- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 2VP-7154-534/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02788-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Suinteresuotas asmuo
- K. Č., V. Č.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – K. Č., V. Č., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Antstolė Irena Beliačic kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su pareiškimu dėl baudos skyrimo (toliau – ir pareiškimas), prašydama spręsti suinteresuoto asmens (skolininko) V. Č. atsakomybės klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-874-842-2023 nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą. Pateiktame pareiškime ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte (toliau – ir aktas), antstolė nurodo, kad išieškotoja K. Č. informavo, kad skolininkas V. Č. netinkamai vykdo teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką (nurodomi 5 bendravimo tvarkos pažeidimo atvejai, įvykę laikotarpiu nuo 2023-11-07 iki 2024-01-24).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Č. pateikė atsiliepimą (DOK-42681) į prašymą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą, kuriame nurodė, kad su antstolės pareiškime ir akte nurodytais faktais apie bendravimo tvarkos pažeidimus nesutinka ir prašo pareiškimą atmesti. V. Č. atsiliepime pažymėjo, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos tarp V. Č. ir K. Č. nutraukimo, todėl, suinteresuoto asmens (skolininko) teigimu, šalių konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos kyla K. Č. siekiant naudos byloje dėl santuokos nutraukimo. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) atsiliepime paaiškino, kad išieškotojos pateikti bendravimo tvarkos pažeidimai dažniausiai yra susiję su jo vėlavimu pasiimti/grąžinti vaiką. Šie vėlavimai nukrypsta nuo laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatyto laiko 15-30 min. ir įvyksta dėl nuo skolininko nepriklausančių aplinkybių (transporto spūsčių, vaiko nenoro grįžti pas mamą). Dėl fakto, kad 2024 m. sausio mėn. pažeistas teismo nutartimi Nr. e2-874-842/2023 nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 2 p., kuomet K. Č. nebuvo pateiktas būsimo ataskaitinio laikotarpio darbo grafikas, kuris turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki naujo darbo grafiko pradžios, skolininkas nurodė, kad tuo metu jo darbo grafikas buvo tiesioginio vadovo užregistruotas ir valdybos viršininko patvirtintas keletu dienų vėliau nei skolininkas jį turėjo pateikti jį K. Č. Gavęs patvirtinimą apie asmeninio grafiko nekaitumą, skolininkas nedelsiant, 2024-01-28 ryte, išsiuntė K. Č. el. paštu preliminarų savo grafiką ir numatomo bendravimo su vaiku tvarką. Grafiko pateikimas keliomis dienomis vėliau nei nustatyta nutartyje, visiškai neturėjo tolimesnės įtakos tiesioginiams vaiko poreikiams ir jo interesų nepažeidė.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) K. Č. teismui pateikė atsiliepimą (DOK-48432), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) pats turėtų jausti pareigą pasiimti savo vaiką iš vaiko senelių namų, nereikalaujant, kad vyresnio amžiaus žmonės (vaiko seneliai) būtų priversti rūpintis jo sūnaus privedimu prie tėvo nurodytos laukimo vietos. Taip pat pagal teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių 3 punktą, bendravimo su sūnumi metu V. Č. turėjo pristatyti vaiką pas suplanuotą ir iš anksto apmokėtą privatų vaikų (duomenys neskelbtini) specialistą, tačiau to nepadarė bei iš anksto neinformavo apie neatvykimą (duomenys neskelbtini), todėl išieškotoja patyrė 25 Eur nuostolį, kurio vaiko tėvas nekompensavo. Dėl V. Č. vaiko nepaėmimo bendravimui 2023-11-08 nukentėjo tiek vaiko močiutės, tiek išieškotojos planai bei vaiko interesai ir emocinė būklė. Išieškotoja atsiliepime nurodė, kad visuomet geranoriškai bando susitarti su V. Č. dėl susiklosčiusių situacijų, į ką V. Č. visiškai nereaguoja ir piktybiškai toliau pažeidinėja teismo nutartį, įvesdamas bendravimo su vaiku tvarkoje visišką anarchiją bei nuolatinius konfliktus, ko pasekoje nuolat nukenčia išieškotojos, jos artimųjų bei kito išieškotojos nepilnamečio vaiko interesai.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-43215), nurodydama, kad pareiškėjo teismui pateikti duomenys reiškia, jog teismo nutartis dėl V. Č. ir jo nepilnamečio vaiko A. Č. bendravimo antstolio nurodytomis dienomis galimai nebuvo vykdoma/netinkamai vykdoma, tačiau galimai nepatvirtina, jog skolininkas V. Č. kryptingai ir sistemingai siektų pažeidinėti vaiko teises, veiktų su tikslu visiškai nesimatyti ir nebendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi A. Č., taip pažeisdamas savo vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Tarnyba informavo, kad 2024-01-31 Tarnyboje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimą. Tarnybos specialistai atliko Vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus ir 2024-03-07 atliko nepilnamečio A. Č. situacijos vertinimą, kurio metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2024-03-12 pasikreipta dėl atvejo vadybos proceso, kurį kuruos BĮ Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centro specialistai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas prievartos priemonėmis tokio pobūdžio byloje galimai yra negalimas. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pažymėtina, jog baudos skyrimas asmeniui daugeliu atvejų atsiliepia visos šeimos biudžetui, taigi galimai turėtų įtakos vaiko interesų į saugią ir stabilią aplinką, tinkamą išlaikymą ir pan. užtikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) K. Č. palaikė antstolės Irenos Beliačic pareiškimą bei prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino apie konkrečius teismo nutarties neįvykdymo atvejus, nurodytus antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Č. teismo posėdžio metu nesutiko su antstolės pareiškimu ir palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino apie konkrečius teismo nutarties neįvykdymo atvejus, nurodytus antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte. Pažymėjo, kad nurodyti bendravimo tvarkos pažeidimai įvyko dėl nuo skolininko nepriklausiusių aplinkybių (transporto spūsčių, vaiko nenoro grįžti į namus).
Šalies argumentai
7. Pareiškėja antstolė Irena Beliačic teismui pateikė prašymą (DOK-47207) byla nagrinėti antstolei nedalyvaujant ir nurodė, kad yra tinkamai informuota apie posėdžio datą ir laiką.
8. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ( DOK-43215).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
9. Kaip matyti iš bylos ir vykdomosios bylos duomenų, ir nustatyta žodinio teismo posėdžio metu, suinteresuoti asmenys K. Č. ir V. Č. yra buvę sutuoktiniai, turi bendrą vaiką – A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-225-842/2024. Šiuo teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove K. Č. Taip pat šiuo teismo sprendimu nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus A. Č. ir tėvo V. Č. bendravimo tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-874-842/2023 pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui V. Č. bei pagal atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei K. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo byloje – Luminor BankAS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatytos laikinosios atsakovo V. Č. ir nepilnamečio vaiko A. Č. bendravimo tvarkos (toliau – laikinoji bendravimo tvarka) nevykdymo. Laikinojoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad : „1. Atsakovas V. Č. su nepilnamečiu sūnumi A. Č. bendrauja 2 (du) kartus per mėnesį po 3 (tris) dienas su 2 nakvynėmis tarp jų ir 4 (keturis) kartus per mėnesį be nakvynių. 2. Ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki naujo atsakovo darbo grafiko pradžios atsakovas V. Č. elektroniniu paštu pateikia ieškovei K. Č. savo būsimą ataskaitinio laikotarpio grafiką ir informuoja ją apie dienas, kuriomis bendraus su vaiku, vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas. Pirmąjį grafiką bei bendravimo laiką atsakovas ieškovei pateikia kitą dieną po nutarties įteikimo dienos (nutartis laikoma įteikta kitą darbo dieną po jos išsiuntimo atsakovo atstovei per EPP sistemą). 3. Atsakovas bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo procese, nuvežti į suplanuotus vizitus sveikatos įstaigose (arba užtikrinti, kad vizitai būtų suteikti kitu metu, apie pakeistą vizitų laiką informuojant vaiko motiną (tuo atveju, jei jie numatyti ne vaiko ir tėvo bendravimo metu) ir pan. 4. Ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko lankomus užsiėmimus, suplanuotus vizitus, taip pat nurodo ar vaikas, atsižvelgiant į bendravimo laiką, ieškovės darbo laiką, turės būti paimamas (grąžinamas) iš (į) vaiko gyvenamosios vietos, lankomos ugdymo įstaigos ir / ar jos artimųjų Vilniaus mieste. 5. Kilus ginčui dėl tėvo bendravimo su sūnumi laiko, poriniais tėvo bendravimo su sūnumi mėnesiais teikiamas prioritetas tėvo pageidavimui dėl bendravimo su sūnumi laiko, o neporiniais mėnesiais teikiamas prioritetas motinos pageidavimui dėl tėvo bendravimo su sūnumi laiko. Motina, nesutikdama dėl vaiko bendravimo su tėvu laiko neporinį mėnesį, ne vėliau kaip kitą dieną nuo tėvo pateikto darbo grafiko ir pasirinktos bendravimo tvarkos, informuoja tėvą, kurios bendravimo datos jai netinka ir nurodo tėvui datas, kuriomis jis bendraus su sūnumi. Vaiko paėmimas / grąžinamas nurodomas kitai pusei nurodant pusvalandžio intervalą (pvz. Nuo 9 val. iki 9.30 val.). 6. Šalys bendrauja su vaiku per didžiąsias metų šventes (Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas) bendru sutarimu, netaikant atsakovui prioriteto pasirinkti bendravimo su vaiku dienų ir laiko. 7. Kilus ginčui dėl bendravimo didžiųjų metų švenčių dienomis (per Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus), prioritetas bendrauti su vaiku per Kūčias, Naujuosius metus (įskaitant ir naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.) poriniais metais ir neporiniais metais Šv. Kalėdų dienas, Šv. Velykų pirmąją dieną tenka ieškovei, o neporiniais metais bendrauti su vaiku per Kūčias, Naujuosius metus (įskaitant ir naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.) ir poriniais metais per Šv. Kalėdų dienas, Šv. Velykų pirmąją dieną – atsakovui. 8. Bendravimas išvardintomis šventinėmis dienomis yra papildomas bendravimo laikas ir neapima tvarkos 1 punkte nurodyto bendravimo laiko, nebent šalys susitartų kitaip. 9. Tėvas bendrauja su sūnumi 2023 m. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. bei nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d., paimant vaiką pirmąją atostogų dieną iki 10 val. bei grąžinant sūnų paskutinę atostogų dieną laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20 val. Atšaukus atsakovo atostogas (duomenys neskelbtini)nustatytais atvejais, atsakovui ieškovei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, atsakovas sugrąžina vaiką ieškovei ar jos nurodytiems asmenims Vilniaus miesto teritorijoje. 10. 2023 m. rugpjūčio mėnesį be 9 punkte numatyto bendravimo atsakovas su vaiku papildomai bendrauja du kartus po vieną dieną be nakvynių.11. 2023 m. rugsėjo mėnesį be 9 punkte numatyto bendravimo atsakovas su vaiku papildomai bendrauja vieną kartą tris dienas su 2 nakvynėmis tarp jų bei dvi dienas be nakvynių. 12. Šalys viena kitai informaciją raštu teikia el. paštu ir / ar SMS žinutėmis.“
11. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte antstolė nurodo šiuos konkrečius teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo epizodus: 1. 2023-11-08 nevyko V. Č. bendravimas su sūnumi, vadovaujantis nustatytos bendravimo tvarkos 1 p. - be nakvynių bendravimas vyksta 4 kartus per mėnesį, tačiau lapkričio mėnesį bendravimas vyko 3 tris kartus; 2. 2023-12-07 K. Č. teigimu, buvo nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos 5 p., pagal kurį vaikas turėjo būti grąžintas laikotarpiu nuo 19:45 val. iki 20:15 val., tačiau vaikas buvo grąžintas 20:36 val. Išieškotojos teigimu vėlesnis vaiko grąžinimo laikas suderintas nebuvo. 3. 2024-01-19 K. Č. teigimu buvo nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos 5 p., pagal kurį sūnaus paėmimo laikas turėjo būti nuo l6:30 val. iki 17:00 val., tačiau vaikas buvo paimtas 17:34 val., dėl ko nukentėjo K. Č. asmeniniai-planai. 4. 2024-01-24 K. Č. teigimu, buvo nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos 5 p., pagal kurį sūnaus grąžinimo laikas turėjo būti nuo 20:30 val. iki 21.00 val., tačiau vaikas buvo grąžintas 20:25 val. Apie ankstesnį vaiko grąžinimą K. Č. informuota nebuvo, negalėjo vaiko į namus įleisti anksčiau. 5. 2024 m. sausio mėnesį buvo pažeistas nustatytos bendravimo tvarkos 2 p., kuriame įtvirtinta, kad būsimas ataskaitinio laikotarpio darbo grafikas K. Č. turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki naujo grafiko pradžios, informuojant apie dienas, kuriomis bus bendraujama su vaiku. K. Č. teigimu, grafikas buvo pateiktas likus 3 dienoms iki kito mėnesio.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo nutartimi patvirtinus laikinąsias apsaugos priemones (nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu) tvarką, tokios nutarties galiojimo apimtis yra susaistyta laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, kol šios nėra pakeistos.
14. Byloje sprendžiama, ar yra pagrindas skirti baudą skolininkui (vaiko tėvui), kuris gyvena skyrium nuo šeimos, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą. Sprendimų (nutarčių), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės reglamentuoja CPK 771 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
15. Teismo nutarties dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas (nutartis), įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.
16. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) laikinąjai bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.).
18. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
19. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdoma teismo nutartis ir tai, kas padarė įtaką tokio pažeidimo atsiradimui. Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį teismo sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
21. Nagrinėjamu atveju, antstolė, teikdama pareiškimą, aiškiai nurodė faktinį savo pareiškimo pagrindą: suinteresuoto asmens (skolininko) V. Č. veiksmus, kuriais jis kaltinamas pažeidęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-874-842/2023 nustatytą tėvo (V. Č.) ir sūnaus (A. Č.) laikinąją bendravimo tvarką, t. y. nurodyti konkretūs teismo nutarties netinkamo vykdymo epizodai.
22. Dėl pirmojo epizodo (2023-11-08 nevyko V. Č. bendravimas su sūnumi, vadovaujantis nustatytos bendravimo tvarkos 1 p. - be nakvynių bendravimas vyksta 4 kartus per mėnesį, tačiau lapkričio mėnesį bendravimas vyko 3 tris kartus) suinteresuotas asmuo (skolininkas) nurodė, kad K. Č. neužtikrino vaiko perdavimo fakto ir atvykus pasiimti vaiko, jis suinteresuotam asmeniui perduotas nebuvo.
23. Dėl antrojo epizodo (2023-12-07 K. Č. teigimu, buvo nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos 5 p., pagal kurį vaikas turėjo būti grąžintas laikotarpiu nuo 19:45 val. iki 20:15 val., tačiau vaikas buvo grąžintas 20:36 val. ir išieškotojos teigimu vėlesnis vaiko grąžinimo laikas suderintas nebuvo) suinteresuotas asmuo (skolininkas) nurodė, kad pagal antstolei pateiktus sms pranešimų ir video medžiagos įrodymus, vaiko mama K. Č. iš anksto buvo informuota apie vėlesnį vaiko grąžinimą ir pateiktos priežastys, dėl kurių vaikas buvo grąžintas vėliau, t.y. vaikas nenorėjo važiuoti pas mamą, prireikė laiko jį nuraminti.
24. Dėl trečiojo epizodo (2024-01-19 K. Č. teigimu buvo nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos 5 p., pagal kurį sūnaus paėmimo laikas turėjo būti nuo l6:30 val. iki 17:00 val., tačiau vaikas buvo paimtas 17:34 val., dėl ko nukentėjo K. Č. asmeniniai-planai) suinteresuotas asmuo (skolininkas) nurodė, kad derinant su K. Č. 2024 m. sausio mėnesio bendravimo su vaiku grafiką, K. Č. derinimo metu nenurodė vaiko paėmimo laiko ir mėnesiui liko galioti suinteresuoto asmens (skolininko) pasiūlytas vaiko paėmimo laikas 17:15 – 17:45 ir paėmus vaiką 17:34 pažeidimo fakto nėra.
25. Dėl ketvirtojo epizodo (2024-01-24 K. Č. teigimu, buvo nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos 5 p., pagal kurį sūnaus grąžinimo laikas turėjo būti nuo 20:30 val. iki 21.00 val., tačiau vaikas buvo grąžintas 20:25 val., tačiau apie ankstesnį vaiko grąžinimą K. Č. informuota nebuvo) suinteresuotas asmuo (skolininkas) nurodė, kad pagal faktą vaikas motinai K. Č. buvo perduotas 20:30 val.
26. Dėl penktojo epizodo (2024 m. sausio mėnesį buvo pažeistas nustatytos bendravimo tvarkos 2 p., kuriame įtvirtinta, kad būsimas ataskaitinio laikotarpio darbo grafikas K. Č. turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki naujo grafiko pradžios, informuojant apie dienas, kuriomis bus bendraujama su vaiku, tačiau K. Č. teigimu, grafikas buvo pateiktas likus 3 dienoms iki kito mėnesio) suinteresuotas asmuo (skolininkas) nurodė, kad dėl nuo suinteresuoto asmens (skolininko) nepriklausiusių aplinkybių, poskyrio darbo grafikas buvo tiesioginio vadovo užregistruotas ir valdybos viršininko patvirtintas keletu dienų vėliau nei jį turėjo pateikti K. Č. Grafiko pateikimas keliomis dienomis vėliau nei nustatyta teismo nutartyje, visiškai neturėjo tolimesnės įtakos tiesioginiams vaiko poreikiams ir jo interesų nepažeidė.
27. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, taip pat suinteresuotų asmenų paaiškinimui teismo posėdžio metu, pažymi, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
28. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo V. Č. savo tam tikrais veiksmais nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Nustatyta, kad dalis akte nurodytų pažeidimų atsirado konkrečiai dėl suinteresuoto asmens (skolininko) kaltės (nepakankamo kooperavimosi su išieškotoja ir savalaikio informacijos apie numatyto bendravimo su vaiku laiko pasikeitimus nepateikimo). Iš bylos duomenų matyti, kad patiems vaiko tėvams trūksta tarpusavio kooperavimosi, supratimo, lankstumo pagal situacijas, pasitikėjimo vienas kitu dėl vaiko interesų, kadangi gyvenime situacijos nėra vienodos ir jų ateityje gali būti įvairiausių. Toliau sprendžiant konfliktus tik tokiu būdu, situacija ir esminis ginčas (-ai) tarp tėvų nebus išspręstas. Vaiko tėvas nepagrįstai atsakomybę dėl teismo nutarties nevykdymo siekia perkelti vaiko motinai, akcentuodamas ir tai, kad vaiko motina pernelyg preciziškai siekia laikytis nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, tačiau šiuo atveju ir paties vaiko tėvo elgesys, patvirtintos laikinosios bendravimo tvarkos laikymasis jo pasirinkimu (selektyviai vertinant aplinkybes) ir vertinimais, rodo, kad vaiko tėvas ne visada veikia vaiko interesais. Todėl šiuo atveju laikoma, kad dalyje epizodų įrodyta, jog suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Č. tokiais savo veiksmais pažeidė teismo sprendimų (nutarčių) vykdymo privalomumo principą, tam tikrais epizodais buvo pakenkta vaiko interesams (vaiko teisė gauti reikalingas sveikatos priežiūros (duomenys neskelbtini) paslaugas), suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Č. to nepaneigė tikėtinais įrodymais. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo (skolininkas) turi prisiimti atsakomybę už savo tokio elgesio pasekmes.
29. Kaip minėta, už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
31. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, kai neįgyvendinama teismo nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
32. Spręsdamas, ar tikslinga nagrinėjamu atveju skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. Č. baudą už teismo nutarties nevykdymą ir kokio dydžio, pažymi, kad nors šiuo atveju suinteresuotas asmuo (išieškotoja) K. Č. prašo skirti maksimalią baudą, tačiau įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vertina, kad nėra tikslinga suinteresuotam asmeniui (skolininkui) skirti maksimalią baudą. Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, kaltų veiksmų, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis pobūdį, teismas sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui V. Č. skirtina vienkartinė 50 Eur bauda. Bauda, atsižvelgiant į antstolės pareiškimą ir teisinį reguliavimą, skiriama suinteresuoto asmens (išieškotojos) K. Č. naudai.
33. Tuo pačiu teismas išaiškina suinteresuotam asmeniui (skolininkui), kad jam toliau tęsiant tokio pobūdžio pažeidimus (teismo nutarties nevykdymas), atsirandant naujiems nevykdymo epizodams, antstolis, kuris vykdys minėtą teismo sprendimą galės kreiptis į teismą ir tuomet skolininkui gali būti skirta ženkliai didesnė nuobauda, ir iš esmės jau gali būti konstatuotas piktybinis teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas.
34. Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, grąžinti antstolei Irenai Beliačic vykdomąją bylą Nr. 0011/23/02097.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 771 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. Č. tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Grąžinti antstolei Irenai Beliačic, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0011/23/02097.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.