Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G.“, papildomų pareigų paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 dalimis, subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Probacijos termino pabaiga: 2026 m. sausio 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 11 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriame siūloma nuteistajam V. M. papildomai paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teikime nurodoma, kad probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuteistasis supažindintas su probacijos vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, taip pat sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 17-31). V. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (20 balų iš galimų 168). Taip pat nurodyta, kad nuteistajam intensyvi priežiūra taikyta nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d.

Teikime taip pat nurodoma, kad 2024 m. sausio 8 d. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, nuteistajam priežiūros laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (a. b. l. 31(4), 66-67), nuo 2023 m. spalio 2 d. dirba UAB „G.“ (a. b. l. 31 (3)). V. M. dalyvavo ir užbaigė elgesio pataisos programą (a. b. l. 41). Priežiūros laikotarpiu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota. Nustatytų probuojamajam priemonių (buvimo vietų) nesilaikymo atvejų taip pat nenustatyta. Tačiau intensyvios priežiūros laikotarpiu nuteistasis 2021 m. rugsėjo 15 d. padarė administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirtas įspėjimas (a. b. l. 31, 39, 40). Dėl padarytų 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. spalio 8 d. administracinių nusižengimų su teikimais kreiptasi į teismą dėl papildomos pareigos paskyrimo (a. b. l. 70-72, 92-93). Teismas teikimų netenkino (a. b. l. 78-79, 94-96). Šiuo metu nuteistasis vykdo bendrąsias probuojamųjų pareigas. Taip pat nurodyta, kad po paskutinės nutarties priėmimo, nuteistasis vėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalyje (laiku nepateikė VMI metinės pajamų deklaracijos dėl vykdomos individualios veiklos) (a. b. l. 31 (3)).

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog teikimą palaiko, prašo jį tenkinti nurodytais pagrindais.

Nuteistasis V. M. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad buvo registravęs individualią veiklą. Bandė skambinti į mokesčių inspekciją dėl mokesčių, bet niekas nekėlė ragelio, o spalį jam paskambino patys ir jis iš karto viską sutvarkė. Šiuo metu jokios individualios veiklos nevykdo. Jo mėnesinės pajamos minimalios. Būstą nuomojasi. Už nuomą moka 500 Eur ir 300 Eur lieka pragyvenimui. Jeigu bus paskirtas įpareigojimas sumokėti įmoką, jis tiesiog neturės iš ko mokėti.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad padarytas vienas pažeidimas, kuris yra labai smulkus, o dėl jo paskirta nuobauda. Todėl skirti įmoką, kuri nėra maža, nemato pagrindo. Nuteistasis jokių daugiau pažeidimų nepadarė.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymėtina, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje bei, kad šis principas paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, jog nusikaltęs asmuo savo veiksmais, taip pat ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Iš pirmiau aptartų Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad minėtoje normoje nurodytoms aplinkybėms (nustatytų pareigų nevykdymas, administracinių nusižengimų padarymas) teismas gali, bet neprivalo paskirti nuteistajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, iš esmės papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, jog, įvertinus padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Probacijos įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, o būtent užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs Probacijos tarnybos teikime nurodytas aplinkybes, nuteistojo asmens byloje pateiktus duomenis bei teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovės, prokuroro ir paties nuteistojo pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad iš esmės nuteistasis V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdo bendrąsias pareigas, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta. Taip pat matyti, kad Probacijos tarnyba su teikimu į teismą kreipiasi trečią kartą. Prieš tai teismas du kartus netenkino Probacijos tarnybos teikimų. Nagrinėjamu atveju, probacijos tarnyba į teismą kreipiasi dėl vieno nuteistojo padaryto administracinio nusižengimo už kurį pastarajam paskirtas įspėjjimas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. Byloje nustatyta, jog nuteistajam priežiūros laikotarpiu nepradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nuteistasis V. M. nuo 2023 m. spalio 2 d. pradėjo dirbti, o iki tol vykdė individualią veiklą. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo fiksuoti probuojamajam taikomų spec. priemonių nesilaikymo atvejų. Nuteistasis dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą. Tačiau nuteistasis priežiūros laikotarpiu, po paskutinės teismo nutarties priėmimo, padarė naują administracinį nusižengimą, t. y. 2023 m. spalio 3 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laiku VMI nepateikė metinės pajamų deklaracijos dėl vykdomos individualios veiklos, jam paskirtas įspėjimas. Iš teisme duotų nuiteistojo paaiškinimų matyti, kad jis nemokėjo teikti deklaracijos, o vėliau, po to, kai su juo susisiekė VMI, viską sutvarkė. Tiek skirta nuobauda, tiek nuteistojo paaiškinimas, leidžia padarytą nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.

Visa tai, kas išdėstyta rodo, kad nuteistasis iš esmės laikosi probacijos sąlygų, bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, stengiasi taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų, turi legalų pragyvenimo šaltinį (dirba), o padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą skirti papildomą pareigą, nes iš nuteistojo elgesio matyti, kad probacija savo tikslus pasiekia, todėl probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 8 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl papildomos pareigos paskyrimo nuteistajam V. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.