Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.4.1.; 1.2.14.4.2.

2025 m. rugpjūčio 28 d.

kaltinamiesiems V. K. (V. K.) ir V. L. (V. L.) bei jų gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

nukentėjusiajam V. Š. (V. Š.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadckiui (Jan Zavadcki),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (įkūręs MB „V. S.“, taip pat vykdantis individualią veiklą), gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 11 kartų teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį, 178 straipsnio l dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio l dalį, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams; vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi V. L. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant registruotis bausmę vykdančioje institucijoje keturis kartus per mėnesį. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi pasiųstas į pataisos namus atlikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį;

6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 3 dienoms;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – subendrinta laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 284 straipsnį, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (iš viso 7 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be pažeidimų joje registruotis.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB „V. S.“ vairuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis Vilniaur r. sav., (duomenys neskelbtini), 15 kartų teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 43 straipsniu, pridėta neatlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, neatlikta bausmė sumažinta 1/6, t. y. 4 mėnesiais 17 dienų, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 13 dienų;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, pridėta neatlikta bausmė pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL bauda;

5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d nuosprendžiu paskirtos 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams;

9) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 6 mėnesiams pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi subendrinta bausme ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams (2020 m. rugpjūčio 13 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai 1 metams su intensyvia priežiūra);

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta nurodytu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų;

14) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams 9 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nurodyta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausme ir V. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė, taikant bausmių apėmimo būdą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 3 metams 10 mėnesių pridedant dalį neatliktos bausmės, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui;

15) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiškai pridėta prie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams 24 dienoms (2023 m. rugsėjo 19 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 26 dienų bausmės dalies)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

V. L. prievartavo turtą, o, būtent: jis 2023 m. gruodžio 15 d., apie 11.26 val., turėdamas tikslą nesant teisėto pagrindo versti nukentėjusįjį V. Š. perduoti jo (V. L.) naudai V. Š. priklausantį turtą, atėjo į automobilių servisą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo nukentėjusysis V. Š.. Žinodamas, kad nukentėjusysis užsiima automobilių prekyba ir disponuoja automobiliais, išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pridėjo jį prie nukentėjusiojo galvos ir laikė keletą sekundžių, reikalaudamas, kad pastarasis perleistų jam nuosavybės teisę į vieną iš nukentėjusiajam priklausančių parduodamų automobilių, po ko nukentėjusysis V. Š. dėl panaudotos psichinės prievartos, pasireiškusios grasinimu daiktu, panašiu į ginklą, pakluso V. L. reikalavimams ir 2023 m. gruodžio 18 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus r., Galgiuose, Mokyklos g. 59, perdavė V. L. automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 800 Eur vertės, po ko, praėjus parai, V. L. pareikalavo automobilį pakeisti kitu, dėl ko, veikiamas anksčiau panaudoto nurodyto psichinio smurto, 2023 m. gruodžio 19 d., V. Š. pakeitė automobilį į „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 800 eurų vertės, bei pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje V. L. nurodymu įrašė, kad automobilį parduoda V. L. motinai I. L.. Taip V. L., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį V. Š. prieš jo valią perduoti V. L. naudai svetimą (V. Š.) turtą.

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

V. K. prievartavo turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o, būtent: jis 2024 m. balandžio 29 d., apie 19.07 val., susitiko su nukentėjusiuoju V. Š. prie vaikų žaidimų aikštelės, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur V. K. jėga įsodino nukentėjusįjį V. Š. į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti vyrai, ir taip V. K., atimdamas nukentėjusiojo laisvę, nuvežė nukentėjusįjį į Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Kairėnų k., Kairėnų g. 46, kur panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. V. K. rankomis ir kojomis sudavė V. Š. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip 7-8 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaros kairėje juosmeninėje srityje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo pat metu reikalaudamas nukentėjusiojo V. Š. perduoti jam 20 000 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir laikinai atimdamas laisvę, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį V. Š. prieš šio valią perduoti jam didelės vertės svetimą turtą,

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

II. IŠTIRTI ĮRODYMAI

Duomenys dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino, neigė prievartavęs iš nukentėjusiojo V. Š. turtą. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2023 m. rudenį jis pardavė V. Š. „busą“-pirtį. Pats „busas“ buvo 2000 m., kažkiek įbrėžtas, vietomis parūdijęs (buvo ruošiamas techninei apžiūrai, tačiau ji iki pardavimo nebuvo atlikta); pirtis buvo geros būklės – naujas katilas, hidroizoliacija, priepirtis, apšvietimas ir kt. „Buso“- pirties kaina buvo 3 500 Eur, tačiau V. Š. jam sumokėjo tik 1 000 Eur (iš pradžių norėjo duoti 900 Eur, tačiau paprašė, kad šis sumokėtų bent 1 000 Eur), likusią dalį nurodė sumokėsiantis vėliau. Konkretus terminas nebuvo sutartas, tačiau V. Š. pažadėjo, kad atsiskaitys greitu laiku, daugmaž už poros savaičių, kai tik parduos „busą“- pirtį. Laikas ėjo, tačiau V. Š. taip ir neatsiskaitė. Iš pradžių negalvojo, kad šis elgiasi piktybiškai, tačiau vėliau pamatė, kad nukentėjusysis pradėjo išsisukinėti, aiškino, kad pirties būklė nebuvo gera, jam nepavyko jos parduoti už norimą kainą, galiausiai ėmė jo vengti, nebekėlė telefono ragelio. Bandė prašyti V. T. patarpininkauti atgaunant skolą, tačiau šis prašė dar palaukti, sakė, kad V. Š. atsiskaitys, tačiau turi parduoti automobilį. Kadangi atsiskaitymo taip ir nesulaukė, V. Š. į telefono skambučius neatsiliepė, 2023 m. gruodžio 15 d. nuvyko į servisą, galvojo ten tiesiogiai pasikalbėsiantis su nukentėjusiuoju. Žinojo, kad tuo metu šis yra servise, jam apie tai pranešė pažįstamas A. Eidamas į servisą, savigynos tikslais pasiėmė orinį šautuvą, galvojo, kad pravers, jei tektų gintis nuo V. Š.. Vėliau atsakydamas į klausimus, kaltinamasis V. L. papildė, kad į servisą važiavo ne tik norėdamas pasikalbėti su V. Š., tačiau ir paklausti V. T., kur galima įsigyti oriniam šautuvui reikalingų detalių; tą šautuvą jis kelias dienas vežiojosi automobilyje, jį buvo radęs veždamas nereikalingus daiktus iš vieno buto (žaislas buvo vaikų kambaryje). Kadangi V. T. turėjo orinių šautuvų, tiek pastarasis, tiek jo vaikai žaisdavo su jais, galvojo, kad šis jam patars dėl detalių įsigijimo. Užėjęs į servisą, pasisveikino su jame esančiais asmenimis (buvo ne tik V. Š., tačiau ir V. T., V. K., dar kažkoks klientas), tada priėjo prie V. Š.. Tiksliai neatsimena, ką jam pasakė, tačiau tuo metu pokalbio apie skolą nebuvo. Iš karto prasidėjo kažkoks apsižodžiavimas, tačiau jo turinio tikrai nebeatsimena. Matydamas, kad nėra svetimų žmonių, norėdamas pajuokauti išsitraukė pasiimtą netikrą šautuvą, pamosikavo juo nukentėjusiajam. Nei pastarasis, nei kiti į šautuvą niekaip nesureagavo (atrodo, kažkas tik nusijuokė), kadangi, anot kaltinamojo, buvo akivaizdu, kad ginklas yra netikras. Nei užtaisinėjo šautuvą, nei imitavo tą darantis; neturėjo rankose šrato (kulkos), vienu metu iš rankų iškrito plastikinė detalė (įsistato šone), kurią pakėlė nuo žemės. Viskas buvo tik juokais, žino, kad servise yra filmuojama, todėl akivaizdu, kad prieš kameras nebūtų daręs nusikaltimo. V. Š. nebuvo išsigandęs, jis pats pasiūlė išeiti į lauką ir pasikalbėti. Išėjus į lauką, nukentėjusysis pasakė „užtenka nesąmonių, tariamės normaliai“. Kaltinamojo teigimu, V. Š. žinojo, kad jis (V. L.) ieško pirkimui automobilio, kadangi apie tai jis buvo kalbėjęs su V. T., prašė pranešti, jei „atsiras koks normalesnis“. V. Š. pasiūlė jam automobilį, kuris būtų padengęs jo turimą 2 500 Eur skolą, kitą dalį būtų reikėję primokėti. Kaltinamasis parodė, kad jam toks pasiūlymas tiko. Dėl automobilio susitiko kitą dieną, jam V. Š. pasiūlė „Audi“ markės automobilį, sakė, kad mašina gera, techninė apžiūra galiojanti. Jis pats automobilio daug neapžiūrinėjo, atrodė lyg ir viskas gerai su juo (užsivedė, pravažiavo juo aikštelėje, stabdžiai veikė, durelės darinėjosi ir pan.), labai patiko mašinos spalva. Kadangi žinojo, kad V. Š. yra pardavęs techniškai netvarkingus automobilius, tokia istorija buvo atsitikusi ir su V. K., pasakė, jog pavažinės parą, pažiūrės, ar viskas gerai ir tada atsiskaitys. Jau kitą rytą paaiškėjo, kad automobilio būklė vis dėlto yra prasta, nebeatsidarinėjo durelės, neatsilenkė veidrodėliai, iškilo eilė kitų problemų. Paskambinęs V. Š. paaiškino situaciją ir šis pasiūlė atvažiuoti į aikštelę, sakė, kad už tokią pat sumą turi „VW Passat“ markės automobilį. Pas V. Š. nuvažiavo kartu su savo sugyventine, taip pat kartu vyko A. G. bei jo sutuoktinė. Nuvažiavus V. Š., kaip ir buvo minėjęs, pats pasiūlė „VW Passat“ automobilį, patikino, kad jis tikrai geros būklės. Automobilis kainavo 4 900 Eur. Užskaičius V. Š. skolą (2 500 Eur), sumokėjo šiam dar 2 400 Eur (tą turėjo matyti A. G.); pinigus davė grynais, tai buvo jo ir sugyventinės santaupos, dar 1 000 Eur paskolino jo motina. Buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis (jo motinos vardu, motina sutartį pasirašė vėliau). Šio automobilio būklė jį tenkino, neturi dėl jo pretenzijų; vėliau su šiuo automobiliu pateko į eismo įvykį, po kurio transporto priemonę pardavė. Kaltinamojo teigimu, tarp jų su V. Š. neliko pykčių, V. Š. nereiškė jam jokių pretenzijų, nebuvo priekaištavęs dėl tos situacijos su netikru šautuvu, neaišku, kodėl šis vėliau parašė pareiškimą dėl jo ir duoda tokius parodymus. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nepadarė jokio nusikaltimo ir nesukėlė jokios žalos (5 t., b. l. 78-89).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. kaltės taip pat nepripažino, parodė turėjęs mobilią pirtį, kurią pasiūlė pirkti V. Š.. Šis sutiko, pirtį jam pardavė už 3 500 Eur, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. V. Š. jam sumokėjo tik 1 000 Eur, sakė, kad atsiskaitys, kai parduos kažkokį automobilį. Pirties pardavimas vyko 2023 m. vėlų rudenį. V. Š. vengė atsiskaitymo, vis sakė, kad atiduos vėliau, taip pat žadėjo vėliau pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Su V. Š. bendravo telefonu. V. L. teigė supykęs, kad V. Š. ilgai negrąžina pinigų, pastarasis nekėlė ragelio, nors žinojo, kad šis turi pinigų. Sužinojęs, kad V. Š. yra servise, nuvažiavo į jį. Atvažiavęs pamatė, kaip kažkas įbėgo į servisą, pagalvojo, kad tai V. Š.. Su savimi paėmė orinį neveikiantį šautuvą, kuris kabėjo darbiniame „buse“, tą šautuvą rado viename iš namų, iš kurio jo įmonė vežė šiukšles. Žinojo, kad šautuvas neveikiantis, jis buvo pusiau išardytas, trūko kai kurių dalių, kas matėsi iš bendro vaizdo. Šautuvą paėmė, kadangi servise buvo V. Š. draugai; galvojo, kad jeigu V. Š. šoks prieš jį, galės nuo šio apsiginti. Užėjo į servisą, jame tuo metu buvo V. Š., Val., galimai dar serviso darbuotojas. Taip pat tuo metu ten buvo ir V. K., tačiau jis buvo atvažiavęs atskirai, savo reikalais, bendravo su Valdemaru ar tai su kitu serviso darbuotoju. Kai priėjo prie V. Š., tarp jų kilo konfliktas dėl nesumokėtų pinigų; jis ištraukė su savimi atsineštą šautuvą, konkrečių savo veiksmų su nurodytu šautuvų neatsimena, nes tuo metu buvo išgėręs raminamųjų vaistų. Nepamena, ar buvo įrėmęs šautuvą V. Š. į galvą, atsimena tik, kad nurodytą ginklą buvo patraukęs nuo savęs. Nenaudojo jokio fizinio smurto prieš V. Š.. Negali tiksliai pasakyti, ar V. K. matė konfliktą (šis stovėjo į visus atsukęs nugarą). Nenorėjo grasinti V. Š.; negali paaiškinti, kodėl ištraukė ginklą; tai buvo spontaniškas elgesys. Žino, kad servise yra įrengtos kameros, tikrai nedarytų nusikaltimų filmuojamose patalpose. V. Š. pasiūlė išeiti į lauką, jame nukentėjusysis skolos užskaitymui pasiūlė „Audi“ markės automobilį. V. L. nurodė, kad šiuo automobiliu pavažinės ir tada pasakys, ar nurodytas automobilis jam tinka. V. K. tame pokalbyje nedalyvavo. Kitą dieną V. Š. perdavė jam automobilį „Audi A4“, mėlynos spalvos, automobilis atrodė tvarkingas, važiuojantis. Tuo automobiliu nuvažiavo iki namų, tačiau kitą dieną pamatė, kad jame nustojo veikti viena pusė langų, neveikė elektronika, atidžiau apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad jis buvo pažeistas vandens. Tai, kad automobilis buvo prastos techninės būklės, matė ir V. K., taip pat A. G.. Pakalbėjus telefonu, V. Š. sutiko nurodytą automobilį pakeisti ir pasiūlė jam automobilį „VW Passat“. Mokyklos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje V. Š. laikė automobilius, apžiūrėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu kartu su juo buvo A. G. ir jo sugyventinė I. S.. Sutiko šį automobilį paimti, susitarė, kad V. Š. padengia savo skolą (2 500 Eur) ir jis šiam papildomai dar sumoka 2 400 Eur. Jie užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, joje automobilio vertė nurodyta 4 800 Eur. Sutartį pildė motinos vardu, kadangi ši sutiko už nurodytą automobilį duoti pinigų – 1 000 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartį pildė pats V. Š.. Jis (V. L.) sumokėjo pastarajam grynaisiais 2 400 Eur, tai matė jo sugyventinė ir A. G.. Jo motina pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyme nedalyvavo, sutartyje pasirašė vėliau. Nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį su motinos parašu perdavė V. Š.. Atsimena, kad automobilį VĮ „Regitra“ registravo maždaug po 10 dienų, kai užpildė SDK kodą, kurį taip pat patvirtino ir pardavėjas, t. y. V. Š.. Niekas nevertė V. Š. parduoti jam automobilį, pastarasis pats sutiko tą padaryti, kad būtų užskaityta jo skola (3 t., b. l. 75-77).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Š. (V. Š.) parodė dažnai lankydavęsis pas V. T. servise, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame servise remontuodavo automobilius, pats užsiėmė jų pardavimu, V. T. jam suteikdavo geras remonto kainas. Kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, yra juos matęs šiame servise; kaip suprato, jie buvo V. T. pažįstami arba tiesiog atvažiuodavo pas jį tvarkytis savo automobilių. Buvo girdėjęs, kad V. K. yra teistas, gal 16 kartų sėdėjęs, apie V. L. informacijos neturėjo, tik žinojo, kad jis užsiima šiukšlių išvežimu. Daugmaž 2023 m. spalio mėn. iš V. L. pirko „busą“-pirtį. Tikslios kainos nebeatsimena, jei neklysta, V. L. už tą pirtį prašė 800 Eur, dar 100 Eur nusiderėjo ir nupirko už 700 Eur. Šią visą sumą sumokėjo V. L., pilnai su juo atsiskaitė, nebuvo dėl to jokių pretenzijų. „Busas“–pirtis buvo registruotas kažkokios moters vardu, vos važiuojantis, be techninės apžiūros, tačiau veikiantis. Įdėjo skelbimą, nurodydamas, kad parduoda pirtelę (būtent pardavimo tikslu ją ir pirko), ir netrukus ją pardavė, už 1 000-1 100 Eur, t. y. pardavė brangiau nei už ją sumokėjo V. L.. Kaip ir minėjo, už „busą“-pirtį su V. L. pilnai atsiskaitė ir po šio pirkimo – pardavimo sandorio daugiau nebendravo, kol dieną iki 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio į servisą atvažiavo abu kaltinamieji ir pradėjo iš jo reikalauti automobilio. Atvažiavo V. L. ir V. K., tačiau daugiausia kalbėjo V. L., kuris sakė, kad dėl to, jog brangiau pardavė „busą“-pirtį ir iš to užsidirbo pinigų, turi atiduoti jam vieną iš savo pardavinėjamų automobilių. Jis nesutiko to daryti, tada prašė duoti išsimokėtinai, tačiau jis taipogi nesutiko, kadangi ir taip turėjo ne vieną skolininką. Nukentėjusiojo teigimu, tada jam buvo išsakyti grasinimai, galiausiai V. L. kumščiu smogė jam į veidą, dėl ko nuskilo dantis. Tą smūgį matė šalia stovėjęs V. K., taip pat netoliese buvęs V. T.. Dėl įvykio niekur nesikreipė, dantį susitvarkė ne iš karto, o po mėnesio ar kelių. 2023 m. gruodžio 15 d. jam būnant servise vėl atvažiavo kaltinamieji V. L. ir V. K.. Tuo metu servise buvo V. T. (sėdėjo automobilyje ir kažką jame darė), R. S. ir jo klientas. V. K. nuėjo prie V. T. pasikalbėti, o V. L. priėjo prie jo (V. Š.) ir paklausė „kaip kalbėsim?“. Jam atsakius „nekalbėsim“, V. L. išsitraukė ginklą, pristatė jam prie galvos, vėliau jį nuleido, girdėjo, kaip įdėjo šovinį ir užtaisė ginklą, vėl pridėjo jį prie galvos. Nukentėjusiojo teigimu, jis buvo šoko būsenoje. Suprato, kad taip V. L. reikalauja iš jo automobilio ir, tikėdamas, kad į jį nukreiptas ginklas yra tikras ir gali būti panaudotas, pasakė, kad jie nuvažiuos į aikštelę, kurioje kaltinamasis galės išsirinkti automobilį. Paskui tą pačią ar kitą dieną atvažiavo V. L., kartu su juo buvo dar vienas asmuo (A. G.) ir dvi moterys, po ko jie nuvažiavo į Mokyklos gatvėje esančią aikštelę, kurioje jis (nukentėjusysis) pardavinėjo automobilius. V. L. išsirinko „Audi A4“, 2008 m., atrodo, mėlynos spalvos. Kitą dieną jam paskambino V. K. ir pasakė, kad tas automobilis, kurį išsirinko V. L., yra prastos būklės, surūdijęs, neatsidaro durelės. Nukentėjusiojo teigimu, jis, nenorėdamas problemų, pasakė jiems atvažiuoti, nurodė, kad pakeis automobilį į kitą. Sugražinęs „Audi A4“, antrą kartą V. L. išsirinko „VW Passat“ automobilį. Buvo sutarta, kad tą automobilį jis neva perka išsimokėtinai, automobilio kaina buvo 4 800 Eur. Faktiškai susitarimas dėl automobilio pirkimo – pardavimo išsimokėtinai buvo tik žodinis, neforminant jokių sutarčių, kalbėjo, kad išsimokėjimas bus metams, kas mėnesį mokant po 400 Eur, greičiausiai grynais. Vis dėlto realiai jokių įmokų jis negavo, kelis kartus skambino dėl to V. L., tačiau šis tik žadėjo atsiskaityti vėliau, sakė, kad po kurio laiko sumokės už pusę metų. Dar vėliau aiškino neva jis (V. L.) pinigus už automobilį perdavė A. S., pastarasis aiškino gavęs iš V. L. 2 400 Eur, minėjo, kad juos „kažkur įdės“, kad uždirbtų daugiau, tačiau taip jokių pinigų už tą automobilį ir neatgavo. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šių įvykių A. S. nepažinojo, pastarasis yra V. T. pusbrolio A. V. pažįstamas. Po to, kai V. L. pagrasino jam ginklu, išsigandęs prašė pagalbos, nežinojo, kaip elgtis ir A. V. pasiūlė kreiptis į A. S., kuris, anot jo, turėjo autoritetą kriminaliniame pasaulyje. Toks pasakymas jam (nukentėjusiajam) padarė įspūdį, pagalvojo, kad toks asmuo gali padėti, dėlto ir kreipėsi į jį. A. S. pažadėjo pakalbėti su kaltinamaisiais (nežino, aš šis juos pažinojo, kokie buvo jų ryšiai). Vėliau A. S. jam kaip tik ir patarė duoti kaltinamajam automobilį, patikino, kad šis mokės už jį įmokas, viskas bus tvarkoje. Nukentėjusiojo teigimu, jei ne įvykis su ginklu, nebūtų sutikęs perduoti automobilio V. L.; turėjo įtarimų, kad šis jam nieko nesumokės, faktiškai nepažinojo pastarojo, be to, nebuvo galimybės oficialiai įforminti automobilio pardavimo išsimokėtinai (dėl neigiamo kreditingumo), tačiau sutiko, kadangi nenorėjo, kad būtų kažkokios muštynės ar dar blogiau, be to, patikėjo A. S. patikinimu, kad bus atsiskaityta. Tuo pačiu nukentėjusysis pažymėjo, kad niekada nebuvo pardavęs automobilio kaltinamajam V. K.. Pastarasis automobilį buvo pirkęs iš V. T. („BMW“ markės). V. Š. parodė, kad jam tas sandoris buvo žinomas, jis padėjo užpildyti pirkimo – pardavimo sutartį; automobilio kaina buvo 9 000 Eur, V. K. sumokėjo tik 7 000 Eur, o likusius 2 000 Eur pažadėjo atiduoti vėliau. Sutartyje nurodyta aplinkybė dėl variklio gedimo neatitinka tikrovės, toks gedimas pažymėtas, norint įvardinti mažesnę kainą, kad būtų galima atsiskaityti grynais. Vėliau dėl to automobilio pradėtos reikšti pretenzijos, nurodant, kad automobilis kliba, vibruoja. V. K. buvo jau jį remontavęs, todėl, kai mašiną sugrąžino V. T., pareikalavo 2 000 Eur kompensacijos (4 t., b. l. 173-186).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. dėl esminių aplinkybių davė panašius parodymus, kurie užfiksuoti 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. spalio 16 d. apklausų protokoluose. Iš jų matyti, kad 2023 m. gruodžio 15 d. Vo. (past. – V. L.) iš po striukės išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, ir pridėjo jam prie galvos, pradėdamas reikalauti duoti jiems automobilį. Pradžioje jis atsakė „ne“, tačiau pastebėjus, kad Vo. vis intensyviau reikalauja, į ginklą panašų daiktą prideda prie galvos, vėliau akivaizdžiai demontuodamas daiktą, panašų į šovinį, įsidėjo į daiktą, panašų į ginklą, ir toliau jam grasino. Supratęs, kad asmenys nejuokauja ir, norėdamas, kad nuo jo atstotų, pasakė, kad duos jiems automobilį. V. K. ir Vo. išvykus, supratęs, kad pastarieji nejuokauja, pasitarė su V. T., kuris pasiūlė kreiptis į jo pusbrolį A. V.. Papasakojus šiam apie situaciją, A. V. pasiūlė kreiptis į A. S. (suprato, kad šis yra kriminalinis autoritetas). Susitikimo metu A. S. pažadėjo pagelbėti. Tą pačią dieną pradėjo skambinėti Vo., reikalavo automobilio. Paskambinus A. S. ir papasakojus apie Vo. skambučius, pastarasis nuramino, sakydamas, kad viską sutvarkys. Kiek žino, kitą dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 16 d., A. S. buvo susitikęs su V. K. ir susitarė, kad V. T. pasiims V. K. parduotą automobilį brangiau nei jį šiam pardavė, o jis duos automobilį išsimokėtinai. Sutiko su tokiomis sąlygomis ir 2023 m. gruodžio 17 d. į serviso patalpas atvyko Vo. kartu su A. G. ir dviem merginomis. Vo. tuo metu nereiškė jokių pretenzijų, kalbėjo draugiškai. Abu sutiko, kad jis duos jam „Audi A4“, B8 kėbulo, kaina 4 800 Eur, išsimokėtinai metų laikotarpiui. Jokių sutarčių dėl automobilio pirkimo pardavimo nepasirašinėjo, buvo tik žodinis susitarimas. Nuvykus į aikštelę adresu Vilniaus r., Galgiai, Mokyklos g. 59 perdavė V. automobilį. Kitą dieną su juo susisiekė V. K., pasakė, kad tas „Audi“ markės automobilis yra jam netinkamas, nori, kad jis automobilį pakeistų. Jam sutikus, tą pačią dieną atvyko V. K. kartu su Vo., jie nuvažiavo į tą pačią aikštelę, kur jis (V. Š.) pakeitė automobilį į „VW Passat“. Automobilio keitimas buvo tai pačiai sumai ir tokiomis pačiomis sąlygomis. Dėl „VW Passat“ pasirašė su Vo. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaip pirkėjas buvo nurodyta galimai V. L. motina I. L.. Praėjus mėnesiui ir negavus pinigų, bandė susisiekti su Vo., kuris aiškino būtinai mokėsiąs įmokas už automobilį. Tokie pažadai buvo kas mėnesį, vieną kartą pasakė, kad balandžio mėnesį iš karto paduos pusė automobilio vertės dydžio įmoką. Dar vėliau aiškino, kad pusę sumos atidavė A. S., kuris patvirtino gavęs pinigus, žadėjo juos atiduoti, tačiau taip ir neperdavė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pirmas kontaktas su V. K. ir Vo. buvo kai, Vo. pardavinėjo automobilį – „busą“-pirtį, jį jam pasiūlė nupirkti V. T.. Susigundęs pasiūlymu jis iš Vo. nusipirko tą „busiuką“-pirtį. Tai buvo 2023 m. spalio mėnesį. Tada su Vo. nekilo jokių problemų. Vėliau įvyko kontaktas dieną iki grasinimo daiktu, panašiu į ginklą, t. y. 2023 m. gruodžio 14 d., būnant minėtame servise į jį atvyko V. K. ir Vo., kurie prašė jo parduoti automobilį išsimokėtinai, bet jis tuo metu nesutiko (1 t., b. l. 39-42). Papildomų apklausų metu nukentėjusysis V. Š. parodė, kad V. L. už „busą“-pirtį prašė 800 Eur, tačiau nusiderėjo iki 750 Eur. Pirtelė buvo registruota ne Vo., o kažkokios moters vardu. Vo. nurodė jam minėtos moters telefono numerį, jis jai paskambino ir susitarė dėl sutarties sudarymo. Su Vo. sutarties nesudarinėjo, jam tik sumokėjo pinigus, tai buvo prie serviso, pinigus mokėjo grynais, tuo metu prie serviso buvo ir Val., kartu su Vo. taip pat buvo kažkoks vyras, galimai A. G.. Nukentėjusysis nurodė perdavęs Vo.i pinigus, o jis atidavė jam pirtelės dokumentus ir raktus. Už pirtelę su Vo. pilnai atsiskaitė, jokių pretenzijų Vo. jam neturėjo. Po kiek laiko pirtelę pardavė, atrodo, už 1 200 Eur. Papildomos apklauso metu nukentėjusysis V. Š. parodė ir tai, kad dieną iki 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio į servisą atvykę V. L. ir V. K. prašė atiduoti jiems vieną iš jo parduodamų automobilių (markės neįvardino) arba parduoti automobilį išsimokėtinai. V. Š. su tuo nesutiko, suprato, kad pastarieji nemokės jam pinigų. Tuo metu Vo. išsakė jam ir priekaištus dėl pirtelės, kadangi sužinojo, kad jis ją pardavė brangiau. Išėjus į lauką, Vo. kumščiu smogė jam į veidą, dėl ko nuskilo dantis. Atvažiavęs 2023 m. gruodžio 115 d. Vo. vėl pradėjo priekaištauti dėl pirtelės, klausė, ką jis nusprendė dėl automobilio, po ko išsitraukė iš po striukės į ginklą panašų daiktą (panašų į automatinį ginklą, tai tikrai nebuvo panašu į orinį šautuvą, Vo. jo akivaizdoje buvo įdėjęs į jį šovinį, panašų į tikrą). Tą į ginklą panašų daiktą Vo. pristatė jam prie galvos ir pareikalavo perduoti jam automobilį. Bijodamas ir būdamas šoko būsenoje, sutiko perduoti Vo.i automobilį. Susitarė, kad iki vakaro suras Vo.i kokį nors automobilį. Tuo pačiu nukentėjusysis pabrėžė, kad tuo metu su V. K. jis jokių konfliktų dėl automobilio pardavimo pastarajam neturėjo, jis V. K. jokių automobilių ir nebuvo pardavęs. Žino, kad Val. buvo pardavęs pastarajam „BMW“ markės automobilį, dėl kurio V. K. reiškė Val. pretenzijas, aiškino, kad automobilyje jaučia kažkokią vibraciją. Kiek žino, V. K. tą automobilį vėliau sugrąžino, o Val. jam atidavė 9 000 Eur. Kadangi Val. tuo metu tokios pinigų sumos neturėjo, tai jis pervedė Val. žmonai į sąskaitą 4 900 Eur (juos, kiek žino, V. T. žmona iš savo sąskaitos pervedė į V. K. uošvienės, kurios vardu buvo pirktas automobilis BMW, sąskaitą) ir 4 100 Eur davė grynais (tą pinigų dalį perdavė tiesiai V. K., tai įvyko servise, galimai 2023 m. gruodžio 26 d., perduodant pinigus dalyvavo V. T.). Dėl automobilio „Audi“ perdavimo Vo.i, V. Š. parodė, kad dar 2023 m. gruodžio 15 d., vakare, kai buvo pažadėjęs perduoti pastarajam automobilį, jis jam kelis kartus skambino, grasino, kad sumuš, jei neperduos jam automobilio. Tuo metu, kai aikštelėje Vo. išsirinko automobilį, grasinimų nebuvo, fizinio smurto nenaudojo, nes buvo aišku, kad jis (V. Š.) sutiko perduoti automobilį. Kitą dieną per Viber programėlę jam paskambino V. K. ir pasakė, kad automobilyje „Audi“ neatsidaro durys, automobilis nebetinka, po ko jis sutiko perduoti kitą automobilį. 2023 m. gruodžio 19 d. prie serviso susitiko su V. L. ir V. K. ir perdavė jiems kitą automobilį – „VW Passat“, ankstesnis „Audi“ markės automobilis jam buvo grąžintas atgal. Tuo metu jie jam negrasino ir fizinio smurto nenaudojo. Vietoje pasirašė automobilio „VW Passat“ pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje kaip pirkėjas buvo įrašyta Vo. motina I. L., sutartį užpildė jis savo ranką, Vo. įrašė tik motinos duomenis ir už ją pasirašė. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė, kadangi Vo. pažadėjo, kad už nurodytą automobilį jam sumokės dalimis, t. y. paims išsimokėtinai (už 4 800 Eur). Nukentėjusiojo teigimu, iš karto Vo. reikalavo automobilį perduoti neatlygtinai, tačiau vėliau sutiko už jį mokėti išsimokėtinai. Pabrėžia, kad jokių pinigų už nurodytą automobilį Vo. jam taip ir nesumokėjo. 2024 m. balandžio mėn. pradžioje Vo. jam pasakė, kad dalį pinigų (2 400 Eur) už automobilį perdavė A. S.. Paskambinus pastarajam šis patvirtino gavęs iš Vo. nurodytą sumą, žadėjo ją perduoti, tačiau to taip ir nepadarė. Dėl nusikalstamos veikos jam buvo padaryta 4 800 Eur turtinė žala (tokia buvo automobilio vertė). Be to, dėl stipraus streso patyrė ir moralinę žalą. Nukentėjusysis tuo pačiu pažymėjo, kad dėl 2023 m. gruodžio 15 d., kai jam prie galvos buvo pristatytas ginklas, iš karto nesikreipė į policiją, kadangi galvojo, kad jam pavyks pačiam susitvarkyti, jam padės anksčiau nurodyti asmenys (1 t., b. l. 50-53, 65-66).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis V. Š. atpažino V. L. kaip Vovką, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 56-59).

Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. T. (V. T.) parodė, kad išsinuomotame servise (Galgiuose, Vakarinės g. 4) užsiėmė automobilių remontu. Nukentėjusysis V. Š. dažnai būdavo tame servise, padėdavo, be to, atvarydavo suremontuoti parduodamus automobilius, pats užsisėmė jų prekyba. Automobilius tame servise yra remontavęsi ir kaltinamieji V. L. ir V. K.. Dėl 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio liudytojas parodė, kad tą dieną į servisą atvažiavo kaltinamieji. V. L. priėjo prie servise buvusio V. Š., jie kažką kalbėjosi, po ko V. L. rankose atsirado lyg kažkoks automatas (nežino, ar tikras), tą ginklą parodė nukentėjusiajam, laikė šalia nukentėjusiojo krūtinės. Konkretesnių detalių nebegali prisiminti. Gali pasakyti, kad tas į automatą panašus ginklas buvo senas, surūdijęs. Nematė, kad V. L. būtų turėjęs šovinių, tačiau paskui V. Š. sakė, jog kažkas buvo nukritę. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, susijusius su ginklo naudojimu, liudytojas teigė visgi nematęs, kad ginklas buvo pridėtas nukentėjusiajam prie galvos, negali tiksliai nurodyti, kodėl tokia aplinkybė nurodyta apklausoje. Liudytojo teigimu, jis galimai ne viską suprato, kai buvo apklausiamas, vertėja atėjo tik apklausos pabaigoje, protokolą jam perskaitė. Paskui jie visi (liudytojas, V. L., V. Š., taip pat V. K., kuris taip pat buvo atvykęs) išėjo į lauką, kur V. L. ir nukentėjusysis, paėję kiek toliau, pasikalbėjo tarpusavyje; pokalbio turinio negirdėjo, tačiau jų bendravimas buvo ramus, be smurto. Netrukus visi išsiskirstė (kaltinamieji išvažiavo, o jie su nukentėjusiuoju grįžo į servisą). Atsakydamas į klausimus V. T. parodė, kad po viso to įvykio V. Š. buvo išsigandęs, galvojo kreiptis į policiją, tačiau vėliau nusiramino, viskas buvo gerai. Liudytojo teigimu, jam servise buvusi situacija neatrodė pavojinga, tačiau toks įvykis su ginklu buvo pirmas.

Tarp kaltinamojo V. L. ir nukentėjusiojo lyg buvo kažkokių nesutarimų dėl anksčiau (prieš kokių porą mėnesių) pirktos mobilios pirties. V. Š. pirko iš V. L. mobilią pirtį, ji buvo aprūdijusi. Nežino, kiek tiksliai nukentėjusysis sumokėjo už pirtį, gal apie tūkstantį eurų; tą pirtį V. Š. paskui kažkam pardavė (pardavimo kainos nežino). Negali pasakyti, ar pastarasis atsiskaitė už ją su V. L., tačiau iki to 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio niekas neužsiminė, kad dėl pirties pardavimo liko neišspręstų klausimų, neaiškumų, negirdėjo, kad V. L. būtų turėjęs kokių pretenzijų nukentėjusiajam.

Dėl automobilio „Audi“, mėlynos spalvos, liudytojas V. T. nurodė, kad jam žinoma, jog tą automobilį V. Š. perdavė ar tai pardavė kaltinamajam V. L., tačiau jau kitą dieną automobilis buvo grąžintas, kadangi netiko. V. L. sakė, kad jis blogos būklės, neatsidaro durelės ir kt. Tada V. Š. tą automobilį pakeitė į kitą – „VW Passat“. Anot liudytojo, nukentėjusysis jam sakė, kad minėtą automobilį jis pardavė kaltinamajam išsimokėtinai, tačiau jam nežinoma, kokios buvo išsimokėjimo sąlygos.

Apklausiamas liudytojas V. T. taip pat parodė, kad buvo pardavęs V. K. automobilį „BMW“. Jo kaina buvo 9 150 Eur, V. K. jam grynais sumokėjo 6 000 Eur, kitą dalį pervedė į sąskaitą, taigi, atsiskaitė pilnai (nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad kita dalis už automobilį liko neapmokėta). Tą dieną, kai V. L. turėjo ginklą, į servisą kartu su pastaruoju buvo atvykęs ir V. K.. Jis buvo įpykęs, pradėjo sakyti, kad tas „BMW“ automobilis prastas, su defektais, reiškė pretenzijas, tačiau negrasino. V. K. nurodė, kad automobilį remontavo, išleido pinigų, tačiau problemos neišsisprendė. Galiausiai jis (V. T.) perpirko iš V. K. tą automobilį, grąžino jam visus pinigus (padengdamas ir remonto išlaidas), niekas niekam neliko skolingas. V. Š. su automobiliu „BMW“ buvo susijęs tik tiek, kad prašė pastarojo pagalbos parduodant automobilį, jis užpildė pirkimo – pardavimo sutartį, kitus dokumentus, kadangi gerai moka lietuvių kalbą, be to, kai perpirko iš V. K. automobilį, skolinosi iš V. Š. pinigų, kuriuos vėliau pardavus automobilį grąžino nukentėjusiajam. Dėl šio automobilio „BMW“ V. K. neturėjo ir negalėjo turėti jokių pretenzijų V. Š.. Dėl sutartyje nurodyto variklio gedimo liudytojas V. T. pažymėjo, kad tokio gedimo realiai nebuvo; jį nurodė V. Š., tai susiję su mokesčių mokėjimu (4 t., b. l. 199-214).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. T. parodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. servise, sėdėdamas automobilyje, pamatė, kaip Vo. pristatė daiktą, panašų į ginklą prie V. Š. galvos, ginklas buvo panašus į automatą. Nežino, kodėl jis taip padarė nežino, kokie reikalai jį sieja su Vo. Po to, kai Vo. pakalbėjo su V. Š., šis pasakė, kad parduos jam išsimokėtinai automobilį „Audi A4“. Vėliau matė, kaip po kelių dieną į garažą automobiliu „Audi“ atvažiavo Vo. ir pasakė V. Š., kad tas automobilis yra blogas ir jam netinka. Tada kartu su Vi. automobiliu „Audi“ išvažiavo į aikštelę, kur laikomi Vi. automobiliai, ir Vi. atidavė Vo. kitą automobilį – „VW Passat“, pilkos spalvos. Nežino, ar buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, nematė, ar Vo. atsiskaitė. Klausė Vi. dėl atsiskaitymo, Vi. atsakė, kad Vo. jam nesumokėjo pinigų, nors už tą „VW Passat“ turėjo sumokėti jam apie 4 800 Eur, bet nieko nesumokėjo ir automobilio negrąžino. Liudytojas V. T. taip pat parodė, kad 2023 m. rudenį ar žiemą (tiksliai neatsimena datos) į servisą buvo atvažiavęs V. K., tuo metu servise buvo V. Š. ir V. K. paprašė, kad pastarasis parduotų jam išsimokėtinai automobilį; kiek žino, šis automobilio taip ir nenupirko, nes bankas atsisakė finansuoti automobilio pirkimą. V. K. buvo atvažiavęs su kitu iš matymo pažįstamu asmeniu, vardu V. Garaže V. K. pamatė jo automobilį „BMW F11“, pasakė, kad norėtų jį įsigyti. Jis šiam nurodė, kad automobilio galutinė kaina 9 150 Eur. V. K. sutiko jį pirkti. 2023 m. lapkričio 10 d. V. K. atvažiavo kartu su uošviene, padavė jam 6 000 Eur, jie sudarė pirkimo-pardavimo sutartį V. K. uošvienės vardu. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė kitą sumą – 4 900 Eur. Likusius pinigus V. K. žadėjo sumokėti pavedimu per dvi savaites, tačiau pinigų nepervedė. Kai negavęs pinigų paskambino V. K., šis pradėjo sakyti, kad automobilis yra blogas, jame reikia daug ką remontuoti. Jis paprašė, kad jis atvarytų automobilį į servisą, kad pažiūrėtų kas yra negerai su automobiliu. Apžiūrėjus automobilį, jokių defektų nerado; dar pakeitė priekines padangas, tačiau V. K. aiškino, kad automobilis vis tiek vibruoja. Liudytojas nurodė sutikęs atsiimti iš V. K. automobilį ir dar sumokėti jam už automobilio remontą apie 2 000 Eur, nes matė, kad automobilyje buvo keistos dalys (remonto sąskaitos nebuvo pateiktos) (1 t., b. l. 110-112).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. T. atpažino V. L. kaip Vo., apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 114-117).?

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. S. (R. S.) parodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. jis dirbo servise (Galgiuose, Vakarinė g. 4), kartu dirbo V. T., servise taip pat buvo nukentėjusysis V. Š.. Tą dieną į servisą atvažiavo kaltinamieji V. L. ir V. K., kurių jis anksčiau nepažinojo, tąkart matė pirmą kartą. V. L. turėjo pistoletą, matė, kaip jį išsitraukė iš po striukės ir, priėjęs prie V. Š., mojavo ginklu. Stovėdamas priešais nukentėjusįjį, nukreipė ginklą ties veidu, tiksliau prie gerklės (ties kaklo viduriu), tiksliau detalių nematė, kadangi, liudytojo, teigimu, jis tuo metu bendravo su klientu. Vienu metu V. L. kažkas iškrito; ikiteisminio tyrimo metu jis (liudytojas R. S.) tyrėjai nurodė, kad tai buvo šovinys, tačiau iš tiesų tiksliai nematė, koks tiksliai daiktas iškrito (atsimena, kad jis buvo raudonas, galbūt žiebtuvėlis, galbūt šovinys ar kažkas kito). Kaip suprato iš V. L. žodžių, jis sakė, kad ginklą „vakar atkasė“. V. L. ir V. Š. pokalbio turinio negirdėjo, pats pokalbis tęsėsi apie 5-7 min, daugiausia 10 min. Paskui pastarieji, taip pat V. T. ir V. K. išėjo į lauką (gali būti, kad išeinant V. L. liepė išjungti kameras), iš kurio atgal į vidų grįžo tik V. T. ir V. Š., kaltinamųjų nebebuvo. Tiksliai negali apibūdinti nukentėjusiojo būsenos, kai šis sugrįžo atgal į servisą; kiek pamena, šis buvo „apakęs“, galimai svarstė ir kreiptis į policiją. Anksčiau jokių panašių įvykių nėra buvę, nukentėjusiajam niekas nebuvo grasinęs, o tai, kad į servisą kas nors atvyktų su ginklu, buvo pirmą kartą. Liudytojo teigimu, jam pačiam visa minėta situacija su ginklu atrodė ir kiek juokingai, kaip iš filmų, ir tuo pačiu buvo kažkiek baisu. Nežino, ar anksčiau tarp V. L. ir V. Š. buvo kažkokių nesutarimų. Girdėjo tik tai, kad pastarieji turėjo bendrų reikalų dėl „buso“-pirtelės. Tai vyko prieš mėnesį ar pusantro iki nurodyto įvykio, t. y. 2023 m. gruodžio 15 d. Kiek žino, V. Š. „busą“-pirtelę pirko iš V. L., nupirko už mažesnę kainą nei tarėsi, bet daugiau jokių aplinkybių nežino. Negali pasakyti, ar V. Š. už ją pilnai atsiskaitė, ar kilo dėl to kokių neišspręstų reikalų. Kiek žino, tam tikrų nesutarimų buvo tarp V. L. ir V. T. dėl automobilio „BMW F11“. Tą automobilį V. T. pardavė V. L., po kiek laiko pasirodė, kad automobilis turi defektų, dėl ko V. T. tą automobilį grąžino atgal V. K.. Nežino, ar su šio automobilio pardavimu yra kaip nors susijęs nukentėjusysis V. Š., gali būti, kad pastarasis kaip įprasta pildė kokius nors dokumentus (4 t., b. l. 199-214).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, užsiima automobilių taisymu, tą daro servise Galgiuose, Vakarinė g. 4. V. Š. pažįsta iš matymo, pastarasis dažnai atvažiuodavo į jų servisą pas V. T. taisyti savo automobilius. 2023 m. gruodžio 15 d., dienos metu, tiksliai laiko neatsimena, servise būnant jam (R. S.), V. Š. ir V. T., į patalpas atėjo du nepažįstami vyrai, tą dieną juos matė pirmą kartą (vėliau sužinojo kad vieno iš jų vardas Valerij, Facebooke profilis – V. K. arba Valera Valera, o kito asmens vardas Vo.). Bendraudamas su klientu, pamatė, kad vienas iš nurodytų vyrų, kurio vardas Vo., iš po striukės ištraukė daiktą, panašu į automatą, pridėjo jį V. Š. prie galvos, kurį nukentėjusysis bandė ranka patraukti. Nežino, ar ginklas buvo tikras, tačiau ginklas buvo panašus į automatą. Girdėjo, kaip Vo.i iškrito šovinys, kurį šis įdėjo atgal į kišenę; šovinys buvo panašus į tikrą, ginklas taip pat buvo panašus į tikrą. Vo. rusiškai pasakė „včera otkapal“, ką reiškia „vakar atkasiau“. Tiksliai negirdėjo, ką Vo. sakė V. Š., girdėjo žodžius „einam į lauką“ ir, liudytojo teigimu, jam liepė atjungti kameras, tačiau jis to nepadarė. Tuo metu Valerijus kalbėjo su Valdemaru, po to pasakė Vo.i „nesikarščiuok ir einam į lauką“. Anot liudytojo, jam pasirodė, kad Vo. ir Valerijus buvo išgėrę. Vo. patraukė ginklą ir kartu su Valerijumi, V. Š. ir Valdemaru išėjo į lauką. Maždaug po 40 min. Val. su V. Š. grįžo į servisą. Apie tai kas įvyko lauke, pastarieji jam nieko nepasakojo. Kiek žino, tarp Val. ir Valerijaus buvo nesusitarimai dėl Val. Valerijui parduoto automobilio BMW. Valerijus sakė, kad automobilis vibruoja, tą automobilį taisė. Žino kad Valerijus grąžino automobilį Val. ir pareikalavo, kad šis apmokėtų visas remonto išlaidas (tą girdėjo iš paties Val.). Taip pat žino, kad Vo. turėjo kažkokių pretenzijų V. Š. dėl „buso“-pirties, kurį pardavė V. Š.. Pats matė šį busą, kadangi jis stovėjo prie serviso, žino kad V. Š. jį nupirko už mažiau nei 1 000 Eur, mokėjo apie 900 Eur, o paskui pardavė brangiau. Galimai dėl nurodyto tarp V. Š. ir Vo. buvo konfliktas, nors tiksliai to pasakyti negali, pastarųjų pokalbiuose nedalyvavo. Daugiau apie V. Š., Vo. ir Vale. santykius nieko negirdėjo (1 t., b. l. 124-125).

Teisiamojo pasėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad kaltinamasis V. L. yra jo draugas, pažįsta jį nuo vaikystės; V. K. taip pat pažįsta, gyvena kaimynystėje. V. T. yra automechanikas, turėjo servisą (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, jis atvažiuodavo į tą servisą, pažinojo V. T., pasikalbėdavo su juo, išgerdavo kavos. Servise matydavo ir V. Š.. Kiek žino, pastarasis užsiiminėjo automobilių pardavimais, turėjo aikštelę. Negali pasakyti, kokie santykiai V. Š. siejo su kaltinamaisiais, nežino, kad tarp pastarųjų butų buvę kažkokių konfliktų. Girdėjo tik tai, kad V. Š. pirko iš V. K. mobilią pirtį-„busą“; ji buvo techniškai tvarkinga, veikianti, galimai tik nebuvo atlikta techninė apžiūra. V. L. jam minėjo, kad V. Š. už tą pirtį pilnai neatsiskaitė su V. K., po ko lyg kilo kažkoks konfliktas dėl likusių nesumokėtų pinigų. Dar jam žinoma, kad V. L. pirko iš V. Š. automobilį „Audi A4“, tą automobilį V. L. buvo atvaręs pas jį (A. G.) į kiemą. Vl. jam nepasakojo pirkimo detalių, nieko nežino dėl atsiskaitymo. Atsimena, kad kartu su V. L. apžiūrėjo minėtą automobilį, jis buvo aprūdijęs, apdaužytas, prastos būklės, dėl ko vėliau Vl. šį automobilį grąžino V. Š., o šis, kaip suprato, vietoje „Audi A4“ pasiūlė Vl. kitą automobilį, t. y. „VW Passat“. Liudytojas parodė, jog buvo atvykęs apžiūrėti tą automobilį. Jis buvo atvarytas pas V. T. į servisą (kartu buvo atvažiavusios ir jo bei V. L. sutuoktinės, kurios liko sėdėti automobilyje). Abu su V. L. apžiūrėjo automobilį, jis buvo neblogos būklės, tiko Vl., po ko buvo pasirašyti kažkokie dokumentai. Pasirašant dokumentus dalyvavo V. L. ir V. Š.. Liudytojo teigimu, kai jis sugrįžęs sėdėjo savo automobilyje atėjęs V. L. pasiėmė iš mašinos piniginę ir nuėjo prie V. Š.. Pats tiesiogiai nematė, kaip mokėjo pinigus, bet suprato, kad piniginė buvo reikalinga atsiskaitymui (past. – vėliau patikslino matęs, kad buvo perduoti kažkokie pinigai, ką yra parodęs ir ikiteisminio tyrimo metu). Tiksliai nežino, kaip V. L. ir V. Š. buvo susitarę dėl automobilio „VW Passat“ apmokėjimo, bet bendrai girdėjo, kad V. Š. buvo skolingas pusę sumos už „busą“-pirtį, todėl pastarieji susitarė, kad Vl. už automobilį sumoka pusę sumos, o kitą dalį nuskaičiuoja už neapmokėtą pirtį. Vėliau neklausinėjo V. L., ar kažkuris kažkuriam liko skolingas, Vl. jam neminėjo apie V. Š. įsiskolinimą. Kiek žino, nusipirkęs automobilį V. L. juo naudojosi, vėliau, gal po pusmečio, jį kažkam pardavė. Paklaustas dėl santykių tarp V. Š. ir V. K., liudytojas A. G. parodė, kad Valerijus pirko iš V. Š. arba V. T. automobilį „BMW“. Tas automobilis buvo su defektais, visas drebėjo, jį remontavo, tačiau problemos neišsisprendė ir tas automobilis buvo grąžintas atgal (negali pasakyti, konkrečiai kuriam iš asmenų). Pirkimo-pardavimo, atsiskaitymo už automobilį aplinkybių nežino, negali pasakyti, ar kažkuris liko įsiskolinęs. Taip nieko nežino apie tai, kad V. K. būtų vežęsis V. Š. aiškintis santykių dėl anksčiau nurodyto parduoto automobilio „VW Passat“. Apie tai, kad V. Š. kreipėsi į policiją, sužinojo iš Vl. sutuoktinės I. S.. Pastaroji paskambinusi pasakė, kad Vl. ieško policija dėl kažkokio automobilio. Anot liudytojo, jis suprato, kad tai dėl automobilių „Audi A4“ ir „VW Passat“. Norėdamas išsiaiškinti savo iniciatyva paskambino V. Š., tačiau šis aiškino už automobilio pardavimą negavęs pinigų. Norėdamas padėti draugui, siūlė V. Š. sumokėti, kad tik šis atsiimtų pareiškimą. Nors, kiek žinojo, V. L. faktiškai nebuvo skolingas V. Š. (už automobilį buvo sumokėjęs pusę sumos, o pusę užskaitęs už pirtį), bet jis (A. G.) vis tiek siūlė sumokėti V. Š., kadangi norėjo, kad šis atsiimtų pareiškimą. Dar kartą tvirtina, kad nukentėjusiajam skambino tik savo iniciatyva; negali pasakyti apie kokį asmenį kalba telefoninio pokalbio metu, kai nurodo, jog tas asmuo perdavė pinigus. Atsakydamas į klausimus dėl automobilių ir pirties vertės, liudytojas nurodė, kad automobiliai ‚Audi“, „VW Passat“ galėjo kainuoti apie 3 000 Eur, „busas“-pirtis – apie 2 000 Eur (4 t., b. l. 199-214).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. davė iš esmės analogiškus parodymus, pažymėtina tik, kad tvirtino matęs, kaip po pirkimo-pardavimo dokumentų užpildymo V. L. perdavė V. Š. kažkokius pinigus, tik negali pasakyti, kokią konkrečiai sumą, kadangi to nematė. Sandoris vyko ramiai, be jokių pykčių, ir grasinimų (1 t., b. l. 144-145).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja I. S. (kaltinamojo V. L. sugyventinė) parodė, kad jos sugyventinis pirko iš V. Š. (pravarde „M.“) automobilį. Vl. pastarajam anksčiau (prieš porą mėnesių iki automobilio pirkimo) buvo pardavęs jų turėtą mobilią pirtį. Už kiek ją pardavė, nežino, tačiau sugyventinis sakė, kad pirkėjas už ją pilnai neatsiskaitė. Kokią dalį sumokėjo (atsiskaityta grynais) ir kiek liko skolingas, ji tiksliai nežino. V. V. prašė, kad V. Š. grąžintų skolą, pati girdėjo, kaip jis keletą kartų su pastaruoju pakeltu tonu kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. V. V. pasakė, kad važiuos pas V. Š. pirkti automobilį, dalį automobilio kainos užskaitys už nesumokėtą pirtį. Konkretesnių detalių ji nežino, į tai nesigilino. Liudytoja patvirtino, kad šeimai buvo reikalingas automobilis, sugyventinis ruošėsi laikytis teises. Pirmąjį kartą automobilio įsigijime dalyvavo ir ji. Tą dieną šeimos draugai A. G. ir jo sutuoktinė Brigita atvežė juos su sugyventiniu į servisą. Vl. nuėjo į vidų, o ji su šeimos draugais liko sėdėti automobilyje. Netrukus atvažiavo V. Š., nuėjo į servisą, iš jo išėjo kartu su jos sugyventiniu, po ko važiavo į aikštelę, kur buvo pardavinėjami automobiliai (kaip suprato, V. Š.). Vl. automobilį išsirinko labai greitai (per kokias 5 min); pastarasis pamatė neįprastai mėlynos spalvos „Audi“ ir iškart pasakė, kad ima jį. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi V. Š. nerado sutarties blanko, sutarė, kad atsiskaitys ir dokumentus pasirašys kitą dieną. Girdėjo, kad pardavėjas pats tokias sąlygas nurodė; mano, kad jis pasitikėjo jos sugyventiniu, kadangi pažinojo, prieš tai pirko iš jo pirtį. Anot liudytojas, ar tą pačią dieną, ar kitą, paaiškėjo, kad automobilis turi kažkokių defektų (atrodo, variklio), todėl, kaip jai sakė sugyventinis, šis susitarė su V. Š., kad jam pakeis automobilį į kitą. Kai Vl. važiavo rinktis kitą automobilį, ji jau nedalyvavo; antrą kartą sugyventinis išsirinko „VW Passat“, sidabrinės spalvos. Liudytoja parodė, kad sugyventinis tą automobilį pirko iš V. Š.. Tikslios sumos, kiek už jį sumokėjo, nežino, tačiau virš 4 500 Eur, netoli 5 000 Eur. Liudytojos I. S. teigimu, automobilio pirkimui jie su sugyventiniu turėjo kiek daugiau nei 3 000 Eur, kuriuos laikė dėžutėje. Buvo numatę, kad gali išleisti iki 3 000 Eur, reikėjo, kad liktų pinigų, artėjo šventės. Po to, kai Vl. parsivarė automobilį, toje dėžutėje pinigų buvo likę jau nedaug, tačiau konkrečios sumos pasakyti negali. Dar 1 000 Eur automobilio pirkimui paskolino sugyventinio mama; pastarosios vardu buvo pasirašyta ir automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (žino, kad Vl. vežė jai pasirašyti sutartį); formino ne savo vardu, kadangi sugyventinis turi daug antstolių. Vėliau ji padėjo I. L. atlikti „Regitroje“ registraciją, tą darė nuotoliniu būdu, po ko pardavėjas iš karto patvirtino pirkimą – pardavimą, nebuvo jokių pretenzijų. Taigi pardavėjui už automobilį tikrai buvo atsiskaityta (sumokėta jų su Vladimiru pinigais, kaip minėjo, 1 000 Eur paskolino I. L. ir likusi dalis, gali būti 800 Eur, užskaityta kaip skola už mobilią pirtį). Nuo 2024 m. vasario mėn. tuo automobiliu „VW Passat“ naudojosi jos sugyventinis (kai išsilaikė teises), tačiau už poros mėnesių buvo avarija, kurios metu automobilis apgadintas, po ko sugyventinis jį pardavė (pagal skelbimą nupirko nepažįstamas asmuo). Jei neklysta, pardavė už 2 500 Eur. Atsakydama į klausimus dėl ginklų, liudytoja I. S. parodė, kad namuose kratos metu buvo rastas ginklas; jį sugyventinis rado išveždamas iš kažkokio objekto šiukšles; tas ginklas buvo neveikiantis, sulūžęs. Jai žinoma, kad Vl. turėjo airsoft‘inį šautuvą, kuris šaudydavo plastikiniais šratukais; tas šautuvas buvo laikomas rūsyje. Kaip vėliau sužinojo, Vl. su tuo airsoft‘iniu šautuvu buvo nuvažiavęs į servisą. Ji neklausė, kokiu tikslu jis jį vežėsi ir ką darė, bendrai aplinkybes dėl to įvykio žino iš pareigūnų. Liudytoja taip pat nurodė nieko nežinanti apie R. G. skambutį nukentėjusiajam V. Š. (5 t., b. l. 6-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. davė iš esmės analogiškus parodymus, jų metu patvirtino pirkimo – pardavimo sutartyje mačiusi, kad automobilio kaina buvo nurodyta 4 800 Eur; su įsigytu „VW Passat“ automobiliu jokių problemų nebuvo, remontuoti nereikėjo, juo iki avarijos, po kurios automobilį pardavė, važinėjo jos sugyventinis (t. 1, b. l. 134-135).

Į teisiamąjį posėdį iškviesta liudytoja I. L. (kaltinamojo V. L. motina) pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir nedavė parodymų, tačiau prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. Teismui balsu perskaičius šiuos liudytojos parodymus, I. L. juos patvirtino (5 t., b. l. 6-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. L. parodė, kad 2023 m., prieš Kalėdas, jos sūnus paprašė paskolinti pinigų, sakė, kad jų reikia automobiliui įsigyti. Ji sūnui paskolino apie 1 000 Eur. Pinigus turėjo, kadangi išėjus iš darbo jai buvo sumokėta išmoka, taip pat savo reikmėms buvo pasiėmusi 3 000 Eur paskolą, tačiau nepanaudojo visos pinigų sumos. Sūnus nesakė, kokį tiksliai automobilį ketino pirkti, tačiau vėliau sužinojo, kad jis įsigijo automobilį „VW Passat“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Ji nedalyvavo automobilio pirkime – pardavime; nežino, iš ko sūnus pirko automobilį; V. Š. nepažįsta. Taip pat sūnus nepasakojo, o ji neklausė, kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas automobilis, kiek už jį mokėjo. Sūnus jai atvežė pirkimo – pardavimo sutartį, kurią ji pasirašė; neatkreipė dėmesio, kas buvo nurodytas kaip automobilio pardavėjas, kokia buvo automobilio pirkimo – pardavimo suma. Jai parodytoje pirkimo – pardavimo sutartyje yra jos parašas. Sūnus buvo atvežęs kelis pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius, visuose pasirašė, tai buvo dar iki Naujųjų metu. Automobilį sūnus pirko ir registravo jos vardu, kadangi pats turi antstolių. Automobilis jos vardu buvo užregistruotas VĮ „Regitra“; registracija galimai buvo padaryta nuotoliniu būdu, jai padėjo sūnus ir jo draugė. Tiksliai nežino, kiek laiko sūnus naudojosi automobiliu, kokiomis aplinkybėms jį pardavė. Sūnus atveždavo jai sutartis ir ji jas pasirašydavo, sutarčių neapžiūrinėdavo, į jas nesigilino, nes pasitiki sūnumi. Jos vardu dar buvo registruotas kemperis (1 t., b. l. 152-153).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. M. (E. M.) parodė iš nukentėjusiojo V. Š. pirkęs automobilį-mobilią pirtį. Automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, parūdijęs, tačiau užsivedė ir važiavo; pirties būklė buvo gera, apynaujis katilas, viskas veikė. Tiksliai nepamena, kiek mokėjo, nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur (past. – teismui perskaičius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs 1 000 Eur, liudytojas teigė tuo metu taip atsiminęs, tikslios sumos irgi nežinojo, nuo 1 000 Eur į didesnę pusę). Atsimena, kad automobilis buvo registruotas ne V. Š., o kažkokios moters vardu; su ta moterimi pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kodėl V. Š. pardavė šią automobilinę pirtį, nežino, jis tuo ir nesidomėjo (5 t., b. l. 6-14).

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose liudytojas E. M. yra nurodęs, kad skelbime mobilios pirties kaina buvo 1 300 Eur; tikslios sumos, už kurią įsigijo mobilią pirtį neatsiminė, įvardino apie 1 000 Eur (1 t., b. l. 147-148).

Teisme apklaustas liudytojas V. P. parodė iš I. L. įsigijęs „VW Passat“ automobilį. Šią transporto priemonę rado pagal skelbimą; kiek pamena, susitiko Vilniuje, Ukmergės g., prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kur buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartis pasirašyta su I. L., parduodant buvo kažkoks vyriškis, kurio daugiau nematė ir su juo nebendravo. Viskas truko trumpai, už automobilį sumokėjo 2 600 – 2 700 Eur. Automobilio techninė būklė problemų nekėlė, kaltinamųjų V. L. ir V. K. nepažįsta (5 t., b. l. 52-61).

Apklaustas kaltinamasis V. K. parodė, kad jam žinoma, jog V. L. buvo pardavęs V. Š. mobilią pirtį, už kurią, kaip jam pasakojo V. L., šis pilnai neatsiskaitė, tačiau konkrečių detalių dėl to negali nurodyti. Dar žino, kad V. L. pirko iš V. Š. „Audi“ markės automobilį, tačiau šis buvo su akivaizdžiais trūkumais (neatsidarė dvejos durys, neatsilenkė veidrodėliai ir kt.). Ar tarp V. L. ir V. Š. vyko kokie nors konfliktai, pasakyti negali. Pats tiesiogiai nematė, kad V. L. servise buvo išsitraukęs ginklą/daiktą, panašų į ginklą; nors tuo metu pats ir buvo servise, tačiau bendravo su V. T. ir V. L. veiksmų nematė. Niekas iš buvusių servise nesureagavo į nurodytą situaciją, V. Š. buvo normalios nuotaikos, nebuvo nieko neįprasto (5 t., b. l. 95-102).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad iš V. L. žino, jog šis pirko iš V. Š. „Audi“ markės automobilį, kuris buvo netvarkingas. Tai buvo jau po „BMW“ automobilio grąžinimo. 2023 m. žiemą (tikslios datos neatsimena) jis kartu su V. L. nurodytu „Audi“ automobiliu nuvažiavo pas V. T. į servisą, kuriame tuo metu buvo V. Š.. Kiek jam yra žinoma, prieš tai V. L. susiskambino su V. Š.. Būnant servise V. L. pasakė V. Š., kad pastarasis jam pakeistų automobilį „Audi“ į kitą, ir V. Š. pasiūlė pakeisti į „VW Passat“. V. Š. kalbėjo V. L.. Nematė, kad pastarasis būtų naudojęs prieš V. Š. fizinį smurtą. Nežino, ar V. L. turi šaunamųjų ginklų/daiktų, panašių į šaunamuosius ginklus. Po nurodyto pokalbio jie nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje V. Š. laiko automobilius. Toje aikštelėje V. Š. pakeitė V. L. „Audi“ automobilį į „VW Passat“ markės automobilį. Kiek jam žinoma, V. L. už tą automobilį sumokėjo V. Š., tačiau jis pats nurodyto pinigų perdavimo fakto nematė; nežino, kiek V. L. sumokėjo už minėta „VW Passat“ automobilį (3 t., b. l. 33-35).

Nukentėjusysis V. Š. 2024 m. gegužės 3 d. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip V. L. prideda jam prie galvos srities daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą (1 t., b. l. 73).

2024 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, pavadintas MXBR9502. Programinės įrangos VLC pagalba matomas vaizdas, dešinės pusės viršutiniame kampe matoma laiko juosta, kurioje nurodytas laikas ir data „2023-12-15, 11.26 val.“. Įraše užfiksuota, kaip 11.26:04 val. į automobilių servisą/patalpas užeina du asmenys – Nr. 1 (V. K.), asmuo apsirengęs juodos spalvos pūsta striuke su gobtuvu, juodos spalvos žiemine kepure, juodos spalvos džemperiu su baltos spalvos galimai ADIDAS logotipu, šviesiai pilkos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos batais; vidutinio ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo. Asmuo Nr. 2 (V. L.), apsirengęs tamsiai pilkos spalvos striuke (žemiau juosmens), juodos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltos spalvos dryžiais nuo juosmens, dėvi tamsios spalvos žieminę kepurę, avi tamsios spalvos batais. 11.26:07 val. asmuo Nr. 1 nueina prie dviejų asmenų, kurie stovi prie juodos spalvos automobilio atidarytu variklio dangčiu, bei su kiekvienu iš jų pasisveikina (paduoda ranką), taip pat prieina prie pilkos spalvos automobilio, stovinčio ant keltuvo mėlynos, ir pro atidarytas vairuotojo pusės duris paduoda kažkam ranką. Asmuo Nr. 2 prieina prie vaizdo įraše esančio asmens (tyrimo metų nustatyta, kad tai V. Š.), kuriam paduoda ranką, ir iškart nueina prie toliau stovinčių asmenų, po ko su jais pasisveikinęs atsisuka į V. Š. pusę, laikydamas rankas kišenėse. 11.26:22 val. asmuo Nr. 1, stovėdamas šalia pilkos spalvos automobilio, atidarytų vairuotojo pusės priekinių durelių, paduoda galimai mobiliojo ryšio telefono aparatą asmeniui, kuris tuo metu sėdi automobilyje, o asmuo Nr. 2 stovi šalia, laikydamas rankas kišenėse. 11.26:40 val. asmuo Nr. 2 nueina link asmenų, stovėjusių prie juodos spalvos automobilio, ir pradeda su jais bendrauti. 11.26:48 val. asmuo, sėdintis automobilyje, gražina prieš tai iš asmens Nr. 1 paimtą galimai mobiliojo ryšio telefoną. 11.27:10 val. asmuo Nr. 2, stovėdamas už mėlynos spalvos keltuvo kairės pusės atramos, truputį pasilenkia ir iš po striukės išsitraukia juodos spalvos daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. 11.27:18 val. asmuo Nr. 2 prieina prie V. Š., pakelia ginklą ir prispaudžia jį V. Š. prie galvos. Po ko daiktą, panašų į ginklą, nuleidžia, dešine ranka pradeda kažko ieškoti striukės kišenėje, pasilenkia prie pilkos spalvos automobilio, tą patį veiksmą padaro ir asmuo Nr. 1, po ko abu asmenys staigiai atsistoja. Asmuo Nr. 2 daiktu, panašiu į ginklą, toliau taikosi V. Š. į kaklo ir veido pusę. Taip pat matyti, kaip asmuo Nr. 2 ne tik taikosi, bet ir minėtu daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, baksnoja į kaklo sritį. 11.27:37 val. V. Š. bando apsisukti, tačiau asmuo Nr. 2 neatitraukdamas laiko ginklą jam prie kaklo. V. Š. dešine ranka bando atstumti ginklą nuo veido, tačiau asmuo Nr. 2 intensyviai kreipia ginklą į V. Š.. 11.27:50 val. asmuo Nr. 1 prieina prie pilkos spalvos automobilio atidarytų vairuotojo durelių, iš automobilio išlipa asmuo (tyrimo metu nustatyta, kad tai V. T.). Asmuo Nr. 2 laiko į V. Š. nukreipęs į šaunamąjį ginklą panašų daiktą. 11.28:02 val. asmuo Nr. 1 ir V. T. pradeda judėti link išėjimo iš automobilių serviso ir išeina iš serviso patalpų. 11.28:33 val. asmuo Nr. 2 užsikiša ginklą sau už striukės, ją užsega, įsikiša rankas į striukės kišenes, prieina prie V. Š. ir, lydėdamas jį, nueina link serviso išėjimo ir išeina (1 t., b. l. 80-81).

2024 m. gegužės 28 d. nukentėjusysis V. Š. pateikė 2024 m. gegužės 22 d. telefoninio pokalbio garso įrašą. Įrašas yra rusų kalba, tyrimo metu atlikta šio įrašo stenograma, kurioje nurodyta, kad pokalbis vyksta tarp V. Š. ir A. G.. Nukentėjusiajam paskambinęs A. G. klausia, kodėl V. Š. parašė pareiškimą dėl V. L., nurodo, kad šis pirko iš pastarojo automobilį, už kurį lyg atidavė pusę pinigų, lyg susitarė dėl apmokėjimo išsimokėtinai. V. Š. nurodo jokių pinigų negavęs, tą pakartoja kelis kartus. A. G. aiškinant, kad 2 400 Eur galimai buvo perduota kažkokiam draugui, V. Š. dar kartą nurodo, kad jokių pinigų už automobilį negavo. Tuomet A. G. sako „tai gerai, davai tuomet atiduosime tau pinigus rytoj, atsiimk tu pareiškimą < ... > tu parašei ant mūsų tą pareiškimą < ... > susitarėme, jis perdavė < ... > tavęs pinigai nepasiekė, na tiesiog < ... > davai kaip nors išspręsime šį klausimą, davai atiduosime tau tuos pinigus, atsiimk tu tą pareiškimą“. V. Š. į tai nieko neatsako, nurodo, kad perskambins, tą pakartoja kelis kartus (2 t., b. l. 56). Analogiški duomenys užfiksuoti ir kontroliuojant V. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, padarytas nurodyto pokalbio įrašas ir pokalbio, kuris išverstas į lietuvių kalbą, suvestinė, išversta į lietuvių kalbą (2 t., b. l. 84-86).

2024 m. birželio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atliktus V. Š. (telefono Nr. +370 *****134), V. K. (telefono Nr. +370*** ** 767), A. S. (telefono Nr. +370 ***** 181), V. T. (telefono Nr. +370 ***** 354), V. L. (telefono Nr. +370 ****** 700 ir Nr. +370 ***** 113) bei A. V. (telefono Nr. +370 ***** 6500) naudojamų telefoninių numerių išklotinių analizę nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. nustatyti prisijungimai tų pačių bazinių stočių veikimo zonose 2023 m. gruodžio 15 d., 2023 m. gruodžio 16 d., 2023 m. gruodžio 17 d., 2023 m. gruodžio 19 d., 2024 m. balandžio 29 d. ir 2024 m. balandžio 30 d.: 1) 2023 m. gruodžio 15 d., 10.54 val., V. K. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Arimų g. 18; 2) 2023 m. gruodžio 15 d., nuo 17.37 val. iki 17.40 val., V. T., A. S. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Žirgo g. 1; 3) 2023 m. gruodžio 15 d., 19.37 val., V. K. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Arimų g. 18; 4) 2023 m. gruodžio 16 d., nuo 12.40 val. iki 13.14 val., V. T. ir A. S. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Žirgo g. 1; 5) 2023 m. gruodžio 16 d., 13.30 val., V. K. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniuje, Pramonės g. 97; 6) 2023 m. gruodžio 16 d., nuo 13.48 val. iki 16.53 val., V. T. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Arimų g. 18 (nurodyta bazinė stotis apima V. T. ir V. L. gyvenamąsias vietas); 7) 2023 m. gruodžio 17 d., nuo 09.50 val. iki 09.53 val., V. T. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Arimų g. 18; 8) 2023 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 1114 val. iki 11.56 val., V. K. ir A. S. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Aukštagirio g; 9) 2023 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 11.56 val. iki 12.03 val., V. T., V. L. ir V. K. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Arimų g.; 10) 2023 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 12.45 val. iki 12.46 val., V. L. ir V. K. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 11) 2023 m. gruodžio 17 d., nuo 12.33 val. iki 12.41 val., V. T. ir A. S. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Saulėtekio g. 4 ir Aukštagirio g.; 12) 2023 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 18.20 val. iki 18.34 val., V. T. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Arimų g. 18; 13) 2023 m. gruodžio 17 d., 21.21 A. S. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Žirmūnų g. 70 (2 t., b. l. 24-36).

VĮ „Regitra“ duomenų bazėje patikrinus transporto priemonę pagal VIN numerį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būsena – išregistruotas automatiškai, buvusi savininkė S. G., 2023 m. lapkričio 13 d. užpildyta aktuali deklaracija, deklaraciją pateikęs asmuo – E. M., deklaracijos dokumentai – 2023 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyta transporto priemonės vertė – 1 500 Eur, mokėta grynais pinigais (1 t., b. l. 170).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis, V. Š. deklaravo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimą, deklaracijos dokumentas – 2023 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio kaina 4 900 Eur (1 t., b. l. 172).

Bylos medžiagoje yra VĮ „Regitra“ pateiktos automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos (1 t., b. l. 170-189).

AB „Lietuvos draudimas“ 2024 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodyta, kad I. L. vardu sudarytos dvi draudimo sutartys. Sutartis Nr. TIA-961101379 sudaryta nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. sausio 19 d., sutartis Nr. TIA-972382329 sudaryta nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. Nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. buvo registruota automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žala, įvykis kilo 2024 m. kovo 27 d., I. L. išmokėta 2 704,10 Eur (1 t., b. l. 194).

Duomenys dėl BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę neigė, nepripažino įvykęs jam inkriminuotą nusikaltimą. Parodė, kad iš V. Š. ir V. T. pirko automobilį „BMW F11“. Negali pasakyti, būtent kuriam iš jų priklausė automobilis, galimai transporto priemonė buvo V. T., nes dokumentai buvo pildyti šio vardu, tačiau dėl visko buvo tartasi su abiem, t. y. tiek V. T., tiek V. Š.. Pinigus padavė V. Š., būtent šis pildė dokumentus; pastarasis dar paprašė, kad, siekiant nemokėti mokesčių, automobilio kaina būtų nurodyta 5 000 Eur (dėl to buvo nurodyta, kad neva yra variklio defektas). Kaltinamojo teigimu, iš visų aplinkybių jis suprato, kad automobilis „BMW“, kurį jis nusipirko, priklausė abiem – V. T. ir V. Š.. Jam pristatė, kad automobilis yra geros būklės (anot V. T., „ledas“), už jį mokėjo 9 000 Eur. V. Š. į rankas padavė 6 500 Eur (5 000 Eur turėjo pats, o 1 500 Eur jam paskolino uošvienė), V. T. pervedė 2 500 Eur. Neužilgo paaiškėjo, kad automobilis yra su defektais, kurie išryškėjo važiuojant greitkeliu (esant didesniam greičiui mašina drebėjo). Informavus apie tai V. T., šis pasakė atvažiuoti. Automobilis buvo apžiūrėtas, jam pakeistos padangos, išlyginti ratai, kelis kartus darytas ratų suvedimas, tačiau problemos vis tiek neišsisprendė. Tuomet pats vyko pas pažįstamą į servisą, buvo keičiami „sailenblokai“, kitos detalės, tačiau drebėjimas vis tiek niekur nedingo. Vėliau paaiškėjo, kad visas variklis buvo tepaluose, apie ką pasakė V. T.. Atvažiavęs prašė, kad jis ir V. Š. atgal pasiimtų automobilį. Anot kaltinamojo, V. Š. iš pradžių nesutiko, bandė aiškinti, kad viskas yra gerai, tačiau galiausiai V. T. pripažino, kad yra tas defektas ir sutiko atsiimti transporto priemonę (dėl to nebesiginčijo ir V. Š.). Kaltinamasis V. K. parodė, kad buvo sutarta, jog V. T. grąžins pinigus už automobilį, o V. Š. turėjo sumokėti už remontą, kas sudarė 2 000 Eur. Dokumentų, kad buvo išleista būtent tokia suma, jis nepateikė, tačiau dėl to nebuvo ginčo, buvo akivaizdu, kad detalės yra pakeistos, V. Š. sutiko su nurodyta suma. V. T. pinigus grąžino, tačiau V. Š. jų taip ir neatidavė. Konkretus terminas pinigų atidavimui nebuvo sutartas, kalbėjo, jog po to, kai parduos minėtą „BMW“ markės automobilį. Kaltinamojo teigimu, V. Š. pinigų vis neatidavė, kelis kartus kalbėjosi su pastaruoju. Nukentėjusysis aiškino, kad jau yra klientas pirkti automobilį, prašė dar palaukti, teigė kol kas dar neturintis pinigų. Kai sužinojo, kad automobilis yra jau parduotas, vėl skambino V. Š., klausė, kodėl šis negrąžina jam pinigų. Nukentėjusysis teigė, kad kad tuos pinigus kažkur panaudojo, sakė skolą jam atiduosiantis iki liepos mėn. Matydamas, kad pastarasis nesilaiko pažadų, 2024 m. balandžio 29 d. paskambino šiam ir pasiūlė susitikti prie parduotuvės „Helena“. Į susitikimą atvažiavo vienas, be jokių pašalinių asmenų. Atvažiavo „BMW“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie vaikų žaidimo aikštelės, esančios Galgiuose, Vakarinė g. 4. Atėjęs V. Š. pasiūlė pavažiuoti kur nors toliau, po ko, šiam įsėdus į automobilį, jie nuvažiavo 1-1,5 km atstumu (prie kažkokio gyvenamojo namo įvažiavimo) ir išlipę iš automobilio pasikalbėjo dėl negrąžinamų pinigų. Kaltinamasis klausė nukentėjusiojo, kodėl šis vis negrąžina pinigų, sakė, kad jo (V. K.) žmona yra pasiryžusi teikti dėl to pareiškimą policijai. V. Š. nesigynė skolos, tik vėl prašė palaukti iki liepos mėn. Neneigia, kad pokalbio metu galėjo vartoti keiksmažodžius, pats pokalbis nebuvo malonus, tačiau kategoriškai nesutinka vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį ir reikalavęs iš pastarojo kaltinime inkriminuotos pinigų sumos. Kalba ėjo tik apie automobilio remontui išleistus pinigus, t. y. 2 000 Eur, kurių grąžinimo nukentėjusysis nesigynė. Pats pokalbis buvo gana trumpas, truko vos 3-4 min. Po jo nukentėjusysis kartu grįžti nenorėjo, pasakė, kad jį kažkas parveš, po ko abu išsiskyrė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nepadarė nukentėjusiajam jokios žalos, nesupranta, kodėl šis duoda tokius parodymus (5 t., b. l. 95-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. davė iš esmės panašius parodymus, kuriuose užfiksuota, jog jis 2023 m. žiemos pradžioje iš V. Š. pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo užregistruotas jo uošvienės J. L. vardu. Už šį automobilį mokėjo 9 000 Eur (apie 7 000 Eur grynais, apie 2 000 Eur pervedė į V. Š. ar jo nurodytų asmenų sąskaitą). 5 000 Eur grynais pinigais už nurodytą automobilį jam davė uošvienė. Pinigus grynais pinigais V. Š. perdavė servise, V. T. akivaizdoje. Pirkimo pardavimo sutartyje V. Š. prašymu nurodė kitą automobilio pardavimo kainą – 5 000 Eur, parašė, kad automobilis yra su variklio defektu. Tada jis ir susipažino su V. Š.; žino kad šis užsiima automobilių pardavimais ir, kaip vėliau sužinojo, parduoda nekokybiškus automobilius, apie ką girdėjo iš aplinkinių ir pats su tuo susidūrė. V. Š. jam pasakė, kad jo pirktas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis yra tvarkingas, tačiau paaiškėjo, kad tai netiesa, automobilis važiuojant drebėjo, dėl ko reikėjo jį nuolat vežti į servisą taisyti. Automobilį apžiūrėjo Grigaičiuose esančiame servise, kuriame pasakė, kad automobilio variklis yra tepaluose, buvo pakeistas reduktorius, „sailenblokai“, tačiau tai neišsprendė problemos. Už automobilio taisymą nurodytame servise sumokėjo apie 500 Eur (kvitų neišsaugojo); bendrai automobilio taisymui išleido apie 1 500 Eur; dar taisė pas V. T. servise, darė diagnostiką. Tame servise įvyko konfliktas su V. Š.; jis (V. K.) pasakė, kad V. Š. paimtų nurodytą automobilį ir grąžintų jam pinigus. Tuo metu V. Š. niekas nemušė ir daiktų, panašių į ginklą, nenaudojo. V. Š. sutiko atgal pasiimti nurodytą automobilį ir grąžino jam 7 000 ar 8 000 Eur; dalį sumokėjo grynais, dalį pervedant į žmonos sąskaitą „Swedbanke“ (neatsimena, ar pinigai buvo pervesti iš V. Š., ar iš kito asmens sąskaitos). V. Š. liko jam skolingas 2 000 Eur (3 t., b. l. 33-35). Papildomos apklausos metu V. K. patikslino, kad pirkimo-pardavimo sutartis dėl „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo sudaryta ne V. Š., o su V. T., būtent kuris buvo nurodytas kaip pardavėjas. Pinigus taip pat pervedė į Val. žmonos V. T. sąskaitą, kaip jam nurodė pats Val.. Kai kalbėjo apie automobilio pirkimą, V. Š. visą laiką buvo kartu su V. T., dėl ko suprato, kad šie automobilį pardavinėja kartu. Grynuosius pinigus (5 000 Eur) perdavė V. Š. servise pas Val.. Visas pretenzijas dėl prastos automobilio techninės būklės jis išsakė abiem. Buvo sutarta, kad pinigus už automobilį grąžins V. T., o išlaidas, susijusias su automobilio remontu, padengs V. Š.. V. T. jam grąžino apie 7 000 ar 8 000 Eur (dalį sumokėjo grynais pinigais, kita dalis – 4 900 Eur – buvo pervesta į jo žmonos A. K. sąskaitą). V. Š. žadėjo padengti automobilio remonto išlaidas (2 000 Eur), tačiau pinigų taip ir nesumokėjo, dėl to buvo konfliktas, tačiau fizinio smurto prieš V. Š. nenaudojo ir jam negrasino. V. Š. iki šiol negrąžino nurodytų pinigų (3 t., b. l. 45-46).

Nagrinėjant bylą teisme apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2024 m. balandžio 29 d. jam paskambino V. K. ir pasiūlė susitikti prie Galgiuose esančios parduotuvės. V. T. jam patarė dėl saugumo geriau susitikti aikštelėje netoli serviso, ką jis ir padarė. Kai nuėjo į aikštelę, V. K. atvažiavo juodos spalvos „BMW“ markės automobiliu. Liepė jam sėsti į automobilio vidų, o nesutikus kaltinamasis jį jėga įsodino į automobilį (į galinę sėdynę iš vairuotojo pusės). Automobilio viduje be V. K. buvo dar du jam nepažįstami asmenys, automobilį vairavo kaltinamasis. Važiuojant kaltinamasis V. K. jam pradėjo sakyti, kad kilo kažkokios problemos su tuo anksčiau perduotu automobiliu „VW Passat“, kaltinamasis minėjo, jog kažkas važiavo daryti „kažkokį reikalą“, bet tas automobilis sugedo, pavedė, dėl ko kilo problemų. Nukentėjusiojo teigimu, jis suprato, kad V. K. tą automobilį buvo pardavęs vienam iš tų automobilyje buvusių nepažįstamų vyriškių, kuris patvirtino nupirkęs, tačiau nieko daugiau nei jis, nei kitas vyriškis nekalbėjo ir nieko jam nesakė. Jį nusivežė į miškelį (už kokių 5-8 km nuo serviso), visi išlipo iš automobilio, V. K. sakė, kad už sugedusį automobilį reikia sumokėti kompensaciją (nukentėjusiojo teigimu, lyg 15 000 Eur, vėliau V. Š. patikslino, jog reikalaujama suma buvo 20 000 Eur, kaip yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu), po to pradėjo vartoti smurtą prieš jį, rankų kumščiais ir kojomis sudavė apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas (krūtinę, rankas ir kt.). Smūgiai sekė vienas po kito, smurtas tęsėsi apie porą minučių. Smurtavo tik V. K., kiti du vyriškiai stovėjo už kelių metrų ir tylėjo. Jam liepė iki vakaro sumokėti 20 000 Eur, jis žadėjo kažkaip surinkti nurodytą sumą. Kai V. K. baigė mušti, tuo metu jam (nukentėjusiajam) kaip tik paskambino V. T. arba jo sūnus, jis (V. Š.) atsiliepė, po ko V. K. su tais dviem vyrais išvažiavo, palikdami jį miške. Iš miško atgal į servisą jį parvežė serviso darbuotojas. Nukentėjusiojo teigimu, dėl V. K. suduotų smūgių jam skaudėjo visą kūną, buvo šoke. Tą pačią dieną A. S. ir A. V., sužinoję apie įvykį, buvo susitikę su V. K., tačiau tąkart nepavyko susitarti. Dar vienas susitikimas vyko kitą dieną, A. S., taip pat dar vienas asmuo (nukentėjusiojo teigimu, jis po įvykio kreipėsi į pastarąjį pagalbos) susitiko su V. K., po ko jam (nukentėjusiajam) buvo pasakyta, kad jis turi kuo greičiau sumokėti 15 000 Eur; liepė pinigus paduoti tą pačią dieną, tačiau paaiškinus, kad negali surinkti tokią sumą, sutarė 5 000 Eur perduoti vakare, o likusius pinigus sumokėti dalimis. Nukentėjusysis parodė dalį sumos turėjęs grynaisiais, dalį nusiėmė iš bankomato ir perdavė per A. V.. Sutiko mokėti, kadangi suprato, kad kitaip nebus ramybės, bijojo. Vėliau pasitaręs su buvusiais kolegos, nutarė kreiptis į policiją. Po to, kai parašė pareiškimą policijai, sulaukė A. G. skambučio, kurio metu pastarasis prašė atsiimti pareiškimą (4 t., b. l. 173-186).

Ikiteisminiame tyrime atliktų trijų apklausų metu nukentėjusysis V. Š. parodė, kad po to, kai paskambinęs V. K. jam pasiūlė susitikti, jis susisiekė su A. S.. Pasitarus su pastaruoju, šis patarė eiti susitikti, sakė, kad galimai jam norima grąžinti pinigus už automobilį „VW Passat“. Tolesnėmis aplinkybėmis nukentėjusysis nurodė, kad miške V. K. pradėjo jį rankomis ir kojomis daužyti į įvairias kūno, sakydamas, kad jis turi duodi jam 20 000 Eur už tai, kad važiuojant „į reikalą“ automobilis sugedo ir jo bendrai patyrė žalos. V. K. sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių, dėl kurių jis juto fizinį skausmą. Suduodamas smūgius, V. K. vis kartojo, ar jis (nukentėjusysis) suprato. Jam atsakius teigiamai, V. K. nustojo mušti ir kartu su tais asmenimis išvažiavo. Kai serviso darbuotojas jį parvežė, V. T., kaip suprato, jau buvo susisiekęs su A. S., kuris kartu su A. V. atvyko prie serviso pabendrauti. Visiems būnant kartu A. S. susisiekė su V. K., susitarė susitikti. Į susitikimą su V. K. važiavo A. S., A. V. ir jis (V. Š.). Susitikimo metu V. K. bendravo su A. V. ir A. S., nukentėjusysis nurodė likęs sėdėti automobilyje. Tą dieną nieko neišsiaiškino, buvo susitarta susitikti dar kartą. Kitą dieną, t. y. 2024 m. balandžio 30 d., jį informavo, kad buvo sutarta, jog jis (nukentėjusysis) turės paduoti 15 000 Eur, visą sumą iš karto; vėliau nurodė, kad iš karto 10 000 Eur, o 5 000 Eur vėliau. Pasakęs, kad neturi tokių pinigų neturi, sutarė 2024 m. balandžio 30 d., paduoti 5 000 Eur, po to kas savaitę likusius 10 000 Eur, mokant po 5 000 Eur per savaitę. Kaip užstatą turėjo palikti kitą automobilį, bet jo nepaliko. Vėliau tą pačią dieną surinko 5 000 Eur ir padavė Andrejui. Iš bankomato nuėmė 1 700 Eur ir 3 300 Eur turėjo grynais. Padavė apie 4 600-4700 Eur, 100 eurų kupiūromis o likusią sumą 50 eurų kupiūromis. Kitas mokėjimas turėjo būti 2024 m. gegužės 6 d. Davęs pinigus Andrejui, kelių dienų laikotarpyje pabendravęs su pažįstamais asmenimis nutarė kreiptis į policiją. Prieš tai nesikreipė į policiją, nes buvo įbaugintas ir bijojo. Įvykio metu buvo sumuštas, patyrė fizinį žalą, tačiau dėl sumušimų į medikus nesikreipė, gydymo išlaidų neturėjo. Fizinės ir moralinės žalos šiuo metu įvertinti negali, civilinį ieškinį reiškia tik dėl V. K.padarytos materialinės žalos 5 000 Eur sumai (1 t., b. l. b. l. 39-42, 50-53, 65-66).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. T. parodė, kad 2024 m. balandžio mėn. buvo įvykis, kai atvažiavęs į servisą V. Š. pasakė, kad jam skambino V. K. ir sakė, kad nori susitikti prie parduotuvės „Helena“. Jis patarė nukentėjusiajam geriau susitikti šalia serviso, kad galėtų jį matyti. Po kurio laiko V. Š. pasakė „atvažiavo K.“ ir išėjo. Liudytojas užlipo į antrą aukštą, norėdamas per langą stebėti susitikimą, be to, V. Š. buvo prašęs nufilmuoti, kad būtų video. Kai užlipęs pažiūrėjo per langą, V. Š. jau buvo išvažiavęs. Atėjęs sūnus (past. – R. T.) sakė matęs, kaip V. K. įsodino nukentėjusįjį į automobilį. Vėliau skambino Vi., tačiau šis nekėlė ragelio, o dar po kurio laiko perskambino pats ir paprašė parvežti, nes V. K. jį paliko ten, kur buvo nusivežęs. Kai V. Š. parvežė į servisą, pastarasis buvo liūdnas, sakė, kad V. K. jį sumušė; mušė dėl automobilio „VW Passat“, bet daugiau detalių nepasakojo. Liudytojo V. T. teigimu, Vi. ranka buvo apdraskyta, veide sužalojimų nematė; neatsimena, ar buvo sužalojimas kojoje (past. – teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimų, liudytojas V. T. patvirtino, kad tie parodymai teisingi). Po ankstesnio 2023 m. gruodžio mėn. V. Š. nesikreipė į policiją, galvojo, kad viskas praeis ir toliau bus ramu, tačiau po to, kai V. K. išvežęs jį sumušė, V. Š. parašė pareiškimą policijai. Vitalijus jam buvo sakęs, kad V. L. nesumokėjo pinigų už automobilį „VW Passat“, po to įvykio dar buvo ir sumuštas, todėl pavargęs nutarė kreiptis į policiją (4 t., b. l. 195-210).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad jo sūnus Ričardas jam sakė matęs, kaip V. K. įsodino Vi. į juodos spalvos „BMW“ automobilį ir išvažiavo. T. R. paskambino Vi., paklausė, kur jis yra, į ką pastarasis atsakė, jog kažkur pakeliui į aikštelę, kurioje buvo laikomi jo automobiliai. Pasakė, kad kalbasi. Maždaug po 20 min. Vi. paskambino ir paprašė jį pasiimti kelyje link Mickūnų, apie 2 km nuo jo aikštelės. Kai Vi. atvežė, matė, kad jo rankos sudaužytos, ant vienos buvo matyti nubrozdinimai, ant kitos – mėlynės; mėlynės buvo ir ant kojos, tik negali pasakyti ant kurios; ant veido sužalojimų nepastebėjo, drabužiai buvo išpurvinti. Paklausus, kas atsitiko, Vi. pasakė, kad jį sumušė V. K.; minėjo, kad dėl mašinos, tačiau nesakė, dėl kokios. Vi. taip pat sakė, kad kartu su V. K. buvo dar du vyrai, kurie sėdėjo automobilyje ir jo nemušė (1 t., b. l. 110-112).

Teisme apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė dėl 2023 m. balandžio 29 d. įvykio nieko konkretaus nežinantis. Gali pasakyti tik tiek, kad iš kalbų girdėjo, jog tą dieną V. Š. ir V. L. buvo susitikę. Vėliau nukentėjusysis jam pasakojo, kad V. K. jį sumušė. Atsimena, kai servizo darbuotojas parvežė V. Š., šis buvo su nubrozdinta ranka (galimai kaire, virš alkūnės), nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė kaltinamasis V. K. (4 t., b. l. 173-186.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė 2024 balandžio mėn. pabaigoje, vakare, dirbęs servise, tuo metu servise buvo ir V. Š.. V. Š. kažkas paskambino ir jis nuėjo prie vaikų žaidimo aikštelės. Vėliau jam (R. S.) kažkas papasakojo, kas kad V. Š. Valerijus įsodino į automobilį ir išvežė. Val. pradėjo skambinti V. Š., bet šis nekėlė ragelio. Maždaug po 30 min. V. Š. parvežė Robertas. Pamatė kad Vi. buvo nubrozdinta kairė ranka, kitų sužalojimų nepastebėjo. Vitalijus jam nieko nepasakojo, kas atsitiko, ir apie tai jis nieko nežino (1 t., b. l. 124-125).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. B. (R. B.) parodė, kad būdamas pas V. T. servise girdėjo, kaip V. Š. kažkas paskambino ir daugmaž po pusvalandžio pastarasis išėjo. Kiek girdėjo iš V. T. ar servise buvusio R. S., V. Š. nuėjo prie vaikų žaidimo aikštelės, esančios netoli serviso. Po kažkurio laiko atėjo V. T. ir pasakė, kad reikia važiuoti paimti V. Š.. Nebuvo aišku, kur šis yra (skambino, tačiau jis nekėlė telefono), nežinojo, kodėl apskritai reikia jo važiuoti, nieko neklausinėjo V. T.. Vis dėlto jie niekur toli nenuvažiavo, kadangi užkaito automobilio variklis ir jie grįžo atgal į servisą. Po pusvalandžio ar kiek daugiau jam (R. B.) paskambino V. Š. ir paprašė atvažiuoti jį paimti. Tikslaus adreso, iš kur paėmė V. Š., nurodyti negali, tačiau važiavo už automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje Vi. laiko savo automobilius, kažkur kilometrą ar daugiau žvyrkeliu ir gyvenvietėje ar jos pabaigoje rado Vi.. Atsisėdęs į automobilį, šis nieko daug nekalbėjo, nesakė, kur buvo, kodėl reikėjo parvežti. Liudytojo teigimu, V. Š. buvo piktas, sužalojimų nematė, buvo tik žaizda rankoje (vilkėjo marškinėliais trumpomis rankovėmis), tačiau ji buvo iš anksčiau, nešviežia, tą sprendė iš uždžiūvusio kraujo. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 119-120), liudytojas R. B. teigė, kad tąkart apklausiamas galimai neteisingai išsireiškė, nurodydamas, kad V. Š. buvo išsigandęs. Vėliau parodė, kad toje apklausoje užfiksuoti parodymai yra teisingi, tuomet aplinkybes atsiminė geriau, tačiau, toliau atsakydamas į klausimus, teigė, kad sužalojimas rankoje buvo dar iki V. Š. išėjimo iš serviso. Kaltinamųjų nepažįsta, yra matęs juos netoli serviso esančioje kebabinėje. Apie tai, ar V. Š. su kažkuo konfliktavo, jam nežinoma (5 t., b. l. 28-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad paskambinęs V. Š. paprašė atvažiuoti jį pasiimti, paaiškino esantis kelyje link Mickūnų. Nuvažiavęs į nurodytą vietą, pamatė žvyrkeliu einantį Vi.. Pastarasis jam nieko neaiškino, tačiau buvo labai išsigandęs, pastebėjo kad viena iš rankų (negali pasakyti, tiksliai kuri), prie alkūnės, buvo nubrozdinta; kitų sužalojimų nepastebėjo. Jis dar norėjo paklausti Vi., kas atsitiko, bet šis sėdėjo labai išsiblaškęs, nuleidęs galvą, todėl nieko neklausė (1 t., b. l. 119-120).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. T. (R. T.) parodė, kad buvo tokia situacija, kai jo tėvas paprašė pažiūrėti V. Š., kuris turėjo aikštelėje su kažkuo susitikti. Nežino, kodėl reikėjo stebėti nukentėjusįjį, tačiau paprašytas tėvo atsisėdo į netoli serviso stovėjusį automobilį ir stebėjo (100 metrų, gal kiek didesniu atstumu). Matė, kaip V. Š. nuėjo prie vaikų aikštelės, kur atvažiavo juodos spalvos „BMW“ markės automobilis, kažkas išlipo iš jo (to asmens nematė, gali pasakyti tik tiek, kad šis buvo stambaus kūno sudėjimo) ir, kaip jam pasirodė, jėga įsodino V. Š. į automobilį (atrodo, į galinę dalį). Viskas įvyko labai greitai, vieną momentą V. Š. stovėjo prie automobilio, o paskui jo nebebuvo, atrodė, kad jis į automobilį buvo pasodintas su jėga, įstumtas į vidų. Nematė, kiek iš viso tame automobilyje buvo asmenų. Išvydęs tokią situaciją nuėjo apie ją pasakyti tėvui, paskui su pastaruoju važiavo ieškoti, kur yra V. Š., tačiau, kiek pamena, tą dieną daugiau jo nematė ir nebendravo (atrodo, vieną kartą skambino šiam, tačiau šiuo metu negali pasakyti, ar pavyko prisiskambinti). Kalbėjosi galimai kitą dieną, V. Š. buvo labai išsigandęs, gali būti, kad turėjo kažkokių mėlynių, tačiau to dabar tiksliai neatsimena. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį nusivežė kažkur toliau į Galgius, prieš jį buvo vartojamas smurtas (nežino, ar vieno, ar kelių asmenų). Anot liudytojo, iš kalbų yra girdėjęs, kad V. Š. turėjo kažkokių konfliktų, tačiau detalių nežino. Iš tėvo girdėjo, kad servise V. Š. buvo grasinta su ginklu. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 129-130), liudytojas R. T. patvirtino, kad jie surašyti teisingai ir jais galima vadovautis (5 t., b. l. 52-61).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas R. T. parodė, kad 2024 m. balandžio mėn., datos tiksliai neatsimena, dienos metu tėtis paprašė jo pasėdėti automobilyje ir pažiūrėti, kur nueis V. Š., kadangi šis turėjo su kažkuo susitikti. Jis pamatė, kaip V. Š. nuėjo prie vaikų aikštelės, kur privažiavo „BMW“ automobilis (juodos spalvos), iš kurio išlipo vairuotojas (kadangi sėdėjo automobilyje apie 150 m. nuo aikštelės, to asmens požymių neįsidėmėjo, tik matė, kad jis yra stambaus kūno sudėjimo). Tada V. Š. labai greitai dingo ir „BMW“ automobilis išvažiavo. Kokiu būdu V. Š. atsisėdo į automobilį, nematė, mano, kad jis buvo įstumtas į automobilį, nes viskas įvyko labai greitai. Kiek žmonių buvo minėtame automobilyje, nepastabėjo, nes automobilio langai buvo tamsinti. Nuėjęs pas tėtį, papasakojo šiam, ką matė, po ko kartu su tėčiu bandė važiuoti iš paskos minėtam „BMW“ markės automobiliui, tačiau užkaito jų automobilio variklis ir jie grįžo prie serviso. Tada jis paskambino Vi., pastarasis pasakė, kad yra kažkur Galgiuose, prie kaimo, nurodė, jog stovės prie kelio, daugiau nieko neaiškino, tačiau iš balso jis buvo labai išsigandęs. Tada tėčio darbuotojas Robertas nuvažiavo jo pasiimti. Po to jis (R. T.) išėjo iš serviso, nelaukė, kol parveš Vi. (1 t., b. l. 129-130).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas A. V. (A. V.) parodė, kad V. T. yra jo pusbrolis, V. Š. – pusbrolio pažįstamas, draugas, pastarieji abu užsiima automobilių pardavimais. Iš V. Š. automobilį yra įsigijęs ir jis (A. V.). Nusipirkus paaiškėjo, kad automobilis turi daug įvairių gedimų. Pirkdamas žinojo tik apie dalį, o vėliau paaiškėjo, kad vos ne pusę mašinos reikėjo pertvarkyti. Kalbėdamas su V. Š., sakė, kad jei būtų žinojęs apie tokią automobilio būklę, nebūtų jo pirkęs, tačiau pykčio dėl to nelaikė, jokių nesutarimų, konfliktų su V. Š. nebuvo. Kaltinamuosius taip pat pažįsta, matydavo juos pusbrolio servise. Kokie santykiai siejo kaltinamuosius ir V. Š., pasakyti negali, pats nieko apie juos nežino. Iš kalbų yra girdėjęs, kad buvo kažkoks įvykis servise, kai V. L. „su žaisliniu ginklu kažką ten darė“, apie tai daug kas šnekėjo, juokėsi iš Vi.. Taip pat liudytojas A. V. parodė, kad V. K. iš jo pusbrolio V. T. buvo įsigijęs automobilį „BMW“. Vėliau paaiškėjo, kad tas automobilis nėra techniškai tvarkingas, dėl ko Valerijus jį grąžino atgal, viskas išsisprendė draugiškai, nebuvo konflikto. Kiek jam žinoma, V. Š. su to automobilio pardavimu nebuvo susijęs. Apklausiamas liudytojas neigė prašęs savo draugo A. S. tarpininkauti, negavo iš V. Š. jokių pinigų perdavimui (5 t., b. l. 28-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. (apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 punkto pagrindais) taip pat parodė nieko nežinantis, kad A. S. būtų tarpininkavęs tarp V. Š. ir kitų asmenų, juo labiau, pats su tokiu prašymu nesikreipė į A. S.. Apie konfliktą tarp V. K. ir V. Š. nieko negirdėjo. Pusbrolis jam buvo minėjęs, kad yra kažkoks konfliktas tarp V. Š. ir V. K. bei Vo. (past. – V. L.), tačiau nieko nekonkretizavo ir jis apie tai nieko nežino. Nei V. Š., nei pusbrolis niekada neprašė padėti jiems ir tarpininkauti sprendžiant jų problemas su V. K. arba Vo.. V. Š. jam jokių pinigų neperdavinėjo. Nėra girdėjęs, kad A. S. tarpininkautų sprendžiant V. Š. konfliktą su V. K. ar Vo. (1 t., b. l. 166-167).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad su V. Š. santykių nepalaiko, tačiau anksčiau yra pirkęs iš pastarojo savo dukrai automobilį. Išsirinko „VW Tiguan“ (už jį V. Š. grynais sumokėjo 4 900 Eur), tačiau dukrai automobilis nepatiko, todėl greitai (po kelių dienų nuo įsigijimo) jį pardavė savo pažįstamam T. S.. Žinojo, kad automobilis turi tam tikrų problemų, tačiau vėliau po to, kai jį nusipirko minėtas pažįstamas, paaiškėjo, kad tų problemų yra daug, mašina buvo gana prastos būklės. Kai bendravo su V. Š., klausė, kodėl šis pardavė jam tokį automobilį, tačiau Vitalijus sakė, kad mašina gera (jo žodžiais „ledas“). Tuo jų pokalbis baigėsi, daugiau nieko nesiaiškino, dėl minėtos situacijos pykčių nebuvo. Anot liudytojo, iš kitų asmenų taip pat yra girdėjęs, kad V. Š. parduodami automobiliai nėra techniškai tvarkingi, juos nusipirkus, paaiškėja įvairios problemos. Kaltinamuosius V. K. ir V. L. pažįsta, su jais susipažino V. T. servise. Daugiau bendravo su V. K., kadangi šis atidarinėjo kebabinę, domėjosi su tuo susijusiais reikalais. Liudytojo teigimu, jis anksčiau taip pat turėjo kebabinę, buvo likusių įvairių prekių, kurias galėjo parduoti V. K.. Kokie buvo V. K. ir V. Š. santykiai, nieko konkretaus nežino, gali tik paminėti, kad V. K. buvo pasakojęs, kad pirko iš V. Š. automobilį, jei neklysta, „BMW“ markės. Po įsigijimo su tuo automobiliu kilo daug problemų, reikėjo daug ką tvarkyti (past. – vėliau liudytojas patikslino tiksliai nežinantis, ar V. K. tą automobilį pirko iš V. Š., ar iš V. T.). Kaip ši situacija išsisprendė, tiksliai nežino ir papasakoti negali. Apie tai, kad iš V. Š. automobilį buvo įsigijęs ir V. L., apskritai girdi pirmą kartą. Taip pat jam nežinoma, ar tarp V. Š. ir kaltinamųjų buvo kokių konfliktų, juo labiau, jis (A. S.) juose niekaip nedalyvavo ir netarpininkavo, nėra gavęs (iš V. Š. ar A. V.) jokių pinigų nei perdavimui, nei sau. Negali paaiškinti, kodėl V. Š. duoda kitokius parodymus (5 t., b. l. 28-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. davė analogiškus parodymus, tvirtino su V. Š. jokių konfliktų neturėjęs ir jokiame tarpininkavime pastarojo prašymu su nieko nedalyvavęs, nieko apie tai nežino; taip pat jam nežinoma, kad V. Š. perdavė A. V. kažkokius pinigus (1 t., b. l. 141-142).

Į teisiamąjį posėdį iškviestas ir apklaustas liudytojas T. D. (T. D.) parodė kartą bendravęs su V. Š.. Susitikti su šiuo asmeniu jam pasiūlė pažįstamas Robertas (past. – Bernat). Pastarasis pasakė norintis supažindinti su žmogumi, kuris turi aikštelę, prekiauja automobiliais. Susitiko Jašiūnuose prie degalinės, kur yra kavinė. Liudytojo teigimu, jis galvojo, kad galbūt bus galimybė bendradarbiauti parduodant automobilius, tačiau susitikus V. Š. kalbėjo ne apie tai. Jis ėmė pasakoti pirkęs kažkokią pirtį, vėliau ją pardavė ir nieko neuždirbo, taip pat minėjo pardavęs žmonėms „BMW“ automobilį, kuris sugedo. V. Š. vardino įvairius vardus, minėjo visokias aplinkybes, pasakojo painiai, buvo sunku suprasti, kaip viskas vyko iš tikrųjų, tačiau, kiek suprato, V. Š. liko kažkam skolingas, prašė jam padėti išspręsti situaciją. To, kad yra sulaukęs kažkokių grasinimų, reikalavimų, jog vyksta su kažkokiais asmenimis konfliktas, V. Š. neminėjo. Anot liudytojo, iš viso pasakojimo jam nebuvo aišku nei kas atsitiko, nei kuo jis gali padėti, todėl V. Š. nurodė tik tai, kad jei šis yra kažkam skolingas, tai sakė, kad jis turi atsiskaityti su tuo (tais), kuriam (kuriems) yra skolingas ir jis niekaip čia negali padėti. V. D. kategoriškai neigė kreipęsis į kažką pagalbos, sprendžiant V. Š. situaciją. Viskas apsiribojo tuo vieninteliu pokalbiu, kuris truko 30-40 min., daugiau su V. Š. jis nesimatė ir nebendravo. Minėto susitikimo metu V. Š. buvo normalios nuotaikos, neatrodė išsigandęs ir pan. Nežino, kodėl pastarasis kreipėsi į jį su prašymu pagelbėti, galimai dėl to, kad jis (T. D.) praeityje yra sėdėjęs (tas buvo seniai, 1990 m.). Kaltinamųjų V. L. ir V. K. nepažįsta, nėra jų matęs, taip pat jam nežinomi tokie asmenys kaip A. V. ir A. S. (5 t., b. l. 78-89).

2024 m. gegužės 3 d. Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje gautas V. Š. protokolas – pareiškimas, kad 2024 m. balandžio 29 d., apie 19.30 val., miškelyje, esančiame Vilniaus r., Galgių k., Mokyklos g., iš matymo pažįstamas V. K., panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių rankomis ir kojomis sudavimais į įvairias kūno vietas, kas sukėlė fizinį skausmą, atvirai reikalavo 20 000 Eur (1 t., b. l. 10-12).

2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Š. nurodė vietą, kurioje prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Atvykus į nurodytą vietą matomas žvyro dangos kelias, iš abiejų kelio pusių auga brandus medžiai bei krūmai. Nuo žvyro dangos kelio matomas pievos keliukas, vedantis į tolumoje esančią teritoriją. Pasinaudojus svetainės „maps.lt“ funkcionalumu nustatyta, kad tai yra įvažiavimas į teritoriją, esančią Vilniaus r., Kairėnų k., Kairėnų g. 46, Kairėnų k. Iš abiejų įvažiavimo pusių auga medžiai bei krūmai, už kurių aukšta žole apaugusios pievos. Toliau įvažiavimas į teritoriją yra uždarytas medine užtvara. Apžiūrima įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 19-26).

2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta vaikų žaidimų aikštelė ir automobilių serviso patalpos, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matoma žalios vejos zona, kurios viduryje yra vaikų žaidimų aikštelė. Iš abiejų žaidimų aikštelės pusių yra žvyro dangos kelias. Vaikų žaidimų aikštelė tiesiogiai vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūrėjus aikštelės prieigas, vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nenustatyta. Už aikštelės matoma aptverta teritorija, kurios viduje yra vieno aukšto tamsiai pilkos spalvos pastatas, šalia jo šviesiai pilkos spalvos metalinis garažas. Atėjus į teritoriją, priešais tamsiai pilkos spalvos pastatą yra žvyro dangos aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Aikštelė stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Priešais pastatą yra betono dangos pagrindas. Į pastatą patenkama per dvejus pakeliamus vartus. Iš dešinės pastato pusės taip pat yra ir įėjimo durys. Užėjus į pastatą matoma, kad viduje yra įrengtos automobilių remonto dirbtuvės. Dirbtuvėse yra du automobilių keltuvai. Serviso patalpos stebimos vaizdo stebėjimo (1 t., b. l. 26-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. G1352/2024 (01) konstatuota, kad V. Š. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaros kairėje juosmeninėje srityje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka 3-7 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai galėjo būti padaryti 7-8 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai nebūdingi smūgių sudavimui kumščiu, pagal pateiktas aplinkybes galėtų atitikti įspyrimus batu. V. Š. plaštakose sužalojimų nėra. Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių identifikuoti žalojusį objektą (1 t., b. l. 101-102).

2024 m. birželio 26 d. apžiūros protokole, išanalizavus V. Š. (telefono Nr. +370 ***** 134), V. K. (telefono Nr. +370 ***** 767), A. S. (telefono Nr. +370 24 *****181), V. T. (telefono Nr. +370 ***** 354), V. L. (telefono Nr. +370 ***** 700 ir Nr. +370 ***** 113) bei A. V. (telefono Nr. +370 ***** 650) naudojamų telefoninių numerių išklotinę, be anksčiau nurodytų prisijungimų prie bazinių stočių užfiksuoti ir šie 2024 m. balandžio 29 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. vykę prisijungimai: 1) 2024 m. balandžio 29 d., 05.33 val., V. T. ir V. L. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) (nurodyta bazinė stotis apima V. T. ir V. L. gyvenamąsias vietas); 2) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 11.02 val. iki 11.11 val., V. T. ir V. Š. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniuje, Mechanizatorių g.; 3) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 12.01 val. iki 12.04 val., V. T. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Mechanizatorių g.; 4) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 16.16 val. iki 16.20 val., V. T. ir V. Š. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Mechanizatorių g.; 5) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 18.45 val. iki 18.50 val. (nusiklastamos veikos padarymo laikas) V. T. ir V. Š. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniuje, Mechanizatorių g.; 6) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 19.55 val. iki 19.57 val., A. S. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Kalno g.; 7) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 21.49 val., iki 21.58 val., V. Š. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniuje, Geležinio Vilko g. 3; 8) 2024 m. balandžio 29 d., nuo 22.48 val. iki 22.50 val., V. Š., V. T. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini); 9) 2024 m. balandžio 30 d., nuo 16.49 val., iki 16.52 val., A. S. ir V. K. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini); 10) 2024 m. balandžio 30 d., nuo 19.29 val. iki 19.31 val. V. Š., V. T. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, Mechanizatorių g.; 11) 2024 m. balandžio 30 d., 22.19 val., A. S. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini); 12) 2024 m. balandžio 30 d., 22.21 val., A. S. ir A. V. naudojami telefonų numeriai buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Atlikus telekomunikacinių įvykių išklotinių analizę nenustatyta, kad nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. A. S. naudojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 ******81 bendravo su V. L. naudojamais mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 *****700 ir Nr. +370 ***** 113. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. A. S. naudojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 64*** 181 bendravo tarpusavyje su V. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 ***** 767 įeinančiais bei išeinančiais skambučiais, išeinančiomis žinutėmis bei išeinančiais praleistais skambučiais. Atlikus telekomunikacinių įvykių išklotinių analizę nenustatyta, kad nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. A. V. naudojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 ***** 650 bendravo su V. L. naudojamais mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 ***** 700 ir Nr. +370 ***** 113 ir V. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 ***** 767 (2 t., b. l. 24-36).

2024 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje (Vilniaus r., Pagirių sen., Baltosios Vokės k., Parko g. 10-45) 2024 m. gegužės 22 d. atliktos kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Poco X4 GT“. Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Poco X4 GT“ yra 25 juodos spalvos, naudotas (su smulkiais įbrėžimais). Įjungus telefoną, matoma, kad apsaugotas slaptažodžiu. Įvedus V. K. nurodytą slaptažodį, telefonas atsirakina. Techniniuose telefono duomenyse yra nurodytas IMEI1 861508062671136 ir IMEI2 861508062671144. Apžiūrint telefone esančią informaciją matoma, kad yra įdiegtos socialinio bendravimo aplikacijos WhatsApp, Signal, Viber, Messenger, Facebook, Telegram bei kitos gamyklinės aplikacijos. Apžiūrint bendravimo aplikacijų tūrinį, Telegram aplikacijoje rastas bendravimas su paskyra, pavadinta „A. A.“ ir nurodytas paskyros tel. Nr. +370******181. Minėtame bendravime daugiausia užfiksuoti tarpusavio skambučiai, 2024 m. gegužės 3 d., 13.48 val., rasta kirilica rašyta žinutė, kurios turinys „pozvonili, on ešio tam“, po ko 14.17 val., įvyksta tarpusavio skambutis. Tęsiant susirašinėjimo apžiūrą ir rodant techniniai klaidai, kad susirašinėjimas negali būti pakrautas vaizdavimui, kadangi telefonas nėra sujungtas su internetu, po ko įjungus telefoną prie interneto, minėtas bendravimas su paskyra „A. A.“ išsitrynė, t. y. buvo ištrintas paskyros naudotojo (2 t., b. l. 131-132).

2024 m. liepos 19 d. apžiūros protokolu apžiūrėti V. Š. banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ ir banke „Revolut“, išrašai. Peržiūrėjus banko sąskaitos LT65730001******7059 (AB „Swedbank“) išrašą nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. neužfiksuota pervedimų į V. K. sąskaitą ar iš pastarojo sąskaitos. Taip pat neužfiksuota pervedimų į V. K. sutuoktinės A. K. sąskaitą. Nurodytoje sąskaitoje taip pat nenustatyta pervedimų į V. L. sąskaitą ar iš V. L. sąskaitos. Sąskaitoje užfiksuoti 3 pervedimai į V. T. žmonos V. T. sąskaitą: 2023 m. gruodžio 1 d. pervesti 2 500 + 900 Eur (iš viso 3 400 Eur), mokėjimo paskirtis „skola“, 2023 m. gruodžio 26 d. pervesta 4 900 Eur, mokėjimo paskirtis „už BMW“. Patikrinus sąskaitos išrašą, nustatyta, kad 2024 m. balandžio 30 d., 19.09 val., iš V. Š. banko sąskaitos buvo nuimta 1 700 Eur (past. – įrašas, fikasavęs pinigų nuėmimo operaciją, neišsaugotas dėl techninių kliūčių). Pagal banko sąskaitos LT36325001******6497 („Revolut“ bankas) išrašą nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu finansinių operacijų nebuvo atlikta (2 t., b. l. 13-14).

2024 m. rugpjūčio 5 d. nukentėjusysis V. Š. atpažinimo iš nuotraukų metu neatpažino V. P. (past. – VĮ „Regitra“ duomenimis, būtent pastarasis įsigijo nukentėjusio V. Š. apklausoje nurodytą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60), kaip asmens, kartu su V. K. galimai prievartavusio iš jo turtą (1 t., b. l. 62-64).

Gynėjos advokatės S. U. prašymu iš VĮ „Regitra“ buvo gautos transporto priemonės „VW Passat“, VIN WVWZZZCZBE356545, įgijimo ir perleidimo deklaracijos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. (4 t., b. l. 68-91).

III. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR TEISMO IŠVADOS

Dėl V. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjamoje byloje V. L. kaltinamas padaręs BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-62-976/2017).

Iš V. L. pareikšto kaltinimo matyti, kad turto prievartavimas pasireiškė tuo, jog V. L., neturėdamas teisėto pagrindo, vertė nukentėjusįjį V. Š. perduoti kaltinamojo naudai turtą, t. y. V. L. daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, pridėdamas jį nukentėjusiajam prie galvos ir laikydamas, reikalavo, kad V. Š. perleistų jam nuosavybės teisę į vieną iš pastarajam priklausančių automobilių, po ko V. Š. dėl panaudotos psichinės prievartos, pasireiškusios grasinant daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, paklusęs kaltinamojo reikalavimui, perdavė V. L. automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 800 Eur vertės, vėliau šį automobilį, kaltinamajam reikalaujant pakeisti kitu, pakeitė į transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 800 Eur vertės, bei pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje kaltinamojo nurodymu įrašė automobilį parduodantis V. L. motinai I. L..

Pats kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigia, tokia jo pozicija buvo išsakyta viso proceso metu. Nedėstant visų kaltinamojo parodymų, kurie yra aprašyti ankstesnėje nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pažymėtina, kad V. L. tvirtina, jog automobilių įsigijimas iš V. Š. buvo susijęs su pastarojo jam turima skola. Anot V. L., V. Š. neatsiskaitė už mobilią pirtį, kurią iš jo įsigijo 2023 m. rudenį. „Busas“-pirtis kainavo 3 500 Eur, tuo tarpu V. Š. grynais jam sumokėjo tik 1 000 Eur. Likusią sumą turėjo sumokėti vėliau, tačiau pinigų niekaip negrąžino, aiškino jam įvairias priežastis, dėl kurių negali sumokėti skolos, vėliau iš viso pradėjo vengti jo skambučių, nekėlė telefono ragelio. Nežinodamas, kaip atgauti pinigus, jis (V. L.) kaltinime nurodytą dieną atvažiavo į servisą pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Neneigia, jog eidamas į servisą pasiėmė šautuvą, tačiau pabrėžia, kad visiems buvo akivaizdu, jog tai nėra tikras šaunamasis ginklas, šautuvas buvo orinis, be to, sulūžęs, trūko tam tikrų detalių. Jį išsitraukė dėl juoko, pamosikavo prieš nukentėjusįjį, pastarasis niekaip į tai nesureagavo, neatrodė išsigandęs, pats pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Kaltinamojo V. L. teigimu, buvo sutarta, kad jis iš V. Š. nusipirks automobilį, už jį apmokės tą dalį kainos, kuri liks užskaičius V. Š. skolą. Iš pradžių nukentėjusysis jam pasiūlė „Audi“ markės automobilį, tačiau po paros paaiškėjo, kad jo būklė yra prasta. Informavus apie tai nukentėjusįjį, šis nesiginčijo ir pasiūlė jam kitą automobilį – „VW Passat“. Šio automobilio techninė būklė tenkino kaltinamąjį, automobilis kainavo 4 900 Eur. Už jį nukentėjusiajam grynais sumokėjo 2 400 Eur, likusi dalis – 2 500 Eur – buvo užskaityta kaip nukentėjusiojo skola už iš jo pirktą mobilią pirtį. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo apiforminta kaltinamojo motinos vardu, kadangi ši jam buvo paskolinusi 1 000 Eur automobilio įsigijimui (5 t., b. l. 78-89).

Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją ir laiko, kad byloje surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma yra pakankama pagrįsti V. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Pirmiausia vadovautinasi nukentėjusiojo V. Š. parodymais. Pabrėžtina, kad nukentėjusysis kategoriškai paneigė likęs skolingas už „busą“-pirtį, kurią jis įsigijo iš V. L.. Apklausiamas V. Š. parodė, kad mobilios pirties kaina buvo apie 800 Eur, atsimena, kad kažkiek nusiderėjo ir, jei neklysta, nupirko už 700 Eur (4 t., b. l. 173-186). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog nuo prašomos 800 Eur kainos nusiderėjo 50 Eur ir pirtį įsigijo už 750 Eur (1 t., b. l. 50-53). Atsižvelgiant į tai, kad šie parodymai buvo duoti praėjus nepalyginamai trumpesniam laikui nuo minimo pirkimo – pardavimo sandorio, kaip tikslesni laikytini ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duoti parodymai dėl mobilios pirties įsigijimo kainos, t. y. 750 Eur, juo labiau, kad dėl teisme įvardintos 700 Eur sumos V. Š. nebuvo kategoriškas. Tai, kad „buso“-pirties kaina buvo būtent tokia, kokią nurodo nukentėjusysis, o ne daugiau nei keturis kartus didesnė, kaip teigia kaltinamasis, leidžia spręsti ir liudytojo E. M. parodymai. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. iš kaltinamojo V. L. įsigytą pirtį pardavė būtent E. M.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas kaip liudytojas E. M. tikslios sumos, kurią sumokėjo už „busą“-pirtį, nebeatsiminė, teigė, kad nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur (1 t., b. l. 147-148; 5 t., b. l. 6-14). Byloje esantis išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota už 1 500 Eur, atsiskaityta grynais (1 t., b. l. 170). Aptarti duomenys rodo, kad nukentėjusiojo už 750 Eur įsigyta mobili pirtis buvo parduota už dvigubai didesnę kainą, kas, įvertinus pirkimo ir pardavimo kainų santykį, visumoje nekelia abejonių. V. Š. vertėsi automobilių prekyba, turėjo atitinkamas žinias ir patirtį šioje srityje. Pastarasis numatė, kad „busiuką“-pirtį bus galima parduoti brangiau, priešingu atveju, nukentėjusysis nebūtų turėjęs jokio suinteresuotumo sudaryti su V. L. minimą sandorį. Mobili pirtis buvo parduota neilgai trukus nuo jos įsigijimo iš V. L.. Nelogiška, kad V. Š. pirtį, kurios kaina, anot kaltinamojo, neva buvo 3 500 Eur, greitu metu būtų pardavęs už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą, t. y. 1 500 Eur. Teisme gynyba bandė kelti prielaidas neva pirtis galėjo būti parduota blogesnės būklės nei nukentėjusysis ją įsigijo, išmontavus tam tikras dalis ir pan., kas nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pabrėžtina, kad apklausiamas teisme liudytojas E. M. parodė, kad pirties katilas buvo apynaujis, viskas veikė, netrūko jokių dalių ir pan. Pats nukentėjusysis V. Š. taip pat niekada nėra nė užsiminęs, kad prieš parduodamas E. M. mobilią pirtį bent kokia dalimi pablogino jos būklę.

Tokiu būdu kaltinamojo nurodoma 3 500 Eur mobilios pirties kaina vertintina kaip nepagrįsta, siekiant pateisinti išgalvotą versiją dėl tariamos nukentėjusiojo skolos. Be paties V. L. ir jam artimos aplinkos asmenų (sugyventinės I. S., draugo A. G.) parodymų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. Š. su pastaruoju pilnai neatsiskaitė už pirtį ir liko skolingas. Apie tai, kad V. Š. buvo skolingas kaltinamajam, nebuvo žinoma net liudytojui V. T., nors V. L. su šiuo pakankamai nemažai bendravo, atvykdavo pas jį į servisą. Kita vertus, neįtikinama, kad V. L., kurio su V. Š. nesiejo jokie artimesni santykiai, būtų sutikęs parduoti mobilią pirtį, sumokant už ją tik 1 000 Eur iš 3 500 Eur sumos, neįforminant įsiskolinimo net paprasčiausiame rašytiniame tarpusavio skolos raštelyje. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau aptarta, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis V. Š. buvo įsiskolinęs kaltinamajam už iš šio įsigytą mobilią pirtį. Tokia išvada reiškia tai, kad tolesni kaltinamojo parodymai, kuriuose V. L. tvirtina kaltinime inkriminuotą dieną į servisą atvykęs dėl to, kad norėjo pasikalbėti su V. Š. dėl skolos grąžinimo, yra neatitinkantys tikrovės. Kaltinime inkriminuotas 2023 m. gruodžio 15 d. servise kilęs įvykis yra užfiksuotas vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad V. L., užėjęs į serviso patalpas, pasisveikina su jose esančiais asmenimis, taip pat ir V. Š., paduodamas šiam ranką, po ko, pabendravęs su servise buvusiais asmenimis, staiga iš po striukės išsitraukia daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, prideda jį šiam prie galvos, laikydamas keletą sekundžių (atkreiptinas dėmesys, jog kaltinime inkriminuota, kad nurodytas daiktas buvo laikomas kiek daugiau nei minutę, kas neatitinka įrašo turinio, todėl ši kaltinimo aplinkybė koreguotina). Po to daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nuleidžia, dešine ranka kažko ieško striukės kišenėje, pasilenkia prie pilkos spalvos automobilio, o atsistojęs minėtu daiktu toliau taikosi V. Š. į kaklo ir veido pusę, baksnoja juo į kaklo sritį. Po to, kai servise buvę V. K. (beje, pastarasis užfiksuotas kartu su V. L. užeinantis į serviso vidų, taip pat jis kartu su V. L., kai tik šis nuleidžia nuo V. Š. galvos į šaunamąjį ginklą panašų daiktą, lenkiasi prie pilkos spalvos automobilio, po ko abu atsistoja) ir V. T. pradeda eiti link išėjimo į lauką, kaltinamasis V. L. įsideda daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, sau už striukės ir su V. Š. nueina link serviso išėjimo bei išeina pro jį (1 t., b. l. 73, 80-81). Šis vaizdo įrašas buvo tiesiogiai peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, todėl detalesnis liudytojų parodymų aptarimas dėl įvykio metu serviso viduje susiklosčiusios situacijos nėra tikslingas. Galima pastebėti nebent tai, kad apklausiami teisme liudytojai V. T., taip pat iš dalies R. S. kaltinamojo akivaizdoje stengėsi kiek įmanoma „švelniau“ apibūdinti įvykį. Teisme V. T. teigė, kad kaltinamojo atsineštas į ginklą panašus daiktas atrodė senas, nekeliantis jokios grėsmės, liudytojas netgi gynėsi ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotų parodymų, kad jis matė, kaip V. L. daiktą, panašų į ginklą (automatą) pristatė prie V. Š. galvos, teigė neva jo parodymai užrašyti neteisingai, apklausos metu nedalyvaujant vertėjai, kas aiškiai neatitinka bylos medžiagos (1 t., b. l. 110-112). Liudytojas R. S. teisme dėstė, kaip įvykio dieną servise V. L. kažkokiu pistoletu pamojavo V. Š. prieš veidą, tačiau visa situacija nebuvo grėsminga, iš šono atrodė gana juokingai. Kita vertus liudytojas pripažino, kad tai matant jam visgi buvo „kažkiek baisu“, nenorėjo į tai žiūrėti, kreipti dėmesį, bet matė, kaip V. L. stovėjo tiesiai V. Š. prieš veidą, ginklą buvo nukreipęs šiam prie gerklės, nukentėjusysis, anot liudytojo, buvo „apakęs“ (4 t., b. l. 199-214).

Apklausiamas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuoto įvykio metu V. L. reikalavo iš jo automobilio. Pastebėtina, kad nukentėjusysis yra nurodęs, kad toks reikalavimas jam buvo išsakytas dar dieną prieš tai, kai kartu su V. K. atvažiavęs V. L. jam reiškė pretenzijas dėl to, kad jis brangiau pardavė mobilią pirtį ir užsidirbo, dėl ko reikalavo perleisti vieną iš pardavinėjamų automobilių, o, jam nesutikus, kumščiu sudavė į veidą, dėl ko nuskilo dantis. Atsižvelgiant į tai, kad tokiems nukentėjusiojo parodymams pagrįsti kitų įrodymų nebuvo surinkta, atitinkamai jais nesivadovaujama.Tuo tarpu pagrindo nesiremti nukentėjusiojo parodymais, kad dėl kaltinamojo veiksmų, nukreipiant į jį daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jis buvo psichologiškai paveiktas, nėra. Akivaizdu, kad susiklosčiusios situacijos pastarasis nevertino kaip įprastos, juo labiau keliančios juoką, kaip tą bando pateikti kaltinamasis. Iš įrašo matyti, kad nukentėjusysis yra susikaustęs, vienu metu bando atstumti ginklą, tačiau daugiau nesiima jokių veiksmų, jo elgesys nė iš tolo neprimena asmens, kuriam ginklas būtų kėlęs juoką. Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad buvo šoko būsenoje, išsigandęs, galvojo, jog kaltinamasis gali panaudoti ginklą. Tuo tarpu kaltinamasis V. L. daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, panaudojimo aplinkybes aiškino nerišliai ir nenuosekliai. Pastarasis, tvirtindamas, kad orinį šautuvą išsitraukė tik dėl juoko, be to, esą buvo akivaizdu, kad šautuvas nėra tikras, teisiamajame posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus, tuo pačiu parodė, kad eidamas į servisą šautuvą pasiėmė savigynai tuo atveju, jeigu jam tektų gintis nuo nukentėjusiojo (aplinkybių, kad šis būtų kada grasinęs, buvęs agresyvus, kaltinamasis neįvardino). Ir be didesnės analizės aišku, kad tokie kaltinamojo parodymai yra prieštaraujantys tarpusavyje. Be to, apklausiamas teisme V. L. išsakė ir iki tol niekada neminėtą aplinkybę neva šautuvą jis pasiėmė, norėdamas paklausti V. T., kur galima įsigyti tokiam ginklui reikalingas dalis (detales). Anot kaltinamojo, V. T. turėjo tokių šautuvų, tiek pastarasis, tiek jo vaikai žaisdavo su jais, todėl galvojo, kad šis žinos dėl dalių įsigijimo. Nesunku suprasti, kad ir ši kaltinamojo išsakyta ir anksčiau neminėta versija yra išgalvota, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog V. L. servise šio šautuvo V. T. nė neparodo, o jį išsitraukia ir nukreipia būtent tada, kai prieina prie nukentėjusiojo V. Š., nekėlusio jam nė menkiausios grėsmės. Apklaustas liudytojas V. T. taip pat nėra nė karto nurodęs, kad V. L. būtų teiravęsis jo apie orinių šautuvų dalis. Pažymėtina, kad teisme gynyba įrodinėjo neva V. Š., kuris anksčiau dirbo muitinės pareigūnu ir, kaip pats nukentėjusysis nurodė, vėl turi ketinimų grįžti į šią tarnybą, privalėjo nesunkiai suprasti, jog kaltinamojo turimas šautuvas yra netikras. Su tokiais argumentais nesutiktina. Akivaizdu, kad asmuo, prieš kurį netikėtai ištraukiamas daiktas, vizualiai atitinkantis šaunamojo ginklo išvaizdą, šį ginklą pridedant prie galvos, taip pat nukreipiant į veido ir kaklo pusę, be to, tuo pačiu išsakant ir neteisėtą reikalavimą perleisti kaltinamajam pakankamai ženklios vertės turtą, būdamas šoko būsenoje, neturėjo jokios galimybės įvertinti į jį nukreipto šautuvo pobūdį, nuspręsti, ar tai yra šaunamasis ginklas. Jei nukentėjusysis būtų supratęs, kad kaltinamojo turimas šautuvas nėra šaunamasis ginklas, atitinkamai ir jo elgesys bei veiksmai, matyt, būtų buvę kitokie. Pats kaltinamasis pabrėžia žinojęs, kad serviso patalpos yra filmuojamos, todėl tikina esant nelogiška prieš vaizdo kameras daryti nusikalstamą veiką. Toks kaltinamojo argumentas nevertintinas kaip turintis didesnę reikšmę. Žinojimas, kad servise yra įrengtos vaizdo kameros, nereiškia, kad kaltinamasis tikėjosi, jog pavykus priversti nukentėjusįjį perleisti automobilį, šis ryšis kreiptis dėl to į policijos įstaigą, ko, kaip matyti, po 2023 m. gruodžio mėn. įvykio ir neatsitiko. Beje, atkreiptinas dėmesys į liudytojo R. S. parodymus, kuriuose užfiksuota, kad išeinant į lauką V. L. jo paprašė išjungti kameras, kas leidžia manyti, jog kaltinamasis, nežinodamas, kaip klostysis tolesni įvykiai, siekė išvengti galimo jų fiksavimo, be to, toks prašymas paneigia V. L. parodymus neva tai nukentėjusysis pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent po to, kai kaltinamasis V. L. panašiu į šaunamąjį ginklą daiktu pagrasino nukentėjusiajam, kaip tik ir sekė tariamas automobilio pardavimas. Tikslinga paminėti, kad nukentėjusysis yra parodęs, kad po įvykio servise V. T. pusbrolio A. V. patartas kreipėsi į šio nurodytą A. S., kuris jam buvo pristatytas kaip kriminalinio pasaulio autoritetas. Prašė pastarojo pagalbos, kadangi nežinojo, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje. V. Š. teigimu, A. S. jam patarė duoti V. L. automobilį, sakė, kad šis atsiskaitys išsimokėtinai. Be to, nukentėjusiojo teigimu, dar vėliau V. L., kuris už automobilį jam nesumokėjo nė cento, ėmė aiškinti 2 400 perdavęs jam per A. S., o pastarasis, neneigdamas pinigų gavimo, nurodė pinigus atiduosiantis kiek vėliau, tačiau to taip ir nepadarė. Nors apklaustas kaip liudytojas A. S. išsigynė bent kokiu būdu esantis susijęs su minimu įvykiu, nieko nežinantis aiškino ir A. V., tai nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Suprantama, kad A. S., kuris palaiko gana tamprius ryšius su kitu šios bylos kaltinamuoju V. K., o šis artimai bičiuliaujasi su kaltinamuoju V. L. (tuo pačiu šis yra ir jo darbdavys), liudytojas A. V., kaip galima suprasti, bendrauja su A. S., nebuvo suinteresuoti atskleisti tikrųjų nagrinėjamam įvykiui aktualių aplinkybių, kurių vertinimas nebūtų palankus V. L.. Visgi nedarant prielaidų dėl priežasčių, nulėmusių liudytojų parodymus ir vertinant tai, kad nukentėjusiojo parodymai apie A. S. tarpininkavimą sprendžiant dėl V. L. reikalavimo perduoti jam automobilį, nebuvo patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, šiais parodymais nesivadovautina. Nepaisant to, nėra pagrindo spręsti, kad tarp V. Š. ir V. L. buvo sudarytas teisėtas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoris. Kaip jau minėta, automobilio perdavimas kaltinamajam vyko praėjus kelioms dienoms po to, kai V. L. grasino nukentėjusiajam daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą. Pats nukentėjusysis ne kartą tvirtino, kad jei ne šis įvykis, kuris jam sukėlė šoką ir didelę baimę, jis automobilio kaltinamajam nebūtų perleidęs. Nepaisant tikinimų, kad bus mokama dalimis, suprato, kad V. L. jam greičiausiai nieko nesumokės. Nustatyta, kad kaltinamasis automobilio iš esmės neapžiūrėjo, kas būtų vykę, jei V. L. išties teisėtai būtų ketinęs įsigyti transporto priemonę. Automobilis buvo išsirinktas vos per keletą minučių, jo iš esmės nė neapžiūrint nei vietoje, nei, juo labiau servise (V. T., pas kurį dažnai lankydavosi, ar bet kuriame kitame), nors, anot V. L., jam buvo žinoma, kad V. Š. yra linkęs parduoti techniškai netvarkingus automobilius. Kaip matyti, transporto priemonės perdavimas nebuvo niekaip įformintas, automobiliu tiesiog išvažiuota iš aikštelės, kas niekaip neatitinka turto savininko interesų. Pareiškus pretenzijas dėl pirmojo automobilio, jau kitą dieną V. Š. perdavė kaltinamajam kitą automobilį, šįkart – „VW Passat“. Viso proceso metu nukentėjusysis V. Š. kategoriškai tvirtino, kad už šį automobilį jam nebuvo sumokėta, pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė įbaugintas ankstesnio kaltinamojo elgesio. Tokie nukentėjusiojo parodymai kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, paneigiančiomis kaltinamojo V. L. dėstomą versiją dėl nukentėjusiojo skolos už šiam parduotą „busiuką“-pirtį, užfiksuotas įvykis grasinant nukentėjusiajam daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, taip pat liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš V. Š. jam buvo žinoma, jog V. L. šiam už „VW Passat“ nieko nesumokėjo, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ne pardavė, o, paveiktas prieš jį panaudotos psichinės prievartos, perdavė kaltinamajam iš pradžių automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vėliau – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Būtent dėl šios priežasties dar vėliau pastarasis užpildė ir atitinkamą transporto priemonės deklaciją, po ko 2023 m. gruodžio 30 d. I. L. (formaliai transporto priemonės savininkei) buvo suteiktas naujas savininko deklaravimo kodas.

Aptartų įrodymų visumoje nėra pagrindo vadovautis V. L. parodymais neva jis sumokėjo V. Š. 2 400 Eur, o kitą dalį (2 500 Eur) užskaitė kaip pastarojo turėtą skolą. Teismas nesiremia ir liudytojų A. G. bei I. S. parodymais, kuriuose teigiama, kad V. L. atsiskaitė su V. Š.. Visgi pabrėžtina, kad teisme apklaustas liudytojas A. G. pripažino pripažino pats pinigų perdavimo fakto nematęs, šalimais nebuvęs, teigė tik tai, kad, sėdėdamas automobilyje, matė, kaip atėjęs V. L. pasiėmė piniginę (tik vėliau, atsakydamas į klausimus, jau ėmė teigti neva matė, kaip V. L. mokėjo kažkokius pinigus, tačiau daugiau tokios aplinkybės detalizuoti negalėjo) (4 t., b. l. 199-214). Kaltinamojo sugyventinė I. S. teisme taip pat negalėjo paaiškinti, kiek tiksliai jų bendrų šeimos santaupų buvo panaudota automobilio įsigijimui, nors akcentavo, kad pinigų klausimas buvo svarbus, tuo metu artėjo didžiosios metų šventės (5 t., b. l. 7-14). Tai, kad nebuvo jokios skolos ir už V. L. perduotą automobilį nebuvo atsiskaityta, spręstina ir iš byloje esančio garso įrašo, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp A. G. ir V. Š.. Šio pokalbio turinys patvirtina, jog paskambinusiam A. G. nukentėjusysis ne kartą kategoriškai pakartoja, kad jis jokių pinigų už automobilį nėra gavęs. Tai, kad A. G. pamini, jog Vo. (past. – V. L.) yra galimai davęs arba tikrai davęs, o galimai per kažką perdavęs pinigus, niekaip nepatvirtina, kad už automobilį bent iš dalies buvo atsiskaityta, juo labiau, kad nukentėjusiajam pakartojus, kad jis nei iš V. L., nei iš nieko kito pinigų negavo, A. G. be didesnio svarstymo pasiūlo sumokėti pinigus (visą sumą), kad tik V. Š. atsiimtų pareiškimą, kuris buvo pateiktas po vėlesnės nusikalstamos veikos, padarytos kito šios bylos kaltinamojo V. K.. Sprendžiant iš pokalbio metu A. G. vartojamų frazių „tai gerai, davai tuomet atiduosime tau pinigus < ... > davai, kaip nors išspręsime šį klausimą, davai atiduosime tau tuos pinigus < ... > na atiduosime visą sumą“, aišku, kad pokalbis vyko kaltinamojo V. L. iniciatyva. Nors pastarasis tą neigia ir nurodo apie pokalbį nieko nežinojęs, o A. G. tvirtina skambinęs be V. L. žinios, nesunku suprasti, kad tokie parodymai neatitinka tikrovės. Jei A. G. išties būtų skambinęs, siekdamas tik pasidomėti draugo situacija, akivaizdu, kad pokalbio turinys būtų atitinkamai kitoks. Šiuo gi atveju yra vartojamos daugiskaitinės frazės, leidžiančios spręsti, kad skambinama V. L. iniciatyva, o siūlymas sumokėti pinigus tik patvirtina, kad anksčiau joks atsiskaitymas nebuvo atliktas.

Taigi visų anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiajam V. Š. priklausantis 4 800 Eur vertės turtas kaltinamajam V. L. buvo perduotas ne savo noru, o dėl neteisėtų pastarojo veiksmų, grasinant daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, pridedant jį nukentėjusiajam prie galvos, kas vertintina kaip psichinės prievartos naudojimas prieš nukentėjusįjį, paveikiant jį taip, kad šis pakluso kaltinamojo reikalavimams ir perdavė iš pradžių vieną automobilį, o vėliau, sulaukęs kaltinamojo reikalavimo pakeisti į kitą, perdavė kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais argumentais teismas konstatavo, jog nukentėjusysis nebuvo įsiskolinęs kaltinamajam ir šio nurodoma versija dėl skolos už parduotą mobilią pirtį yra nepagrįsta, nėra tikslinga aptarti turto prievartavimo atribojimo nuo savavaldžiavimo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje, klausimą. Pabrėžtina, kad šioje byloje nenustatyta, kad V. L. turėjo bent kokį pagrindą reikšti V. Š. turtines pretenzijas (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo dėl tokio pagrindo egzistavimo (tariamos teisės įgyvendinimas). Byloje nustatyti ir įrodyti kaltinamojo V. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju taikytina ne nusikalstamos veikos metu galiojusi, tačiau, kaip kaltinamojo teisinę padėtį švelninanti, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), kurioje, lyginant su ankstesne straipsnio redakcija, be arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmių numatyta ir alternatyvi švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas.

Dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje

Šioje byloje kaltinimas dėl kvalifikuoto turto prievartavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį yra pareikštas V. K., t. y. dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š., laikinai atimdamas jam laisvę, reikalavo iš pastarojo didelės vertės svetimo turto – 20 000 Eur grynųjų pinigų. Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tokios pozicijos laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Duodamas parodymus V. K. dėstė versiją, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas. Teigė anksčiau iš V. Š. ir V. T. įsigijęs „BMW“ markės automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo techniškai netvarkingas, turėjo rimtų defektų, bandė jį remontuoti, keitė detales, tačiau problemos taip ir neišsisprendė, dėl ko jis grąžino automobilį. V. T. jam atidavė pinigus, o su V. Š. buvo sutarta, kad šis padengs remonto išlaidas, kurios siekė 2 000 Eur. Vis dėlto nukentėjusysis pinigų neatidavė, ėmė vengti skolos. Apklaustas V. K. teigė, kad kaltinime inkriminuotą dieną jis pasiūlė V. Š. susitikti, kadangi norėjo aptarti skolos klausimą. Jie susitiko prie netoli serviso esančios vaikų aikštelės, tačiau jam (V. K.) išlipus iš automobilio, nukentėjusysis pasiūlė pavažiuoti kur nors toliau, po ko, šiam įsėdus į automobilį, jie nuvažiavo 1-1,5 km atstumu (prie kažkokio gyvenamojo namo įvažiavimo) ir išlipę iš automobilio pasikalbėjo dėl negrąžinamų pinigų. Pokalbis nebuvo malonus, kaltinamasis neneigia galėjęs vartoti keiksmažodžius, tačiau kategoriškai nesutinka smurtavęs prieš nukentėjusįjį. V. Š. atgal neparvežė, kadangi šis nurodė, kad jį parveš kažkas kitas (5 t., b. l. 95-102).

Nors tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, vis dėlto ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pagrindo jais remtis nėra. Pirmiausia kaip nepasitvirtinę atmestini kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiojo neva turimos skolos, kuri siejama su automobilio remonto išlaidomis. Visgi iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nurodomą „BMW“ markės automobilį įgijo ne iš V. Š., o iš V. T.. Apklaustas V. T. parodė, kad automobilis „BMW F11“ buvo jo, jį pirko Norvegijoje, atsivarė į Lietuvą, būtent šį automobilį V. K. iš jo ir nusipirko. 2023 m. lapkričio 10 d. pastarasis kartu su uošviene atvažiavo pas jį į servisą, sumokėjo 6 000 Eur iš 9 150 Eur, likusią sumą turėjo sumokėti vėliau. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta kaltinamojo uošvienės vardu; siekiant nemokėti mokesčių, sutartyje nurodė mažesnę automobilio kainą (vietoje 9 150 Eur įrašė 4 900 Eur sumą). Dėl likusios sumokėti dalies liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tos sumos kaltinamasis jam nesumokėjo, tačiau teisme tvirtino priešingai ir nurodė, kad buvo pilnai atsiskaityta. Vėliau V. K. ėmė skųstis, kad automobilis yra su defektais, galiausiai jį grąžino atgal, t. y. liudytojas parodė jį perpirkęs iš kaltinamojo uošvienės. Duodamas parodymus teisme liudytojas V. T. tvirtino sumokėjęs kaltinamajam visus pinigus už automobilį (neturėdamas visos sumos, dalį skolinosi iš V. Š.), be to, dar padengęs ir 2 000 Eur siekiančias remonto išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė grąžinęs pinigus už automobilį, tuo tarpu reikalavimą atlyginti remonto išlaidas, kurių buvimo nepagrindė jokiais dokumentais, kaltinamasis reiškė V. Š. (1 t., b. l. 110-112; 5 t., b. l. 199-214). Nepaisant tam tikrų skirtingai aiškinamų aplinkybių, iš liudytojo parodymų yra aišku, kad V. K. įsigytas automobilis (pats sandoris apiformintas kaltinamojo uošvienės vardu) priklausė liudytojui V. T.. Tokius parodymus patvirtina ir byloje esanti automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad transporto priemonės pardavėjas yra V. T. (1 t., b. l. 113). Šią aplinkybę duodamas parodymus analogiškai nurodė ir nukentėjusysis V. Š.. Tai, kad pastarasis padėjo forminti pirkimo – pardavimo sandorį, surašė sutartį (tokios situacijos būdavo dažnos, V. Š. neretai padėdavo liudytojui užpildyti dokumentus), automobilio savininko iniciatyva nurodė mažesnę transporto priemonės kainą, niekaip nereiškia V. Š. nuosavybės teisės į aptariamą automobilį. Iš to atitinkamai seka, kad V. K. neturėjo jokio pagrindo reikšti V. Š. bent kokias pretenzijas, susijusias su nurodytu automobiliu, tą apklausiamas nurodė ir V. T.. Nėra jokių abejonių, kad automobilis buvo pirktas iš V. T. ir tuo atveju, jei kaltinamasis visgi turėjo kažkokių pagrįstų ar menamų pretenzijų dėl iš V. T. įsigyto ir atgal tam pačiam V. T. parduoto automobilio, tokias pretenzijas pastarasis ir turėjo reikšti transporto priemonės savininkui. Kaltinamojo teiginiai neva jis galvojo, kad automobilis priklauso abiem, t. y. V. T. ir V. Š., yra aiškiai nepagrįsti, nurodomi tik siekiant pateisinti pasirinktą gynybinę poziciją.

Taigi, priešingai nei tvirtina kaltinamasis, šiam nebuvo jokio pagrindo įvykio dieną susitikti su nukentėjusiuoju. Nustatyta, kad šį susitikimą iniciavo būtent V. K.. Teisme pastarasis taip ir negalėjo rišliai atsakyti į klausimą, kodėl su nukentėjusiuoju jis nesusitiko servise, kuriame V. Š. būdavo dažniausiai (jame buvo ir įvykio dieną), o kvietėsi jį atskirai. Anot kaltinamojo, į servisą jis nenorėjo važiuoti dėl prasto privažiavimo, kelyje esančių duobių, kas yra aiškiai neįtikinama. Pabrėžtina, kad tokia pastarojo įvardinama priežastis niekaip nesutrukdė jam anksčiau ne kartą lankytis servise, be to, ir įvykio dieną jis atvažiavo visai netoli serviso, tik į jį neužėjo, o prašė, kad V. Š. ateitų prie parduotuvės. Tolesniais parodymais kaltinamasis teigia neva susitikus nukentėjusysis paprašė pavažiuoti toliau ir ten pasikalbėti, nors nesunku numanyti, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo prašyti važiuoti kažkur atokiau, juo labiau, žinant, kad V. K. yra pakankamai gausią kriminalinę patirtį turintis asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis ne tik nesiūlė važiuoti su kaltinamuoju, tačiau pastarojo buvo įstumtas į transporto priemonę ir nusivežtas į už kelių kilometrų nuo serviso esančią atokesnę vietą. Apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad susitikus V. K. jam liepė sėstis į automobilį, o, jam atsisakius, jėga įsodino į automobilį, kuriame buvo du jam nepažįstami asmenys. Jį nusivežė į miškelį (už kokių 5-8 km nuo serviso), jame visi išlipo iš automobilio ir V. K. pradėjo iš jo reikalauti kompensacijos už sugedusį automobilį. Apie automobilį pastarasis kalbėjo dar važiuojant, ėmė reikšti pretenzijas dėl ankstesnio perduoto automobilio „VW Passat“, sakė, jog kažkas tuo automobiliu važiavo daryti „kažkokį reikalą“, bet tas automobilis sugedo, pavedė, dėl ko kilo problemų. Už tai iš jo reikalavo 20 000 Eur sumos, o netrukus pradėjo vartoti smurtą, smūgiuoti rankų kumščiais ir kojomis, sudavė apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas (krūtinę, rankas ir kt.). Smūgiai sekė vienas po kito, smurtas tęsėsi apie porą minučių. Smurtavo tik V. K., baigęs mušti kaltinamasis su dviem vyriškiais išvažiavo, palikdami jį miške (4 t., b. l. 173-186). Teismas neturi pagrindo šiuos parodymus vertinti kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauti. Priešingai nei ne kartą akcentavo gynyba, kaltinamojo kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais. Tai, kad nukentėjusysis prieš savo valią buvo įsodintas į kaltinamojo vairuotą automobilį, galima spręsti iš liudytojo R. T. parodymų. Apklaustas liudytojas teigė, kad įvykio dieną tėvo prašymu stebėjo V. Š., kuris turėjo su kažkuo susitikti. Atsisėdęs į netoli serviso stovintį automobilį, matė, kaip V. Š. nuėjus prie vaikų aikštelės atvažiavo juodos spalvos „BMW“ markės automobilis, iš kurio išlipo stambaus kūno sudėjimo asmuo (jo veido nematė) ir, kaip jam pasirodė, jėga įsodino V. Š. į automobilį (atrodo, į galinę dalį). Viskas įvyko labai greitai, vieną momentą V. Š. stovėjo prie automobilio, o paskui jo nebebuvo, atrodė, kad šis į automobilį buvo pasodintas su jėga, įstumtas į vidų (5 t., b. l. 52-61). Tokią informaciją R. T. sugrįžęs nurodė savo tėvui, apklausiamas liudytojas V. T. patvirtino, kad sūnus jam pasakė matęs, kaip V. Š. buvo jėga įsodintas į automobilį (4 t., b. l. 195-210). Taigi liudytojo R. T. parodymai visiškai patvirtina nukentėjusiojo V. Š. nurodomas aplinkybes, kad jis į automobilį atsisėdo ne savo noru.

Nukentėjusiojo parodymus pagrindžia ir tolesni bylos duomenys, pripažintini įrodymais. Tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta, spręstina iš 2024 m. gegužės 6 d. specialisto išvados Nr. G1352/2024 (01), kuria V. Š. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaros kairėje juosmeninėje srityje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti 7-8 trauminiais poveikiais, atitinka 3-7 parų laikotarpį, sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 101-102). Tai, kad po susitikimo su V. K. ant nukentėjusiojo buvo matomi sužalojimai, užfiksuota ir liudytojų parodymuose. Antai, liudytojas R. S. parodė, kad kai V. Š. buvo parvežtas į servisą, šio viena ranka buvo nubrozdinta, nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė V. K. (4 t., b. l. 173-186). Liudytojas V. T. parodė, kad V. Š. ranka buvo apdraskyta, teigė daugiau sužalojimų nebeatsimenantis, tačiau, teismui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. Š. rankos buvo sudaužytos, ant vienos buvo matyti nubrozdinimai, ant kitos – mėlynės, jos buvo ir ant kojos, drabužiai išpurvinti, patvirtino šias anksčiau nurodytas aplinkybes. Liudytojas taip pat minėjo, kad V. Š. pasakojo, jog jį sumušė V. K., mušė dėl automobilio (1 t., b. l. 110-112; 4 t., b. l. 195-210). Kito liudytojo R. T. parodymuose užfiksuota, kad po to, kai V. Š., kaip jam pasirodė, jėga buvo įstumtas į automobilį, šį matė ir su juo kalbėjosi kitą dieną – V. Š. buvo labai išsigandęs, pasakojo, kad buvo kažkur nuvežtas, prieš jį smurtauta, tiksliai nepamena, bet gali būti, kad pastarojo kūne buvo matomos mėlynės (5 t., b. l. 52-61). Nukentėjusįjį parvežęs liudytojas R. B., parodęs, kad viena nukentėjusiojo ranka buvo nubrozdinta, teisme bandė tikinti, kad toks sužalojimas buvo nešviežias, matėsi uždžiūvęs kraujas, šį sužalojimą jis esą pastebėjo dar iki V. Š. išėjimo iš serviso (5 t., b. l. 28-38). Tokie liudytojo parodymai aiškiai neatitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iš kurių turinio nesunku suprasti, kad sužalojimą liudytojas pastebėjo tik tada, kai nuvažiavo parsivežti nukentėjusįjį. Antai, apklausiamas pas tyrėją R. B. parodė, kad nuvažiavęs pasiimti V. Š. į šio nurodytą vietą, pamatė žvyrkeliu einantį nukentėjusįjį. Šis jam nieko neaiškino, tačiau buvo labai išsigandęs, pastebėjo, kad viena iš rankų (negali pasakyti, tiksliai kuri), prie alkūnės, buvo nubrozdinta (1 t., b. l. 119-120).

Taigi anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, kad V. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį, rankomis ir kojomis sudavė šiam smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis yra nurodęs, kad jam buvo suduota ne mažiau nei 15 smūgių, tuo tarpu specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 7-8 trauminiais poveikiais. Specialistų nustatytas trauminių poveikių skaičius savaime nereiškia, kad nukentėjusysis nepagrįstai nurodė dvigubai didesnį smūgių skaičių, kas galėtų kelti abejones dėl jo parodymų patikimumo. Pažymėtina, kad kiekvienas smūgis yra individualus, skiriasi jo intensyvumas, pataikymo vieta, sukeliamos pasekmės. Suprantama, kad atitinkamas smūgis gali sukelti skirtingus padarinius, t. y. vieną ar kelis sužalojimus ir (ar) fizinį skausmą, tačiau gali ir apskritai jų nesukelti. Visgi atsižvelgiant į pateiktą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti sužalojimai buvo padaryti 7-8 trauminiais poveikiais, o nukentėjusysis nors ir nurodė anksčiau minėtą smūgių skaičių, tačiau iš jo parodymų tuo pačiu matyti, jog kaltinamojo veiksmai jam buvo netikėti, dėl prieš jį naudoto fizinio smurto jis buvo šoko būsenoje, išsigandęs, todėl suprantama, kad smūgių neskaičiavo, todėl įvardintas skaičius gali būti netikslus. Juo labiau, apklausiamas teisme V. Š. kategoriškai nebetvirtino, kad smūgių buvo ne mažiau kaip 15, o teigė, kad jų buvo apie 15, kas leidžia spręsti, jog smūgiuota galėjo būti ir kiek mažiau. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko esant tikslinga patikslinti kaltinime inkriminuotą smūgių skaičių, nurodant, kad V. K. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. Š. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip 7-8 smūgius į įvairias kūno vietas.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama veika inkriminuota kaip padaryta bendrininkų grupės, t. y. V. K., iš anksto susitarus ir veikus bendrininkų grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kaltinamasis tokią aplinkybę kategoriškai neigė, tvirtino su V. Š. susitikęs vienas, automobilyje buvo tik jis ir nukentėjusysis, jokie kiti asmenys nedalyvavo. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad be V. K. automobilyje buvo dar du asmenys. Kaip suprato iš kaltinamojo kalbos, vienas iš jų buvo nusipirkęs automobilį „VW Passat“, kurį jis (V. Š.) buvo perdavęs V. L.. Nė vienas iš tų asmenų jam nieko nesakė, jokių pretenzijų nereiškė, atvažiavus į miškelį, išlipo iš automobilio, tačiau prieš jį fizinio smurto nevartojo. Šias aplinkybes nukentėjusysis tapačiai aiškino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodymuose apibūdino asmenis, tačiau jų tapatybės nebuvo nustatytos. Teisme buvo apklaustas liudytojas V. P., kuris iš I. L. įsigijo automobilį „VW Passat“ (5 t., b. l. 52-61), tačiau nustatyta, kad jis niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, nukentėjusysis V. Š. taip pat nurodė, kad šis asmuo nėra nė vienas iš tų dviejų vyrų, kurie nusikaltimo dieną buvo kartu su V. K.. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai nesudaro pagrindo abejoti, kad įvykio metu kartu su V. K. buvo dar du asmenys, tačiau vien to nepakanka daryti aiškią išvadą dėl V. K. ir šių asmenų bendrininkavimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl, kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2011). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymais nors ir nustatyta, kad kartu su V. K. buvo du asmenys, tačiau iš šių parodymų negalima spręsti apie minimų asmenų susitarimą su kaltinamuoju daryti nusikalstamą veiką (juo labiau, išankstinį, kaip nurodyta kaltinime), visiškai neaiškus jų tyčios turinys, ypač atsižvelgiant į tai, kad minėti asmenys nukentėjusiajam neišsakė jokių reikalavimų ir su juo apskritai nebendravo, taip pat nevartojo ir fizinio smurto. Kaip nustatyta, susitikti nukentėjusiam pasiūlė kaltinamasis, pastarasis jėga įsodino šį į automobilį, būtent V. K. vairavo transporto priemonę, tik jis išsakė reikalavimus, o, nusivežus į miškelį, jis vienintelis smurtavo prieš V. Š.. Pagal kaltinimą galima suprasti, kad nenustatytų asmenų dalyvavimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. tuo, kad jie stovėjo greta ir stebėjo, kai V. K. mušė nukentėjusįjį, kas inkriminuota ir kaip psichinės prievartos naudojimas prieš nukentėjusįjį. Vis dėlto vien tai, kad asmenys kartu išlipo iš automobilio ir stovėjo šalimais, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau aptarta, bei nenustačius jokių kitų duomenų, nesudaro pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad jie veikė bendrai su kaltinamuoju, kartu atliko nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, siekė to paties tikslo ir nusikalstama veika buvo padaryta būtent jų visų trijų bendromis pastangomis. Tokiu būdu iš kaltinimo šalintina inkriminuota aplinkybė dėl veikimo bendrininkų grupe – iš anksto susitarus ir veikiant kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (tuo pačiu šalinant ir psichinės prievartos panaudojimą). Tokia kaltinimo korekcija nelaikytina kaip suvaržanti kaltinamojo teisę į gynybą bei galimybę gintis nuo patikslinto kaltinimo. Pabrėžtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimas išlieka nepakitęs, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, akivaizdu, jog gynyba dėl nurodytos aplinkybės (taip pat ir anksčiau patikslintų smūgių skaičiaus) niekaip nebūtų pasikeitusi.

Galima paminėti, kad baigiamojoje kalboje gynėja kėlė klausimą dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos vietos, teigė, kad ji nėra aiški, su kuo nesutiktina. Apklausiamas V. Š. parodė, kad jis buvo nuvežtas į miškelį, esantį už galimai 5 ar kiek daugiau kilometrų nuo vaikų žaidimų aikštelės, prie kurios susitiko su V. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė šią vietą, dalyvaujant pastarajam, ši vieta buvo apžiūrėta, nukentėjusysis nurodė, kurioje vietoje prieš jį naudotas fizinis smurtas. Įvykio vietos apžiūros protokole ši vieta yra užfiksuota, t. y. Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Kairėnų k., Kairėnų 46 (1 t., b. l. 19-20, 23-24). Pagal viešai prieinamos internetinės svetainės www.maps.google.lt duomenis, ši vieta yra kiek daugiau nei 4 km atstumu nuo vaikų žaidimo aikštelės, prie kurios nukentėjusysis susitiko su kaltinamuoju. Nors šis (V. K.) teisme tikino neva jis su V. Š. nuvažiavo 1-1,5 km nuo vaikų žaidimo aikštelės ir sustojo prie kažkokio gyvenamojo namo įvažiavimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu minėjo kitą, t. y. miškelį (3 t., b. l. 33-35). Dėl aptartų aplinkybių nėra pagrindo spręsti esant neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos.

Grįžtant prie nukentėjusiojo parodymų, tikslinga paminėti, kad šis yra parodęs, jog po to, kai V. K. jį sumušė ir pareikalavo pinigų, tarpininkaujant A. S., buvo sutarta dėl 15 000 Eur sumos, po ko 2024 m. balandžio 30 d. nukentėjusysis per A. V. perdavė 5 000 Eur, likusią sumą turėjo sumokėti dalimis. V. Š. teigė, kad iš tų perduotų 5 000 Eur jis grynais turėjo 3 000 Eur, o 1 700 Eur nusiėmė iš bankomato. Čia reikšminga tai, kad iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2023 m. balandžio 30 d., 19.09 val., iš bankomato, esančio Naujojoje Vilnioje, Šiaurės g. 37, buvo nuimta 1 700 Eur (2 t., b. l. 13-14), kas patvirtina anksčiau nurodytus nukentėjusiojo parodymus dėl kitą dieną po nusikalstamos veikos iš banko nuimtų pinigų. Be to, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad po to, kai V. Š. nusėmė pinigus iš bankomato, V. Š. ir A. V. (taip pat ir V. T.) naudojamų mobiliųjų telefonų numeriai nuo 19.29 val. iki 19.31 val. buvo prisijungę prie tų pačių bazinių stočių Vilniuje, Mechanizatorių g. (2 t., b. l. 24-36), kas leidžia manyti, kad tuo metu V. Š. perdavė pinigus A. V.. Tą patį vakarą, t. y. 2024 m. balandžio 30 d., A. V. ir A. S. mobiliųjų telefonų numeriai fiksuoti jungęsi prie tų pačių bazinių stočių Vilniaus mieste – 22.19 val., Jočionių g. 13, 22.21 val. – Architektų g. 55, iš ko spręstina, kad šie asmenys buvo susitikę.

Pabrėžtina, kad gynyba, stengdamasi paneigti nukentėjusiojo parodymus, vis akcentavo, kad V. Š. parodymų nepatvirtino apklausti liudytojai A. S., A. V., nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių gynėsi ir teisme apklaustas T. D.. Iš byloje užfiksuotų šių liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad nė vienas jų nepripažino tarpininkavęs tiek šiame, tiek ankstesniame nagrinėjamuose įvykiuose, tačiau galima suprasti, kad tą, kaip anksčiau minėta, nulėmė bičiuliški santykiai tarp V. K. ir A. S., o šio su A. V.. Nors apklaustas kaip liudytojas A. S. ir kategoriškai neigė bent ką žinantis apie V. K. konfliktą su nukentėjusiuoju, pats nieko dėl to nesprendęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apžiūrint kratos metu paimtą V. K. mobiliojo ryšio telefoną, susirašinėjimo aplikacijoje Telegram buvo rasta 2024 m. gegužės 3 d., 13.48 val., adresato „A. A.“ (past. – pagal byloje esantį telefono numerį aišku, kad šis adresatas yra A. S.) atsiųsta žinutė „pozvonili, on ešio tam“ (vert. – paskambino, jis dar ten) (2 t., b. l. 131-132, 138). Pagal bylos medžiagą matyti, kad žinutėje nurodytu laiku kaip tik vyko nukentėjusiojo V. Š. apklausa (1 t., b. l. 39-42). Tokie duomenys paneigia A. S. parodymus, kad jam nebuvo žinomos su nagrinėjamu įvykiu susijusios aplinkybės ir tik sustiprina pagrindą remtis nukentėjusiojo parodymais.

Teisme buvo apklaustas ir liudytojas T. D., į kurį per R. B. nukentėjusysis kreipėsi pagalbos sprendžiant susidariusią situaciją su kaltinamaisiais. Nors teisme liudytojas ir teigė neva iš V. Š. pasakojimo nebuvo galima suprasti, kas realiai įvyko ir kokios pagalbos pastarasis iš jo nori, neigė, kad šis jam pasakojo apie kažkokius konfliktus ar grasinimus, tačiau ir iš T. D. parodymų matyti, kad V. Š. kreipėsi pagalbos, nežinodamas, kaip jam pasielgti su piniginiu klausimu susijusioje situacijoje. Matyt, jei V. Š. išties būtų kažkam likęs skoloje už įsigytą daiktą ar būtų įsipareigojęs padengti automobilio remonto išlaidas, jam nebūtų pagrindo per pažįstamą asmenį inicijuoti susitikimą su iki tol nepažįstamu T. D., juo labiau, susitikimo metu nė neįvardinant, ko konkrečiai norima iš T. D.. Galima numanyti, kad liudytojas paprasčiausiai vengė teismui atskleisti tikrąsias susitikimo aplinkybes, dėl ko pastarojo parodymai nevertintini kaip turintys didesnę reikšmę nagrinėjamai veikai.

Taigi visi anksčiau aptartų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumoje, darytina išvada, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – kvalifikuotą turto prievartavimą (nustatyti du kvalifikuojantys požymiai – fizinio smurto panaudojimas ir asmens laisvės atėmimas), numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (kaip švelnesnė taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta minimali laivės atėmimo bausmės riba). Kaltinamasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.

IV. BAUSMIŲ SKYRIMAS

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems V. L. ir V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamiesiems tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltinamųjų asmenybę.

Kaltinamųjų V. L. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas tokį asmenį gali pripažinti asmenį recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. L. šioje byloje nustatytą apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčines nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ankstesniais teismų procesiniais sprendimais. Pabrėžtina, jog kaltinamasis nusikalto ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau ir bausmės, be kita, ko paskirtos už septynias tyčines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vykdymo atidėjimo metu, kas, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atitinkamai pripažinti V. L. recidyvistu.

Kaltinamąjį V. K. charakterizuojantys duomenys taip pat sudaro pagrindą pripažinti pastarąjį recidyvistu. Kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, šioje byloje nustatytą tyčinį sunkų nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, neatlikęs visos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu draudžiamomis medžiagomis, taip pat šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į daugkartinius teistumus, pabrėžtina, kad taip pat ir už nuosavybei bei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo, anaiptol neatsitiktinė, yra pagrindas konstatuoti egzistuojant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažinti V. K. recidyvistu, taip pat nustatyti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis V. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota, o kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (4 t., b. l. 13-19), per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas, administracinės nuobaudos nebegaliojančios (4 t., b. l. 10-12), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, tačiau vedantis bendrą gyvenimą su sugyventine, turi mažametį vaiką (5 t., b. l.94), dirbantis MB „VL Strategija“, taip pat vykdantis individualią veiklą, turintis įsiskolinimų, dėl kurių vyksta ne viena vykdomoji byla (4 t., b. l. 106-113), teismui pateikti duomenys apie tai, jog kaltinamasis nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. lankosi psichikos sveikatos centre, jam taikomas medikamentinis gydymas, yra konsultuojamas specialistų (5 t., b. l. 105), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Kaltinamojo V. L. padarytas BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiems nusikaltimams. Pagal taikytiną galiojančią BK 181 straipsnio 1 dalies redakciją nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau ne sykį teistas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažinta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir, kas ypač svarbu, V. L. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas nemato jokių galimybių skirti kitą bausmės rūšį nei laisvės atėmimą. Tai, kad kaltinamojo nuo naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė teismo anksčiau parodytas pasitikėjimas, kai Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu už eilę padarytų nusikalstamų veikų bausmės vykdymas visgi buvo atidėtas, rodo kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d., kas reiškia, kad nagrinėjamą nusikaltimą V. L. padarė nepraėjus nė metams. Tikslinga pažymėti, kad ir dar anksčiau jam buvo atidedamas bausmės vykdymas, bent kelis kartus teismų nutartimis jis buvo panaikintas, juo labiau, kaltinamojo nepaveikė skirtos švelnesnės bausmės. Taigi už šioje byloje padarytą nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam V. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Pagal galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją skiriant bausmę nebetaikytina bausmės vidurkio taisyklė, įstatyme įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Dėl anksčiau aptartų argumentų kaltinamajam V. L. tikslinga nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir V. L. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis sunkus (veikiant tiesiogine tyčia) nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika baigta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. K. anksčiau ne kartą teistas (4 t., b. l. 129-138), administracine tvarka baustas, nuobaudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (4 t., b. l. 126-127), vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi nepilnametį vaiką (5 t., b. l. 93), duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą neturima.

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas (kaip švelnesnę taikant veikos padarymo metu galiojusią BK 181 straipsnio 2 dalies redakciją) numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, nei įstatymo numatytos, bausmės paskyrimo. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į gausią kaltinamojo kriminalinę patirtį – V. K. teistas jau 15 kartų, daugiausia linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutiniais kartais teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir turint tikslą jas platinti, viena iš jo nusikalstamų veikų (BK 259 straipsnio 1 dalyje) padaryta laisvės atėmimo vietoje, kas leidžia spręsti, kad net ir būdamas bausmės atlikimo vietoje, kaltinamasis nekeičia savo požiūrio į įstatymų laikymąsi ir toliau imasi nusikalstamo elgesio. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad V. K. praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, ypač svarbu, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė neatlikęs visos jam anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Bylos duomenimis, V. K. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo buvo paleistas 2023 m. rugsėjo 19 d., o jau 2024 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių kritiškų išvadų, turi aiškų polinkį nusikalsti, rodomas pasitikėjimas nedaro reikšmingesnės įtakos jo elgesiui, dėl ko laikytina esant tikslinga skirti kaltinamajam ne įstatymo numatytą minimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį ar artimą jam (BK 50 straipsnio 2 dalis), o ženkliai didesnį, iš esmės artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2023 m. rugsėjo 19 d. neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 6 mėnesiai 26 dienos) ir V. K. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams.

V. DĖL CIVILINIO IEŠKINIO IR ATSTOVAVIMO IŠLAIDŲ

Ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltinamojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. Š. pareiškė civilinį ieškinį 4 800 Eur sumai (1 t., b. l. 67), dėl kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos – civilinį ieškinį 5 000 Eur sumai (1 t., b. l. 70). Nagrinėjant bylą teisme civiliniai ieškiniai buvo patikslinti, t. y. V. Š. prašė iš kaltinamojo V. L. priteisti 4 800 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 47-51); iš kaltinamojo V. K. – 5 000 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 42-46).

Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas V. L. perduoto automobilio verte, kuri yra 4 800 Eur, taip pat V. K. per tarpininkus perduota 5 000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje išdėstytais argumentais kaip įrodytos buvo pripažintos abi nusikalstamos veikos, o taip pat inkriminuotos nusikalstamos veikų aplinkybės dėl kaltinamajam V. L. perduoto 4 800 Eur vertės automobilio bei V. K. per tarpininką perduotų 5 000 Eur, kas reiškia, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis prarado nurodytas pinigų sumas, reikalavimas dėl turtinės žalos tenkinamas pilnai ir iš kaltinamojo V. L. priteistina nukentėjusiajam V. Š. 4 800 Eur, o iš kaltinamojo V. K. – 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip nurodyta anksčiau, civiliniu ieškiniu yra prašoma atlyginti ir neturtinę žalą, kurią nukentėjusysis abiejų nusikalstamų veikų atvejais vertina po 10 000 Eur suma.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad vertinant kriterijų visumą tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kaltinamojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos atveju nukentėjusysis neturtinę žalą įrodinėja tuo, kad jis buvo įsitikinęs, jog kaltinamasis į galvą jam įrėmė tikrą šautuvą, tikėjo, kad šis gali jį panaudoti, dėl ko jautė didelę baimę. Paveiktas kaltinamojo grasinimų, vėliau perdavė šiam automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar vėliau, kaltinamojo nurodymu, šį automobilį pakeitė į kitą – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė tik iš didelės baimės. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis V. Š. išties patyrė stresą ir baimę, akivaizdu, kad paveiktas psichinės prievartos jis vėliau perdavė kaltinamajam savo turtą. Pats įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo grasinama su į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu, vyko šalimais esant pašalinių asmenų, turint galimybę kviestis pagalbos. Nors tai nepaneigia, kad nukentėjusysis nebuvo paveiktas ir jam nekilo išgąstis bei neigiami išgyvenimai, tačiau tam tikra prasme kilusi situacija buvo sąlyginai mažesnės rizikos, kad pašalinių asmenų akivaizdoje daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, gali būti panaudotas. Nukentėjusysis teisme aiškino, kad stresas jį lydi iki pat dabar, baimė tapo jo nuolatiniu palydovu, jis negali ramiai išeiti į lauką, parduotuves (5 t., b. l. 52-61). Visgi tuo pačiu matyti, kad nukentėjusysis nei iš karto po įvykio, nei per visą kitą ilgesnį nei pusantrų metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo nesikreipė į specialistus, nevartojo jokių medikamentų, kas leidžia spręsti, kad gilesnių pasekmių emocinei ar psichinei būklei visgi nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, jog kaltinamasis V. L. yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis legalias pajamas ir turi realią galimybę atlyginti priteistiną žalą (tokios galimybės iš esmės nepaneigia turimi finansiniai įsiskolinimai, išieškomi vykdomosiose bylose), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma yra mažintina, priteisiant iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajam V. Š. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis nurodo taip pat patyręs šoką, stiprų stresą, dėl suduotų smūgių – fizinį skausmą, dėl kurio jam skaudėjo visą kūną. Tokie nukentėjusiojo teiginiai nekelia abejonių dėl savo pagrįstumo. Akivaizdu, kad būdamas prieš savo valią pasodintas į automobilį, nuvežtas į atokią vietą miškelyje, kuriame jam kaltinamasis sudavė smūgius rankomis ir kojomis, be to, išsakė reikalavimus perduoti ženklią pinigų sumą, V. Š. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas fizinis smurtas, jam suduotas ne pavienis smūgis, o ne mažiau kaip 7-8, dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata. Visgi sveikatos sutrikdymo mastas yra nežymus, nukentėjusiajam neprireikė gydymo, ilgalaikių pasekmių nekilo. Be to, nukentėjusysis, kuris akcentuoja iki šiol jaučiantis stresą ir nuolat lydinčią baimę, sutrikusį miegą, kamuojančius košmarus, ir po šio įvykio nesikreipė pagalbos į atitinkamus specialistus, dėl ko pagrįstai manytina, kad išsakomi nusiskundimai yra daugiau epizodiniai ir neintensyvūs. Įvertinus tai, kas aptarta, taip pat atsižvelgiant į šiame nuosprendyje išdėstytais argumentais nustatytą mažesnį nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, nepasitvirtinusį bendrininkavimą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija nukentėjusiojo V. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 2 300 Eur, priteisiant šią žalą atlyginti iš kaltinamojo V. K.. Laikytina, kad toks žalos dydis atitinka pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, kilusius padarinius nukentėjusiajam, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys/nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-48-449/2024, 1A-110-627/2023, 1A-177-843/2023, 1A-135-387/2021, 1A-358-449/2020 ir kt.), be to, nėra duomenų, kad tokia žala nebūtų objektyviai įmanoma atlyginti dėl itin sudėtingos kaltinamojo finansinės padėties (kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pakankamas pajamas, nors ir nurodė turintis finansinių įsipareigojimų, tačiau jie nėra kliūtis priteisti nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.)

Nukentėjusiojo V. Š. atstovas advokato padėjėjas J. Z. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo turėtas išlaidas jam atstovavusio advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, t. y. iš viso 2 500 Eur. Kartu su prašymu teismui buvo pateikta 2025 m. liepos 14 d. sąskaita už teisines paslaugas ir tos pačios dienos grynųjų pinigų priėmimo kvitas (5 t., b. l. 103, 104).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Sprendžiant priteistinų proceso išlaidų klausimą, pažymėtina, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei Teisingumo ministro įsakymas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (į šias rekomendacijas neretai atsižvelgtina ir baudžiamosiose bylose) nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, jog nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam teisminio nagrinėjimo metu (išskyrus, 2025 m. vasario 19 d. ir gegužės 8 d. teisiamuosius posėdžius) atstovavo advokato padėjėjas J. Z.. Nagrinėjant bylą atstovas buvo aktyvus – naudojosi teise užduoti klausimus, pasisakė dėl kitų proceso dalyvių reiškiamų prašymų, paruošė civilinį ieškinį, sakė pakankamai išsamią baigiamąją kalbą, dalyvavo atsikirtimuose. Taip pat iki dalyvavimo teismo posėdžiuose susipažino su baudžiamąja byla. Atsižvelgiant į teiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad buvo nagrinėtos dvi nusikalstamos veikos, kurias padarė skirtingi kaltinamieji, spręstina, kad prašomas išlaidų dydis yra pagrįstas, adekvatus teiktoms paslaugoms ir lygiomis dalimis turi būti atlygintas abiejų kaltinamųjų. Nors pastarieji turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, tačiau tai nėra pagrindas mažinti atstovavimo išlaidų dydį ar, juo labiau, apskritai tokių išlaidų nepriteisti.

VI. DĖL Į BAUSMĘ ĮSKAITYTINO LAIKO IR KARDOMŲJŲ PRIEMONIŲ

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. laikinai sulaikytas nebuvo, jam taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 89-91, 93-95). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeistos kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygos, t. y. nustatyta pareiga kas antrą mėnesio pirmadienį nuo 07.30 val. iki 17.30 val. atvykti į Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato padalinį, esantį Vilniuje, Ševčenkos g. 26 (5 t., b. l. 64-66). Nurodytos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 22 d., 09.00 val., iki 2024 m. gegužės 23 d., 13.13 val. (3 t., b. l. 18-20, 22-24). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į V. K. skirtiną bausmę.

Kaltinamajam V. K. yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 61-63, 64-66). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeistos kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygos, t. y. nustatyta pareiga kas antrą mėnesio pirmadienį nuo 07.30 val. iki 17.30 val. atvykti į Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato padalinį, esantį Vilniuje, Ševčenkos g. 26 (5 t., b. l. 68-70). Šios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

VII. DĖL DAIKTŲ, TURINČIŲ REIKŠMĖS NUSIKALSTAMOMS VEIKOMS TIRTI IR NAGRINĖTI

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) vaizdo įrašas ir nuotraukos, paimti iš V. Š. 2024 m. gegužės 3 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, ir perrašyti į kompaktinį diską (1 t., b. l. 76); 2) automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartys, pateiktos V. Š. 2024 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 93); 3) 2024 m. gegužės 22 d. telefoninio pokalbio garso įrašas (įrašytas į kompaktinį diską), paimtas iš V. Š. 2024 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b.l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nurodytu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. L. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu 1 dalies nuostatomis, pripažinti V. L. recidyvistu.

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės (2 metų 6 mėnesių 26 dienų) dalį, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 22 d., 09.00 val., iki 2024 m. gegužės 23 d., 13.13 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu 1 dalies nuostatomis, pripažinti V. K. recidyvistu.

Nukentėjusiojo V. Š. (V. Š.) V. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. L. nukentėjusiajam V. Š. 4 800 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus) eurų turtinei žalai ir 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. Š. (V. Š.) V. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. nukentėjusiajam V. Š. 5 000 (penkis tūkstančius) eurų turtinei žalai ir 2 300 (du tūkstančius tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. L. nukentėjusiajam V. Š. 1 250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiajam V. Š. 1 250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) vaizdo įrašą ir nuotraukas, paimtas iš V. Š. 2024 m. gegužės 3 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, ir perrašytas į kompaktinį diską (1 t., b. l. 76); 2) automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, pateiktas V. Š. 2024 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 93); 3) 2024 m. gegužės 22 d. telefoninio pokalbio garso įrašą (įrašytą į kompaktinį diską), paimtą iš V. Š. 2024 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b.l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.