Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-98-843/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-01-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-08-28Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-06-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2026-06-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2026-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-11
Bylos Nr.
1S-98-843/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16634-2024-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Aušra Bielskė
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-98-843/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16634-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. L. (V. L.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria nuteistojo V. L. prašymas atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio vykdymą atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi nuteistojo V. L. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio atmestas. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. gegužės 8 d. gautas nuteistojo V. L. prašymas dėl teismo nuosprendžio vykdymo atidėjimo (sustabdymo). Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistojo prašymas atmestas nusprendus, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti pagrindai atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio vykdymą. Nesutikdamas su nurodyta nutartimi, nuteistasis pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skundo argumentai ir prašymai

Nuteistasis V. L. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui arba iki tol, kol 2026 m. liepos 23 d. bus atlikta operacija, pasibaigs pirminis pooperacinis gydymas ir bus gauta gydytojo išvada, kad jo sveikatos būklė leidžia pradėti bausmės atlikimą, arba ne trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, kad būtų užtikrintas pasirengimas operacijai, operacijos atlikimas ir pirminė pooperacinė priežiūra. Alternatyviai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti prašymą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualiai įvertino jo medicininę situaciją, formaliai rėmėsi bendra galimybe teikti sveikatos priežiūros paslaugas bausmės atlikimo vietoje, neįvertino, kad gydymas jau suplanuotas konkrečioje valstybės gydymo įstaigoje, konkrečiai datai, o pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę iki skundo išnagrinėjimo ir iki suplanuoto gydymo gali būti realiai sutrikdytas operacijos pasirengimas, gydymo tęstinumas ir pooperacinė priežiūra.

Nuteistasis teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateko į sunkų autoįvykį. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini), diagnozuoti (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 19 d. jam (duomenys neskelbtini) traumos. Taigi, sveikatos problemos yra ne formali ar neseniai atsiradusi aplinkybė, o sunkios politraumos ir jos chirurginio gydymo pasekmė. 2026 m. gegužės 7 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patvirtinta (duomenys neskelbtini). 2026 m. gegužės 14 d. papildomai gauta gydytojo chirurgo išvada, kurioje nurodyta, kad yra tikslingas planinis operacinis gydymas dėl (duomenys neskelbtini), o operacija suplanuota 2026 m. liepos 23 d. Dokumente taip pat nurodyta, kad prieš operaciją būtina turėti šeimos gydytojo siuntimą operacijai, EKG, KT aprašymą ir USB laikmeną, kraujo tyrimus bei kitus ne senesnius kaip 2 savaičių tyrimų rezultatus. Be to, 2026 m. gegužės 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. jis yra registruotas ir reguliariai gydomas dėl (duomenys neskelbtini).

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jo sveikatos sutrikimai patvirtinti medicininiais dokumentais, tačiau padaryta išvada, jog vien jų buvimas nesudaro pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymą. Tokia išvada yra pernelyg formali, nes pagrindinis klausimas nėra vien tai, ar liga egzistuoja, o tai, ar konkrečiu metu nuosprendžio vykdymo pradėjimas realiai sutrikdys būtiną gydymą ir ar tai gali sukelti reikšmingą žalą sveikatai. Skundžiamoje nutartyje remiamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatomis, kad nuteistiesiems bausmės atlikimo vietoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau ši bendra taisyklė savaime neatsako į konkretų klausimą: ar pradėjus vykdyti bausmę bus užtikrinta būtent 2026 m. liepos 23 d. suplanuota operacija Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (toliau – VMKL), būtini priešoperaciniai tyrimai.

Teismas nepareikalavo duomenų iš Laisvės atėmimo vietų tarnybos ar sveikatos priežiūrą organizuojančių institucijų, ar konkrečiai jo suplanuotas gydymas bus realiai užtikrintas. Taip pat neišreikalauta duomenų iš VMKL dėl operacijos neatidėjimo, pasirengimo ir pooperacinio laikotarpio. Nesurinkus šių duomenų, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad gydymas galės būti užtikrintas bausmės vykdymo metu. Laikinas atidėjimas iki operacijos ir pirminio pooperacinio laikotarpio pabaigos būtų proporcinga priemonė, jis neužkirstų kelio nuosprendžio vykdymui ateityje, tačiau užtikrintų, kad valstybės jau suplanuotas gydymas nebūtų nutrauktas ar komplikuotas.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad sveikatos sutrikimai yra susiję su dar 2018 m. patirtu autoįvykiu, o nusikalstama veika padaryta 2023 m., kas, teismo vertinimu, rodo, jog sveikatos būklė nesutrukdė nusikalsti. Nusikalstamos veikos padarymo momentas ir bausmės atlikimo galimybė yra skirtingi vertinimo dalykai. Nuo 2018 m. autoįvykio iki šiol jis dirba pagal individualios veiklos pažymą ir užsiima šiukšlių, baldų, statybinių atliekų išvežimu bei smulkiais griovimo darbais. Toks darbas yra susijęs su nuolatiniu ir dideliu fiziniu krūviu. Dėl tokio nuolatinio fizinio krūvio (duomenys neskelbtini) ilgainiui didėjo ir progresavo. Todėl aplinkybė, kad sveikatos sutrikimų pradžia susijusi su 2018 m. trauma, nepaneigia to, jog 2026 m. būklė yra pasikeitusi, pablogėjusi ir jau yra paskirtas planinis operacinis gydymas.

Taip pat nepagrįsta prieštaringai vertinti tai, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas, jog dėl sveikatos būklės jis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bylos nagrinėjimo metu klausimas buvo sprendžiamas dėl kaltės ir atsakomybės, o ne dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. Nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimas objektyviai aktualus tapo tik po to, kai nuosprendis įsiteisėjo ir atsirado reali jo vykdymo pradžios grėsmė.

(duomenys neskelbtini) išrašas taip pat patvirtina ilgalaikį, nuo 2021 m. vykstantį medikamentinį gydymą ir būtinybę užtikrinti ilgalaikį gydymą, reguliarias konsultacijas, būklės vertinimą ir stebėjimą. Ši aplinkybė negali būti vertinama izoliuotai. Ji reikšminga kartu su chirurgine problema, artėjančia operacija, nerimu dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir šeimos tragedija. Staigus gydymo aplinkos pasikeitimas, neapibrėžtumas dėl operacijos ir pooperacinės priežiūros gali pabloginti psichikos būklę. Taip pat jo sugyventinė I. S. 2025 m. birželio 23 d. neteko sūnaus D. S., tačiau teismas nurodė, kad tragedija šeimoje įvyko beveik prieš metus, todėl ji nelaikytina pakankamu pagrindu nuosprendžio vykdymui atidėti. Darydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į netekties pobūdį ir ilgalaikes pasekmes šeimai, ypač nepilnametei I. S. dukrai. Šios aplinkybės nėra vienintelis prašymo pagrindas, tačiau jos turėjo būti vertinamos kartu su jo sveikatos būkle, operacijos data ir psichiatriniu gydymu.

Atsiliepimų į skundą, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. L. skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti dėl skunde išdėstytų argumentų pagrindo nėra. BPK 338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad net ir esant paminėtiems baudžiamojo proceso įstatyme reglamentuotiems nuosprendžio vykdymo atidėjimo pagrindams ir sąlygai, ši teismo teisė yra diskrecinė, tai yra teismas dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo taikymo sprendžia savo nuožiūra, įvertinęs visumą šiam klausimui spręsti reikšmingų duomenų ir aplinkybių.

Nuteistojo V. L. pateikti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos būklę neabejotinai patvirtina jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, jie neatitinka BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto sunkios ligos požymio. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad po 2018 m. rugpjūčio 27 d. autoįvykio nuteistasis patyrė sunkią politraumą, buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), o šiuo metu yra išlikusi (duomenys neskelbtini), dėl kurios atliekami papildomi tyrimai ir yra paskirtas planinis operacinis gydymas 2026 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 7, b. l. 9–12, 19–21, 23–49). Be to, nuo 2021 m rugsėjo 6 d. nuteistasis yra reguliariai gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), jam taikomas medikamentinis gydymas (t. 7, b. l. 13). Vis tik nė vienas iš nurodytų nuteistajam diagnozuotų sveikatos sutrikimų nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą sunkių ligų sąrašą, todėl vien dėl šių priežasčių nuteistojo nurodomos medicininės aplinkybės neatitinka BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Taip pat, priešingai nei nurodoma nuteistojo V. L. skunde, apygardos teismas teisingai nurodė, kad nuteistajam skirtas gydymas gali būti įgyvendinamas ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę. BVK 90 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, jų bausmės vietose yra teikiamos pirminio lygio ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos; šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai šie padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Esant poreikiui dėl antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo įstaigos padalinyje, taip pat poreikiui dėl tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (tokiu atveju užtikrinama nuteistųjų apsauga). Aptariamos įstatymo nuostatos užtikrina, kad bausmės atlikimo vietoje nuteistajam bus sudarytos visos galimybės gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, tam būtinybės rinkti papildomus duomenis iš sveikatos priežiūros institucijų ar Lietuvos kalėjimų tarnybos nėra.

Taip pat, nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartimi nebuvo pakankamai įvertintas ir BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo buvimas. Sprendžiant, ar nuteistojo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip įstatyme numatytos kitos nepaprastos aplinkybės, dėl kurių nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes, vertintini šie duomenys. Aukštesniajam teismui nekilo abejonių, kad dėl nuteistojo nurodytos 2025 m. birželio 23 d. įvykusios nelaimės jo sugyventinei I. S. netekus sūnaus, tiek V. L. sugyventinė, tiek jos nepilnametė duktė, tiek ir jis pats patiria ilgalaikes neigiamas psichologines pasekmes. Visgi šiuo metu esanti situacija nėra tolygi laikotarpiui iš karto po netekties, kai nuteistojo šeimos nariai patyrė didžiausią emocinį šoką, be to, jiems teko spręsti skubius laidotuvių organizavimo, staigiai pasikeitusio kasdienio gyvenimo klausimus. Pažymėtina, kad net ir tada BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu nuosprendžio vykdymo atidėjimas būtų galimas tik trijų mėnesių terminui. Šiuo metu nuo nelaimės yra praėję beveik metai, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo šeimos nariai, nors vis dar patirdami emocinius išgyvenimus, turėjo laiko grįžti į kasdienį gyvenimą, užsitikrinti emocinę ir psichologinę paramą iš kitų artimųjų, savo aplinkos žmonių ar psichologų. Byloje nėra pateikta duomenų apie šiuo metu esamą kokią nors išskirtinę situaciją, kad nuteistojo sugyventinė I. S. bei jos dukra patiria kokius nors itin sunkius padarinius, finansinius, gyvenamosios vietos nebuvimo ar kitokius sunkumus, kuriems įveikti būtų būtinas V. L. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo atidėjimas. Todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, tiek jas vertinant atskirai, tiek su jau aptartais duomenimis apie V. L. sveikatos būklę, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto nuosprendžio vykdymo atidėjimo pagrindo buvimą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti arba keisti nuteistojo V. L. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. L. (V. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė