Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2315-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2A-2315-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00187-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2315-861/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00187-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 1) įpareigoti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą per 10 dienų išnagrinėti J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui 4 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

2. Nurodo, kad per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS) pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešame konkurse į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – TPNC) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsakovas per VATIS elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 10 d. atsiuntė pranešimą, jog ieškovo pateiktas prašymas atmestas, priežastis nurodyta, jog ieškovas neatitinka reikalavimo „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį“. Ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. su prašymu kreipėsi į TPNC ir jos direktorę prašydamas: 1) Nustatyti centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino ieškovo konkursui pateiktus dokumentus; 2) Atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; 3) Jeigu tikrino ir vertino darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį (Darbo kodekso 58 straipsnis); 4) Dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus ieškovo pateiktus dokumentus ir leisti ieškovui dalyvauti konkurse; 5) Neleidus ieškovui dalyvauti konkurse, iki ginčo išsprendimo teisme, šį konkursą atšaukti.

3. TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti ir atsakyti ieškovui persiuntė atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – NBFC). Ieškovas nurodo, jog nuo prašymo pateikimo TPNC ir jo persiuntimo NBFC, atsakymo į 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ieškovas nėra gavęs. Ieškovo vertinimu, atsakovas NBFC yra viešojo administravimo subjektas, todėl turėjo parengti atsakymą Viešojo administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas NBFC, būdamas viešojo administravimo subjektu, administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis) ir tą padaryti turėjo vadovaudamasis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875, Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktorius 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-87. Atsakovas NBFC nepagrįstai nepradėjo darbuotojų darbo pareigų pažeidimo tyrimo, kaip tai numato Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų darbo pareigų pažeidimų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktorius 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Į ieškovo prašymą atsakovai pagal savo kompetenciją privalėjo atsakyti kiekvienas atskirai. Kadangi ieškovo prašymą pagal savo kompetenciją nustatytais terminais privalėjo išnagrinėti ir pateikti atsakymus abu atsakovai, tačiau NBFC nurodė, kad atsakymo neteiks, o TPNC neteikia jau antri metai, dėl tokių tyčinių kaltų NBFC veiksmų ir TPNC pareigų neatlikimo ieškovas patyrė bei toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis bei kančios, todėl ieškovas, atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisiamas sumas, įvertina neturtinės žalos dydį 4 000 Eurų suma, kuri iš atsakovų priteistina ieškovui.

Atsiliepimas

4. Atsakovė NBFC pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, jog savo pareigas įvykdė ir atsakymą pagal kompetenciją pateikė NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu, kuriame pagal atsakovo suteiktą kompetenciją buvo pateikta informacija dėl ieškovo, pretendavusio į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštas TPNC buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 22 d. NBFC nelaikytinas viešojo administravimo subjektu, todėl NBFC nėra taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos. NBFC nėra viešojo administravimo subjektas, nes nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, nagrinėjant ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, kuris savo esme yra skundas, neturėjo būti taikomos. Ieškovas neįrodė neturinės žalos fakto, be to neturtinei žalai atlyginti nėra ir teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, todėl, nagrinėjamu atveju, neturtinė žala negali būti priteista, kadangi joks specialus įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Vertina, jog ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumas turėtų būti vertintinas atsižvelgiant į atstovavimo poreikį ir galimo piktnaudžiavimo dėl pradėto bylinėjimosi siekiant materialinės naudos tikimybę bei teisingumo ir sąžiningumo principus. Pažymi, kad ieškovas yra teisininkas, buvęs advokatas, todėl advokato atstovavimas ieškovui nėra būtinas. Toks formalus (nesiekiant realiai apginti savo pažeistų teisių) ieškovo bylinėjimasis rodo jo galimą siekį pasipelnyti iš teisminio bylinėjimosi. Kritiškai turėtų būti vertinami ir byloje pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

5. Atsakovė TPNC pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog 1) TPNC neturi prieigos prie VATIS, negauna ir neturi galimybės matyti pretendentų pateiktų prašymų, todėl negali vertinti pretendentų pateikiamų dokumentų dėl jų atitikties skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Ši personalo administravimo funkcija yra pilnai perduota NBFC. 2020 m. gruodžio 10 d. TPNC gavo ieškovo J. K. „Prašymas dėl konkurso“. TPNC, vadovaudamasis Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 4.9 punktu, kuriame nustatyta, kad Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, t. y. NBFC, „4.9. nagrinėja pretendentų pateiktus skundus dėl sprendimų ir veikimo ar neveikimo vykdant Aprašo 4.3, 4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytas funkcijas.“, taip pat atsižvelgdamas į tuo metu galiojusio Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo TPNC tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. balandžio 2 d. TPNC direktoriaus įsakymu Nr. G1-28 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 32 punkto nuostatas „32. Jeigu Centras <...>, užregistravęs prašymą, nustato, kad prašymas grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to Centras <...> negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas Centro direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą Centras <...> nedelsdamas praneša asmeniui.“, ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakė tos pačios 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, persiųsdamas ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą NBFC pagal kompetenciją nagrinėti ir ieškovui atsakyti, o apie nagrinėjimo rezultatus informuoti ir TPNC. 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, TPNC gavo NBFC Personalo administravimo departamento atsakymą į TPNC raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“. Kodėl NBFC pasirinko sprendimą atsakyti tik TPNC, kai tuo tarpu TPNC prašė atsakyti ir ieškovui, TPNC negali vertinti. 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ NBFC ne tik, kad atsakė į Ieškovo 2020 m. gruodžio 22 d. skundą, kuris apėmė ir 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovo prašymo esminį reikalavimą „išsamiai peržiūrėti konkursui <...> pateiktus dokumentus ir leisti <...> dalyvauti konkurse“, bet ir dėjo visas pastangas (kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu pateikti išaiškinimą, kokie bruožai apibūdina, kad advokatas turi vadovavimo (vadovaujamo darbo) patirties, papildomai nagrinėjo buvusius konkursus, kuriuose dalyvavo ieškovas), kad dar išsamiau išaiškintų ieškovui, kodėl ieškovas, teikdamas dokumentus VATIS konkurse dėl TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigų, neatitiko konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Žalos atlyginimo reikalavimas nėra ieškovo pagrįstas jokiais žalos padarymo įrodymais, o tik ieškovo abstrakčiais teiginiais. Ieškovas galimai siekia, kad teismuose būtų nagrinėjama kuo daugiau bylų ir, galimai, iš teisminio bylinėjimosi siekia pasipelnyti. Nurodo, jog TPNC veiklos tikslai ir funkcijos nepavestos vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytose srityse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 45 straipsniu, TPNC galėtų byloje dalyvauti nebent trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų, todėl keistina atsakovo TPNC procesinė padėtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 95 straipsnio 2 dalimi, prašė teismą pripažinti, kad ieškovas J. K. piktnaudžiavo teise ir už piktnaudžiavimą teise ieškovui skirti 5 000 Eurų baudą, skiriant po 25 procentus iš šios baudos kiekvienam atsakovų TPNC ir NBFC.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą per 10 dienų išnagrinėti jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, netenkintinas, nes į ieškovo prašyme pateiktus prašymus/klausimus iš esmės yra atsakyta: į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytus prašymus/klausimus turėjo atsakyti NBFC;

6.2 nors NBFC neturėjo teisės priimti sprendimo atšaukti konkursą, tačiau teismo vertinimu, tokio ieškovo prašymo negalėjo patenkinti nei TNPC, nei NBFC, nes toks veiksmas nėra numatytas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše. Todėl NBFC, būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas, laikydamasis vieno langelio principo, atsižvelgdamas į jam nustatytas funkcijas, šį klausimą galėjo aptarti su TPNC ir parengti galutinį atsakymą, kurį galiausiai ir parengė;

6.3 teismo vertinimu, ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymas laikytinas prašymu, kuris kildinamas Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo 4.9 punkte NBFC nustatytos funkcijos;

6.4 tiek TNPC, tiek NBFC šiuo atveju veikė kaip vienas subjektas, vienas kitą papildydami, todėl jų negalima laikyti skirtingomis institucijomis, t. y. taip, kaip jos aptartos tiek Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo TNPC aprašo 30 punkte, tiek Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875, 28 punkte;

6.5 teismo vertinimu, minėtų teisės aktų pagrindu, NFBC veikė kaip įgaliotinis pavedimo sutarties (CK 6.756 straipsnis) pagrindu ir privalėjo vykdyti TPNC nurodymus (CK 6.759, 6.760 straipsniai). Atitinkamai laikytina, kad TPNC pagrįstai ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakė tos pačios 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, persiųsdamas ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakovui NBFC pagal kompetenciją nagrinėti ir ieškovui atsakyti, o apie nagrinėjimo rezultatus informuoti ir TPNC, atitinkamai laikytina, kad TPNC atsakymą ieškovui pateikė, o už galutinį atsakymą nuo šio momento tapo atsakingas NBFC;

6.6 NBFC atsakyti ieškovui turėjo vadovaudamasis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkos aprašo (redakcija nuo 2020-05-15 iki 2022-04-06), patvirtinto 2020 m. balandžio 2 d. TPNC direktoriaus įsakymu Nr. G1-28, nustatyta tvarka, nors ginčas ir nėra kilęs iš viešojo administravimo. Teismas sprendė, kad NBFC nelaikytinas viešojo administravimo subjektu;

6.7 teismas vertino, jog į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, kuris nors ir nebuvo pasirašytas, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo atsakyta tris kartus: 1) atsakovo TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“; 2) atsakovo NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl skundo“, kuriame taip pat pažymėjo, kad atsakymas dėl 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo buvo pateiktas TPNC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuriame nurodyta, kad negali visa apimtimi atsakyti į rašte pateikiamus klausimus, todėl pagal kompetenciją pateikė atsakymus į kelis klausimus; 3) atsakovo NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuris buvo įteiktas ieškovui kartu su 2021 m. vasario 10 d. atsiliepimu;

6.8 nurodė, jog ieškovui iš esmės yra žinomi visi atsakymai į jo prašymus. Dėl prašymo Nr. 1: nustatyti centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino ieškovo konkursui pateiktus dokumentus, ieškovui yra atsakyta tiek NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, tiek 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, kuriuose nurodyta, kad ieškovo dokumentų vertinimą atliko NBFC personalo administratorė ekspertė D. G.. Dėl prašymo Nr. 2: atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir prašymo Nr. 3: jeigu tikrino ir vertino darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo su juo nutraukti darbo sutartį (Darbo kodekso 58 straipsnis), ieškovui nėra konkrečiai atsakyta teismo paminėtuose atsakovo NBFC raštuose (NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, tačiau, kadangi atsakovai TNPC ir NBFC savo raštuose teigia, kad viską atliko tinkamai, tai laikytina savaime suprantamu faktu, kad atsakymas yra neigiamas, t. y. nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes nėra tam pagrindo. Dėl prašymo Nr. 4: dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus ieškovo pateiktus dokumentus ir leisti ieškovui dalyvauti konkurse ir prašymo Nr. 5: neleidus ieškovui dalyvauti konkurse, iki ginčo išsprendimo teisme, šį konkursą atšaukti, teismas vertino, kad atsakovai į ieškovo 4 ir 5 prašymus atsakė 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, o atsakovų veiksmų ir sprendimų teisėtumas dėl to, kad ieškovui nebuvo leista dalyvauti konkurse, bus patikrintas civilinėje byloje Nr. e2-13992-1171/2022, net ir nustačius, kad ieškovui nepagrįstai buvo neleista dalyvauti konkurse, konkurso rezultatai negalės būti keičiami, tokiu atveju atsakovas turės teisę į patirtos žalos atlyginimą;

6.9 vertino, jog atsakovai turėjo teisę, o ne pareigą atsakyti ieškovui į jo prašymus/klausimus, nes jis jų nepasirašė, be to jie nelaikytini materialaus pobūdžio reikalavimais, todėl laikytina, kad atsakovai turėjo teisę, o ne pareigą atsakyti ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir jame išdėstytus klausimus ir (ar) prašymus;

6.10 konstatavo, kad nors atsakovai preciziškai nesilaikė savo pačių nusistatytų taisyklių, galutinai atsakovai atsakė ne per 20 darbo dienų, o per 27 darbo dienas, tačiau teismas negali daryti išvados, kad taip jie nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi CK 6.246 straipsnio prasme;

6.11 ieškovas netinkamai realizavo savo teisę kreiptis į atsakovus ir vėliau į teismą, t. y., ieškovas atsakovų NFBC 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir neleisti dalyvauti konkurse pagal 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo skųsti nustatyta tvarka, tą ir padarė, inicijavo ginčo sprendimą teisme (civilinė byla Nr. e2-13992-1171/2022). Kaip minėta, ieškovas, nors ir turėjo teisę užduoti atsakovams kitokio pobūdžio prašymus ar klausimus, tačiau jie negali būti įpareigojantys atsakovus ir laikomi materialaus pobūdžio, t. y., teismo vertinimu, ieškovui iniciavus bylą teisme dėl konkretaus materialaus pobūdžio reikalavimo (civilinė byla Nr. e2-13992-1171/2022), visi susiję su tuo 2020 m. gruodžio 10 d. klausimai ir (ar) prašymai prarado savo prasmę, todėl ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą siekdamas išspręsti vien dėl atsakymų į 2020 m. gruodžio 10 d. klausimus ir (ar) prašymus, nes tai savaime nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų;

6.12 reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 4 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkintinas, nes nenustatyta, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, be to, net jeigu teismas ir būtų padaręs tokią išvadą, ieškovas neįrodė, kad būtų realiai patyręs neturtinės žalos, nėra ir įstatymo, kuris numatytų teisinį pagrindai tokiai neturtinei žalai atlyginti;

6.13 atsakovo TNPC prašymą taikyti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1 pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant iš esmės nepareikalavo ir ieškovas neprisiekė, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir dėl šių esminių proceso teisės normų pažeidimų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 186 straipsnis);

7.2 byloje procesiniuose dokumentuose nurodyta ir patvirtinama, kad byla bus vedama per advokatą T. U., tačiau dėl ieškovo atstovo advokato neatvykimo ir nedalyvavimo posėdyje teismas posėdžio metu net neužsiminė. Teismas dėl ieškovo atstovo advokato neatvykimo į teismo posėdį nereagavo visai ir bylą išnagrinėjo ieškovo atstovui advokatui nedalyvaujant, tuo teismas iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino ieškovo teisės į teisingą procesą ir pažeidė jo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė ieškovo teisę turėti advokatą;

7.3 nors byloje ginčas iš esmės ir kilęs dėl darbo teisinių santykių, tačiau teismas turėjo pareigą išnagrinėti ir ieškovo keliamus reikalavimus įvertinti ir atsakovų raštų turinio (ne) teisėtumo aspektu;

7.4 byloje nustatyti faktai ir nurodytas ginčui aktualus teisinis reguliavimas visiškai paneigia teismo išvadas, kad TPNC ir NBFC veikė kaip vienas subjektas, o TPNC 2020-12-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus ieškovo 2020-12-10 prašymą NBFC, už galutinį atsakymą nuo šio momento tapo atsakingas NBFC, ir įrodo priešingai, kad į ieškovo 2020-12-10 prašymą visais atvejais privalėjo atsakyti ir TPNC, ko TPNC nepadarė. Nors teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad reikalavimo įpareigoti atsakyti TPNC nereiškia dėl praleisto senaties termino, ko teismas nevertino visai, tačiau tai TPNC nuo pareigos ir atsakomybės neatleidžia;

7.5 kadangi ieškovo 2020-12-10 prašymo, adresuoto tik vienai institucijai (TPNC) nurodyti klausimai priskiriami tiek NBFC (prašymo 1-3 punktai ir iš dalies 4 punktas), tiek ir TPNC (prašymo iš dalies 4 punktas ir 5 punktas) kompetencijai, todėl teismas nepagrįstai netaikė aukštesnės teisinės galios Vyriausybės nutarimu patvirtintų Taisyklių 28 ir 29 punktų (atitinkamai nuo 2021-12-07 redakcijos Taisyklių 36 ir 37 punktų) nuostatų ir netinkamai (nepagrįstai) taikė jau nebegaliojančio TPNC aprašo 26, 27 ir 30 punkto nuostatas, nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos ir padarė klaidingas išvadas, kad atsakyti ieškovui turėjo tik atsakovas NBFC;

Žemesnės instancijos teismas

7.6 teismas nustatė, kad į 2020-12-10 prašymo 2 ir 3 prašymus ieškovui nėra atsakyta, tačiau, kadangi atsakovai TNPC ir NBFC savo raštuose teigia, kad viską atliko tinkamai, tai laikytina, kad atsakymas yra neigiamas - nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes nėra tam pagrindo, ką ieškovas turėjo suprasti. Nurodo, jog nėra aišku, apie kokius TNPC ir NBFC raštus, kad viską atliko tinkamai, kalba teismas. Akcentuoja, jog atsakymai į prašymus privalo būti motyvuoti;

7.7 teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakovai į ieškovo 2020-12-10 prašymą (jo 5 prašymus) atsakė.

Atsiliepimas

8. Atsakovas TPNC pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-27 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1 2020 m. gruodžio 10 d. NBFC pateikė TPNC pranešimą „Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie pretendentus Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, kurie atitinka reikalavimus“ ir penkių atrinktų pretendentų dokumentus;

8.2 TPNC neturi prieigos prie VATIS ir neturi galimybių nei susipažinti su neatrinktų pretendentų dokumentais, nei susipažinti su konkurso organizavimo vykdymu VATIS ar kitaip daryti įtaką NBFC darbuotojų veiksmams VATIS;

Šalies argumentai

8.3 ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsiuntė ne tai institucijai, kuri galėtų priimti sprendimus pagal ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo pateiktus eilės tvarka išdėstytus reikalavimus ir nusiskundimus dėl galimai pažeistų ieškovo teisių vykdytame konkurse ir jam atsakytų. TPNC neturi jokių įgaliojimų spręsti dėl kitos, savarankiškos, nepavaldžios ir juridinio asmens teises turinčios įstaigos darbuotojų, kam ir kokios funkcijos priskirtos, atlikti darbuotojų atžvilgiu tyrimus ar kitaip neteisėtai kištis į NBFC veiklą ir pan. Minėtas prašymas iš esmės nagrinėjimui akivaizdžiai priskiriamas tik vienai institucijai, t. y. NBFC jai priskirtos kompetencijos ribose;

8.4 Aprašo 4.2. punkte numatyta, jog įstaigos, priėmusios sprendimą skelbti konkursą, jį atšaukti gali tik esant teisiniam pagrindui ir tik ketinančių dalyvauti pretendentų dokumentų pateikimo VATIS metu, o tuo laikotarpiu TPNC tokių organizacinių sprendimų neturėjo, nebuvo gauta ir jokių skundų. Ieškovas 2020 m. gruodžio prašymą pateikė pasibaigus pretendentų dokumentų pateikimo VATIS terminui, kai procedūrą NBFC buvo baigusi;

8.5 ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakė tos pačios 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, persiųsdamas ieškovo prašymą NBFC pagal kompetenciją nagrinėti ir ieškovui atsakyti, o apie nagrinėjimo rezultatus informuoti ir TPNC;

8.6 TPNC gavo NBFC Personalo administravimo departamento atsakymą į TPNC raštą. Kodėl NBFC pasirinko sprendimą atsakyti tik TPNC, kai tuo tarpu TPNC prašė atsakyti ir ieškovui, TPNC negali vertinti;

8.7 vertina, kad 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ NBFC ne tik, kad atsakė į ieškovo 2020 m. gruodžio 22 d. skundą, kuris apėmė ir 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovo prašymo esminį reikalavimą „išsamiai peržiūrėti konkursui <...> pateiktus dokumentus ir leisti <...> dalyvauti konkurse“, bet ir dėjo visas pastangas (kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu pateikti išaiškinimą, kokie bruožai apibūdina, kad advokatas turi vadovavimo (vadovaujamo darbo) patirties, papildomai nagrinėjo buvusius konkursus, kuriuose dalyvavo ieškovas), kad dar išsamiau išaiškintų ieškovui, kodėl ieškovas, teikdamas dokumentus VATIS konkurse dėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigų, neatitiko konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Atsiliepimas

9. Atsakovas NBFC pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-27 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Šalies argumentai

9.1 apibendrintą atsakymą ieškovui į jo TPNC pateiktą 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl jo 2020 m. lapkričio 26 d. pateikto prašymo dalyvauti konkurse eiti TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas atmetimo, kuris savo esme yra skundas, turėjo pateikti ne NBFC, o TPNC, tačiau ieškovas reikalavimo įpareigoti TPNC atsakyti į prašymą tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu, kai buvo suteikta teisė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, nekėlė;

9.2 sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog prašyme nurodyti reikalavimai pagal kompetenciją buvo skirti tiek NBFC, tiek ir TPNC, tačiau nesutinka su teiginiu, kad į prašymo ketvirtą reikalavimą – „dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus ieškovo pateiktus dokumentus ir leisti ieškovui dalyvauti konkurse“, turėjo atsakyti tiek NBFC, tiek ir TPNC. Prašymo ketvirtas reikalavimas priskirtas NBFC, o ne TPNC kompetencijai. Prašymo penktas reikalavimas yra priskirtinas TPNC kompetencijai, o visi kiti reikalavimai yra priskirti NBFC kompetencijai;

9.3 NBFC neveikė kaip TPNC įgaliotas asmuo. Galutinį atsakymą turėjo parengti ir ieškovui pateikti ne NBFC, o TPNC. Vadovaujantis Aprašo 4.3 papunkčiu, būtent NBFC, o ne TPNC yra priskirta vertinti, ar pretendentas, norintis dalyvauti konkurse, atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Sprendimą leisti ar neleisti pretendentui dalyvauti konkurse priima NBFC. NBFC, vadovaujantis Aprašo 4.6 papunkčiu bei Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 10 punktu, turėjo ieškovui pateikti pranešimą, kad jam nebus leidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje;

9.4 NBFC, vadovaudamasis Aprašo 4.9 papunkčiu, savo kompetencijos ribose išnagrinėjo Prašymą ir NBFC Personalo administravimo departamento 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ pateikė TPNC atsakymą į Prašymą, nurodydamas, kad ieškovui informacijos neteiks, nes, atsižvelgdamas į vykdomas funkcijas, negali visa apimtimi atsakyti į rašte pateikiamus klausimus. Apraše nėra nustatyta, kad NBFC turi teisę atšaukti konkursus į pareigas;

9.5 NBFC, kaip ir TPNC, neprivalėjo vadovautis Taisyklėmis, nes Taisyklėmis privalo vadovautis tik viešojo administravimo subjektai bei viešąsias paslaugas teikiantys subjektai, kai jie nagrinėja prašymus ir skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, kad Prašymas savo esme yra skundas, neturėjo būti taikomos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo TPNC tvarkos aprašo 26 ir 27 punkto nuostatos, reglamentuojančios prašymų nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad TPNC nėra viešojo administravimo subjektas, administracinių procedūrų TPNC taip pat neatlieka;

9.6 ieškovas prašymą elektroniniu paštu išsiuntė tik TPNC, atsižvelgiant į tai, kad prašymas buvo adresuotas TPNC, o prašyme keliami reikalavimai buvo skirti tiek NBFC, tiek ir TPNC kompetencijai, apibendrintą atsakymą turėjo parengti ir ieškovui pateikti TPNC;

9.7 nors ieškovas neprisiekė teismo posėdžio metu, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl šio proceso teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla;

9.8 šaukimas dalyvauti teismo posėdyje ieškovo atstovui buvo pateiktas tinkamai. Ieškovas, neatvykus atstovui į teismo posėdį, neprašė atidėti teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-27 sprendimo, kuriuo teismas ieškinį atmetė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, netinkamai vertino byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

14. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas būtų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą. Kaip minėta, civiliniame procese teismas gali ir privalo konstatuoti faktus remdamasis didesnio tikėtinumo principu, nepaisant esamų prieštaravimų tarp atskirų įrodymų.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

17. Apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant iš esmės teismas nepareikalavo ir ieškovas neprisiekė, todėl skundžiamas teismo Sprendimas naikintinas ir dėl šių esminių proceso teisės normų pažeidimų ir absoliutaus Sprendimo negaliojimo pagrindu. Taip pat nurodo, jog dėl ieškovo atstovo advokato neatvykimo ir nedalyvavimo posėdyje teismas posėdžio metu net neužsiminė, Taigi, kadangi teismas dėl ieškovo atstovo advokato neatvykimo į teismo posėdį nereagavo visai ir bylą išnagrinėjo ieškovo atstovui advokatui nedalyvaujant, tuo teismas iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino ieškovo teisės į teisingą procesą ir pažeidė jo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė ieškovo teisę turėti advokatą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

18. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 329 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, leisdamas 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimus ieškovui neprisiekus, nors ir padarė proceso teisės normos, reglamentuojančios šalių paaiškinimų teikimą teismo posėdžio metu (CPK 186 straipsnio 6 dalis) pažeidimą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl šio proceso teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog apeliantas nenurodo, kokią įtaką priesaikos nedavimas padarė bylos baigčiai ir jos rezultatui, taip pat, ar prisiekęs ieškovas būtų davęs kitokius paaiškinimus, nei davė 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu.

20. Apeliantas nurodo, kad jo teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog byla bus vedama per advokatą T. U., tačiau ieškovo atstovui advokatui neatvykus į teismo posėdį, teismas išnagrinėjo bylą ieškovo advokatui nedalyvaujant, taip pažeisdamas ieškovo procesines teises. Nustatyta, jog teismo šaukimas dalyvauti teismo posėdyje ieškovo atstovui buvo įteiktas tinkamai, per EPP sistemą. Ieškovas, neatvykus atstovui į teismo posėdį, neprašė atidėti teismo posėdžio. Nėra duomenų, jog ieškovo atstovas būtų teikęs prašymą atidėti teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. Apeliantas nurodo, jog byloje esantys duomenys paneigia ir teismo išvadas, kad TPNC ir NBFC veikė kaip vienas subjektas, o TPNC 2020-12-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus ieškovo 2020-12-10 prašymą NBFC, už galutinį atsakymą nuo šio momento tapo atsakingas NBFC, ir įrodo priešingai, kad į ieškovo 2020-12-10 prašymą visais atvejais privalėjo atsakyti ir TPNC, ko TPNC nepadarė. Nors teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad reikalavimo įpareigoti atsakyti TPNC nereiškia dėl praleisto senaties termino, tačiau teismas to nevertino. Akcentuoja, jog ieškovo prašymą – dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus jo pateiktus dokumentus ir leisti jam dalyvauti konkurse, NBFC nėra įgaliotas nagrinėti bei priimti sprendimo pilna apimtimi, todėl NBFC turėjo išnagrinėti ir pateikti atsakymą tik savo įgaliojimų (kompetencijos) ribose, tuo tarpu kitoje prašymo 4 punkto dalyje atsakymą turėjo pateikti TPNC, bet nei vienas iš centrų jokio atsakymo ieškovui nėra pateikęs. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakyti ieškovui turėjo tik atsakovas NBFC. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

22. Vadovaujantis Konkursų aprašo 3.2 papunkčiu, TPNC priėmus sprendimą organizuoti konkursą laisvai TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigybei užimti, remiantis Aprašo nuostatomis, TPNC 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė NBFC prašymą Nr. R3-534 paskelbti konkursą per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. TPNC paaiškino, jog konkurse ketinančių dalyvauti pretendentų dokumentų pateikimo VATIS metu įstaiga, priėmusi sprendimą skelbti konkursą, t. y. TPNC, neturi prieigos prie VATIS, negauna ir neturi galimybės matyti pretendentų pateiktų prašymų, todėl negali vertinti pretendentų pateikiamų dokumentų dėl jų atitikties skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams.

23. NBFC personalo administratoriai, organizuodami ir vykdydami konkursus eiti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį pareigas, atlieka Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), II skyriuje „Funkcijų, susijusių su konkursų į pareigas organizavimu, atlikimas“ nustatytas funkcijas.

24. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad centralizuoto personalo administravimo įstaiga, t. y. NBFC, iš įstaigos, kurios personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai (toliau – Įstaiga), gavusi sprendimą atšaukti konkursą nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša apie atšaukiamą konkursą Valstybės tarnybos departamentui, o gavusi iš Valstybės tarnybos departamento patvirtinimą, praneša pretendentams ir Įstaigai (Aprašo 4.2 papunktis); per 3 darbo dienas nuo pretendentų dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimo termino pabaigos įvertina ir VATIS pažymi, ar pretendentai atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus (Aprašo 4.3 papunktis); kilus abejonių dėl pretendento atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, gali paprašyti pretendento, kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as) (Aprašo 4.4 papunktis); reikalavimų neatitinkančius pretendentus informuoja apie neatitikimo priežastis (Aprašo 4.6 papunktis); nagrinėja pretendentų pateiktus skundus dėl sprendimų ir veikimo ar neveikimo vykdant Aprašo 4.3, 4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytas funkcijas (Aprašo 4.9 papunktis). Vadovaujantis Aprašo 4.3 papunkčiu, NBFC priskirta vertinti, ar pretendentas, norintis dalyvauti konkurse, atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Sprendimą leisti ar neleisti pretendentui dalyvauti konkurse priima NBFC. Tai, kad sprendimą leisti ar neleisti pretendentui dalyvauti konkurse priima NBFC, taip pat patvirtina Aprašo 4.9 papunkčio nuostata, kurioje nustatyta, kad NBFC nagrinėja pretendentų pateiktus skundus dėl sprendimų ir veikimo ar neveikimo vykdant Aprašo 4.3, 4.6 ir 4.9 papunkčiuose nurodytas funkcijas.

25. Nors Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 6.5 papunktyje yra nustatyta, kad sprendimą dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo priima šio aprašo 3 punkte nurodytas asmuo, priėmęs sprendimą skelbti konkursą, o sprendimą priėmė TPNC, tačiau Aprašo papunktyje yra nurodyta, kad, kilus abejonių dėl pretendentų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, centralizuoto personalo administravimo įstaiga gali paprašyti pretendento, kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as).

26. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra specialusis teisės aktas Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo atžvilgiu, NBFC turėjo vadovautis pirmiausia Aprašo nuostatomis, o ne Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis.

27. Apelianto teigimu, teismas nustatė, kad TNPC 2020-12-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodęs persiuntimo priežasčių ieškovo 2020-12-10 prašymą persiuntė NBFC, todėl paneigtos teismo išvados, kad TPNC ieškovui į jo 2020-12-10 prašymą (jo 5 prašymus) atsakė, nes į kokį 2020-12-10 prašymą (jo 5 prašymus) atsakė, jeigu TPNC jo nenagrinėjo visai ir tik persiuntė nagrinėti NBFC, lieka neaišku.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovas nepasirašytu elektroniniu paštu centras@tpnc.lt; (duomenys neskelbtini) kreipėsi į TPNC teikdamas prašymus, susijusius su neleidimu jam dalyvauti konkurse. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ ieškovo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti ir atsakyti persiuntė atsakovui toliau – NBFC, žiniai taip pat ieškovui jo nurodytu el. p. adresu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas NBFC į atsakovo TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. raštą ir ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakė 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotu TPNC „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuriame pateikė informaciją dėl ieškovo, pretendavusio į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. 2020 m. gruodžio 22 d. rašte taip pat pagrįstai buvo nurodyta, kad atsižvelgdamas į vykdomas funkcijas, negali visa apimtimi atsakyti į rašte pateikiamus klausimus, todėl pagal kompetenciją pateikė atsakymus į kelis klausimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, TPNC pagrįstai ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakė tos pačios 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ persiųsdamas ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakovui NBFC pagal kompetenciją nagrinėti ir ieškovui atsakyti, o apie nagrinėjimo rezultatus informuoti ir TPNC, atitinkamai laikytina, kad TPNC atsakymą ieškovui pateikė. Ieškovui į jo prašymą nustatyti centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino ieškovo konkursui pateiktus dokumentus, buvo atsakyta, kad ieškovo dokumentų vertinimą atliko NBFC personalo administratorė ekspertė D. G., tai patvirtina 2021 m. sausio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovui į jo prašymą atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir prašymą, jeigu tikrino ir vertino darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį (Darbo kodekso 58 straipsnis), buvo atsakyta, kadangi atsakovai TNPC ir NBFC nurodo, jog viską atliko tinkamai, tai laikytina savaime suprantamu faktu, kad atsakymas yra neigiamas, t. y. nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes nėra tam pagrindo. Ieškovui į jo prašymą dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus ieškovo pateiktus dokumentus ir leisti ieškovui dalyvauti konkurse bei neleidus ieškovui dalyvauti konkurse, iki ginčo išsprendimo teisme, šį konkursą atšaukti, buvo atsakyta 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, kad „Nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų, kad Jūs turite ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, Jums pagrįstai ir teisėtai nebuvo leista dalyvauti konkurse į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl Jūsų skunde nurodyti prašymai panaikinti NBFC 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Jūsų 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti, bei VATIS pažymėti, kad pretendentas J. K. atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, nebus tenkinami.“ Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo NBFC 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys iš esmės apima NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“ turinį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš paminėtų TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, NBFC 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ ir NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, teismas sprendė, jog ieškovui iš esmės yra žinomi visi atsakymai į jo prašymus. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą buvo atsakyta.

29. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino NBFC direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino NBFC darbuotojų darbo pareigų pažeidimų nustatymo tvarkos aprašo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas vertino visus į bylą pateiktus duomenis, tinkamai motyvavo savo išvadas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas neįrodė, kad jis patiria ilgalaikius ir besitęsiančius labai stiprius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, ilgalaikį emocinį ir nervinį stresą, prarado gyvenimo džiaugsmą, nusivylimą valstybinėmis institucijomis, patiria kančias. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodyti ieškovo teiginiai laikytini bendro pobūdžio ir nieko neįrodantys (nėra faktinio pagrindo neturinei žalai atlyginti).

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė