Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius teikimu siūlo nuteistajam V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teikime nurodyta, jog nuteistajam priežiūros laikotarpiu V. M. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, asmuo iki 2021 m. rugsėjo 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šiuo metu vykdo individualią veiklą, probuojamasis dalyvavo ir užbaigė elgesio pataisos programą, priežiūros laikotarpiu nebuvo nustatytas probuojamojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, nustatytų probuojamajam priemonių (buvimo vietų) nesilaikymo atvejų užfiksuota taip pat nebuvo, tačiau intensyvios priežiūros laikotarpiu užfiksuotas administracinis nusižengimas dėl automobilio parkavimo tvarkos pažeidimo, už tai skirtas įspėjimas, po paskirto įspėjimo asmuo ir padarė dar keletą administracinių nusižengimų, baudas sumokėjo. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika žema: 20 balų iš galimų 168 balų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius 2021 m. rugpjūčio 4 d. V. M. supažindino su pareigomis, draudimais bei intensyvios priežiūros sąlygomis, vengimo vykdyti probaciją pasekmėmis ir įsipareigojimais. Pagal OASys metodiką nustatyta, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 20 balų iš galimų 168 balų. Priežiūros laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo V. M. atžvilgiu nėra pradėta. Iš asmens bylos matyti, kad probuojamasis vykdo bendrąsias probuojamųjų pareigas, priežiūros laikotarpiu neužfiksuotas V. M. nustatytų priemonių nesilaikymo atvejis ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, be to, Sodros duomenimis pastarasis vykdo individualią veiklą. Visgi, nors ir galima pripažinti, kad V. M. iš esmės vykdo probacijos sąlygas, nustatyta, kad probacijos laikotarpiu jis padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos.

Šiuo atveju pagrindinis klausimas, dėl kurio Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl V. M. papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, yra jo padaryti administraciniai nusižengimai. Teismo vertinimu, V. M. padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį ir pavojingumą nėra itin šiurkštūs. Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė, kadangi automobilis registruotas buvusios žmonos vardu, tad nesužiūrėjo, kad pasibaigęs draudimo galiojimo terminas, nurodė, kad administracinius nusižengimus padarė nepiktybiškai, iš neatsargumo, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. sumokėjo jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus, jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant minimizuoti atsiradusias pasekmes. Pabrėžtina, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama formaliai. Kiekvienu atveju turi būti visapusiškai įvertinama, ar papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra proporcingas probuojamojo elgesiui. Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, sprendžia, jog šiuo atveju pats teismo procesas turės poveikį tolimesniam nuteistojo elgesiui, todėl šiuo atveju netikslinga skirti V. M. papildomą finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam V. M. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.