Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. (toliau – apeliantas) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam V. V. ir atmestas nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR VK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Be to, V. V. Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-069 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiama nutartimi patenkinus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą ir subendrinus nuteistajam paskirtas bausmes 2014-06-30 ir 2015-05-06 nuosprendžiais dalinio bausmių sudėjimo būdu, nuteistajam nustatyta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nutarties paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nuteistajam V. V. įskaitytos atliktų bausmių dalys pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-06 nuosprendžius.

Skundžiama nutartimi nuteistojo V. V. prašymas dėl nuosprendžių peržiūrėjimo ir jam paskirtų bausmių sušvelninimo taikant LR BK 64¹ str. nuostatas, taip pat dėl LR BK 75 str. taikymo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas ir nuteistajam subendrinti keli neįvykdyti nuosprendžiai, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas.

Šia nutartimi apylinkės teismas, išspręsdamas bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais, subendrinimo klausimą, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 4 d. nuostatomis ir taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Apeliantas tiek Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-06 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios labai nesiskiria savo pavojingumu ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, taip pat šios nusikalstamos veikos negali būti pripažintos padarytos idealiąja sutaptimi. Taip pat atkreipiamas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 4 mėnesius iš paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-06 nuosprendžiu, ir į paskirtą subendrintą galutinę bausmę įskaitė laiką, atliktą pagal minėtus nuosprendžius. Tokiu būdu, nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos per griežtos subendrintos bausmės nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos BPK galiojimo laiką ir teritoriją reglamentuoja 4 straipsnis, kurio 1 dalis numato, jog proceso tvarką nustato BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Iš pateiktos medžiagos skundo nagrinėjimui bei LITEKO duomenų matyti, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose buvo priimti 2015-05-06 ir 2014-06-30 nuosprendžiai, netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo. Nuteistajam išaiškintina, kad konkretus procesinis veiksmas atliekamas prisilaikant tuo metu galiojančių procesinių taisyklių, o vėliau pasikeitus BPK normoms, iš naujo procesiniai veiksmai nėra atliekami, tad ir teigti, jog vėliau įsigalioję baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai kažkokiu būdu palengvina nuteistojo teisinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Be to, reikėtų pažymėti, jog šiuo metu suformuota teisminė praktika aiškiai nubrėžė BK 64¹ str. taikymo ribas, t. y. aukštesnės instancijos teismo sprendimuose pasisakoma, kad minėtos normos nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. Taigi BK 64¹ straipsnio nuostatos atlikus bylose, kuriose priimti 2015-05-06 ir 2014-06-30 nuosprendžiai, pilną įrodymų tyrimą, negalėjo ir negali būti taikomos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendis ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-06 nuosprendis yra įsiteisėję ir vykdomi, todėl šiuo atveju V. V. šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių rūšies ir dydžio klausimą spręsti apylinkės bei skundą nagrinėjantis teismai neturi įstatyminio pagrindo. Iš minėtų nuosprendžių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam atitinkamos rūšies bei dydžio bausmes, savo sprendimą motyvavo bei tinkamai taikė BK normas. Naujoje Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. redakcijoje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nauja straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d. (TAR, 2015-03-23, Nr. 2015-04087). Taigi nauja baudžiamojo įstatymo redakcija numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistiesiems pripažintiems kaltais ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos teismas jiems paskyrė laisvės atėmimo bausmę ne daugiau kaip ketveriems metams. O, kaip minėta anksčiau, 2014-06-30 ir 2015-05-06 nuosprendžių priėmimo V. V. atžvilgiu metu galiojanti BK 75 str. redakcija numatė formalią galimybę nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes ir šie sprendimai šiuo metu yra įsiteisėję bei vykdomi, o 2014-06-30 ir 2015-05-06 nuosprendžių priėmimo metu buvo galimybė taikyti BK 75 str. 1 d., tačiau teismas to nedarė sąmoningai, vertindamas bausmės tikslus, su kuo skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Dėl nuteistojo prašymo nagrinėti jo skundą dalyvaujant jam ir jo gynėjui pažymėtina, kad BPK 364 str. 6 d. numatyta, jog tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalomas rengti posėdis, kitais atvejais posėdis gali būti ir nerengiamas. Šiuo atveju skundas paduotas paties nuteistojo, kuriuo jis prašo švelninti jo padėtį, todėl, vadovaujantis BPK nuostatomis, skundo nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant į posėdį nuteistojo, jo gynėjo bei prokuroro.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.