Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

atsakovų Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atstovei J. P. ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. G.,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2022 m. birželio 21 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. birželio 27 d. 16:00 val.

1.1. Per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS) pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. 2020-11-26/41910-PD dalyvauti viešame konkurse į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – TPNC) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsakovas per VATIS elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 10 d. atsiuntė pranešimą: „Jūsų pateiktas prašymas atmestas. Priežastis: Informuojame, kad neatitinkate Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme specialiųjų reikalavimų, 3.2. punktas „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį“, kadangi neatsiuntėte tai įrodančių dokumentų. Ačiū už dalyvavimą, gražios dienos“.

1.2. 2020 m. gruodžio 10 d. su prašymu kreipėsi į TPNC ir jos direktorę prašydamas:

1) Nustatyti centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino ieškovo konkursui pateiktus dokumentus?

2) Atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;

3) Jeigu tikrino ir vertino darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį (Darbo kodekso 58 straipsnis);

4) Dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus ieškovo pateiktus dokumentus ir leisti ieškovui dalyvauti konkurse;

5) Neleidus ieškovui dalyvauti konkurse, iki ginčo išsprendimo teisme, šį konkursą atšaukti.

1.3. TPNC tą pačią 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti ir atsakyti J. K. persiuntė atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – NBFC).

1.4. Nuo ieškovo prašymo pateikimo TPNC ir jo persiuntimo NBFC, atsakymo į 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ieškovas nėra gavęs.

1.5. Esminiai patikslinto ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai:

1) Atsakovas NBFC yra viešojo administravimo subjektas, todėl turėjo parengti atsakymą Viešojo adminstravimo įstatymo ir jį įgyvendinačių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas NBFC, būdamas viešojo administravimo subjektu, administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis) ir tą padaryti turėjo vadovaudamasis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875, Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre taisyklėmis, patvirtintmis Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktorius 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-87.

3) Atsakovas NBFC nepagrįstai nepradėjo darbuotojų darbo pareigų pažeidimo tyrimo, kaip tai numato Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų darbo pareigų pažeidimų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktorius 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-453.

4) Į ieškovo prašymą atsakovai pagal savo kompetenciją privalėjo atsakyti kiekvienas atskirai;

5) Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018). Be to, išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, privalo reaguoti ir pareiškėjui pateikti laisvos formos raštą (atsakymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016).

1.6. Kadangi ieškovo Prašymą pagal savo kompetencija nustatytais terminais privalėjo išnagrinėti ir pateikti atsakymus abu atsakovai, tačiau NBFC nurodė atsakymo neteiks, o TPNC neteikia jau antri metai, dėl tokių tyčinių kaltų NBFC veiksmų ir TPNC pareigų neatlikimo, ieškovas patyrė bei toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis bei kančios, todėl ieškovas atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisiamas sumas, įvertina neturtinės žalos dydį 4 000 Eurų suma, kuri nurodytais pagrindais iš atsakovų (atitinkamai nuo nustatytos kaltės laipsnio) priteistina ir atlygintina ieškovui (CK 6.250 straipsnis).

1) Ieškovas paaiškino ir patikslino savo reikalavimus, aptarė pateiktus įrodymus. Sutiko, kad byla parengta nagrinėti iš esmės.

2) Atsakovai paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad byla parengta nagrinėti iš esmės.

3) Šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3.1. Ieškovas J. K. palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir prašymus, paaiškinimų davimo metu papildomai pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė TPNC penkis prašymus į kuriuos atsakymo negavo iki šiol. Svarbu, kad jis kreipėsi į TNPC, kaip į būsimą darbdavį. Aktualu tai, kad TPNC persiuntė jo prašymus atsakyti NBFC, tačiau ir NBFC neatsakė, tiek TNPC, tiek NBFC vengia atsakyti, nurodo vienas į kitą. Viskas būtų labai paprasta, jei jam būtų buvęs pateiktas konkretus atsakymas į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymus, tačiau kadangi atsakymo nėra, todėl tik teismo keliu gali išsireikalauti atsakymą ir žalą už patirtą neturtinę žalą. Inicijuodamas bylą tikrai nesiekia pasipelnyti, kaip nurodo atsakovai, o tiesiog taip gina pažeistas teises, be to jis jau patyrė išlaidų sumokėdamas advokatui, todėl jeigu jo patirtos išlaidos būtų atlygintos, tai nebūtų jokio pasipelnymo. Dėl to, kad atsakovai piktybiškai vengia jam atsakyti, jis nuolat patiria pergyvenimus ir skriaudą.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. TPNC (priėmus sprendimą organizuoti konkursą laisvai TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigybei užimti, remiantis Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ nuostatomis, redakcija nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė NBFC prašymą Nr. R3-534 (1 priedas prie DOK-106458, t. 2, b. l. 159-160) paskelbti konkursą per VATIS. VATIS tvarkoma pagal VATIS nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1V-235, ir vienas iš VATIS tvarkytojų yra NBFC (VATIS nuostatų 11.4 punktas).

5. Pagal pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus ginčas byloje tarp šalių kilo dėl šių esminių bylos klausimų, t. y. ar atsakovai atsakė ar neatsakė į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, kokiais teisės aktais vadovaudamiesi atsakovai turėjo atsakyti, ar ieškovas patyrė ar nepatyrė neturtinės žalos dėl atsakovų veiksmų ir jeigu patyrė ar įstatymai nustato neturtinės žalos atlyginimo pagrindą tokiam atvejui. Atitinkamai teismas vertindamas ieškovo ir atsakovo esminės nurodytas aplinkybes bei esminius motyvus, byloje esančius įrodymus, darys išvadas ir jas argumentuos.

Minėtą išvadą, kad ginčas nėra kilęs iš viešojo administravimo teisinių santykių, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, t. y.:

1) nagrinėdamas ginčą, kilusį, be kita ko, dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymų dėl priėmimo į pareigas ir atleidimo iš viešosios įstaigos <...> ligoninės, kuri teismo vertinimu, kaip ir TPNC laikytina viešąsias paslaugas teikiančiu subjektu, direktoriaus pareigų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-701/2021 konstatavo, jog tokia veikla kvalifikuotina kaip civilinių teisinių santykių subjekto veikla, kuri nėra viešasis administravimas, todėl šiai veiklai viešojo administravimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos. Nors teisinius santykius dėl ligoninės – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios sveikatos priežiūros įstaigos – savininko teisių įgyvendinimo reglamentuoja imperatyvios teisės normos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jie pagal prigimtį nėra viešojo administravimo teisiniai santykiai;

2) analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir 2021 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021, kurioje vertindamas situaciją dėl <...> rajono savivaldybės mero vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu priimto potvarkio pavesti trečiajam asmeniui pavaduoti viešosios įstaigos <...> ligoninės, kuri taip pat yra viešąsias paslaugas teikiantis subjektas, o jos steigėja ir savininkė (dalininkė) yra <...> savivaldybė, direktorių, konstatavo, kad šis potvarkis priimtas <...> savivaldybės merui veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektui, todėl nekvalifikuotinas kaip administracinis aktas (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-662-502/2021 Administracinė jurisprudencija. 2021, 41, p. 620-641).

Šiuo atveju pritartina ir NBFC pozicijai, kad svarbu vertinti ar ginčas kilęs iš viešojo administravimo teisinių santykių ar ne, o ne tai, kokį statusą apskritai turi ginčo šalis, atitinkamai teismas daro išvadą, ginčas šioje byloje yra kilęs ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o iš civilinių-darbo santykių, nes, teismo vertinimu, tiek organizuojant konkursą į pagal darbo sutartį dirbsiančio darbuotojo pareigas, tiek pateikiant atsakymus į iškeltus klausimus, prašymus, skundus, neatsiranda viešojo administravimo teisiniai santykiai.

4) Atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą dėl to ar atsakovai apskritai laikytini viešojo administravimo subjektais, teismas pažymi, kad, teismo vertinimu, šioje byloje tai nėra svarbu, nes teismas jau konstatavo, kad ginčo dalyką sudaranti atsakovų veikla nelaikytina viešojo administravimo veikla, tačiau pažymi, kad:

- TPNC pagal TNPC nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-110, 1 punktą yra biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas organizuoti neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Todėl, teismo vertinimu, TNPC teikia viešąsias paslaugas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis), kurios laikytinos viešojo administravimo dalimi, taigi bendrąja prasme TPNC yra viešojo administravimo subjektas, tačiau, kaip minėta, kilusiam ginčui spręsti netaikytinos viešojo administravimo teisės normos;

- NBFC pagal NBFC nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 125, 1 punktą yra biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir apimtimi centralizuotai atliekanti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ar pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir šių subjektų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų (toliau – įstaigos) buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, kurios laikytinos vidaus administravimu, o ne viešuoju administravimu, taigi NBFC nelaikytinas viešojo administravimo subjektu.

6.3. Į ieškovo prašymus iš esmės yra atsakyta, o atsakovų veiksmų teisėtumas, neleidžiant ieškovui dalyvauti konkurse, bus įvertintas civilinėje byloje Nr. e2-13992-1171/2022:

1) 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovas nepasirašytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į TPNC (DOK-103540 priedas Nr. 4), teikdamas penkis prašymus, susijusius su neleidimu jam dalyvauti konkurse, kurie teismo vertinimu, labiau buvo klausimais, nei skundais.

2) 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovas NBFC pateikė skundą (DOK-103540 priedas Nr. 6) „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo atmesti prašymą panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo“, kuriame prašė: 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą laikyti skundu ir nebevilkinant išnagrinėti jį trumpiausiais teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka; panaikinti NBFC 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą atmesti 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priimti naują sprendimą – 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą priimti ir VATIS pažymėti, kad Ieškovas atitinka Konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus;

3) atsakovas NBFC į Ieškovo 2020 m. gruodžio 22 d. skundą atsakė 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7), kuriame taip pat pažymėjo, kad atsakymas dėl Jūsų 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo buvo pateiktas TPNC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-4582 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuriame nurodyta, kad, negali visa apimtimi atsakyti į rašte pateikiamus klausimus, todėl pagal kompetenciją pateikė atsakymus į kelis klausimus;

4) atsakovas NBFC 2021 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-1827-426/2021, kartu su atsiliepimu (DOK-3237), pateikė savo 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuriuo buvo atsakyta į atsakovo TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. raštą ir ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą.

6.3.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, kuris nors ir nebuvo pasirašytas, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo atsakyta tris kartus:

1) atsakovo TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R3-568 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“;

2) atsakovo NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7), kuriame taip pat pažymėjo, kad atsakymas dėl Jūsų 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo buvo pateiktas TPNC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-4582 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuriame nurodyta, kad, negali visa apimtimi atsakyti į rašte pateikiamus klausimus, todėl pagal kompetenciją pateikė atsakymus į kelis klausimus.

3) atsakovo NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ (DOK-103540 priedas Nr. 5), kuris buvo įteiktas ieškovui kartu su 2021 m. vasario 10 d. atsiliepimu (DOK-3237).

6.3.3. Nors ieškovas nekelia klausimo ar apskritai jam buvo atsakyta į visus jo prašymus, ir teismo posėdžio metu kėlė tik tikslą įvertinti ar jam apskritai buvo atsakyta ar neatsakyta, tačiau, teismo vertinimu, toks kilusio ginčo sprendimas būtų pernelyg formalus, suteiktų viršenybę formai prieš turinį, todėl yra svarbu, siekiant nustatyti ar atsakovai elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atsakyti į klausimą ar ieškovui viso proceso metu nebuvo atsakyta jo faktinius klausimus (ieškovas juos vadina skundais arba prašymais). Taigi iš paminėtų TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. R3-568 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, NBFC 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7) ir NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ (DOK-103540 priedas Nr. 5) teismas daro išvadą, kad ieškovui iš esmės yra žinomi visi atsakymai į jo prašymus, t. y.:

1) dėl prašymo: nustatyti centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino ieškovo konkursui pateiktus dokumentus?

Ieškovui yra atsakyta tiek NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ (DOK-103540 priedas Nr. 5) tiek 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7), kuriuose nurodyta, kad ieškovo dokumentų vertinimą atliko NBFC personalo administratorė ekspertė D. G..

Atitinkamai teismas vertina, kad į šį prašymą ieškovui buvo atsakyta tinkamai.

2) dėl prašymo Nr. 2: atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir prašymo Nr. 3: jeigu tikrino ir vertino darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį (Darbo kodekso 58 straipsnis);

Ieškovui nėra konkrečiai atsakyta teismo paminėtuose atsakovo NBFC raštuose (NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ (DOK-103540 priedas Nr. 5) tiek 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7), tačiau, kadangi atsakovai TNPC ir NBFC savo raštuose teigia, kad viską atliko tinkamai, tai laikytina savaime suprantamu faktu, kad atsakymas yra neigiamas, t. y. nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes nėra tam pagrindo.

Atitinkamai teismas vertina, kad atsakymas šį prašymą buvo neigiamas, nes jis netenkintas, o ieškovas būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, taikant protingo asmens principą, turėjo suprasti iš pateiktų minėtų atsakymų argumentų, priešingas kilusios situacijos vertinimas būtų nepagrįstas, paneigtų protingo asmens principo esmę. Be to, teismo vertinimu, ieškovo prašymai taikyti drausminę atsakomybę ar atleisti iš darbo tam tikrą darbuotoją yra susiję su viešojo intereso gynimu, o tokių prašymų ieškovui, teismo vertinimu, įstatymai nors ir nedraudžia teikti, tačiau jie negali būti įpareigojantys. Šie ieškovo prašymai susiję ir su tuo, kad jais iš esmės buvo norima dalyvauti atsakovų vidaus administravimo veikloje, tačiau ieškovas tokios teisės, teismo vertinimu, taip pat neturėjo.

3) Dėl prašymo Nr. 4: dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus ieškovo pateiktus dokumentus ir leisti ieškovui dalyvauti konkurse; ir prašymo Nr. 5: neleidus ieškovui dalyvauti konkurse, iki ginčo išsprendimo teisme, šį konkursą atšaukti.

- ieškovas, siekdamas išspręsti šiuos prašymus, 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą (DOK-103540 priedas Nr. 6) NBFC „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo atmesti prašymą panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo“, o 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriuo prašė panaikinti NBFC 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą atmesti Ieškovo 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. 2020-11-26/41910-PD dalyvauti Konkurse TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti ir įpareigoti NBFC iš naujo jį išnagrinėti. Dėl minėto skundo pradėta civilinė byla Nr. e2-13992-1171/2022, kuri dar nėra išnagrinėta.

- atsakovai į 4 ir 5 klausimus iš esmės yra atsakę 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7), kuriame nurodyta, kad „Nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų, kad Jūs turite ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, Jums pagrįstai ir teisėtai nebuvo leista dalyvauti konkurse į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl Jūsų skunde nurodyti prašymai panaikinti NBFC 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Jūsų 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. 2020-11-26/41910-PD priimti, bei VATIS pažymėti, kad pretendentas J. K. atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, nebus tenkinami.“

Atitinkamai teismas daro išvadą, kad atsakovai į ieškovo 4 ir 5 prašymus atsakė 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-926 „Dėl skundo“ (DOK-103540 priedas Nr. 7), o atsakovų veiksmų ir sprendimų teisėtumas dėl to, kad ieškovui nebuvo leista dalyvauti konkurse, bus patikrintas civilinėje byloje Nr. e2-13992-1171/2022, net ir nustačius, kad ieškovui nepagrįstai buvo neleista dalyvauti konkurse, konkurso rezultatai negalės būti keičiami, tokiu atveju atsakovas turės teisę tik patirtos žalos atlyginimą.

Aktualu yra tai, kad atsakovo NBFC 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. S-926 turinys iš esmės apima NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ (DOK-103540 priedas Nr. 5) turinį.

6.4. Atsakovai turėjo teisę, o ne pareigą atsakyti ieškovui į jo prašymus/klausimus, nes jis jų nepasirašė, be to jie nelaikytini materialaus pobūdžio reikalavimais, todėl laikytina, kad atsakovai turėjo teisę, o ne pareigą atsakyti ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir jame išdėstytus klausimus ir (ar) prašymus:

1) kaip minėta, tarp ieškovo ir atsakovų susiklostę ieškovo prašymo nagrinėjimo ir atsakymų į juos pateikimo teisiniai santykiai reglamentuojami bendromis CK normomis nurodančiomis bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o tarp atsakovų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai aptarti CK 6.756, 6.759, 6.760 straipsniuose;

2) nors ieškovas nurodo eilę poįstatyminių teisės aktų, kurie jo nuožiūra taikytini šiuo atveju, tačiau teismo vertinimu, iš jų taikytinas tik vienas, t. y. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo TPNC tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. balandžio 2 d. TPNC direktoriaus įsakymu Nr. G1-28 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo 26, 27 punktai, kurių nuostatos iš esmės nukreipia į tai, kad pareiškėjui į jo iškeltus klausimus, žvelgiant per rūpestingo ir atidaus subjekto elgesio prizmę, turėjo būti atsakyta per 20 darbo dienų. Kaip nustatyta šio sprendimo 6.3.3 punkte NBFC 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. S-926 turinys iš esmės apima NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC, „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, DOK-103540 priedas Nr. 5) turinį, todėl laikytina, kad iš esmės į visus prašymus ieškovui buvo atsakyta NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštu, kuris jam buvo įteiktas el. p. (duomenys neskelbtini), t. y. realiai ieškovui atsakyta per 27 darbo dienas. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakydami ne per 20 darbo dienų, o per 27 darbo dienas atsakovai elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, dėl to esmingai negalėjo būti pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, be to, kadangi ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo tinkamai nepasirašė, t. y. tinkamai neįvykdė savo pareigų prieš atsakovus, todėl jis negalėjo tikėtis, kad ir atsakovai veiks labai preciziškai.

3) Šiuo atveju aktualu ir tai, kad, ieškovas pats galėjo suklaidinti atsakovus, nes iš esmės panašaus turinio prašymais 2020 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į TPNC, o 2022 m. gruodžio 22 d. su skundu į NBFC, kuriame, be kita ko, pažymėjo, kad jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą laikyti skundu, vėliau ieškovas 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, o 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl to, kad atsakovas NBFC neva neatsakė į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, todėl toks ieškovo veikimas negali būti laikomas nuosekliu ir apdairiu, atsakovams galėjo būti sunku suprasti kur ir ko prašo ieškovas. Atitinkamai laikytina, kad atsakovų veiksmų preciziškumo stoką galėjo nulemti toks ieškovo elgesys, kuriuo jis itin aktyviai ėmėsi ginti galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesu. Aktualu, kad neteisėtumas, kaip atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog atsakovų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

Taigi galiausiai konstatuotina, kad nors atsakovai preciziškai nesilaikė savo pačių nusistatytų taisyklių, galutinai atsakovai atsakė ne per 20 darbo dienų, o per 27 darbo dienas, tačiau teismas negali daryti išvados, kad taip jie nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi CK 6.246 straipsnio prasme ir, kad dėl to jiems kyla pareiga dar kartą atsakyti ieškovui ar atlyginti galimai kilusią neturtinę žalą.

Be to, ieškovas, teismo vertinimu, netinkamai realizavo savo teisę kreiptis į atsakovus ir vėliau į teismą, t. y., ieškovas atsakovų NFBC 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir neleisti dalyvauti konkurse pagal 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. 2020-11-26/41910-PD, galėjo skųsti nustatyta tvarka, tą ir padarė, inicijavo ginčo sprendimą teisme (civilinė byla Nr. e2-13992-1171/2022). Kaip minėta, ieškovas nors ir turėjo teisę užduoti atsakovams kitokio pobūdžio prašymų ar klausimų, tačiau jie negali būti įpareigojantys atsakovus ir laikomi materialaus pobūdžio, t. y., teismo vertinimu, ieškovui iniciavus bylą teisme dėl konkretaus materialaus pobūdžio reikalavimo (civilinė byla Nr. e2-13992-1171/2022), visi susiję su tuo 2020 m. gruodžio 10 d. klausimai ir (ar) prašymai prarado savo prasmę, todėl ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą siekdamas išspręsti vien dėl atsakymų į 2020 m. gruodžio 10 d. klausimus ir (ar) prašymus, nes tai savaime nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.), o vien tai, kad ieškovas pažymi, kad neva dėl neatsakymo į jo klausimus ir (ar) prašymus padaryta jam neturtinė žala, negali dirbtinai nematerialaus pobūdžio reikalavimų padaryti materialiu.

7. Reikalavimas – priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 4 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkintinas, nes nenustatyta, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, be to, net jeigu ir teismas būtų padaręs tokią išvadą, ieškovas neįrodė, kad būtų realiai patyręs neturtinės žalos, nėra ir įstatymo, kuris numatytų, teisinį pagrindai tokiai neturtinei žalai atlyginti:

7.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

7.2. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

7.3. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

7.4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020, 82 punktas).

7.5. Šioje byloje ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 4000 Eur suma, nurodydamas, kad dėl atsakovų veiksmų, kuriais jis neva negavo atsakymų į pareikštus prašymus jis „patyrė bei toliau patiria labai didelę neturtinę žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis bei kančios“.

7.6. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos, juos vertina kritiškai, nes visų pirma, kaip nustatyta byloje, ieškovui iš esmės buvo atsakyta į visus jo keliamus klausimus, atsakovas žinojo atsakymus į juos; antra, ieškovas neįrodė, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; trečia, ieškovas neįrodė, kad jis patiria ilgalaikius ir besitęsiančius labai stiprius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, ilgalaikį emocinį ir nervinį stresą, prarado gyvenimo džiaugsmą, nusivylimą valstybinėmis institucijomis, patiria kančias. Šie ieškovo teiginiai laikyti bendro pobūdžio nieko neįrodantys (nėra faktinio pagrindo neturinei žalai atlyginti).

7.7. Nustačius, kad kilusiam ginčui spręsti netaikytinas Viešojo administravimo įstatymas, darytina išvada, kad nėra ir teisinio pagrindo nagrinėti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir nei vienas iš įstatymų nenustato, kad galėtų būti atlyginti neturtinė žala tuomet, jei asmuo patiria neigiamus išgyvenimus vien dėl to, kad jam nebuvo atsakyta jo keliamus klausimus ar materialaus pagrindo neturinčius prašymus.

8. Ieškovo reikalavimas – priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui jo patirtas visas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese, atmestinas, nes netenkinti nei vienas iš pagrindinių ieškovo reikalavimų.

9. Atsakovo TNPC prašymas – CPK 95 straipsnio pagrindu pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo teise ir už piktnaudžiavimą teise ieškovui skirti 5000 (penkių tūkstančių) eurų baudą, skiriant po 25 procentus iš šios baudos kiekvienai atsakovių TPNC ir NBFC, netenkintinas, nes:

9.1. atsakovas TNPC nepateikė pakankamai motyvų, kurie galėtų leisti teismui daryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis;

9.2. byloje teismas nenustatė, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį ar tyčia sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t. y. tai, kad ieškovas teikia teismui ieškinį, jį tikslina, negali būti laikoma nesąžiningu nepagrįsto ieškinio pareiškimu ar sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nors teismas ir atmeta ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, tačiau negali daryti išvados, kad ieškovas teikdamas ieškinį suprato ir žinojo, kad jis bus atmestas, kad siekė kitų tikslų, nei yra nurodyta ieškinio reikalavimuose. Be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

10. Atsakovai neprašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

11. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį atmetus žyminio mokesčio išieškojimo klausimas nespręstinas.

12. Kadangi teismas nepatyrė dokumentų įteikimo išlaidų, jų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265-267 straipsniais, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovo TNPC prašymą – taikyti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.