Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dėl pareiškėjo V. P. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 pagal pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žemės fondas“ (šios bendrovės teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Remi real estate“) pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 patvirtino pareiškėjo ir UAB „Baltijos žemės fondas“ sudarytą taikos sutartį. UAB „Baltijos žemės fondas“, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 patvirtintos taikos sutarties įsipareigojimų, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išnagrinėjęs UAB „Baltijos žemės fondas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi prašymą tenkino – nutarė išduoti UAB „Baltijos žemės fondas“ vykdomąjį raštą dėl 19 972,81 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020. Iš civilinės bylos Nr. e2SP-20981-1101/2020 matyti, jog nurodytas vykdomasis raštas buvo išduotas 2020 m. spalio 30 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020, įteikta asmeniškai 2020 m. spalio 3 d. Šią aplinkybę patvirtina elektroninėje bylos kortelėje esanti pažyma apie minėtos nutarties įteikimą.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Irena Bakšienė 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-115-55919 vykdomojoje byloje Nr. 0115/20/01706 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Baltijos žemės fondas“ į naują išieškotoją UAB „Remi real estate“.

26. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020.

27. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir kad pats prašymas yra nepagrįstas, atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

29. UAB „Remi real estate“, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, teigia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su taikos sutarties sąlygomis, su jomis nesutikti, dėl jų derėtis. Be to, pareiškėjas galimai buvo konsultuotas taikos sutarties sudarymo klausimais. Atskirojo skundo argumentas, kad terminas prašymui dėl proceso turėjo būti skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 23 d., nepagrįstas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis pareiškėju buvo įteikta asmeniškai 2020 m. spalio 3 d.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 28 pastraipoje nurodytus argumentus atskirojo skundo reikalavimui pagrįsti, su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus vertina atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo instituto paskirtį.

32. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje stadijoje neturi būti tiriami ir vertinami nauji įrodymai ar aplinkybės, jų reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų paskesnėje stadijoje – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009, 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, be kita ko, yra išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą.

33. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

35. Šioje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – patvirtintoje taikos sutartyje nustatytos baudinės netesybos, kurių nustatymą draudžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK); minėtoje nutartyje buvo numatyti ir delspinigiai (taikos sutarties 3 punktas), ir sankcija, prilyginama baudai (taikos sutarties 4 punktas); Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartyje nebuvo padaryta teisės normos taikymo klaida.

36. Kaip byloje jau nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 patvirtino pareiškėjo ir UAB „Baltijos žemės fondas“ taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punktu šalys sulygo, kad skolininkas (pareiškėjas), neatlikęs 2 punkte nurodyto mokėjimo nustatytu terminu (1 000 Eur per septynias dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos), įsipareigoja mokėti ieškovei (UAB „Baltijos žemės fondas“) 0,2 procento dydžio delspinigius nuo uždelstos sumos už kiekvieną netinkamo įsipareigojimo įvykdymo dieną. Tuo tarpu taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog skolininkui (pareiškėjui) nesumokėjus 2 punkte nurodytos sumos per nustatytą terminą ar sumokėjus tik dalį nurodytos sumos (pavėlavus pilnai sumokėti daugiau nei 7 dienas), kreditorė (UAB „Baltijos žemės fondas“) turės teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos, t. y. 19 972,81 Eur, neapmokėtos sumos.

37. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 nepadaryta aiški teisės normos taikymo klaida, pažymi, jog, kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, baudinės ir dvigubos netesybos yra draudžiamos, tačiau, priešingai atskirojo skundo vertinimui, nėra pagrindo išvadai, jog taikos sutarties 4 punkte iš esmės yra nustatytos netesybos. Iš to, kas byloje jau nustatyta, matyti, jog pareiškėjas ir UAB „Baltijos žemės fondas“ siekė tarpusavio ginčus išspręsti taikiai, nesibylinėjant teisme, dėl šios priežasties ir buvo sudaryta tarp šalių taikos sutartis. Remiantis byloje esančia medžiaga, 19 972,81 Eur suma, kurios išieškojimo tikslais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarta išduoti vykdomąjį raštą, yra ta pati skola, kuri buvo numatyta taikos sutarties 1 punkte. Taikos sutarties 2 punktu pareiškėjui buvo suteikta išskirtinai išimtinė galimybė sumokėti beveik 20 kartų mažesnę sumą su sąlyga, jei pareiškėjas šią sumą sumokės per septynias dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas, būdamas protingas ir atsakingas teisinių santykių dalyvis ir suinteresuotas tinkamu įsipareigojimų įvykdymu, turėjo ir galėjo pasinaudoti šia sąlyga, taip išvengiant tikrosios skolos, dėl kurios tarp šalių ir buvo kilęs ginčas, mokėjimo.

38. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

39. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo ir UAB „Baltijos žemės fondas“ taikos sutarties trečiu punktu susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Iš ketvirto taikos sutarties punkto sąlygos, kuriame nustatyta UAB „Baltijos žemės fondas“ teisė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo 19 972,81 Eur sumos išieškojimo tikslais, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo taikos sutarties punktu šalys sulygo dėl netesybų apskritai, taigi ir dėl baudinių ar papildomų netesybų taikymo. Taikos sutarties 4 punktas neatitinka nurodytų CK taisyklių, reglamentuojančių netesybas. Šiuo taikos sutarties punktu yra užtikrinamas ne netesybų mokėjimas, o teisė prašyti priverstinio pagrindinės skolos išieškojimo tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįvykdytų jam suteiktos išskirtinės galimybės sumokėti mažesnę sumą per septynias dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patenkinęs UAB „Baltijos žemės fondas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020, išdavė vykdomąjį raštą dėl 19 972,81 Eur skolos, bet ne netesybų, išieškojimo iš pareiškėjo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, pirma, atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, pareiškėjas turėjo iš esmės visas galimybes derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, kadangi su juo UAB „Baltijos žemės fondas“ bendraudavo elektroniniu paštu, jam taiko sutartis buvo siųsta elektroniniu paštu, kurią pasirašęs, jis persiuntė atgal. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su taikos sutarties sąlygomis, įsigilinti į jų turinį bei formuluotes, pareikšti nesutikimą su jomis. Antra, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas buvo psichologiškai palūžęs, jam buvo sunku suprasti savo veiksmų prasmę, prasta psichologinė būsena buvo sunki ir nepertraukiamo pobūdžio, yra teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje duomenų, iš kurių tiek pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs, tiek apeliacinės instancijos teismas galėtų įsitikinti pareiškėjo psichologine būsena, lėmusia termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimą, byloje nėra. Tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, todėl pareiškėjas neturi pagrindo remtis šiais argumentais, grįsdamas termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 pateikti galėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 3 d., t. y. nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria teismas nutarė išduoti UAB „Baltijos žemės fondas“ vykdomąjį raštą dėl 19 972,81 Eur skolos iš pareiškėjo išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinių santykių subjektui tam, kad jis suvoktų, jog jam yra pateiktas reikalavimas, ar kad iš jo yra ieškoma atitinkama skola, nėra būtinos specialios žinios, užtenka, kad toks asmuo būtų visiškai veiksnus visose srityse, todėl daroma išvada, jog pareiškėjas, būdamas supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, turėjo visas galimybes iš karto kreiptis dėl teisinės pagalbos, o ne delsti beveik 6 mėnesius nuo 2020 m. spalio 3 d.

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

41. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo atstovės prašymo išreikalauti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta, kaip teisiškai nepagrįstą.

42. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

43. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

44. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

45. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atstovė 2021 m. balandžio 9 d. prašė išreikalauti rašytinius įrodymus tam, kad būtų galima įvertinti pagal taikos sutartį turimų sumokėti netesybų proporcingumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jau pasisakyta, kad šioje byloje iš esmės nėra klausimo dėl netesybų, išskyrus tiek, kiek bando įrodyti netesybų faktą pareiškėjas. Jau konstatuota, kad vykdomasis raštas ginčo byloje išduotas dėl pagrindinės skolos išieškojimo, o ne dėl netesybų, kurios numatytos taikos sutarties 3 punkte, ir kad taikos sutarties ketvirtas punktas numato ne papildomas ar baudines netesybas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išreikalauti pareiškėjo atstovės nurodytus įrodymus, kadangi jie nebūtų turėję jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, taigi ir galutinės teismo nuomonės susiformavimui.

Dėl procesinės bylos baigties.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

47. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjas atskirajame skunde ir UAB „Remi real estate“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas netenkina ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

50. Iš byloje esančios 2021 m. gegužės 20 d. sąskaitos už teisines paslaugas ADV Nr. 437/21 matyti, kad UAB „Remi real estate“ advokato paslaugų atstovaujant apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta už 1 200 Eur. Šios sumos sumokėjimą patvirtina byloje esantis AS „Citadele banka“, veikiančio per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, 2021 m. gegužės 20 d. išrašas.

51. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

52. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog UAB „Remi real estate“ patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, UAB „Remi real estate“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas ir jai priteisiama 1 200 Eur iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Remi real estate“, juridinio asmens kodas 300573437, naudai iš pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.