Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

V. M. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 26 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.

Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nusprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, kas leido konstatuoti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir nuteistojo sutikimas, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. M. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus atlikęs 2021 m. sausio 26 d., kai bus galimybė jam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tačiau esant jo sutikimui taikyti intensyvią priežiūrą, lygtinis paleidimas gali būti taikomas iki šešių mėnesių anksčiau negu nustatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, taigi, jis atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, kartą per mėnesį dalyvavo bendruose susirinkimuose, dalyvavo pozityvaus užimtumo ir visuomeninėse veiklose, sportuoja, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Nuo 2019 m. vasario 24 d. atlieka bausmę Pusiaukelės namuose, vykdo individualią veiklą. Du kartus paskatintas. Drausminių nuobaudų neturi. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai pagal OASys. Socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta – taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formaliųjų bei materialiųjų pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą lemia jokių abejonių nekelianti ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu V. M. pažanga nenustatyta. Iš 22 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų 17 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai. Teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnio vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 22 balais (2020 m. gegužės 12 d.). Lygiai tokia pati nustatyta ir praėjus pusmečiui. Teismas nematydamas teigiamų pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos mažinime neturi pagrindo taikyti lygtinio paleidimo, nes iš esmės per pusmetį niekas reikšmingai nepakito. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta ir gerbia įstatymo normas. Turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu. Įstaigos taisyklių laikosi nuosekliai, neišreiškia nuostatų, kurios būtų susiję su kriminaliniu ar asocialiu elgesiu. Tačiau ne visuomet linkęs elgtis atsakingai visuomenės atžvilgiu, ne visada sprendimus priima atsakingai ir apgalvojęs, ne visada apsvarsto visus situacijų aspektus, linkęs minimalizuoti pasekmes.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis V. M. atlieka bausmę už tris nusikaltimus – apysunkį, sunkų ir labai sunkų, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Neabejotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinančios nuteistojo padėtį pritaikytos priemonės – perkėlimas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab kad gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Be to, palyginti su atliktąja likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau nei penki metai. Įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikaltimų sunkumą, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, ko ir tikimasi iš nuteistojo atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.