Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. Č. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys – V. Č., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolis Saulius Mulevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Saulius Mulevičius patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo V. Č. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-225-841/2024 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. 2025 m. sausio 23 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-170-1065, pagal kurį priėmė vykdyti išieškotojo V. Č. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-225-842/2025. 2025 m. sausio 27 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-25-170-1146 ir 2025 m. sausio 27 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-170-1153.Antstolis 2025 m. sausio 27 d. priėmė raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-170-1147, kuriuo kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos. 2025 m. sausio 31 d. buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacija dėl teismo sprendimo vykdymo. 2025 m. vasario 17 d. gautas skolininkės K. Č. skundas dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2025 m. sausio 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-170-1065. Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog antstolis prieš priimdamas išieškotojo naudai patvarkymą ir prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, ne tik, kad turi, bet privalo patikrinti informaciją dėl prašyme nurodytų aplinkybių, tačiau akivaizdu, kad nors ir antstoliui buvo pateikta išsami informacija su įrodymais, kad V. Č. nurodytos aplinkybės neatitinka realybės ir yra visiškai nepagrįstos, tačiau antstolis išieškotojo V. Č. nurodytos informacijos nepatikrino arba nesilaikydamas jam keliamų teisės aktų reikalavimų įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-225-842/2024 interpretavo ir patvarkyme pacitavo tik į jį pasikreipusio išieškotojo naudai, o toks antstolio elgesys neatitinka jo veiklai ir veiksmams taikomų teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai darytina išvada, kad antstolio priimtas patvarkymas yra neteisėtas K. Č. atžvilgiu. Nurodė, kad antstolis visiškai neatsižvelgė į jos pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, kurie patvirtina, kad išieškotojo V. Č. nurodytų įsiteisėjusio teismo sprendimo pažeidimų pareiškėja neatliko, todėl ir prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Pagal bendrąją taisyklę, vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).

Nagrinėjamu atveju antstolis, patikrinęs CPK 651 straipsnio nustatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2025 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-170-1065, 2025 m. sausio 27 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-170-1146 ir 2025 m. sausio 27 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-170-1153. Juos išsiuntė skolininkės el. paštu (duomenys neskelbtini).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. e2-225-842/2024) 2024 m. kovo 22 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui V. Č. bei pagal atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei K. Č. dėl santuokos nutraukimo ir tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. išdavė vykdomąjį raštą K. Č. civilinėje byloje Nr. e2-225-842/2024, kurioje nustatyta V. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą V. Č. civilinėje byloje Nr. e2-225-842/2024, kurioje nustatyta V. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti minėtą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių atitinkančių teisės aktų nuostatas dėl atsisakymo priimti vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, apsiribodama deklaratyviais teiginiais. Iš informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenų nustatytą, kad antstolis pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/25/00110 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-225-842/2024, 2025 m. sausio 17 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Dėl to teismas sprendžia, kad antstolis, priimdamas 2025 m. sausio 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-170-1065, pagal kurį priėmė vykdyti išieškotojo V. Č. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-225-842/2025, tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, todėl skundžiamo patvarkymo naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį raštą jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos K. Č. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.