai yra susiję su skolininkės pažeidimais, kuriuos pareiškėja S. P. padarė iki 2020 kovo 20 d., todėl nesutiktina su pareiškėja, teigiančia, kad suinteresuotajam asmeniui A. K. buvo suteikta daugiau pranašumo ir tuo pažeistas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas.
10.4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad vaiko tėvas A. K. galėjo su dukra bendrauti vasaros atostogų metu, kai dukra turėjo atostogauti pas senelius, t.y. šis laikas jam kompensuotas ir be įpareigojimų. Su tokia dviprasmiška pareiškėjos pozicija negalima sutikti, kadangi dukrai motinos iniciatyva svečiuojantis pas senelius, vaiko tėvas derino bendravimo su dukra laiką su savo tėvais, kadangi vaiko motina apskritai nuo jo slėpė, kad dukra yra (duomenys neskelbtini) arba nurodė, kad šio bendravimo neskaičiuos kaip tėvo nebendrauto laiko su vaiku kompensavimo, todėl ir šis atskirojo skundo motyvas nėra pagrįstas.
10.5. Neaišku, kokiu pagrindu atskirajame skunde nurodoma 2020 m. lapkričio 2 d., t.y. data, kuri niekaip nėra susijusi su antstolės patvarkyme nurodytais pažeidimais, kurie apima laikotarpį iki 2020 m. kovo 20 d. Dėl 2020 m. lapkričio 2 d. atkreiptinas dėmesys, kad tėvas su dukra bendravo ne dėl vaiko motinos geranoriškumo, kaip mėgina klaidinti teismą S. P., o pagal teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
10.6. Negalima sutikti su pareiškėja, teigiančia, kad teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad šiuo metu jos iniciatyva Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
10.7. Pareiškėjos S. P. kaltinimai, adresuojami suinteresuotajam asmeniui A. K., nėra pagrindžiami jokiais objektyviais duomenimis, yra grynai subjektyvaus priešiškai nusiteikusios vaiko motinos pobūdžio.
10.8. Pareiškėja S. P. atskiruoju skundu nepaneigė pagrįstų ir teisėtų pirmosios instancijos teismo išvadų, pagal kurias baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos toliau tinkamai vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 str. 7 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos S. P. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš civilinės bylos ir pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0036/20/00257 medžiagos nustatyta, kad suinteresuoto asmens A. K. bendravimo tvarka su jo dukterimi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-812-1045/2019). Antstolės A. A. kontoroje yra vykdomi du 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 13 d. vykdomieji raštai išduoti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo pagrindu dalyje dėl A. K. bendravimo tvarkos su A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo. 2020 m. spalio 13 d. antstolė surašė reikalavimą dėl bendravimo laiko kompensavimo Nr. S-20-36-20765, kuriame nurodyta, jog bendravimas nevyko pagal Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo: 1.1. punktą (nuo 2020-03-06 iki 2020-03-08, nuo 2020-03-20 iki 2020-03-22, nuo 2020-04-03 iki 2020-04-05, nuo 2020-04-17 iki 2020-04-19, nuo 2020-05-01 iki 2020-05-03, nuo 2020-07-24 iki 2020-07-26, nustatytais laikais); 1.2. punktą (2020-01-29, 2020-02-12, 2020-03-04, 2020-03-11, 2020-03-18, 2020-03-25, 2020-04-01, 2020-04-08, 2020-04-15, 2020-04-22, 2020-04-29, 2020-05-06, 2020-05-13, 2020-07-22, 2020-07-29); 1.4. punktą (nuo 2020-04-13 iki 2020-04-14 per Šv. Velykas); 1.7. punktą ((duomenys neskelbtini) 2 valandas (per dukros gimtadienį), ir nuo 2020-04-16 iki 2020-04-17)); 1.15 punktą – išieškotojui priklauso 7 dienos bendravimo. Taip pat 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu dėl bendravimo laiko kompensavimo Nr. S-20-36-20765 pareiškėja S. P. buvo įpareigota per 3 darbo dienas nurodyti kokiu būdu ir kaip kompensuos nurodytą bendravimo laiką. Minėtame reikalavime taip pat pažymėta, kad visas minėtas bendravimo laikas turi būti kompensuotas per protingą laiko terminą, bet ne ilgiau kaip iki 2020-12-31. Kompensavimo laikas ir terminas gali kisti esant raštiškam proceso šalių sutarimui, kuriuo būtų nustatytos kitokios kompensavimo sąlygos.
14. Pareiškėja S. P. kreipėsi į antstolę su 2020 m. spalio 19 d. skundu, prašydama pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0036/20/00257, kuriais reikalaujama 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 pateikti siūlymą dėl A. K. bendravimo laiko su nepilnamete dukra A. K. kompensavimo. Antstolė 2020 m. spalio 27 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0036/20/00257 skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos S. P. skundą atmetė.
15. Pareiškėja su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde iš esmės nurodydama du esminius argumentus: 1) teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiškinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose; 2) pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodytos dienos suinteresuotam asmeniui A. K. buvo kompensuotos, pareiškėjai dalį dienų leidus dukros tėvui A. K. bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0036/20/00257 duomenis bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį bei patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
18. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
19. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
21. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
22. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
23. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodytos dienos suinteresuotam asmeniui A. K. buvo bendravimo su vaiku laiko kompensavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai papildomai suinteresuoto asmens A. K. su dukra praleistą laiką vertina, kaip bendravimo su vaiku laiko kompensavimą, todėl nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad iki laikotarpio, kuomet bendravimas pagal teismo sprendimą nevyko, papildomai praleistas laikas galėtų būti laikomas bendravimo su vaiku laiko kompensavimu. Be to, apeliantė byloje neįrodė, jog dalį dienų ji leido tėvui bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime, kaip kompensacija būtent už ginčo laikotarpiu nevykusį jų bendravimą.
24. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė 2020 m. spalio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose (1 dalyje) Nr. S-20-36-21510, (2 dalyje) Nr. S-20-36-21509, (3 dalyje) Nr. S-20-36-21508 nustatė laikotarpius, kuriais bendravimas pagal teismo sprendimą nevyko ne dėl išieškotojo kaltės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. P. dėl minėtų aktų kreipėsi į antstolę prašydama panaikinti 2020 m. spalio 23 d. priimtus sprendimus, įpareigojančius skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (1 dalis) Nr. S-20-36- 21510, neįvykdymo aktas (2 dalis) Nr. S-20-36-21509, neįvykdymo aktas (3 dalis) Nr. S-20-36- 21508. 2020 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl 2020 m. lapkričio 4 d. skolininkės skundo netenkinimo Nr. S-20-36-23002 antstolė A. A. atsisakė tenkinti pareiškėjos pateiktą skundą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020, S. P. 2020 m. lapkričio 4 d. skundo dėl antstolės A. A. veiksmų, netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d.
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2020 m. spalio 13 d. antstolės surašytame nurodyme dėl bendravimo laiko kompensavimo Nr. S-20-36-20765, nurodytus laikotarpius nustatė, jog jie sutampa su laikotarpiais dėl kurių antstolė 2020 m. spalio 23 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus (1 dalyje) Nr. S-20-36-21510, (2 dalyje) Nr. S-20-36-21509, (3 dalyje) Nr. S-20-36-21508, kurie nėra nuginčyti ir yra galiojantys, bei dėl kurių Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020, S. P. 2020 m. lapkričio 4 d. skundo dėl antstolės A. A. veiksmų, netenkino. Kaip minėta, nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog antstolė iš pareiškėjos S. P. reikalaudama 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 pateikti siūlymą dėl A. K. bendravimo laiko su nepilnamete dukra A. K. kompensavimo, veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagristai pareiškėjos S. P. skundą atmetė spręsdamas, jog antstolės 2020 m. spalio 13 d. pateiktas reikalavimas S. P. yra teisėtas.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2020 m. spalio 13 d. reikalavimo Nr. S-20-36-20765 turinį taip pat pažymi, jog antstolė nurodydama skolininkei terminą pateikti išieškotojui siūlymą dėl A. K. bendravimo laiko su dukra kompensavimo, šiuo reikalavimu nesiekė pareiškėjai taikyti sankciją ar ją nubausti, o tiesiog buvo skatinamas proceso šalių dialogas ir kompromiso ieškojimas.
27. Atskirajame skunde apeliantė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 pareiškėjos iniciatyva dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kad dukros motina deda pakankamai pastangų siekdama apginti dukros interesus. Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-14242-920/2020) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo nėra priimtas, vyksta bylos nagrinėjimas, todėl vien aplinkybė, kad pagal pareiškėjos ieškinį Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalėjo sudaryti pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjos skundą.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiškinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.