Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindu reiškiamų reikalavimų

20. Kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, visų pirma išaiškintina, kad nepagrįsto praturtėjimo teisinio reguliavimo sudėtis apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 28 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-161-516/2024) padarytomis išvadomis, turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimui, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pripažinti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl iš atsakovės priteisė ieškovei 130 654,94 Eur.

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kadangi juos paneigia tiek bylos medžiaga, tiek ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės.

25. Nustatyta, kad ieškovė UAB „NEG Recycling“ laimėjo atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vykdytą viešąjį pirkimą, 2013 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė, vykdydama ŠRATC nustatytus reikalavimus, suprojektavusi ir pagal su ŠRATC suderintą projektą pastačiusi mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, turėjo juos eksploatuoti ir teikti pagrindinėje sutartyje numatytas paslaugas už pagrindinėje sutartyje numatytą atlyginimą 10 metų. Ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas AB Šiaulių banko garantija, pagal kurią bankas, gavęs atsakovės reikalavimą ir patvirtinimą, kad ieškovė neįvykdė pirkimo sutarties sąlygų, įsipareigojo sumokėti ŠRATC ne didesnę kaip 144 810 Eur garantijos sumą.

26. Atsakovė 2021 m. gegužės 3 d. raštu nutraukė su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį.

27. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 atmetė ieškovės UAB „NEG Recycling“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės nutraukti viešojo pirkimo sutartį, priteisė atsakovei iš ieškovės 15 127,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-631-330/2022 pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai ir papildomai nurodė, kad ieškovė pažeidė pagrindine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šie sutarties pažeidimai sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytomis vienašališko nutraukimo sąlygomis. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovei iš atsakovės buvo priteista 2 183 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

29. Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „NEG Recycling“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės ŠRATC priteisti skolą už suteiktas paslaugas pagal pagrindinę sutartį, o atsakovė priešieškiniu prašė atlyginti jai žalą, padarytą netinkamai vykdant pagrindinę sutartį. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 ieškovės UAB „NEG Recygling“ ieškinio reikalavimų netenkino, o atsakovei ŠRATC priteisė iš ieškovės 103 589,03 Eur žalos atlyginimą. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už netinkamą komunalinių atliekų sutvarkymą. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė privalėjo paruošti deginimui atliekas, pakraunant jas į sunkvežimius ar konteinerius. Kadangi nuo 2021 m. sausio mėnesio ieškovė šios pareigos nebevykdė, atsakovė įgijo teisę reikalauti 51 427,43 Eur žalos atlyginimo bei reikalauti 52 131,60 Eur baudos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-808-467/2022 Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30. Aptartų civilinių bylų duomenys pagrindžia, kad įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022, kuriose buvo sprendžiamas pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas (civilinė byla Nr. e2-145-856/2022), prevencinis ieškinys dėl uždraudimo išmokėti garantiją (civilinė byla Nr. e2-310-368/2022) bei žalos, padarytos dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimo klausimas (civilinė byla Nr. e2-183-372/2022), iš viso atsakovei iš ieškovės buvo priteista 130 654,94 Eur.

31. Byloje nustatyta ir tai, kad nurodytose bylose priteistų sumų išieškojimui buvo išduoti vykdomieji raštai bei pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888, Nr. 0019/22/01889 ir Nr. 0019/22/02033 dėl bendros 130 654,94 Eur skolos išieškojimo. Teismų sprendimai buvo įvykdyti priverstinai, bylos šalys šios aplinkybės neginčija.

32. Išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu ieškovė teigia, kad atsakovė nuostolius, patirtus dėl pagrindinės sutarties neįvykdymo, padengė du kartus – gavusi garantijos sumą (144 810 Eur) ir priverstinai įvykdžius vykdomuosius raštus dėl 130 654,94 Eur išieškojimo. Ieškovė prašo pripažinti, kad 130 654,94 Eur atsakovė gavo nesant teisinio pagrindo ir priteisti šią sumą ieškovei taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.

33. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus patenkino, konstatavęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-161-516/2024 (kurią pirmosios instancijos teismas vertino kaip turinčią prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai), nurodė, jog atsakovė nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo viešojo pirkimo sutarties vykdymo, galėjo padengti arba pasinaudodama banko garantija, arba, esant teismų priteistoms sumoms, pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam vykdymui. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasinaudojusi garantija, nepagrįstai dėl tų pačių nuostolių atlyginimo inicijavo priverstinį išieškojimą, pateikdama antstoliui vykdomuosius raštus (aptariamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 35 punktas).

34. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau teisinių argumentų, paneigiančių įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas išvadas, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai ir teisėtai, nepateikia.

35. CPK 182 straipsnio 2 punkte apibrėžta norma dėl teismo sprendimo prejudicinės galios, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktas).

36. Šiuo atveju tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-161-516/2024 dalyvavo tos pačios šalys – ieškovė UAB „NEG Recycling“ ir atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

37. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo vertinamas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir pripažinta, kad ieškovės prievolės pagal vykdomuosius raštus įvykdytos atsakovei pasinaudojus garantija, teisėtumas ir pagrįstumas. Tiek nagrinėjamos, tiek ir išnagrinėtos civilinės bylos, kuria remiamasi kaip prejudicija, objektas buvo atsakovės veiksmų, kuomet ji, konstatavus pagrindinės sutarties pažeidimą, savo teisių įgyvendinimui pasinaudojo teise į garantijos išmoką ir vėliau, priverstinai išieškojo iš ieškovės sumas, kurios buvo priteistos sprendžiant ginčus, kilusius iš pagrindinės sutarties (dėl jos nutraukimo teisėtumo, dėl to kilusių nuostolių atsakovei atlyginimo), teisinis įvertinimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje, be kita ko, paaiškinta, kad išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022 objektas buvo viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimai ir dėl to atsakovei kilę nuostoliai. Būtent dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimų atsakovė ir pasinaudojo banko išduota garantija. Tai, kad atsakovė pasinaudojo garantija dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, <???> nereiškia, jog teismai, išsprendę šalių ginčus, sukūrė atsakovei naują teisę reikalauti dar ir priteistų sumų sumokėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-161-516/2024 34 punktas).

38. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-161-516/2024 buvo nagrinėjamos ir nustatomos bei vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir nagrinėjamoje byloje – ar banko garantijos suma buvo išmokėta atsakovei dėl iš tų pačių pagrindinės sutarties pažeidimų atsiradusių nuostolių, kurie teismo sprendimais priteisti iš ieškovės.

39. Nustatęs, kad tiek nagrinėjamos, tiek Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos šalys, nagrinėjimo dalykas sutampa, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais, vertindamas ieškinio, grindžiamo nepagrįsto praturtėjimo institutu, pagrįstumą.

40. Šiame kontekste teisėjų kolegija pasisako ir dėl atsakovės argumentų, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas aptariamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-376-936/2025, kurioje ŠRATC prašo priteisti iš UAB „NEG Recycling“ papildomą 352 862,13 Eur žalą.

41. Visų pirma, teisėjų kolegija paaiškina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimas buvo pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovės UAB „NEG Recycling“ prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), ir vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei ŠRATC yra įvykdytos, atsakovei gavus lėšas pagal garantiją.

42. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi taip pat nuspręsta priteisti ieškovei UAB „NEG Recycling“ iš atsakovės ŠRATC 14 155,06 Eur, gautus pagal AB Šiaulių banko išduotą garantiją, kaip viršijančius teismų priteistus nuostolius.

43. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad ieškovei pažeidus viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė pasinaudojo garantija, bankas išmokėjo atsakovei 144 810 Eur garantijos sumą. Įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022, iš viso atsakovei iš ieškovės buvo priteista 130 654,94 Eur, t. y. banko atsakovei išmokėtą garantijos suma (144 810 Eur), kuri vėliau buvo nurašyta nuo ieškovės sąskaitos, 14 155,06 Eur viršijo įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą nuostolių (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas) sumą. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neteko daugiau lėšų (14 155,06 Eur), nei jų buvo priteista teismų sprendimais, o atsakovė, atitinkamai, be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovei iš atsakovės buvo priteista 14 155,06 Eur.

44. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties ŠRATC pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e3K-3-14-916/2025 paaiškėjo, kad

Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-376-936/2025, kurioje ŠRATC prašo priteisti iš UAB „NEG Recycling“ 352 862,13 Eur žalos atlyginimo. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dalį, kuria sprendžiama dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei lėšas, gautas pagal garantiją, kaip viršijančią teismo priteistą atsakovės nuostolių atlyginimą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024. Taipogi sustabdė civilinės bylos dalį, kuria sprendžiama dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo atgręžimo, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-376-936/2025. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria buvo sprendžiama dėl 14 155,06 Eur priteisimo (suma kuri viršijo pagal garantiją išmokėtas sumas bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas ir priverstinio vykdymo tvarka iš ieškovės išieškotas sumas), padarė išvadą, kad kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas susijusioje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-376-936/2025), kurioje yra sprendžiamas dėl iš netinkamo viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kylančių nuostolių atlyginimo atsakovei klausimas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovei išmokėta garantijos suma iš tiesų padengia ir (ar) viršija visus atsakovės iš netinkamo tos pačios sutarties vykdymo kilusius nuostolius.

45. Teisėjų kolegija išaiškina atsakovei, kad šios kasacinio teismo išvados buvo priimtos tik dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei buvo priteista atlyginti 14 155,06 Eur sumą, taikant nepagrįsto praturtėjimo teisės normas. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta pripažinti, kad ieškovės prievolės pagal vykdomuosius raštus, išduotus civilinėse bylose Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022, atsakovei yra įvykdytos, yra palikta nepakeista ir įsiteisėjusi. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog tai, kad atsakovė pasinaudojo garantija dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, nereiškia, jog teismai, išsprendę šalių ginčus, sukūrė atsakovei papildomą teisę reikalauti sumokėti dar ir teismo sprendimais priteistas sumas. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ginčas dėl to, ar pagal pagrindinę sutartį išmokėta garantijos suma gali būti laikoma tinkamu atsiskaitymu pagal vėliau priimtus teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi yra išspręstas galutinai.

46. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti 130 654,94 Eur, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais atsakovei iš ieškovės priteistas ir išieškotas sumas (14 155,06 Eur suma nepatenka į byloje nagrinėtinus klausimus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad neegzistuoja pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-376-936/2025. Atitinkamai, pateikto išaiškinimo pagrindu, teisėjų kolegija netenkina ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto prašymo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Be to, civilinė byla Nr. e2-376-936/2025 yra išnagrinėta, 2025 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

47. Teisėjų kolegija papildomai išaiškina atsakovei, kad tuo atveju, jei ŠRATC palankus sprendimas įsiteisės ir ieškovė jo neįvykdys gera valia, atsakovė įgis teisę įgyvendinti jį priverstine tvarka. Tai, kad atsakovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra patenkintas, bet dar neįsiteisėjęs, nesudaro pagrindo atsakovei laikyti ieškovei priklausančių lėšų. ŠRATC palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrintas kitomis teisinėmis priemonėmis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

48. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog atsakovė, pasinaudojusi banko garantija, kurią išmokėjus buvo operatyviai ir be ginčo (visiškai arba iš dalies) padengti jos patirti nuostoliai dėl pagrindinės sutarties pažeidimo, išnyko teisinis pagrindas dėl tų pačių nuostolių atlyginimo inicijuoti papildomai ir priverstinį išieškojimą. Atsakovei neįrodžius, kokiu kitu pagrindu nei nurodytas apskųstame teismo sprendime, atsakovė išsiieškojo iš ieškovės 130 654,94 Eur, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad byloje įrodytos visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutą reguliuojančių normų taikymui, ir pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 130 654,94 Eur kaip gautus be teisinio pagrindo.

49. Netenkinus apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovė neįgijo teisės į byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas. Atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė pateikė prašymą dėl 1 931,77 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos). Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumui pagrįsti ieškovė pateikė advokatų kontoros 2025 m. kovo 25 d. išrašytą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2500760 ir suteiktų paslaugų aprašymą.

51. Pažymėtina, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog klientas (ieškovė) turi ją apmokėti iki 2025 m. balandžio 9 d. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė taip pat pažymėjo, kad turi prievolę apmokėti pateiktą sąskaitą faktūrą (atsiliepimo į apeliacinį skundą 54 punktas), tačiau teismui įrodymų apie minėtos sąskaitos apmokėjimą, nepateikta (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102 punktas).

53. Išdėstyta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, jog teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Šiuo atveju teismui nepateiktas tarp ieškovės ir ją atstovaujančių advokatų sudarytas rašytinis susitarimas, kuris leistų teigti, kad už suteiktas teisines paslaugas bus sumokėta vėliau ar dalimis. Nesant įrodymų apie 2025 m. kovo 25 d. sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2500760 apmokėjimą bei nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ir jai teisines paslaugas suteikę advokatai yra sudarę susitarimą dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, realumo, todėl jos prašymas priteisti iš atsakovės 1 931,77 Eur atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.