Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. M., jo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Udalcovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo tretieji asmenys AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. M. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nustatyti atsakovo detalią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais M. M. M. ir G. T. M.:

Priteisti iš atsakovo R. M. vaikų M. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 306 Eur kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant lėšas į asmeninę I. M. banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Priteisti iš atsakovo R. M. nepilnametei dukrai M. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 174 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2023 metų rugsėjo mėn. ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. nepilnamečiam sūnui G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 174 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2023 metų rugsėjo mėn. ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. M..

Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei atitenka ½ dalis nekilnojamojo turto:

žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 52 400 Eur), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 127 000 Eur);

pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3500);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 5900 Eur);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 603 Eur);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (vidutinė rinkos vertė 4280 Eur).

Nustatyti, kad po santuokos apskaito įrašo panaikinimo atsakovui R. M. atitenka ½ dalis nekilnojamojo turto:

žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 52 400 Eur), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 127 000 Eur);

pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3500);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 5900 Eur);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 603 Eur);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (vidutinė rinkos vertė 4280 Eur).

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei I. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 52 400 Eur), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 127 000 Eur), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3500 Eur); Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 5900 Eur); Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 603 Eur); Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4280 Eur); transporto priemonę – automobilį TOYOTA RAV4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur), 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), kurių nominali vertė 2896 Eur.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui R. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį Subaru Forester, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur).

Pripažinti, kad prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)sudarytą su AB SEB banku, pagal kurią likusi neišmokėta paskolos dalis (neįskaitant palūkanų) yra 32 666,58 Eur iki visiško prievolės įvykdymo toliau vienasmeniškai moka I. M.. Prievolė bankui lieka solidari.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės I. M. 81 956,21 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei I. M. tenkančią didesnę turto dalį, numatant, kad šią sumą I. M. privalo išmokėti R. M. per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei I. M. palikti santuokinę pavardę - „M.“.

Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Šv. Onos bažnyčioje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).

Šalių santuoka šiuo metu yra faktiškai iširusi, jokių šeimos santykių nepalaiko, nuo 2023-08-12 gyvena atskirai. Atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų ir netinkamai elgiasi. Su atsakovu vedant bendrą buitį ir kartu kuriant bendrą šeimos ateitį, atsakovas nuolat naudojo psichologinį smurtą, su ieškove ir vaikais elgėsi žiauriai. Santuokoje atsakovas ieškovės negerbė ir ją žemindavo, su ja elgėsi itin nepagarbiai. Santuokos iširimą išimtinai lėmė atsakovo kaltė, kurią sąlygojo amoralus atsakovo elgesys, šeimos vertybių menkinimas, lydimas daugybės kitų santuokinio pareigų pažeidimų. Pagrindinė priežastis kas sąlygojo apsisprendimą nutraukti santuoką yra vaikų ir ieškovės saugumas, dėl jų emocinės būsenos stabilumo. Ieškovė ir vaikai nenori gyventi su atsakovu, nes bendraudami su juo jaučia psichologinį spaudimą, jų santykius lydi pastovus melas ir manipuliacijos, kritika ieškovės ir vaikų atžvilgiu. Atsakovas nepagrįstai vaikus nuteikinėja prieš ieškovę.

Nors atsakovo elgesys pasižymėjo nuolatiniu sutuoktinio pareigų pažeidimu, tačiau keli atvejai lėmė, jog ieškovė privalėjo kuo skubiau nutraukti visus ryšius su savo sutuoktiniu. R. M. kėsinosi į jos ir vaikų gyvybes, atliekant gerai apgalvotus, suplanuotus veiksmus. R. M. iš anksto (prieš porą dienų) žinojo, kad ieškovė planuoju važiuoti į Vilnių. R. M., jai ir vaikams nežinant, jos automobilio (Toyota RAV4 (duomenys neskelbtini)) naujus priekinius ratus pakeitė senais ratais, kurie jau buvo visiškai netinkami eksploatavimui. Autoserviso darbuotojas ieškovei griežtai uždraudė važiuoti su senais ratais. R. M. buvo apie tai informuotas ir puikiai žinojo apie šių ratų būklę, todėl buvo nupirkti 2 nauji priekiniai ratai jos automobiliui. Tad ji nieko neįtardama ramiai suplanavo kelionę į Vilnių. Tą rytą R. M. buvo namuose ir matė kaip ji su vaikais ruošiamės išvažiuoti. Prieš sėdant į automobilį ieškovės sūnus G. T. pastebėjo, kad abu automobilio nauji priekiniai ratai yra pakeisti senais ratais, kurie visiškai netinkami ir nesaugūs naudoti. Ji nematė, kad nauji ratai buvo pakeisti senais ratais. Dėl šio įvykio konsultavosi su patyrusiu kriminalistu ir profesionaliais vairuotojais. Visi vienareikšmiškai patvirtino, kad važiuojant su senais ratais (90 km/h greičiu – toks leistinas greitis keliu Trakai- Vilnius), avarijos tikimybė 100 % ir labai didelė ieškovės ir vaikų mirties tikimybė, nes automobilis senas – nėra saugos pagalvių ir kitų elektronikos prietaisų įspėjančių apie techniškai netvarkingą automobilį. Taip pat sukeldama avariją galėjo pražudyti ir kitus žmones. Tačiau R. M. nusikaltimo pėdsakus įrodyti būtų neįmanoma, ypač jeigu būtų žuvusi. Visa ši avarija atrodytų kaip nelaimingas atsitikimas dėl prastos automobilio techninės būklės. Pasak kriminalisto, tai yra gerai apgalvotas, suplanuotas žmogžudystės planas. Ji ir vaikai uždavė klausimus R. M., kodėl sukeitė ratus ir matydamas, kad jie išvažiuoja jų neperspėjo, neinformavo apie naujų ratų pakeitimą senais, netinkamais eksploatuoti. Lig šiol jokių atsakymų, paaiškinimų iš R. M. nesulaukė.

R. M. nepilnamečių vaikų akivaizdoje vaikšto visiškai nuogas. Vaikai įžengia į paauglystės etapą ir tokios situacijos ypatingai yra kenksmingos jų psichikai, kurios gali neigiamai įtakoti likusį jų gyvenimą. R. M. dažniausiai stengiasi pasirodyti nuogas lyg netyčia, netikėtai, kad vaikai negalėtų iš anksto pasišalinti iš tos vietos. Taip pat kai pasirodo vaikams nuogas, neskuba prisidengti - suvaidina, kad tai netikėtai, netyčia ir neskubėdamas bando prisidengti, jeigu rankoje turi kokį rankšluostį ar pan. Keli konkretūs atvejai:

- Dukra virtuvėje pietauja ir R. M. netikėtai visiškai nuogas ateina į virtuvę kažko pasiimti iš šaldytuvo;

- R. M. dienos metu, kai vaikai yra visai šalia, kambaryje su atviromis durimis, stovėdamas priešais atidarytas duris persirenginėja, būna nuogas, tada dar nueina kažko pasiimti į vonią ir pan. Name yra pakankamai vietos užsidaryti ir ne viešai persirenginėti. Yra dvi erdvios vonios su durimis, taip pat yra laisvų kambarių su durimis;

- Vaikai terasoje lauke valgo, o R. M. nuogas pro juos praeina maudytis į tvenkinį ir toks pat nuogas grįžta;

- Vieną dieną dukra grįžo iš mokyklos (ieškovės ir sūnaus namie nebuvo). Dukra pamatė R. M. stovintį kambaryje visiškai nuogą ir į ją žiūrintį ir visiškai net nebandantį pasišalinti ar prisidengti, nusisukti. R. M. žinojo, kada M. M. grįš iš mokyklos ir, kad namie nieko nebus (namuose ant šaldytuvo visus mokslo metus kabo vaikų pamokų tvarkaraščiai su valandomis kada kuri pamoka prasideda ir baigiasi). Dukra lig šiol sukrėsta pasakoja apie šį įvykį - ji labai išsigando.

2023 metų pavasarį sunkiai susirgo dukra. Ją beslaugant ir ieškovė pradėjo prastai jaustis. Paprašius atsakovo nuvažiuoti į vaistinę nupirkti vaistų, jis atsisakė motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų. Tuo metu atsakovas tikrai turėjo pakankamai finansinių lėšų jo banko sąskaitoje, esančiose SEB banke. Ieškovė turėjo prieigą prie jo SEB banko sąskaitos ir matė sąskaitos likutį. Ieškovei teko skolintis pinigų vaistų įsigijimui.

Atsakovas slėpdavo maistą nuo ieškovės ir vaikų. Tai dažniausiai būdavo pigūs sausainiai, meduoliai, sultys, dešrelės, dešros. Nors namuose yra didelė ir erdvi virtuvė su daug spintelių ir erdviu šaldytuvu, R. M. maistą slėpdavo drėgname rūsyje, katilinėje tarp ūkinių daiktų, taip pat ieškovė yra radusi paslėptą maistą net ir spintoje tarp jo drabužių. Sūnui sergant ir paprašius tėvo sulčių, atsakovas atsakė, kad neturi, nors tiek vaikas tiek ieškovė matė jo paslėptus 3 pakelius sulčių katilinėje.

Atsakovas keletą kartų vaikų akivaizdoje agresyviai puolė ieškovę. Jis kalbėdamas apie ieškovę nepagrįstai nuteikinėja vaikus prieš ją, o tai veikia vaikus traumuojančiai. Vaikai prie ieškovės yra prisirišę. Vaikai nelankė darželio, ieškovė nuolat juos prižiūrėjo, lavino ir auklėjo pati.

Visą su atsakovu santuokos laikotarpį ieškovė stengėsi kurti šeimos gerovę, rūpintis vaikais, perimdama visą buitį ir vaikų priežiūrą. Tačiau dėl nuolatinio psichologinio, ekonominio smurto, amoralaus elgesio, suprato, kad judviejų su atsakovu santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko, atsakovo jausmai jai visiškai išblėso, neliko pagarbos, atsakovas ieškovei ir vaikams buvo nelojalus. Remdamasi nurodytų aplinkybių visuma ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidė visas kaip sutuoktinio pareigas, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Šalių vaikai yra emociškai stipriai prisirišę prie savo motinos ir vengia pasilikti, prisibijo tėvo. Motina tinkamai pasirūpina vaikais tiek finansiškai, užtikrina jiems saugią aplinką. Vaikai pagal savo amžių (13 ir 11 metų) geba išreikšti savo nuomonę ir yra pareiškę, kad nori likti gyventi su motina. Ieškovė yra dirbanti ir gebanti savimi ir vaikais pasirūpinti moteris, tvarkinga ir atsakinga mama. Jų gyvenimo sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. Įvertinus atsakovo gyvenimo būdą ir jo anksčiau nurodytą netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Vaikai bijo tėvo, jų atžvilgiu tėvas demonstruoja nuogą kūną, kas sukelia vaikams diskomfortą, tiek vaikai, tiek ieškovė pagrįstai bijo palikti atsakovą su vaikais nakvynei, įvertinus vaikų amžių (pastarieji jau geba išreikšti savo nuomonę ir norus), prašoma nustatyti jos pasiūlytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Maksimalus bendravimas su vaikais, kurio prašo atsakovas šiai dienai neturint ryšio su vaikais ir esant vaikų išreikštai nuomonei, kad tėvo iš vis nenori matyti, yra negalimas. Vaikų nuomonė yra suformuota objektyvių aplinkybių - netinkamu tėvo elgesiu, nuogybių demonstravimu, psichologiniu spaudimu ir pan. Vaikai ieškovei yra aiškiai išreiškę nuomonę, kad nenori nakvoti pas tėvą, kad tėvo bijo. Jei ateityje tėvas užmegztų ryšį su vaikais, vaikams pageidaujam, ta bendravimo tvarka galėtų būti plečiama. Esant nurodytai situacijai, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, šiai dienai kelia realią grėsmę vaikams.

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (jis dirbantis informacinių technologijų srityje, gaunantis pastovias pajamas, turintis aukštąjį išsilavinimą) bei šiuo metu įtvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymą po 306 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant tokias lėšas į asmeninę I. M. banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo dydis prašomas atsižvelgiant į nustatytą MMA dydį gaunamą atskaičius mokesčius (708,40 Eur), gaunamus vaiko pinigus (96,25 Eur). prašoma priteisti pinigų suma yra kur kas mažesnė nei kas mėnesį išleidžiama vaikų poreikiams patenkinti.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui priteistina 81 956,21 Eur kompensacija už jam priklausančią, bet I. M. atitenkančią didesnę bendro dalintino nekilnojamojo turto dalį

Šalys turi negrąžintą kredito likutį (32 666,58 Eur, neskaičiuojant palūkanų), skirtą žemės sklypo pirkimui, namo statybai pagal su AB SEB banku 2007-02-15 sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais sutarties pakeitimais). Ieškovė įsipareigotu toliau likusią kredito dalį grąžinti bankui vienasmeniškai, numatant, kad prievolė bankui lieka solidari.

Santuokos nutraukimo turtines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2023-08-10.

ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) esančius 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų, nustatyti ieškovės 1/2 dalį prievolėje pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, pagal kurią likusi neišmokėta paskolos dalis (neįskaitant palūkanų) yra 32 322,55 € iki visiško prievolės įvykdymo, prieš banką su atsakovu atsakant solidariai;

atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini), esančius 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atsakovo 1/2 dalį prievolėje pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, pagal kurią likusi neišmokėta paskolos dalis (neįskaitant palūkanų) yra 32 322,55 € iki visiško prievolės įvykdymo, prieš banką su ieškove atsakant solidariai, taip pat iš ieškovės atsakovui priteisti 52 669 € piniginę kompensaciją už jos indėlį viršijančią turto dalį bei 641 € kompensaciją atsakovo po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtų paskolos įmokų;

ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini), esančius 2446/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2446/10000 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2446/10000 dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2446/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2446/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2446/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų, nustatyti ieškovės 2446/10000 dalį prievolėje pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, pagal kurią likusi neišmokėta paskolos dalis (neįskaitant palūkanų) yra 32 322,55 € iki visiško prievolės įvykdymo, prieš banką su atsakovu atsakant solidariai;

atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini), esančius 7453/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7453/10000 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7453/10000 dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7453/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7453/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7453/10000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ieškovės 7453/10000 dalį prievolėje pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, pagal kurią likusi neišmokėta paskolos dalis (neįskaitant palūkanų) yra 32 322,55 € iki visiško prievolės įvykdymo, prieš banką su ieškove atsakant solidariai, taip pat iš ieškovės atsakovui priteisti 3 202,36 € kompensaciją už jos indėlį viršijančią turto dalį bei 313,58 € kompensaciją atsakovo po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtų paskolos įmokų;

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad visa piniginė prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, pagal kurią likusi neišmokėta paskolos dalis (neįskaitant palūkanų) yra 32 322,55 € iki visiško prievolės įvykdymo tenka atsakovui, prieš banką su ieškove atsakant solidariai;

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų, taip pat 28 011,22 € piniginę kompensaciją iš atsakovo, nustatant, kad šią sumą atsakovas privalo išmokėti ieškovei per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taigi būtent ieškovė buvo šeimos ryšių nutraukimo iniciatorė, nuolat psichologiškai terorizavo atsakovą, nuteikinėjo prieš atsakovą vaikus prie jų sakydama – „jei būtum tikras vyras, tai viską paliktum ir išeitum“. Galų gale atsakovas, vengdamas ieškovės nuolat kuriamų konfliktinių situacijų, buvo priverstas tai padaryti – 2023 08 10 išsikėlė į nuomojamą būstą.

Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl, jo neišsprendus nustatant bendravimo su vaikais tvarką, tikėtina, kad šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu. Toks teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nėra nustatyti konkretūs įpareigojimai šalims. ieškovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje neaptartas atsakovo bendravimas su vaikais per atsakovo gimtadienį, vaikų atostogų metu. Todėl atsakovas teikia savo parengtą bendravimo tvarką, kuri aukščiau nurodytų trūkumų neturi.

Ieškovė, viena naudojasi šeimos būstu, kai atsakovas buvo priverstas išsikraustyti ir patirti nuomos išlaidų. Tokia situacija yra nesąžininga ir, nors laikinai, tačiau iškreipia šalių turtinės padėties proporciją. Visas šeimos užgyventas turtas liko valdomas ieškovės, atsakovas pasiėmė tik vieną kėdę ir automobilį, kuris būtinas kasdien važinėti į darbą Vilniuje. Jeigu tokiomis aplinkybėmis ieškovė reikalauja išlaikymo įsiskolinimo, tada atsakovas gali reikalauti iš ieškovės patirtų nuostolių dėl būsto nuomos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nenurodė, ar teikė išlaikymą už atsakovą.

Visiškai akivaizdu, kad jeigu ieškovės finansinė padėtis neleidžia jai įvykdyti jos pageidaujamo teismo sprendimo per 5 metus, juo labiau ji negalės to padaryti per 2 metus, kuomet minimalios jos vieno mėnesio išlaidos sudarytų 4 821,99 € per mėnesį, net neatsižvelgiant į minėtą nekilnojamojo turto vertės padidėjimą.

Tokiomis aplinkybėmis tegalimas nekilnojamojo turto padalijimas natūra, t. y. nustatant kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias idealiąsias nekilnojamojo turto dalis.

Ieškovė ieškinyje į bendro turto masę neįtraukė name esančių kilnojamųjų daiktų, kaip antai, kieto kuro krosnelės (1 200 €), svetainės minkštų baldų komplektų (2 vnt. 2 300 € vertės), virtuvės spintelės, stalo su kėdėmis (1 000 €), medinės spintelės, komodos (120 €), šaldiklių, šaldytuvų (3 vnt. 600 €), skalbyklės (200 €), indų komplektų, stalo įrankių (1 000 €), kompiuterių (3 vnt. 300 €), kilimų, šviestuvų, užuolaidų ir kt. Taip pat nutylėjo apie namų valdoje naudojamus motobloką su padargais (1 200 €): vejos traktoriukus (2 vnt. 2 300 €), 30 kub. m malkų atsargas, avilius, medsukį (10 vnt. 1 500 €). Šių daiktų bendra vertė žymiai viršija ieškovės nurodytų abiejų automobilių vertę.

Padalijus šalių nekilnojamąjį turtą natūra, nereiktų dalyti name ir namų valdoje naudojamų kilnojamųjų daiktų, nes jie bus naudojamo abiejų šalių. Būsto plotas apie 250 kv. m., namuose yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė, 5 kambariai, 2 vonios kambariai. Atitinkamai, bus geriau užtikrinta vaikų teisė bendrauti su tėvu, taip abiem šalims užtikrinant vaikų teisę į būstą.

Ieškovė ieškinyje nutylėjo, kad šalių nekilnojamasis turtas (namų valda) (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jo apmokėjimui panaudojus 106 000 € atsakovo asmeninių lėšų, gautų pardavus atsakovui iki santuokos sudarymo įgytą turtą – namų valdą (duomenys neskelbtini).

Atsakovas žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo 1999-07-14, 1999-07-28 atsakovas sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, 1999 09 10 gautas statybos leidimas.

2006 metų kadastro bylos duomenys patvirtina, kad dar 1999 m. rugpjūčio mėnesį buvo pastatyti pamatai. 2000-07-28 gyvenamasis namas buvo įkeistas hipoteka bankui, lakšte nurodyta, kad įkeičiamas turtas gyvenamasis namas (nebaigtas statyti, baigtumas 63 proc.). Šie duomenys buvo nustatyti 2000-06-28 kadastro bylos pagrindu, kur nurodyta ir stogo konstrukcija bei danga ir palėpės patalpos. Namas buvo įkeistas tam, kad atsakovas gautų paskolą namo įrengimui – 2000-07-26 atsakovas sudarė 10 350 JAV dolerių kredito sutartį gyvenamojo būsto remontui (apdailai). Taigi dar prieš 5 metus iki santuokos sudarymo atsakovas buvo pastatęs namą ir ėmėsi jį įrenginėti. 2002 metais atsakovas jau name gyveno, ką patvirtina elektros energijos sąskaitos. Nuo 2004-10-28 atsakovas pastatytame ir jau įrengtame gyvenamajame name deklaravo savo gyvenamąją vietą, kad namas buvo visiškai įrengtas patvirtina, 2004-10-18 fotonuotraukos.

2007-02-19 atsakovas jau santuokos metu sudarė žemės sklypo su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, šis turtas priklauso šalims ir šiuo metu. Šio turto pirkimui buvo panaudota 2007-02-15 ieškovės vardu įforminta banko paskola.

2015-09-13 atsakovas sudarė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusių ir iki santuokos sudarymo įgytų žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją sutartį, o 2015-10-14 buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią turtas buvo parduotas už 106 000 Eur.

Iš šios sumos 79 000 Eur, buvo panaudoti 2007-02-15 kredito sutarčiai, iš kurios buvo pirktas šiuo metu šalims priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) kaime, dengti, o 27 000 Eur buvo panaudoti namo įrengimo, pagerinimo darbams (elektros tinklų vedžiojimas, tinkavimas, dažymas, šilumos siurblio pirkimas ir įrengimas, komunikacijų lauke įrengimas). Tai patvirtina 2007-02-15 kredito sutarties 2015-10-02 pakeitimo Nr. 6 9.3 punktas, ir 2015-10-14 turto atsakovo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas, kuriame nurodyta, jog 1 000 Eur pardavėjai gavo sudarant preliminarų susitarimą, 14 900 Eur prieš sutarties sudarymą pervesti į I. M. nurodytą banko sąskaitą, 79 000 Eur bus pervesti į AB SEB banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant kad tai I. M. prievolių kylančių iš 2007 02 15 kredito sutarties įsipareigojimų mažinimui, 11 100 Eur bus pervesti į I. M. nurodytą sąskaitą gavus kreditą iš Swedbank, įvykdžius visas 2015-09-30 kredito sutarties sąlygas.

2023-09-04 banko pažymoje nurodyta, kad atsakovas pagal 2000-07-26 kredito sutartį laikotarpiu nuo 2000-07-26 iki 2005-09-30: sumokėjo 2 249,53 JAV dolerių ir 12 202,05 Lt kredito ir 2 002,68 JAV dolerių ir 1 818,02 Lt palūkanų. 2000-07-26 kredito sutarties 2003-07-29 pakeitime Nr. 1 fiksuota, kad atsakovo likusi į litus konvertuota skola sudaro 24 486,91 Lt. Taigi iš pastarosios sumos atsakovas iki santuokos sudarymo sumokėjo dar 12 202,05 Lt paskolos, t. y. atsakovas į santuoką „atsinešė“ 24 486,91-12 202,05=12 284,86 Lt, arba 3 557,94 Eur asmeninės skolos.

Taigi atsakovo indėlis asmeninėmis lėšomis į bendrą turtą sudaro 106 000-3557,94=102 442,06 Eur.

Teigdama, kad jos prieš 6 metus iki santuokos sudarymo skolintos lėšos jai nebuvo grąžintos, ieškovė šioje byloje turėtų reikšti atitinkamą reikalavimą šias lėšas priteisti. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pati ieškovė tai suvokia, kadangi savo 2023 08 29 rašte, nurodė: „Pagal turimus duomenis, I. M. panaudojo kur kas didesnę dalį savo asmeninių lėšų pardavus butą, tačiau siekiant santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, ji šioje stadijoje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su kompensacijos išmokėjimu dėl asmeninių lėšų panaudojimo.“ 2023-09-08 rašte ieškovė vėl nurodė: „Priešingai, teikiami rašytiniai dokumentai nuosekliai pagrindžia, kad I. M. finansiškai didesne dalimi prisidėjo prie turto įsigijimo, panaudojo didesnę dalį asmeninių lėšų. Maža to, ji šioje stadijoje dar nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos jai išmokėjimo.“ Nepaisant to, šioje byloje ieškovė tokių duomenų nepateikė, žadėtų reikalavimų nereiškia.

Ieškovė teigia, kad namui (duomenys neskelbtini) 2007-02-13 buvo išduotas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, patvirtina, jog nuosavybės teisė į namą įgyta santuokoje bendrai. Tokie samprotavimai prieštarauja kasacinio teismo praktikai pagal kurią, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Kadangi viso santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 200 579 Eur, t. y. 193 683 Eur vertės nekilnojamasis turtas, 4 000 Eur bendros vertės du automobiliai, 2 896 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, iš jo atėmus 102 442 Eur atsakovo indėlį asmeninėmis lėšomis, gauname 98 137 Eur bendromis lėšomis įgyto turto. Tokiu būdu iš viso ieškovei turi tekti 49 068,50 Eur vertės turto, o atsakovui 151 510,50 Eur (49 068,50+102 442). Tai sudaro atitinkamai 24,46 proc. ieškovei ir 75,54 proc. atsakovui.

Taigi padalijus nekilnojamąjį turtą ir automobilius lygiomis dalimis bei ieškovei priteisus akcijas, ieškovei tektų 101 737,50 Eur turto (96 841,50+2000+2 896), o atsakovui – 98 841,50 Eur (96 841,50+2000), taigi ieškovė privalėtų kompensuoti jos indėlį viršijančią dalį, t. y. 52 669 Eur (101 737,50-49 068,50), taip pat atsakovui kompensuoti pusę iš atsakovo po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtų paskolos įmokų, kas sudarytų 641 Eur. Be to, atsakovė neturi realios galimybės sumokėti tokią kompensaciją per dvejus metus, jau nekalbant apie tokios galimybės užtikrinimą. Taip pat šalims lygiomis dalimis tektų ir pagal kredito sutartį jų prievolė bankui, kuri sudaro 32 322,55 Eur.

Ieškovė meluoja 2023-12-04 atsiliepime teigdama, kad paskolą bakui visą laiką mokėjo I. M.. Tai paneigia atsakovo bankinių operacijų pažyma, kuri be skolos bankui dengimo patvirtina, kad atsakovas reguliariai ieškovei pervedinėjo lėšas, 2008-2023 metais pervedė iš viso 32 000 Eur. Be to, būtent atsakovas dengia banko paskolą ir po gyvenimo skyrium pradžios. Taigi ieškovė nutraukiant santuoką privalės atsakovui kompensuoti ir ieškovei tenkančių įmokų dalį, kurią už ją sumokės atsakovas.

Tuo tarpu visą nekilnojamąjį turtą priteisus atsakovui, jis galėtų per dvejus metus išmokėti kompensaciją ieškovei. Kompensacijos suma sudarytų 28 011,22 Eur, t. y. iš ieškovei turinčios tekti turto dalies 49 068,50 Eur atėmus 2 000 Eur jai tenkančio automobilio vertę, 2 896 Eur jai tenkančių akcijų vertę, jai tenkančią 16 161,28 Eur dalį likusių įsipareigojimų bankui, kurią prisiimtų atsakovas.

Atsakovas neprieštarauja turto padalijimui natūra, nekilnojamąjį turtą ir piniginę prievolę bankui padalijant aukščiau nustatytomis proporcijomis, t. y. ieškovei 24,46 proc., o atsakovui 75,54 proc.

Tokiu atveju ieškovei iš viso teks 52 270,86 Eur turto: 24,46 proc. t. y. 47 374,86 Eur vertės nekilnojamojo turto, 2 000 Eur vertės automobilis, 2 896 Eur vertės akcijos. Taip pat ieškovei tektų 24,46 proc., t. y. 7 906,10 Eur skolos bankui, taip pat ieškovė privalėtų atsakovui kompensuoti tokią pat dalį iš atsakovo po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtų paskolos įmokų, kas sudarytų 313,58 Eur, taip pat kompensuoti atsakovui jos indėlį į bendrą turtą (49 068,50 Eur) viršijančią dalį, t. y. 3 202,36 Eur (52 270,86-49 068,50). Atsakovui tokiu atveju tektų 151 491,13 Eur vertės turto: 75,53 proc., t. y. 146 288,77 Eur nekilnojamojo turto, 2 000 Eur vertės automobilis, 3 202,36 Eur ieškovės išmokama kompensacija, taip pat tektų 75,54 proc., t. y. 24 416,45 Eur skolos bankui.

Atsakovas priešieškiniu siūlo ieškovei kelias alternatyvas dėl turto padalijimo.

Taip pat atsakovas prašo taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalį, t. y. dalyti bendrai įgytą turtą iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2023-08-10, kadangi ieškovė būtent su gyvenimo skyrium pradžia sieja atsakovo išlaikymo prievolės netinkamą vykdymą, o atsakovas, savo ruožtu, pasilieka sau teisę pareikšti ieškovei reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo (būsto nuomos išlaidų), kuriuos jis patiria dėl ieškovės kaltės negalėdamas gyventi savo nuosavybėje (duomenys neskelbtini). Su šia gyvenamąja vieta atsakovą sieja glaudus emocinis ryšys, jis įdėjo daug darbo į komfortiškos gyvenimo aplinkos sukūrimą ir palaikymą. Laikinai išeiti, kol teisme išsispręs ginčas, atsakovas buvo priverstas dėl ieškovės keliamų konfliktų, siekdamas nuo tokių situacijų sukeliamų neigiamų emocijų apsaugoti vaikus. Atsakovas neketina atsisakyti jam priklausančios turto dalies ir savo teisės ją naudoti pagal paskirtį, todėl po santuokos nutraukimo ketina grįžti į jam priklausančią nuosavybę (ar jos dalį) gyventi, kur jam artima tiek namų erdvė, tiek aplinka (gamta, tvenkinys). Tuo tarpu ieškovė neketina gyventi nekilnojamajame turte, nors prašo šį jai priteisti, ieškovė iki šios bylos iškėlimo savo raštuose nuolat siūlė turtą parduoti, be to, taip pat siūlė nekilnojamąjį turtą pasilikti atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Šalys tiesiog nesutarė dėl šalių indėlio į bendrą turtą ir, atitinkamai, kompensacijos dydžio.

Taigi tokiomis aplinkybėmis priteisti nekilnojamąjį turtą ieškovei nėra pagrindo. Jos reikalavimas išdėstyti kompensacijos išmokėjimą 5 metams netgi negali būti tenkinamas, kadangi tokio termino nenumato įstatymas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad nurodyta, kad palaiko ieškovės prašymą, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Skyrius mano, kad nepilnamečiams vaikams M. M. M. ir G. T. M. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui ieškovės prašoma priteisti suma kas mėnesį kiekvienam vaikui neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Atsakovo prašomas priteisti išlaikymo suma, nurodyta priešieškinyje, kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur galimai neatitinka geriausių vaikų interesų ir gali būti nepakankama jų poreikiams tenkinti. Skyrius neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje. Ginant nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, Skyrius neprieštarauja tiek dėl ieškovės tiek dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas

Dėl šalių santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šv. Onos bažnyčioje, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalys patvirtino, jog kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys pasinaudojo šia teise ir prašė teismo sprendime nenurodyti faktų patvirtinančių sutuoktinių kaltę.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, duodančių pagrindą preziumuoti vieno sutuoktinio kaltę, šioje byloje nenustatyta.

Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, kai nenustatyta sutuoktinio kaltę preziumuojančių aplinkybių, teisiškai nėra reikšminga kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė. Nagrinėjamu atveju šalys dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą. Tačiau iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad abu sutuoktiniai abipusiais priekaištais, kaltinimais vienas kitam, konfliktais matant vaikams demonstravo nelojalumą ir nepagarbą vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti. Todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuokos apskaitos įrašas naikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – M., o atsakovui - pavardė M. (CK 3.69 str.).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys santuokos metu susilaukė vaikų, kurie santuokos nutraukimo dienai yra nepilnamečiai - M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini). Šalių vaikai gyvena su motina, kuri jais rūpinasi tinkamai. Duomenų, kad ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas pažeistų vaikų teises, nėra. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, Įvertinus šias aplinkybes, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Dėl bendravimo tvarkos

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.,

Nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, turi būti nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Teismo vertinimu, esant blogiems vaikų santykiams su atsakovu, nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką numatant vaikų nakvynes tėvo namuose, nepertraukiamą bendravimą vaikų atostogų metu, gali būti pažeisti vaikų interesai. Vaikai būtų priversti nakvoti atsakovo namuose nors to ir nenorėtų, o tai traumuotų vaikus. Iš Vaito teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiktų vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad tiek G. T. M., tiek M. M. M. nurodė, kad visai nenori bendrauti su tėvu, su juo susitikti ir juo labiau pas jį nakvoti. To priežastimi vaikai nurodė tėvo netinkamą elgesį (melavimą, grubų elgesį). Tam, kad būtų įgyvendinta atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka iš pradžių reikia atkurti tėvo ir vaikų gerus santykius, sustiprinti vaikų pasitikėjimą tėvu. Pasiekti tokio rezultato turi siekti abu tėvai.

Atsižvelgiant į esamą situaciją nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikaisi tvarka tėvams ir vaikams turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Be to motinai, su kuria lieka gyventi vaikai, trukdant tėvui bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą tvarką, teismo sprendimas turi būti įmanomas vykdyti CPK nustatyta priverstine sprendimų vykdymo tvarka. Todėl šalių vaikų bendravimo su tėvu tvarka nustatoma pašalinant ieškovės iškeltą sąlygą, „jeigu vaikai neprieštarauja“.

Teismas pažymi, jog abi šalys turi tiek bendradarbiavimo, tiek kooperavimosi pareigas, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo į teismą dėl šios tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

LR CK 3.192 str. 2 d. reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Šalių vaikai M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečiai ir jiems reikalingas išlaikymas. Tiek ieškovė tiek atsakovas yra dirbantys, gaunantys pakankamas pajamas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nors ieškovė ir pateikia vaikų poreikių lentelę, tačiau prašydama išlaikymo, kuris siejamas su minimalia mėnesine alga, vaikų poreikių ieškovė neprivalo įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Nors ieškovas nesutiko su ieškovės nurodoma vaikų poreikiams reikalinga suma, teigė, kad santuokos metu tokių išlaidų vaikų poreikiams nepatirdavo. Pripažino, kad keičiantis vaikų poreikiams, jiems augant jų poreikiai didės. Tačiau šiuo metu, atsakovo nuomone, pakankamas išlaikymas vaikams būtų po 250 Eur. Teismas nesutinka su atsakovo nuomone, nes iš pateiktos ieškovės vaikų poreikių lentelės matyti, kad tokiems poreikiams kaip maistas, išlaidos sveikatos priežiūrai, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, žaidimams ir pramogoms ir t.t. reikalingas žymiai didesnis išlaikymas nei siūlo atsakovas. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 708,4 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės prašoma išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra mažesnė negu pusė minimalios mėnesio algos, todėl teigti, kad reikalaujama suma yra nepagrįsta ar viršija vaikų poreikius, nėra pagrindo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikams išlaikymą, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, nurodė, kad jo darbo užmokestis yra 1800-1900 Eur per mėnesį; duomenų, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėtų dirbti ir uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija šalyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, abu tėvai yra pajėgūs teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir vaikų išlaikymui priteisiama po 306 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023-10-05) iki vaikų pilnametystės

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė prašo priteisti po 174 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už 2023 m. rugsėjo mėnesį ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsakovas nurodytą mėnesį vaikams išlaikymą teikė nepakankamą, pervedė tik 200 Eur, tai patvirtina 2023-09-19 SEB banko mokėjimo nurodymas, motyvuodamas tuo, kad palikęs šeimos namus pats turėjo papildomų išlaidų. Taip pat argumentavo tuo, kad vaikai liko gyventi šeimos būste. Ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma siejama su 2023 m. buvusia minimalia mėnesine alga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad neteikė pakankamo išlaikymo vaikams nurodytą mėnesį, ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Abi šalys nurodė, kad faktiškai santuokinio gyvenimo nebeveda nuo tada, kai atsakovas išsikraustė iš namų, t. y. 2023-08-10. Atsakovo prašymui nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2023-08-10 ieškovė neprieštaravo. Tačiau teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinti šį atsakovo prašymą nėra teisinio pagrindo.

Šalys santuokoje įgijo šį bendrą dalintiną turtą: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 52400 Eur vertės; gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 127000 Eur vertės; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3500 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 5900 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 603 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 4280 Eur vertės; automobilį TOYOTA RAV4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės; automobilį Subaru Forester, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės;UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra nominali vertė 2896 Eur.

Bendra turto vertė -200579 Eur. Dėl turto vertės ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė nepagrįstai į bendrą turtą neįtraukė kilnojamųjų daiktų tokių kaip kieto kuro krosnelės, baldų, šaldiklių ir šaldytuvų, skalbyklės, indų, kitų namų apyvokos daiktų, malkų atsargų, avilių, medsukio. Iš viso nurodė daiktų, kurių bendra vertė 11720 Eur, tačiau pats šių daiktų į dalintino turto balansą taip pat neįtraukė, neprašė jų padalinti ir tai patvirtino teismo posėdyje. Jų neprašė padalinti ir ieškovė nurodydama, kad daiktai yra nusidėvėję, atsakovo nurodytos daiktų vertės neatitinka jų realios vertės. Todėl teismas, laikydamasis šalių civilinių teisių dispozityviškumo principo, kilnojamųjų daiktų padalinimo klausimo nesprendžia.

Šalys turi skolą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-02-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grąžinimo terminas nepasibaigęs. Šalys pripažino ir tai patvirtina 2007-02-15 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2 p., kad paskola pagal šią sutartį buvo gauta žemės sklypo pirkimui ir namo statybai. Paskolos suma 400000 Lt (92421,44 Eur), paskola suteikta iki 2047-02-14. Iš 2012-10-12 susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo Nr.3 matyti, kas prievolės pagal 2007-02-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui kreditoriui yra įkeista žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) (susitarimo 7.2 p).

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad negrąžinta skolos suma yra 32602,08 Eur.

CK 118 str. 2 d. nustato, kad jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, ar šios prievolės yra ginčijamos, sutuoktinių dalytino turto suma yra mažinama šių skolų suma. Esant šalių bendrai prievolei, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, dalintino turto suma mažinama 32602,08 Eur suma. Dalytino šalių bendro turto vertė sudaro 167976,92 Eur.

Ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis. Atsakovas prašo turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo dėl asmeninių lėšų -102442,06 Eur panaudojimo bendro nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui.

CK 3.117 str. 1 d. nustato sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais ( CK 3.117 str.2 d.). CK 3.123 str. nustato sąlygas, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas ne lygiomis dalimis. Sutuoktinio asmeninio turto panaudojimas bendro turto įgijimui ir gerinimui, kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenumatytas. Nors įstatyme pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui įsigyti nėra tinkamas kriterijus nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kadangi įstatymas numato asmeninių lėšų kompensavimą iš bendro turto. Šio kompensavimo bendru turtu įstatymas nedraudžia ir sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas dalijant turtą realiai gautų daugiau bendro turto negu priklausytų pagal nustatytas bendro turto dalis, tačiau kompensacija iš bendro turto nelaikytina nukrypimu nuo bendro turto lygių dalių principo.

Taigi, nesant pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo šalių bendras turtas dalinamas lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po 83988,46 Eur vertės turtą.

CPK 178 str. nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Todėl atsakovas, teigdamas, kad bendro turto įgijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos turi įrodyti ne tik tokių lėšų panaudojimo faktą, bet ir sumą. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai bei įrengimui buvo panaudotos 106000 Eur jo asmeninės lėšos, gautos pardavus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau iš 2015-10-14 pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad už atsakovo nurodytą sumą buvo parduoti asmeninės nuosavybės teise R. M. priklausantis žemės sklypas ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. M. ir I. M. priklausantis gyvenamasis namas. Nei šių objektų vertės, nei pardavimo kainos atskirai sutartyje nenurodytos. Sutartyje nurodyta tik bendra sutarties suma – 106000 Eur - kurią, įvertinus nurodytas sutarties sąlygas, laikyti tik atsakovo asmeninėmis lėšomis nėra pagrindo.

Teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių turto padalinimo sprendžia tik dėl santuokos pabaigoje esančio turto. Todėl ieškovės teiginiai apie jos asmeninį indėlį, darantį atsakovo turtą, turėtą (duomenys neskelbtini) kaime, bendrąja sutuoktinių nuosavybe, vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi ir teismas apie šio turto nuosavybę sprendžia tik iš jo pardavimo sutarties. Sutartyje nurodyta parduodamo žemės sklypo priklausymas atsakovui asmeninės nuosavybės teise duoda pagrindą teigti, kad kito turto įsigijimui galėjo būti panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, gautos už parduotą žemės sklypą, tačiau atsakovui neįrodžius žemės sklypo vertės ar pardavimo kainos, nėra galimybės spręsti kokia jo asmeninių lėšų suma buvo panaudota bendro turto įsigijimui. Atsakovui neįrodžius asmeninių lėšų sumos, panaudotos bendram turtui įsigyti, jo reikalavimas bendrą turtą dalinti atsižvelgiant į jo asmeninį indėlį į bendrą turtą atmetamas kaip neįrodytas.

CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas padalijamas natūra, o jei turto padalinti natūra negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo turto dalį pinigais.

Šalys nurodė, kad jų santykiai yra ypač konfliktiški dėl ko gyvenimas viename būste yra negalimas. Dėl nuolatinių konfliktų šeimoje atsakovas išsikėlė iš šeimos namų ir gyvena atskirai. Todėl turto padalinimas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę modifikuojant į bendrąja dalinę nuosavybę vertinamas kaip neatitinkantis šalių interesų ir paliekantis erdvę tolimesniems konfliktams.

Šalys nurodė, kad nors dalintiną turtą sudaro keli žemės sklypai, jie visi sudaro vieną funkcinę teritoriją - namų valdą. Nei viena iš šalių neteigė kad žemės sklypų padalinimas natūra yra galimas, būtų racionalus ir atitiktų šalių ir jų vaikų interesus. Abi šalys sodybą, sudarytą iš kelių žemės sklypų vertina kaip vieningą neskaidytiną turto objektą, todėl teismas neturi pagrindo šį turtą vertinti kitaip, negu jį vertina pašios šalys, ir ji padalinti vadovaujantis formaliais kriterijais. Todėl teismas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, sprendžia kaip dėl vieningo turto komplekso.

Abi šalys prašo šį turtą priteisti natūra joms, o kitai šaliai – kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį. Abi šalys teigia, kad yra pajėgios sumokėti kitai šaliai kompensaciją. Duomenų, kad šio turto priteisimas natūra bet kuriam iš sutuoktinių iš esmės pažeistų jo ar kito sutuoktinio teises, byloje nėra. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė yra nepajėgi jam išmokėti kompensaciją, šie jo teiginiai grindžiami deklaratyviais skaičiavimais. Todėl sprendžiant dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime priteisimo teismas atsižvelgia į tai, kad sodyboje šiuo metu gyvena ieškovė su vaikais, vaikams tai yra jų namai, susieti su jų kasdiene aplinka, mokymosi ir laisvalaikio rėžimu. Kitos gyvenamosios vietos ieškovė neturi, todėl sodybą natūra priteisus atsakovui, ieškovė, su kuria gyventi paliekami vaikai, turėtų ieškoti kito būsto ir toks gyvenamosios vietos neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti vaikus. Taigi, sodyba (duomenys neskelbtini) kaime natūra priteisiama ieškovei.

Dalinant transporto priemones abi šalys prašo jiems priteisti tas transporto priemones, kuriomis jie faktiškai naudojasi: ieškovei - automobilį TOYOTA RAV4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – automobilį Subaru Forester, valst. nr. (duomenys neskelbtini).

Abi šalys UAB „(duomenys neskelbtini)“, 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų prašė priteisti ieškovei.

Tarp šalių nesant ginčo dėl automobilių ir akcijų padalinimo, šie šalių prašymai tenkinami. Tokiu būdu ieškovei natūra priteisiamas 198579 Eur vertės turtas. Įvertinus tai, kad jai atitenka turtas, kurio įsigijimui paimtos paskolos mokėjimo terminas nepasibaigęs, jai priteisto turto vertė mažinama likusios mokėti skolos suma 32602,08 Eur ir sudaro 165976,92 Eur. Atsakovui natūra priteisiamas automobilis 2000 Eur vertės.

Ieškovei natūra priteisus didesnės vertės turtą negu jai tenkanti turto dalis, iš jos atsakovui priteisiama 81988,46 Eur kompensacija pinigais (CK 3.127 str.3 d.).

Ieškovė prašo nustatyti 5 metų kompensacijos atsakovui išmokėjimo terminą. Įvertinus tai, kad ieškovei natūra priteisiamas beveik visas bendras dalintinas šalių turtas, atsakovas nurodė, kad gyvena nuomojamame būste, kompensacijos atsakovui mokėjimas 5 metus ne tik iš esmės pažeistų jo teisę gauti jam priklausančią bendro turto dalį, bet ir sudarytų situaciją kai jis neturėtų nei turto natūra, nei pinigų savo poreikiams tenkinti. Atsakovas sutiko su 2 metų kompensacijos sumokėjimo terminu, todėl teismas į tai atsižvelgia ir nustato ieškovei 2 metų terminą kompensacijai sumokėti.

Ieškovei natūra priteisus turtą, kurio įsigijimui paimtos paskolos terminas dar nepasibaigęs, ir šios skolos suma sumažinta turto vertė, gražinti skolą bankui įpareigojama ieškovė, šalims liekant solidariai atsakingoms kreditoriui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė šioje byloje patyrė 1702 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui ir 2550 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas šioje byloje patyrė 1593 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Šalių santuokos apskaitos įrašą panaikinus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 109 Eur žyminis mokestis šalių sumokėtas už reikalavimus šį įrašą panaikinti dėl kito sutuoktinio kaltės, šalims iš vienai kitos nepriteisiamos.

Kiti ieškinio reikalavimai, už kuriuos sumokėtas žyminis mokestis iš esmės patenkinti: reikalavimas dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo patenkintas su nežymiais patikslinimais, o ieškovei priteista turto vertė tik 32,25 Eur mažesnė negu ji prašė. Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus ir netenkinus priešieškinio reikalavimų, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, - žyminis mokestis už patenkinus reikalavimus ir visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iš viso 47143 Eur- priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 178 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Onos Bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos įrašo panaikinimo I. M. palikti santuokinę pavardę - M., R. M. – jo pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. M..

Priteisti iš R. M. vaikų M. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 306 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2023-10-05- iki vaikų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. M. M. a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už 2023 metų rugsėjo mėnesį po 174 Eur kiekvienam ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-10-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vaikams skirto išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant I. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais M. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. T. M., a.k. (duomenys neskelbtini):

1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį – porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis, paimdamas vaikus šeštadienį nuo 10:00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 18:00 val. į jų gyvenamąją vietą, paimdamas vaikus sekmadienį nuo 10:00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. Tėvas turi teisę Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d.) lyginiais metais švęsti su vaikais, o nelyginiais vaikai švenčia su Motina, nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, kai šventės sutampa su kito iš Tėvų bendravimo savaitgaliu ar savaitės diena.Tais metais, kai vaikai Šv. Kalėdas švenčia su Tėvu, Tėvas vaikus paima gruodžio 25 dieną nuo 10:00 val. ir tą pačią dieną iki 18:00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą, Tėvas vaikus paima gruodžio 26 dieną nuo 10:00 val. ir tą pačią dieną iki 18:00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3. Tėvas turi teisę Šv. Velykas (sekmadienis) lyginiais metais švęsti su vaikais, o nelyginiais metais vaikai švenčia su Motina, nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, kai šventės sutampa su kito iš Tėvų bendravimo savaitgaliu. Tais metais, kai vaikai Šv. Velykas švenčia su Tėvu, Tėvas vaikus paima pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10:00 val. ir tą pačią dieną iki 18:00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

4. Tėvas turi teisę švęsti vaikų neporinius gimtadienius tą pačią dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant jį tą pačią dieną iki 18:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, Tėvas turi teisę švęsti vaiko neporinius gimtadienius tik laisvu nuo ugdymų užsiėmimų metu.

5. Esant Tėvų susitarimui ir vaikų išreikštam norui, Tėvas gali su vaikais bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaikais tvarka.

6. Visi tarp Tėvų iškilę nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, bendravimo su jais, rūpinimosi jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, turi būti sprendžiami geranoriškai Šalių tarpusavio susitarimu. Neišsprendus iškilusių nesutarimų, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrą santuokoje įgytą 167976,925 Eur vertės turtą padalinti lygiomis dalimis:

I. M. priteisti 83988,46 Eur vertės turtą;

R. M. priteisti 83988,46 Eur vertės turtą.

žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 52 400 Eur vertės;

gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 127 000 Eur vertės;

ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3500 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 5900 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 603 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 4280 Eur vertės;

automobilį TOYOTA RAV4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų 2896 Eur vertės.

R. M. natūra priteisti automobilį Subaru Forester, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas J(duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės

Priteisti R. M. ir I. M. 81988,46 Eur kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Nustatyti I. M. dvejų metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos 81988,46 Eur kompensacijai sumokėti.

Nustatyti I. M. pareigą vienasmeniškai vykdyti prievoles pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, prievolei bankui liekant solidariai su R. M..

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priešieškinio netenkinti.

Laikinąsias apsaugos priemones – laikinąjį išlaikymą vaikams – taikytas 2023-10-25 nutartimi palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Į priteistą išlaikymą vaikams, įskaityti išlaikymą, R. M. sumokėtą pagal 2023-10-25 nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo.

Priteisti I. M. iš R. M. 4143 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.