- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 1-327-914/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00838-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- V. V., L. M., R. Č.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-05-08 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2012-11-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; 2) 2014-04-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už trijų nusikalstamų veikų padarymą), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams; 3) 2014-06-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014-04-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, prieš atliekant bausmę dirbo UAB „Rainių statyba“ statybininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-05-24 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2013-08-28 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2013-05-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2014-04-09 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) 2014-06-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams; 5) 2014-06-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2014-04-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6) 2014-11-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmę skirta laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; 7) 2014-11-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 2015-02-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi L. M. Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-25, 2014-11-05, 2014-11-17 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes bei paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 5 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-05-08 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2012-05-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2012-05-08 ir 2012-05-23 nuosprendžiais, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-10 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) 2013-08-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 285 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2012-05-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) 2014-05-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2013-08-28 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 5) 2014-06-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu bei subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei galutinė bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 6) 2014-06-30 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams; 7) 2014-11-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; 2015-03-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. Č. Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-25 ir 2014-11-17 nuosprendžiais paskirtos bausmės, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., L. M., R. Č. įsibraudami į patalpą padarė svetimo turto vagystę ir sugadino svetimą turtą, o būtent: 2011-12-13, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių rajone, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, Saulučių kaime, turėdami vieningą tyčią ir veikdami kartu, nupjaudami pakabinamą durų spyną ir grotas įsibrovė į sandėlį ir iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą: grūdų valymo agregatą, kurio vertė 14000 Lt (4054,68 Eur), 3 vnt. elektros variklių, kurių bendra vertė 1500 Lt (434,43 Eur), 100 metrų grūdų transportavimo juostos, kurios bendra vertė 5000 Lt (1448,10 Eur), grūdų transportavimo agregatą, kurio vertė 3000 Lt (868,86 Eur), metalines kopėčias, kurių vertė 2000 Lt (579,24 Eur), bei sugadino 2000 Lt (579,24 Eur) vertės grūdų laikymo aruodus. Iš viso pagrobė 25500 Lt (7385,31 Eur) vertės turtą ir sugadino turto už 2000 Lt (579,24 Eur).
Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2011-12-13, L. M. ir R. Č. atvyko pas jį. Jie pasiūlė jam užsidirbti pinigų, prašė padėti pakrauti metalą. Tuomet visi trys sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie sandėlio. Atvažiavę nuėjo prie durų, spyna jau buvo nupjauta, o durys atviros. Įėję į sandėlio vidų ėmė viską, kas buvo tinkama metalo laužui. Keli gabalai metalo jau buvo perpjauti, likusius perpjovė jie patys su „rezaku“ ir išnešė, medinių dalių nepjaustė. Metalą išnešė per duris ir sudėjo lauke prie pastato galo. Tada L. M. paskambino kažkokiam vairuotojui, atvyko automobilis ir jie viską sukrovė į minėtą automobilį. Prieš išvažiuodamas tas automobilis dar buvo užklimpęs. Ištraukus automobilį metalą išvežė minėtas vairuotojas. Viskas truko apie 1 val., R. Č. visur dalyvavo. Kitą dieną jam atvežė 100 Lt. Jis suprato, kad daro vagystę, teisės įeiti į svetimą patalpą neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu jis davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, galėjo būti mėnesio vidurys, tačiau tikslios dienos neprisimena, dienos metu, tikslaus laiko tikrai nebeprisimena dėl to, kad praėjo daug laiko, tačiau galėjo būti įtarime nurodytą dieną, kai pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo L. M.. L. M. buvo su savo automobiliu. Tuo metu buvo draugas R. Č.. L. M. pasiūlė pinigų, o jis tuo metu neturėjo darbo, todėl trūko pinigų pragyvenimui ir sutiko su L. M. pasiūlymu užsidirbti. Atėjus R. Č. visi trys sėdo į automobilį, kaip suprato jie jau anksčiau tuo klausimu buvo pasikalbėję, ir nuvažiavo į Saulučių kaimą iškart prie sandėlio, kuris, jei gerai prisimena, buvo baltų plytų. Privažiavo prie sandėlio, L. M. pastatė šone automobilį ir išlipę priėjo prie sandėlio durų, kur pamatė, jog sandėlio durys, kurios buvo medinės, išspirtos, t.y. išspirtos kelios durų lentos. Pro angą pateko į vidų, apsižiūrėjo ir tada R. Č. ir L. M. nuėjo atsinešti iš automobilio įrangos - „rezaką“. Tada tuo „rezaku“ R. Č. ėmė pjaustyti metalą, įvairias skardas. Dalis tų metalinių daiktų jau, kaip suprato, iš anksčiau buvo supjaustyti. Kai baigė pjaustyti L. M. paskambino draugui, kad šis atvažiuotų ir padėtų išvežti metalą. Tuo tarpu kol atvažiuos tas draugas visi kartu išnešė metalus į lauką. Kai jis atvažiavo, pristūmė prie sandėlio savivartį, į kurį sukrovė metalą. Kraudami metalą užtruko apie valandą. T., tai yra tas vaikinas, kuris atvažiavo su savivarčiu, į kurį krovė metalą, buvo pažįstamas iš matymo, jis metalo laužo krauti nepadėjo. Kai sukrovė metalą, T. bandė išvažiuoti, tačiau užklimpo, todėl L. M., nepamena ar vienas ar su R., nuvažiavo ieškoti traktoriaus, kad galėtų pagelbėti išvažiuoti. Jau buvo tamsu. Atvažiavęs kažkoks vaikinas traktoriumi ištraukė savivartį ant kelio. Tai padaręs jis iškart nuvažiavo. Po visko T. su savivarčiu išvažiavo į Šiaulius, L. M. pasakė, kad parveš jį į Smilgius, kur jis ir išlipo. Kitą dieną jam L. M. atvežė, kiek prisimena, 100 Lt už metalą, ir pasakė, jog metalas nedaug svėrė, bet jis kaip supranta jį apgavo, be to, jam nurodė, kad atskaičiavus išlaidas nieko neliko. Ten buvę metalai buvo surūdiję, bet tai tikrai ne jokie ne prietaisai ir ne agregatai, kuriuos paėmė. Gailisi dėl to, kad padarė vagystę, supranta, kad tai buvo svetimas turtas, kažkam priklausantis nuosavybės teise. Dėl padarytos žalos nesutinka, nes agregatai įvertinti per brangiai, realiai jų vertė tokia būti tikrai negalėjo (t. 1, 193-194 b. l., t. 2, 4-6 b. l.).
Kaltinamasis L. M. prisipažino dėl faktinių aplinkybių ir parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. statė šiltnamius, pas jį dirbo R. Č., kuris jam pasiūlė pažiūrėti metalo. Iš Smilgių k., pasiėmė V. V. ir visi trys nuvyko prie kolūkio laikų pastato. Durys buvo atidarytos, spynos nebuvo, langai, stogas kiauri, pastatas avarinės būklės. Kam priklausė pastatas nežinojo, galvojo, kad niekam nepriklauso. Pažiūrėjo, kad pastate yra skardų ir metalo laužo, kuris buvo išmėtytas dalimis, todėl nusprendė viską išvežti. Nurodė, kad jokio variklio ar kitų agregatų ten nebuvo. Matė, kad kažkokios dalys yra, bet nusprendė, kad tai metalo laužas. Visi trys rastą metalą išnešė į lauką. Naudojo „rezaką“. Viskas truko apie 2 val. Tuomet jis pakvietė T. D. metalo laužui išvežti, nes jis turi automobilį. Pakrovė jo automobilį, tačiau išvažiuojant jis užklimpo, todėl vyko ieškoti traktoriaus. Vėliau nuvažiavo priduoti metalo. Kas dar su juo važiavo kartu, negali pasakyti. Metalą pridavė jis, gavo 1900 Lt. Pinigų davė vairuotojui bei V. V. ir R. Č., kitus pinigus išleido. Jis suprato, jog metalo laužas jiems nepriklauso, tačiau nemanė, jog vogė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi prašoma priteisti žala yra 15 kartų didesnė. Pripažino, kad yra padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu jis davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, galėjo būti mėnesio vidurys, tačiau tikslios dienos neprisimena, dienos metu, tikslaus laiko nebeprisimena, važiavo pasiimti R. Č. iš Saulučių k. ir norėjo, kad šis padėtų dirbti prie šiltnamio. R. Č. pasiūlė priduoti metalo. Tą dieną abu dirbo prie šiltnamio, o kitą dieną jis vėl nuvažiavo pas R. Č. ir paklausė jo, kur tas metalas ir koks tai metalas. Šis pasakė, jog viską parodys ir dviese nuvažiavo prie fermos, kuri buvo apgriuvusi. Ferma buvo Saulučių kaimo gale. Nuvažiavę išlipo iš automobilio, nuėję už fermos, pamatė, jog fermos durys, kurios buvo didelės yra atviros, todėl įėjo į vidų kur pamatė, kad viduje yra sukrautas metalas, tai buvo variklių širdys su propeleriais, kažkoks agregatas senas ir kitokie metalai, kurių apibūdinti negali. Paklausė R. Č., kam viskas priklauso ir ar nebus problemų po to, o šis, kad čia jau valdiškas gali būti ir kad niekas čia nebevažinėja ir niekam tai nebereikalinga. Tuomet jis R. Č. jis pasakė, jog to metalo nesukraus paprastai, juos reikės išardyti, surasti transportą metalo išvežimui. Be to, pasakė, jog dviese neišneš ir R. Č. pasiūlė pasikviesti V. V.. Kitą dieną su R. Č. nuvažiavo pas V. V. į Smilgius, ir su juo kartu nuvažiavo į tą fermą. Jis su savimi buvo pasiėmęs „autogeną“, kuris skirtas pjaustyti metalui. Nuvažiavęs į vietą automobilį pastatė prie pat fermos ir nuėjo į vidų. R. Č. su V. V. supjaustė agregatą į dalis ir sunešė visi kartu viską prie durų iš fermos galo. Paskui jis paskambino T. D. ir paprašė jo išvežti metalą. Sutarė, kad sumokės už kurą. T. D. atvažiavo su savivarčiu, o jie trise sukrovė į priekabą metalo laužą. T. D. metalo laužo krauti nepadėjo. Pakrautas automobilis su metalo laužu buvo užklimpęs. Tą pačią dieną metalo laužą nuvežė į Šiauliuose esančią juodojo metalo supirktuvę, tačiau laužą pridavė tik kitą dieną. Už metalo laužą gavo beveik 1900 Lt. Iš tų pačių pinigų sumokėjo T. D. už nuvežimą, kaip išsidalijo likusius pinigus tikrai neprisimena. Jokių variklių sandėlyje nematė ir jų neėmė, ten buvo tik variklių širdys su propeleriais, viso gal dvi. Jokių juostų, neėmė. Iš įtarime įvardytų daiktų paėmė tik vieną agregatą, kuris buvo raudonos spalvos, bent jau iš pažiūros tikrai neveikiantis, 2-3 elektros variklių širdis su propeleriais ir metalines kopėčias. Ten buvo dar kažkokie metalai, bet tai tikrai ne jokie, ne prietaisai ir ne agregatai, kuriuos irgi paėmė. Kas paėmė kitus įtarime įvardintus daiktus ir kas sugadino grūdų laikymo aruodus nežino. Mano, kad neturėjo aklai pasitikėti draugu, turėjo ir galėjo suprasti, kad turtas kam nors priklauso. Dėl padarytos žalos nesutinka, kadangi agregatai įvertinti per brangiai, realiai jų vertė tokia būti tikrai negalėjo (2 t., 131-133, 142-144 b. l.).
Kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena tame kaime, kur buvo apvogtas pastatas, t.y. (duomenys neskelbtini). Apie tą pastatą jis žinojo nuo vaikystės, jis buvo nenaudojamas. Seniau ten buvo laikomi grūdai. Sandėlyje yra buvęs tik vaikystėje. Visas kaimas iš ten viską nešė. Apie tą pastatą jo klausinėjo L. M.. Jis pasakė jam, kad sandėlio žmogus nenaudoja. Iš gandų žino apie vagystę, tačiau pats nedalyvavo, tame pastate nebuvo. Kodėl V. V. ir L. M. jį apkalba, nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu jis davė iš esmės analogiškus parodymus, kad gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), todėl žino, kad apie 1 km atstumu nuo tėvų namų buvo apleistas sandėlis, kuris priklauso V. B., kurį pažįsta iš matymo. Anksčiau, būdamas jaunesnis eidavo daužyti to sandėlio langų, mažas buvo ir to sandėlio viduje, tuo metu ten buvo laikomi grūdai. Po to tame sandėlyje nėra buvęs, nors pro šalį kartais tekdavo praeiti. Neprisimena, kur buvo 2011-l2-13. Žino, kad L. M. davė parodymus, kad metalo vagystę įvykdė kartu su juo ir V. V., bet jis taip šmeižia jį, nes su juo yra kartu įvykdęs ne vieną nusikaltimą ir dėl kažko L. M. pyksta ant jo (t. 3, 122-123, 127-128 b. l.).
Nukentėjusiojo V. B. atstovas pagal įstatymą A. M. parodė, kad pastatas, esantis Saulučių k., Šiaulių r., priklausė V. B.. Jis yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto, jam virš 90 m., todėl jis jį atstovauja, yra jo vaikaitis. Šiuo momentu pastatas priklauso jam. Pastatas nusikaltimo padarymo metu buvo nenaudojamas, durys buvo užrakintos, jei išplėšdavo, jas sutvarkydavo. Jame buvo visi grūdų sandėlio agregatai. Neturėjo kam tą pastatą eksploatuoti. Ten buvo daiktai, kurie veikė. Buvo varikliai, juostos, agregatai buvo veikiantys. Senelis pastatą - grūdų saugyklą nupirko su agregatais, bet jo nenaudojo. Pastatas buvo ne kartą išplėštas, bet nieko neišnešdavo, todėl į policiją nesikreipė. Tuos agregatus galėjo paimti ir priduoti į metalo laužą, bet turėjo prieš tai juos supjaustyti. Nurodė, kad sandėlyje prieš įvykį buvo prieš 3 ar 5 dienas kartu su tėvu A. M.. Viskas tada buvo gerai, pastatas buvo užrakintas, langai užkalti, nes stiklų nebuvo. Į pastatą patekti galima išplėšiant langus ar duris. Kartu su tėvu nuvažiavo prie sandėlio, dvi durys ir du langai buvo išplėšti. Jis ten lankydavosi, agregatus žino, nes dirba prie žemės ūkio. Buvo trys varikliai, jie dalinai skyrėsi. Jie buvo veikiantys, bet jis jų pats netikrino. Transporterio agregatą galima išnešti tik jį supjausčius, galėjo sverti apie 400 kg. Juostos taip pat nebebuvo. Kiek sveria juosta, nežino. Varikliai du po 100 kg, o vienas 300 kg ar daugiau. Buvo sugadinti ir aruodai, konstrukcijos supjaustytos gabalais. Supjaustė su pjūklu. Apie įvykį policijai pranešė iš karto. Pavogtų daiktų vertes nurodė pagal skelbimus atitinkamų daiktų.
Liudytojas G. J. parodė, kad galėjo būti 2011-12-13, 19 ar 19.30 val. pas jį į namus atvažiavo automobilis, iš jo išlipo žmogus ir paprašė ištraukti užklimpusį kitą automobilį. Buvo tamsu. Jis nuvažiavo, ištraukė sunkvežimį ir išvažiavo. Kas buvo pakrauta tame automobilyje, nežino. Nurodė, kad prie to automobilio buvo trys asmenys. Pažino tik automobilio „MAN“ savininką T. D..
Ikiteisminio tyrimo metu jis davė iš esmės analogiškus parodymus, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2011 m., gruodžio mėnesį, dienos nepamena, gal 20 ar 21 val., tamsu, kai į namus atvyko nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo aiškinti, kad netoliese esančiame Saulučių kaime yra užklimpęs automobilis ir jam reikia pagalbos, kad ištrauktų jo transporto priemonę. Jis savo traktoriumi nuvyko į nurodytą vietą Saulučiuose, prie sandėlio pamatė įklimpusį savivartį „MAN“, valstybinių numerių neatsimena. Pastebėjo, kad savivartis buvo pakrautas kažkokiais agregatais. Tačiau tuo momentu įtarimas, kad kažkas negerai, nekilo. Pagalvojo, kad kažkokie darbininkai važiavo ir įstrigo. Toje vietoje buvo iš viso gal kokie trys asmenys, kartu su tuo, kuris buvo atvažiavęs pas jį prašytis pagalbos. Tarp jų buvo iš matymo pažįstamas T. D. (t. 1, 50-52 b. l.).
Iš 2014-08-07 liudytojo G. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuotos vietos, apie kurias davė parodymus G. J., fotografuota (1 t., 53-59 b. l.).
Liudytojas T. D. parodė, kad L. M. pažįsta, o kitus kaltinamuosius žino iš matymo. 2011 m. gruodžio mėnesį vežė metalą, nes jo paprašė L. M.. Nuvažiavo prie sandėlio su sunkvežimiu „MAN“ ir atbulas prie jo prisistūmė. Pastatas buvo apaugęs medžiais, baltų plytų, durys atviros. Jis pastato viduje nebuvo. Metalas buvo lauke. Ten buvo geležys, skardos, raudoni lakštai, kokie tiksliai daiktai nežino, bet juostos ir medinių daiktų tikrai nebuvo. Toje vietoje buvo L. M. ir dar kažkokie du asmenys. R. Č. tikrai buvo. Jie visi trys sukrovė metalą ir vežė į Šiaulius. Viską padarė L. M. prašymu. Jis važiavo vienas, daiktus pardavė L. M., jis važiavo su kitu automobiliu. Kad buvo vagiamas metalas, nežinojo. Jam sumokėjo už kurą.
Iš 2014-12-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. D. atpažino R. Č., kaip vieną iš su L. M. buvusių asmenų prie grūdų sandėlio (duomenys neskelbtini). (t. 1, 93-95 b. l.).
Iš 2014-12-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. D. atpažino V. V., kaip vieną iš su L. M. buvusių asmenų prie grūdų sandėlio (duomenys neskelbtini). (1 t., 96-98 b. l.).
Iš 2014-11-06 akistatos tarp L. M. ir R. Č. protokolo matyti, kad L. M. parodė, jog R. Č. dalyvavo vagystėje iš sandėlio (duomenys neskelbtini), o R. Č. tai neigė (1 t., 126-127 b. l.).
Iš 2015-01-13 akistatos tarp R. Č. ir T. D. protokolo matyti, kad T. D. parodė, jog R. Č. dalyvavo vagystėje iš sandėlio (duomenys neskelbtini), o R. Č. tai neigė (l t., 137-138 b. l.).
Iš 2015-01-13 akistatos tarp V. V. ir T. D. protokolo matyti, kad T. D. parodė, kad V. V. dalyvavo vagystėje iš sandėlio (duomenys neskelbtini), su tuo sutiko ir V. V. (1 t., 140-141 b. l.).
Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo V. B. sūnus, atstovo A. M. tėvas. Apie vagystę iš sandėlio žino. V. B. sandėlį įsigijo, kada dalinosi kolūkiai, tačiau kiek mokėjo už jį, nežino. Sandėlį įsigijo su visais agregatais, kurie veikė: grūdų valymo įrenginys, laiptai, transportavimo įrengimas, jie buvo apynauji. Uošvis jais nesinaudojo, nes nebuvo elektros, žino, kad jie buvo veikiantys. Sandėlį V. B. paliko jo sūnui. Jis tik tą sandėlį kartu su sūnumi prižiūrėjo. Paskutinį kartą sandėlyje buvo savaitė prieš vagystę. Viskas buvo tvarkinga. Teritorija neaptverta, langai užkalti, grotos ant durų. Nuvykęs į sandėlį jis pamatė, kad nupjautos grotos, paskambino sūnui, paskui į policiją. Paaiškino, kad durys buvo vietoje, o grotos ant jų nupjautos. Paskutinį kartą grotas matė prieš savaitę. Įėjęs į vidų pamatė, kad pagrobtas grūdų valymo įrengimas, metaliniai laiptai, transportavimo įranga. Kadangi daiktai buvo dideli, tai viskas vietoje buvo supjaustyta ir išnešta. Aruodai buvo mediniai, tačiau jie taip pat sugadinti, išrinkti, nupjautos jų medinės kojos. Po vagystės mediena palikta, išvežtas visas metalas. Anksčiau iš to sandėlio nieko nebuvo išnešę, atplėšdavo kokį langą ir viskas. Dėl to į policiją nebuvo kreiptasi.
Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. pažįsta maždaug 4 mėnesius, su juo susipažino atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje arba Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tiksliai to nepamena. Pastaruoju metu su V. V. gyvena pirmame lokaliniame sektoriuje Pravieniškėse. Tarpusavyje nebendrauja. Į Visaginą V. V. pas jį atvykęs nebuvo ir laisvėje V. V. nepažinojo, tačiau jis prašė jo, kad paliudytų, jog 2011 m. gruodžio mėnesį Vaidotas neva buvo atvykęs pas jį į Visaginą, tačiau jis tai suprato kaip humorą (l t. 135 b. l.).
Iš 2011-12-20 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esant (duomenys neskelbtini), fotografuota (1 t., 14-20 b. l.).
Iš 2014-09-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. D. pateikė apžiūrėti savivartį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 75-76 b. l.).
Iš 2014-09-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas savivartis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuota (1 t., 80-86 b. l.).
Iš UAB „T.“ 2014-09-23 pateiktos pažymos matyti, kad 2011-12-14 L. M. pridavė metalo laužą (1 t., 102-103 b. l.).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji V. V., L. M., R. Č., įsibraudami į patalpą, padarė svetimo turto vagystę ir sugadino svetimą turtą. Jų kaltę patvirtina kaltinamųjų V. V., L. M., nukentėjusiojo V. B. atstovo pagal įstatymą A. M., liudytojų G. J., T. D., A. M. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos, daiktų apžiūros, akistatų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaltinamasis V. V. kaltę pripažino visiškai, kaltinamasis L. M. prisipažino tik dėl faktinių aplinkybių, teigė, jog nesuprato vogęs, galvojo, kad metalas niekam nepriklauso, o kaltinamasis R. Č. dėl nusikalstamų veikų neprisipažino, teigdamas, kad jo kartu darant nusikalstamas veikas nebuvo. Kaltinamojo L. M. parodymai, kad jis nesuprato įvykdęs vagystę ir sugadinęs svetimą turtą, neatitinka nustatytų byloje aplinkybių ir yra paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Kaltinamasis V. V., kuris prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas veikas, nurodė, kad žinojo ir suprato, jog daro vagystę, paaiškino, kad būtent L. M. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, prašė padėti pakrauti metalą, kad L. M. su R. Č. atsinešė metalo pjaustymo įrankį, L. M. parūpino transportą metalui išvežti, L. M. jam atvežė atlygį už metalą. Liudytojas T. D. patvirtino, kad būtent L. M. jo paprašė išvežti metalą, L. M. su kitais dviem kaltinamaisiais tą metalą pakrovė į sunkvežimį. Iš UAB „T.“ pateiktos pažymos matyti, kad metalo laužą pridavė L. M. (1 t., 102-103 b. l.). Be to, pats L. M. neneigė atlikęs minėtus veiksmus, suprato, jog metalas jam nepriklauso. Tokie aktyvūs L. M. veiksmai tik parodo, kad būdamas vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos iniciatorių, jis negalėjo nesuprasti, jog daro nusikaltimą. Tuo labiau, jog daiktai buvo patalpoje - pastate, kur patekti teisės nei vienas iš kaltinamųjų neturėjo, o norint pagrobti daiktus jie turėjo būti pjaustomi įrankiu, kuriuo kaltinamieji specialiai pasirūpino iš anksto. Teismas tokius kaltinamojo L. M. parodymus vertina kaip kaltinamojo gynybos versiją, siekiant sušvelninti savo paties teisinę padėtį.
Kaltinamasis R. Č. viso bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė įvykdęs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, teigė, kad vagystėje nedalyvavo. Tokią kaltinamojo R. Č. iškeltą versiją paneigia kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Tiek kaltinamasis V. V., tiek kaltinamasis L. M. teismo posėdyje parodė, kad R. Č. kartu su jais važiavo į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ten pjaustė metalą, nešė į lauką, krovė į automobilį. Tokius jų parodymus patvirtina liudytojo T. D. parodymai, kad 2011 m. gruodžio mėnesį L. M. prašymu sunkvežimiu „MAN“ jis vežė metalą iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ten buvo R. Č., V. V. ir L. M., kurie visi trys sukrovė metalą į automobilį. Taip pat iš 2014-12-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. D. atpažino R. Č., kaip vieną iš su L. M. buvusių asmenų prie grūdų sandėlio, (duomenys neskelbtini). (t. 1, 93-95 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms R. Č. pasirinktas gynybos būdas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atitinkamai teismas neturi jokio pagrindo netikėti kaltinamųjų V. V. ir L. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, šiuos parodymus detaliai patvirtina minėto liudytojo parodymai, jie detaliai sutampa su byloje nustatytomis faktinėms aplinkybėms, todėl jomis teismas neabejoja.
Kaltinamiesiems inkriminuojamas ir įsibrovimo į patalpą požymis, kaip vagystę kvalifikuojantis požymis. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba <...>. „Įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Kaltinamieji V. V. ir L. M. nepripažino įsibrovimo į patalpą, nurodydami, kad sandėlio spyna buvo nupjauta, o durys atviros. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus paneigia teisme ištirti kiti įrodymai. Nukentėjusiojo V. B. atstovas pagal įstatymą A. M. patvirtino, kad sandėlyje prieš įvykį buvo prieš 3 ar 5 dienas kartu su tėvu A. M., viskas tada buvo gerai, pastatas buvo užrakintas, langai užkalti. Liudytojas A. M. parodė analogiškai, kad paskutinį kartą sandėlyje buvo prieš savaitę iki vagystės, viskas buvo tvarkinga, teritorija neaptverta, langai užkalti, grotos ant durų. Po vagystės grotos buvo nupjautos. Fotonuotraukose iš įvykio vietos (1 t., 16, 18 b. l.) užfiksuotos pritvirtintos grotos, kurios per vidurį buvo nupjautos, durys uždarytos, sulaužytos, pakabinamos spynos nėra. Be to, nėra pagrindo tikėti, kad esant tokiai situacijai, jog spyna nupjauta, o pastato durų lentos išlaužtos, ir tai rodytų, kad teritorija ar pastatas niekam nepriklausytų, todėl kaltinamieji galėtų sąžiningai klysti dėl laisvo patekimo į patalpą. Todėl atmestini kaltinamųjų gynybos teiginiai dėl kaltinamųjų laisvo patekimo patalpą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamieji V. V., L. M. bei R. Č. veikė bendrininkų grupe, visi žinojo, ko eina į tą sandėlį, visi sutiko su daroma nusikalstama veika ir taip norėjo elgtis, pjaustė, išnešė, sukrovė į sunkvežimį ir išvežė jame buvusius metalinius daiktus bei pridavė į metalo laužo supirktuvę, dėl ko buvo padaryta turtinė žala.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpą padarė svetimo turto vagystę ir sugadino svetimą turtą, todėl jų padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų V. V. ir L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.).
Kaltinamieji padarė po dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3, 4 d.). Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Kaltinamasis V. V. nusikaltimus įvykdė būdamas neteistas (1 t., 145-149 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 184-187 b. l.), nedirbantis (1 t., 177 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 178 b. l.), jis teisiamas 4 kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 183 b. l.), todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijose numatytas jos vidurkis.
Kaltinamasis L. M. nusikaltimus įvykdė būdamas neteistas (2 t., 11-16 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 122-125 b. l.), nedirbantis (2 t., 115 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t., 116 b. l.), teisiamas 8 kartą, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus, jis organizavo ir derino nusikalstamus veiksmus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 121 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijose numatytas jos vidurkis.
Kaltinamasis R. Č. nusikaltimus padarė būdamas neteistas (3 t., 2-8 b. l.), baustas administracine tvarka (3 t., 111-116 b. l.), nedirbantis (3 t., 105 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (3 t., 106 b. l.), teisiamas 8 kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas neigiamai (3 t., 110 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijose numatytas jos vidurkis.
Kaltinamiesiems bausmės nebendrintinos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis dėl naujai įsigaliojusių BK pataisų, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis kaltinamieji ne kartą teisti už nusikaltimus nuosavybei (BPK 347, 362¹ str.).
Kaltinamajam L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 137-138 b. l.) pakeistina į suėmimą. Pradėjus bausmė vykdymą panaikintina.
Kaltinamiesiems V. V. ir R. Č. kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, todėl jiems skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Pradėjus bausmė vykdymą panaikintina.
Nukentėjusiojo V. B. atstovas pagal įstatymą A. M. byloje pareiškė 27500 Lt (7964,55 Eur) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., 48 b. l.). Kaltinamieji dėl padarytos žalos nesutinka, ginčija pagrobto turto vertes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje nustatyta, jog dėl V. V., L. M. ir R. Č. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Ieškinys pagrįstas nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą, civilinio ieškovo, liudytojų parodymais bei byloje pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais padarytą turtinę žalą, kita surinkta rašytine bylos medžiaga, žalos dydžiai laikytini realiais, jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas pagrobto turto vertes, nėra, todėl pagrindo abejoti dėl to nėra. Kadangi civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, žalos atlyginimą priteisiant solidariai iš visų kaltinamųjų.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. V. pinigines lėšas – 7964,55 Eur, esančias Danske Bank A/S Lietuvos filialas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) EUR, (duomenys neskelbtini) USD, AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL ir AB „DNB bankas“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) GBP, (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) LTL, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-01-20 nutarimu (3 t., 129-130 b. l.), paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į L. M. pinigines lėšas – 7964,55 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) LTL, AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų filialas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB „DNB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB „Šiaulių bankas“ (buvusio AB „Ūkio bankas“) Šiaulių filialas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-01-20 nutarimu (3 t., 133-134 b. l.), paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. Č. pinigines lėšas – 7964,55 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-01-20 nutarimu (3 t., 137-138 b. l.), paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) 1 vnt. motorinio pjūklo grandinės apsauga ir plastikinė talpa su skysčiu, turinčiu specifinį benzino kvapą, saugomi Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK (1 t., 14-15 b. l.), sunaikintini;
2) savivartis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti savininkui T. D. (1 t. 87, 88, 89 b. l.), paliktinas savininko nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Paskirti V. V. kardomąją priemonę – suėmimą. Pradėjus bausmės vykdymą suėmimą panaikinti.
L. M. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą. Pradėjus bausmės vykdymą suėmimą panaikinti.
R. Č. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Paskirti R. Č. kardomąją priemonę – suėmimą. Pradėjus bausmės vykdymą suėmimą panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. V. B. priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. V., L. M. ir R. Č. 7964,55 Eur žalos atlyginimą.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. V. pinigines lėšas – 7964,55 Eur, esančias Danske Bank A/S Lietuvos filialas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) EUR, (duomenys neskelbtini) USD, AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL ir AB „DNB bankas“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) GBP, (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) LTL, palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į L. M. pinigines lėšas – 7964,55 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) LTL, AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų filialas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB „DNB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB „Šiaulių bankas“ (buvusio AB „Ūkio bankas“) Šiaulių filialas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. Č. pinigines lėšas – 7964,55 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) 1 vnt. motorinio pjūklo grandinės apsaugą ir plastikinę talpą su skysčiu sunaikinti.
2) savivartį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.