Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-234-348/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-05-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-24Šiaulių apygardos teismas
  3. T-448-946/2018Nutartis · 2018-03-06Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-12Kauno apygardos teismas
  6. T-1527-548/2018Nutartis · 2018-07-23Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-17Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-08Šiaulių apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1S-234-348/2018
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00838-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
L. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-234-348/2018
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00838-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-28 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. lapkričio 5 d., 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžius subendrintos ir nustatyta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, nustatyta galutinė subendrinta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 14 d. Komisijos 2018 m. vasario 5 d. nutarimu nutarta nuteistajam L. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis L. M. nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis L. M. skunde prašo suteikti teisę išleisti gyventi su šeima. Skunde nurodoma, kad namuose nuteistojo laukia žmona, trys vaikai, šiuo metu perkeltas į Pravieniškių pusiaukelės namus. Nors ir nuteistajam savaitgaliais leidžiama grįžti namo, tačiau tai sudaro dideles išlaidas, kurias galėtų skirti šeimai ir dengti įsipareigojimus. Nuteistojo L. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau, kolegijos vertinimu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors L. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, sumažėjo iki 45 balų, tačiau visgi išlieka vidutinė. Dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistojo pateiktas Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. V-49 įsakymas nepanaikina pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo „OASys“ metodikos, nes šį metodika yra patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211.Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį L. M. buvo paskatintas septynis kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017-03-30 dirba gamybos darbininku ŽŪB ,,Nematekas“, dalyvauja grupinių užsiėmimų veikloje, kad nuteistasis už gerą darbą buvo paskatintas suteikiant leidimą atostogų metu parvykti į namus 10 parų, 58 kartus suteiktos 2-jų parų trumpalaikės išvykos į namus. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui ir, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra teisės pažeidimai (ankstesni teistumai, modelis). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus, įvardina nusikalsti paskatinusias priežastis – nusikalto dėl ,,lengvų pinigų“, tuo metu negalvojo, kad gali būti nuteistas, tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu ir sėkmės tikimybe. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ne visada priima teisingus sprendimus, tinkamai elgiasi, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, ką rodo nusikalstamų veikų pakartotinumas, teistumai. Pažymėtina, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam jau ne kartą buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nepadarė išvadų ir tai neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui. Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas