Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. prašymą (patikslintą) suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, R. V., A. V., V. V., A. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., A. V., V. V., dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., A. V., V. V., dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo, ir 2013 m. birželio 13 d. sprendimu c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino, pripažino ieškovei J. V. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės J. V. ieškinį atmetė.

Teisme 2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas pareiškėjos (ieškovės) J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau patikslintas. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą. Nurodė, jog nors žinojo, kad sutuoktinis R. V. teikė Klaipėdos miesto valdybai prašymą privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad jie pasirašė susitarimą, kieno vardu bus privatizuotas butas, bet ieškinio rengimo metu nebuvo įsitikinusi, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija dėl leidimo privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), sprendimo nepriėmė. Taip buvo nurodyta ir jos ieškinyje. 2019 m. liepos mėnesį, pareiškėja netikėtai aptiko Butų privatizavimo valstybinės komisijos 1997 m. birželio 17 d. raštą (sprendimą) Nr. 3-240, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybei, pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėjai ir kitam asmeniui. Šiame sprendime nurodyta, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija, apsvarsčiusi jos ir kito asmens pareiškimus dėl butų pirkimo, siūlo klausimą spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ nustatyta tvarka, kadangi jiems buvo suteikti netinkami gyventi butai, kuriuos jie suremontavo savo lėšomis. Mano, jog sprendimas patvirtina, jog valia privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikrai buvo išreikšta, valia privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d. Taip pat mano esant akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nespėjo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo privačion nuosavybėn procedūrą; po 1997 m. liepos 21 d. butai galėjo būti privatizuojami tik pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, jog 2019 m. liepos mėn. atradus Valstybinės butų privatizavimo komisijos 1997 m, birželio 17 d. sprendimą Nr. 3-240, paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo išvados, kad pareiškėjos (jos ir jos sutuoktinio) valia privatizuoti nuomojamą butą nebuvo išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, prieštarauja naujai paaiškėjusioms faktinėms aplinkybėms. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog Buto privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjos sutuoktinis R. V. du kartus kreipėsi su prašymais privatizuoti nuomojamą butą, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija net siūlė buto privatizavimo būdą, yra esminės. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja (jos sutuoktinis) įgijo teisę privatizuoti nuomojamą butą dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, bet nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Apie Valstybinės butų privatizavimo komisijos 1997 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 3-240 civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi praėjo labai daug metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios EŽTT jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; kt.).

Pareiškėja nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2019 m. liepos mėnesį, netikėtai radusi 1997 m. birželio 17 d. Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštą (sprendimą) Nr. 3-240. Nurodė, jgo apie minėtą sprendimą civilinės bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi praėjo labai daug metų. Taip pat nurodė, jog nors žinojo, kad sutuoktinis teikė Klaipėdos miesto valdybai prašymą privatizuoti nuomojamą butą, pasirašė susitarimą kieno vardu bus privatizuotas butas, bet ieškinio parengimo metu ji nebuvo įsitikinusi, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija dėl leidimo privatizuoti butą sprendimo nepriėmė. Todėl bylos Nr. 2(duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu iš tikrųjų neturėjo įrodymų, kad jos sutuoktinio valia privatizuoti butą buvo išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d.

Pareiškėja pateikė teismui 1997 m. birželio 17 d. Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštą Nr. 3-240, iš kurio turinio matyti, jog Butų privatizavimo valstybinė komisija, apsvarsčiusi R. V. ir dar vieno asmens pareiškimus dėl butų pirkimo, siūlo klausimą spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjai nurodo, jog jiems buvo suteikti netinkami gyventi butai, kuriuos suremontavo savo lėšomis.

Atskirsdama į pareiškimą suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, jog abejonės dėl savo pačios ieškinio aplinkybių abejonių/nepagrįstumo negali būti pagrindas proceso atnaujinimui, juo labiau, kad pagrindinė pačios ieškovės pareiga teikiant ieškinį yra pagrįsti ieškinį. Pažymėjo, kad pareiškėja vengia nurodyti, kuo pasireiškė atsitiktinumas aptinkant dokumentą. Nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgai, t. y. tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o ieškovė turėjo visas galimybes rinkti papildomus įrodymus ir teikti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straispnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Iš byloje esančių duomenų pamatyti, jog pareiškėjos byloje pateiktas 1997 m. birželio 17 d. Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštas Nr. 3-240 egzistavo bylos nagrinėjo metu – iš byloje esančio 1998 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto vadybos sprendimo pateikti Valstybinei butų privatizavimo komisijai miesto gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamasias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, prašymus priedo matyti, jog pastabose yra nurodomas Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštas Nr. 3-240 (b. l. 75, t. I.). Tokiu būdu minėtas dokumentas negalėjo būti pareiškėjai nežinomas bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėja, teigdama, jog dokumentą, kuriuo grindžiamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, aptiko atsitiktinai, jokių duomenų ir aplinkybių, kaip ir kokia forma dokumentas gautas, pareiškime nepaaiškino bei nenurodė. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Pareiškėja, teigdama, jog šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nepateikė jokių objektyvių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar nauji, įrodymai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Nagrinėjamu atveju, pripažinti, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Minėta, jog pareiškėja aplinkybių, kaip ir kokiu būdu gavo (netikėtai rado) įrodymus, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą teisme, nepaaiškino. Priešingai, iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsitikinusi tam tikrų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių buvimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog šioms abejonėms pašalinti ėmėsi aktyvių veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktų duomenų pateikimas priklausė nuo pareiškėjos aktyvių veiksmų įrodinėjimo procese bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie dokumentą, nurodytą 1998 m. kovo 26 d. Klaipėdos valdybos sprendimo priede, juolab, jog šis dokumentas buvo adresuotas ir pareiškėjos sutuoktiniui. Jokių objektyvių duomenų, sudariusių kliūtis pareiškėjai rinkti įrodymus bylos nagrinėjimo procese, pareiškėja nepateikė. Aplinkybė, jog praėjo labai daug laiko neatleidžia bylos šalių nuo pareigos aktyviai veikti įrodinėjimo procese įgyvendinant civilinio proceso dispozityvumo bei rungimosi principus (CPK 7 straispsnis, 12 straipsnis, 13 straipsnis). Be to, aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Pastebėtina, jog iš byloje esančio pareiškėjos ieškinio turinio matyti, jog ieškovė įrodinėjo, kad 1998 m. pradžioje ieškovės sutuoktinis R. V. Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendime padaryta išvada, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu kreipėsi į atitinkamas institucijas, įgaliotas vykdyti butų privatizavimą, su prašymu privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) (sprendimo 7 lapas). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendime padarė priešingą išvadą ir nurodė, jog duomenų, kad ieškovė (ar jos sutuoktinis) padavė pareiškimą dėl nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), per Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminu dėl jo privatizavimo atitinkamai tarnybai, byloje nenustatyta (apeliacinės instancijos sprendimo 6 lapas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ,,Ieškovė neįrodė, kad jos (ir (ar) jos sutuoktinio) valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., todėl ji (ir (ar) jos sutuoktinis) subjektyvios teisės privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo. Be to, ieškovė pati nurodo, jog jos sutuoktinis tik 1998 m. pradžioje kreipėsi į savivaldybę su prašymu privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis ir šį prašymą savivaldybė perdavė Valstybinei butų privatizavimo komisijai, iš kurios atsakymas (sprendimas) nebuvo gautas. Taip pat neabejotina, kad ginčo buto remonto darbų ieškovė ir (ar) jos sutuoktinis ar kiti asmenys neatliko, nors ieškovės sutuoktinis ir buvo sutikęs daryti kapitalinį jo remontą (t. 1, b. l. 81) bei jam objektyviai turėjo būti žinomas Klaipėdos miesto valdybos 1996-08-01 sprendimas Nr. 358 išnuomoti jam (jo šeimai) ginčo butą ir įpareigojimas savo lėšomis jas atstatyti bei atlikti jų teisinę registraciją (t. 1, b. l. 78)“ (apeliacinės instancijos sprendimo 7 lapas 1 pastraipa).

Pareiškėja pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodo kitas, nei įrodinėjo nagrinėjant civliinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybes, teigia, kad prašymą privatizuoti nuomojamą butą pareiškėjos sutuoktinis teikė du kartus, 1998 m. pareiškėjos sutuoktinis pakartotinai pateikė prašymą privatizuoti nuomojamą butą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyku (jo dalimi) išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (CPK 185 straipssnis).

Pažymėtina, jog bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju įvertinus bylos duomenis, pripažinti, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti priimtų teismo spendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nėra pagrindo.

Minėta, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Todėl šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, pripažinti, jog šių įrodymų pareiškėja negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, nėra pagrindo, pareiškėjos pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai J. V. negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinus visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, CPK 368, 370 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos J. V. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, A R. V., A. V., V. V., A. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.