- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-702-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00251-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- „Debt Profilers SPV1“, OU, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, akcinė bendrovė SEB bankas, „Avida Finans“, NUF, L. L., uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, I. G., M. G., F. G., B. I. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“
- Pareiškėjas
- R. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Debt Profilers SPV1“, OU
atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Debt Profilers SPV1“, OU, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, akcinė bendrovė SEB bankas, „Avida Finans“, AB, NUF, L. L., uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, I. G., M. G., F. G., B. I. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė V. V., antstolis Z. Z., antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti I. L., patvirtinti būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą 1 396 Eur per mėnesį sumą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.
1.1 Nurodė, kad tapo nemoki, nes 2006 m. sausio 11 d. su banku akcine bendrove (toliau – AB) SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618050072-67, pagal kurią jai iki 2011 m. sausio 10 d. buvo suteiktas 8 109,36 Eur (tuo metu 28 000 Lt) kreditas paskoloms refinansuoti ir baldams pirkti. Taip pat 2006 m. liepos 19 d. su AB „Swedbank“ sudarė būsto kredito sutartį Nr. 06-051818-FA/06-051932-FA, pagal kurią jai suteiktas kreditas būstui įsigyti. Pareiškėjai nepajėgus vykdyti kreditinių įsipareigojimų, bankas AB „Swedbank“ 2010 m. kredito sutartį nutraukė ir inicijavo priverstinį 61 858,24 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš įkeisto turto. Įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių už 71 000 Lt. Realizavus turtą iš varžytynių bankui buvo pervesta 19 670,44 Eur, likusi neatlyginta skola pagal kredito sutartį tuo metu sudarė 42 187,80 Eur. Pareiškėja nuo 2003 m. pradėjo vystyti nuosavą verslą, kurį sėkmingai vystė ir plėtojo iki 2009 m. Verslui buvo būtinos investicijos, kurias pareiškėja gaudavo sudarydama kredito sutartis su bankais, vartojimo kredito davėjais, privačiais fiziniais asmenimis. Bankai nebuvo linkę suteikti paskolų naujam verslui, todėl didžioji dalis paskolų pareiškėjai buvo suteikta kaip fiziniam asmeniui (vartojimo paskolos), paskolų, suteiktų juridinių asmenų vardu, įvykdymui užtikrinti pareiškėjos vardu buvo nustatytas laidavimas. 2008 m. pasaulio ekonomikos krizė turėjo įtakos ir pareiškėjos verslui. Bankai reikalavo grąžinti suteiktus kreditus, tačiau, negaudama atsiskaitymų iš klientų, pareiškėja neturėjo galimybės atsiskaityti su bankais. Dalis pareiškėjos valdomų įmonių buvo parduotos, dalies įmonių veikla sustabdyta, todėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo našta teko pareiškėjai kaip fiziniam asmeniui. Negalėdama vykdyti juridinių asmenų ar savo vardu prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, kreditorių pageidavimu pareiškėja išrašė vekselius. Įsiskolinimas kreditoriams, neskaičiuojant vykdymo išlaidų, sudaro 158 293,85 Eur (ieškovės atstovas teismo posėdyje patikslino, kad preliminari įsiskolinimo suma sudaro 188 324,81 Eur). Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). Gaunamos mėnesio pajamos už 2020 m. sudarė apie 1 396,94 Eur per mėnesį. Pareiškėja nekilnojamo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, neturi, turi sąskaitų Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Jai priklauso 100 procentų UAB „Pelno standartas“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 0 Eur. Užsienyje jokio turto neturi. Turi skolininką G. B., kuris skolingas 12 074,55 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė I. L.; nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 150 Eur (be mokesčių) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. A. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 1 150 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą pateikti patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog R. A. kreditinių įsipareigojimų sudaro 187 359,17 Eur. Iš šios sumos 178 344,17 Eur sumą sudaro pradelsti įsiskolinimai.
2.2. Pareiškėja nuo 2013 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Vykdo individualią veiklą, teikia (duomenys neskelbtini). Jos pajamas 2020 m. sudarė 1 396,94 Eur per mėnesį. Preliminariais pareiškėjos skaičiavimais, jos pajamos už 2021 m. sudarė apie 17 686,15 Eur, taigi apie 1 473,85 Eur per mėnesį. Pareiškėja tikisi, kad ateityje jos pajamos didės. Pareiškėja yra išsituokusi, išlaikomų asmenų neturi. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Lietuvoje neturi. Jai priklauso 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos nominali vertė – 28,96 Eur. Kaip paaiškino pareiškėja, įmonė veiklos nevykdo nuo 2010 metų, todėl akcijų vertė lygi 0 Eur. Nekilnojamojo turto užsienyje neturi. Pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė apie 1 500 Eur. Pareiškėjai skolingas asmuo – G. B., skolos suma – 12 074,55 Eur (41 691 Lt), skolos išsiieškoti nepavyko.
2.3. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Pareiškėjos turimo turto ir pajamų nepakanka skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Atsižvelgiant į pradelstų skolų sumą, pareiškėja objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki.
2.4. Kreditorių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su abejonėmis dėl ieškovės sąžiningumo, nepagrįsti jokiais įrodymais, taigi vertintini kaip deklaratyvūs.
2.5. Ištyręs byloje esančius įrodymus ir išklausęs pareiškėjos ir jos atstovų paaiškinimus, teismas nenustatė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnyje 8 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą, taigi tenkino pareiškimą dėl bankroto bylos R. A. iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo „Debt Profilers SPV1“, OU prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti; priimti papildomus įrodymus byloje ir vadovautis jais nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja neįrodė aplinkybių, kurios patvirtintų jos žodžiu duotus paaiškinimus. Be fakto, kad pareiškėjos skolų suma viršija 25 MMA sumą, jokie kiti byloje konstatuoti faktai nėra patvirtinti išsamiais, visapusiškais ir pakankamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas faktiškai rėmėsi pareiškėjos žodžiais, iš kurių deklaratyviai nustatė, kad pareiškėja yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų, taip pat deklaratyviai nustatė pareiškėjos gaunamų pajamų ir būtinų išlaidų dydį, taip iš esmės paneigdamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslus ir esmę.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skolos pradėjo atsirasti dar 2010 metais, tačiau ji į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad stengėsi skolas padengti, būtų derinusi skolų mokėjimo grafikus, bandžiusi tartis su kreditoriais dėl skolų dengimo sąlygų ar pan. Nors pareiškėja nurodo, kad dar 2013 metais išvyko į (duomenys neskelbtini), kad gautų daugiau pajamų, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad, išvykusi į užsienį, būtų atsiskaitinėjusi su kreditoriais.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji veikia per savo įmonę ir teikia paslaugas SPA centrui, teikia masažo paslaugas privačiai, tačiau pateikė finansinius duomenis, susijusius tik su jos kaip fizinio asmens pajamomis, – duomenų, kokios buvo jos įmonės pajamos, nepateikta. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. teikia (duomenys neskelbtini). Jos įmonė daugiau nei 50 proc. užsakymų gauna pagal bendradarbiavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ SPA, kuriai kas mėnesį išrašo sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atsiskaitymą iš klientų gauna „(duomenys neskelbtini)“ SPA, kuris atsiskaito su pareiškėjos įmone. Taip pat pareiškėja dirba su asmeniniais individualiais klientais, teikia paslaugas klientų namuose. Akivaizdu, kad teismas visiškai nevertino, kokias pajamas pareiškėja realiai gauna pagal bendradarbiavimo sutartį, todėl pareiškėjos pajamos įvertintos nesant pagrįstų ir patikimų įrodymų.
3.4. Būtinąsias išlaidas teismas taip pat įvertino tik vadovaudamasis pareiškėjos teiginiais, nesigilindamas, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja gauna kompensacijas už nuomojamą būstą (t. y. tikėtina, jog jos nurodoma suma būsto nuomai yra ženkliai didesnė nei realiai jos patiriamos sąnaudos). Teismas visiškai nevertino to, jog nemokus asmuo neturėtų tenkinti visų poreikių netaupydamas, bet turėtų gyventi kiek įmanoma kukliau, patenkindamas būtiniausius poreikius ir užtikrindamas, kad būtų išlaikyta ir kreditorių interesų pusiausvyra. Nesuprantama, kodėl teismas, nustatydamas, jog (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, neįvertino, kad ir pajamos šioje valstybėje yra aukštesnės nei Lietuvoje. Be to, teismas visiškai nekėlė klausimo, kokių priemonių ėmėsi pareiškėja, kad jos pajamos padidėtų.
3.5. Iš pareiškėjos sąskaitų matyti pakankamai aukštas gyvenimo lygis. Taip pat nebuvo įvertinta, kad iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti sistemingas pinigų pervedinėjimas įvairiems fiziniams asmenims, pervedimas savo įmonei ir pan., kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tai leidžia manyti, kad tokiais būdais galėjo būti išgryninamos lėšos.
Atsiliepimas
3.6. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjos nurodomos pajamos yra maksimalios pajamos, kurias ji galėtų gauti, jeigu dirbtų ne savo įmonėje, bet susirastų kitą arba papildomą darbą.
3.7. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad ji, tikėtina, fiktyviai siekia padidinti savo įsipareigojimus kreditoriams, nurodydama tariamas paskolas, paimtas dar 2010 metais, kurioms grąžinti yra suėję senaties terminai; pateikiami abejotinos įrodomosios reikšmės įrodymai (vekseliai, sudaryti eurais, nors tuo metu euras valstybėje dar nebuvo oficiali valiuta), nepateikiami objektyvūs duomenys, kad tokias sumas ieškovė iš kreditorių iš tikrųjų gavo ir pan.
3.8. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėja faktiškai negyvena Lietuvoje, dirba užsienyje, o dokumentus apie tai, jog neturi priklausomybių, pateikia iš Lietuvos Respublikos registrų. Mano, kad tokie duomenys turėtų būti pateikiami iš tos valstybės, kurioje ji faktiškai gyvena, institucijų.
3.9. Nors pareiškėja neabejotinai turėjo daug didesnes galimybes sumažinti įsipareigojimus visiems kreditoriams, savo įsipareigojimų tikslingai nemažino, tikėdamasi skolos „nurašymo“ ir toliau gyvenant patogiai.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal balance“ prašo atskirąjį skundą tenkinti.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, jog fizinio asmens bankroto byla pareiškėjai negalėjo būti iškelta, nes ji yra nesąžininga. Jokių duomenų, kad egzistuoja aplinkybės, nurodytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje, įskaitant ir aplinkybes dėl suinteresuoto asmens nurodomo nesąžiningumo, byloje nėra. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su skundžiama nutartimi, aplinkybes vertina subjektyviai ir šališkai, nesuteikia pagrindo asmens, kuris yra nemokus, laikyti nesąžiningu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja neatliko kažkokių veiksmų ar sąmoningai atliko tam tikrus veiksmus, jog taptų nemoki. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja nemoki tapo ne dėl neteisėtų ir (ar) nusikalstamų veikų, ne dėl nesąžiningų, kreditorių teises pažeidžiančių sandorių, bet dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visumos. Jokių šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (faktus) paneigiančių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė. Atskirajame skunde taip pat nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad tariamas pareiškėjos nesąžiningumas priežastiniu ryšiu būtų susijęs su jos nemokumu.
5.2. Nors atskirajame skunde pareiškėja kritikuojama dėl to, kad per mažai uždirba, nepakankamai atsiskaitė su kreditoriais, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvoje pasirinktą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Trečiojo asmens kritika ir pageidaujamas, realiai neįmanomas nemokaus asmens elgesio modelis nesuteikia pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą.
5.3. Pasisakydama dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, pareiškėja pažymi, jog suinteresuotas asmuo turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, naujai pateikti įrodymai yra formalūs. Jie nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėja per mažai uždirba, kad nededa pakankamai pastangų gauti tinkamą užmokestį. Pareiškėja pateikė oficialius dokumentus, pažymas apie gaunamas pajamas, kuriuos teismas ištyrė ir įvertino.
5.4. Atskirajame skunde kvestionuojami pareiškėjos nurodyti turimi įsiskolinimai kreditoriams, banko išrašuose matomi piniginių lėšų pervedimai, pervedimai iš jos asmeninės ir darbui (įmonei) skirtos banko sąskaitos, pažymų iš registrų pateikimo faktas. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino.
5.5. Suinteresuotas asmuo kritikuoja teismo nustatytą sumą, reikalingą būtiniesiems pareiškėjos poreikiams patenkinti. Tai, kad suinteresuotas asmuo turi savo įsivaizdavimą, kiek (duomenys neskelbtini) gyvenančiam asmeniui užtenka minimaliam pragyvenimui, nesuteikia jokio pagrindo teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ir naikintinu. Be to, nurodyta suma nustatyta tik preliminariai pradiniam bankroto proceso etapui ir, pakitus pajamoms ir (ar) poreikiams, gali būti peržiūrima ir didinama (mažinama) rengiant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
5.6. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas įvertino į bylą pateiktus pareiškėjos gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus, todėl abstraktus trečiojo asmens argumentas, kad teismas turėjo įvertinti faktą, jog pajamos (duomenys neskelbtini) yra aukštesnės negu Lietuvoje, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: darbo skelbimų kopijas ir duomenis apie vidutinius masažuotojų atlyginimus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo ir užtikrinti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, priima ir prideda prie bylos kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Kasacinis teismas, aiškindamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
10. Nusprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.
11. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
12. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pradelsti pareiškėjos kreditiniai įsipareigojimai sudaro 178 344,17 Eur, iš viso pareiškėja turi kreditinių įsipareigojimų už 187 359,17 Eur. Pareiškėja nuo 2013 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, teikia (duomenys neskelbtini). Jos pajamos 2020 metais sudarė 1 396,94 Eur per mėnesį. Preliminariais pareiškėjos skaičiavimais, jos pajamos 2021 metais sudarė apie 17 686,15 Eur (176 542 NOK) – apie 1 473,85 Eur per mėnesį. Pareiškėja tikisi, kad ateityje jos pajamos didės. Pareiškėja yra išsituokusi, išlaikomų asmenų neturi. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Lietuvoje neturi, nekilnojamojo turto užsienyje taip pat neturi. Pareiškėjai priklauso 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur. Kaip paaiškino pareiškėja, įmonė veiklos nevykdo nuo 2010 metų, todėl šiuo momentu akcijų vertė lygi 0 Eur. Pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė apie 1 500 Eur. Pareiškėjai pagal 2008 m. gegužės 10 d. paprastąjį vekselį skolingas G. B., skolos suma – 12 074,55 Eur (41 691 Lt), pareiškėja paaiškino, jog skolos išsiieškoti nepavyko.
14. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Pareiškėjos turimo turto ir pajamų nepakanka skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Atsižvelgiant į pradelstų skolų sumą, pareiškėja objektyviai neturi galimybės turimų skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovė yra nemoki.
15. Vertindamas suinteresuotų asmenų argumentų, susijusių su pareiškėjos nesąžiningumu, pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismo vertinimu, kreditorių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kaip deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir išklausęs ieškovės, jos atstovų paaiškinimus, nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pateikiamus argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs argumentų pagrįstumą, nurodė, jog jie vertintini kaip deklaratyvūs, nes nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti suinteresuoto asmens argumentų, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Suinteresuotas asmuo iš esmės nepateikė jokių objektyvių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja, siekdama bankroto bylos iškėlimo, pateikė teismui FABĮ 4 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir dokumentus, susijusius su jos gaunamomis pajamomis, turimu turtu, kreditoriais, skolininkais ir kitą fizinio asmens (ne)mokumui įvertinti ir bankroto bylos iškėlimui reikalingą informaciją. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė teismui paaiškinimus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų turinio. Todėl suinteresuoto asmens argumentas, jog teismas iš esmės rėmėsi žodiniais pareiškėjos paaiškinimais, atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ji, tikėtina, fiktyviai siekia padidinti savo įsipareigojimus kreditoriams, nurodydama tariamas paskolas, paimtas dar 2010 metais, kurioms grąžinti yra suėję senaties terminai, pateikiami abejotinos įrodomosios reikšmės įrodymai (vekseliai, sudaryti eurais, nors tuo metu euras valstybėje dar nebuvo oficiali valiuta), nepateikiami objektyvūs duomenys, kad tokias sumas ieškovė iš kreditorių gavo ir pan. Pareiškėja pateikė 2010 m. balandžio 30 d. Paskolos sutartį, sudarytą su I. G. dėl 11 108 Eur (38 352 Lt) paskolos; M. G. išrašytą neprotestuotiną vekselį už 32 000 Eur sumą; J. G. išrašytus 2010 m. balandžio 30 d. paprastuosius vekselius už 20 743,39 Eur sumą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrindžiančius skolinius pareiškėjos įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėja fiktyviai siekia padidinti įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjos pateikti jos skolinius įsipareigojimus pagrindžiantys dokumentai nenuginčyti, duomenų, kad kreditoriai yra atsisakę savo reikalavimų, kilusių iš nurodytų skolinių dokumentų, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytais dokumentais įformintas skolų sumas įtraukė į pareiškėjos kreditinių įsipareigojimų sąrašą. Suinteresuoto asmens prielaidos dėl vekselių valiutos ir jų vykdymo terminų nepaneigia jų kaip skolinių dokumentų turinio ir statuso.
18. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog, kadangi pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), jos pateikta pažyma iš Lietuvos įstaigos apie priklausomybių neturėjimą nėra tinkama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla nagrinėjama Lietuvos teisme, pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūra centro pažyma, jog pareiškėja į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašyta, yra tinkama patvirtinti pareiškėjos sąžiningumą tuo aspektu, jog ji netapo nemoki dėl žalingų įpročių. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti nurodytos pažymos turinio patikimumu.
19. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėja nurodo, kad ji veikia per savo įmonę ir teikia paslaugas SPA centrui, teikia masažo paslaugas privačiai, tačiau pateikė finansinius duomenis, susijusius tik su jos kaip fizinio asmens pajamomis, – duomenų, kokios buvo jos įmonės pajamos, nepateikta. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. teikia masažo paslaugas. Jos įmonė daugiau nei 50 proc. užsakymų gauna pagal bendradarbiavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ SPA, kuriai kas mėnesį išrašo sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atsiskaitymą iš klientų gauna „(duomenys neskelbtini)“ SPA, kuris atsiskaito su pareiškėjos įmone. Taip pat pareiškėja dirba su asmeniniais individualiais klientais, teikia paslaugas klientų namuose. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas visiškai nevertino, kokias pajamas realiai pareiškėja gauna pagal bendradarbiavimo sutartį, todėl pareiškėjos pajamos įvertintos nesant pagrįstų ir patikimų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį suinteresuoto asmens argumentą kaip nepagrįstą: pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašus už 2019–2021 metus, taip pat pateikė asmeninių pajamų iš individualių įmonių deklaraciją už 2020 metus. Šie duomenys laikytini pakankami įvertinti pareiškėjos pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas neįvertino, kad pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Be to, laikosi pozicijos, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjos nurodomos pajamos yra maksimalios pajamos, kurias ji galėtų gauti, jeigu dirbtų ne savo įmonėje, bet susirastų kitą arba papildomą darbą.
21. Vertindamas nurodytų suinteresuoto asmens argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą (įvertinus tiek skolų kilmę, tiek datą, tiek pareiškėjos paaiškinimus dėl jų susidarymo aplinkybių) nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Kaip jau minėta, asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėja nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, sąmoningai suvokdama ir siekdama savo padėtį pabloginti.
23. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie vidutinį (duomenys neskelbtini) yra bendrojo pobūdžio neindividualizuoti informaciniai duomenys; jie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia ir neįrodo sąmoningo pareiškėjos pasyvumo, nesiekiant gauti didesnių pajamų, taip pat neįrodo, jog pareiškėja slepia pajamas. Pareiškėja kartu su procesiniais dokumentais pateikė oficialius dokumentus, pažymas apie gaunamas pajamas, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų ir Darbo ir gerovės direktorato pažymos matyti, jog pareiškėjai 2020, 2021 metais buvo mokami ligos pinigai ir kompensacija už prarastas asmenines pajamas. Tai leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjos galimybės uždirbti didesnes pinigų sumas buvo objektyviai ribotos.
24. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjai iš tiesų reikalingos tokios būtinosios išlaidos, kokias ji nurodo kaip būtinas. Nesuprantama, kodėl teismas, nustatydamas, jog (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, neįvertino, kad ir pajamos šioje valstybėje yra aukštesnės nei Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
25. Kaip jau nurodyta, pareiškėja į bylą pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti kasdieniai piniginių srautų judėjimai, būsto nuomos sutartį, kurioje nurodyta būsto nuomos kaina (apie 537 Eur (5 200 NOK) per mėnesį, šildymo ir elektros išlaidos į nuomos kainą neįskaičiuojamos). Šie duomenys pakankami preliminariai įvertinti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos pagrįstumą. Pareiškėja nurodė, kad būtiniausiems jos poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1 396 Eur suma. Teismas nurodė, jog iš esmės, neskaičiuojant atlyginimo bankroto administratoriui ir planuojamų įmokų kreditoriams, ieškovės nurodyta būtiniausiems poreikiams tenkinti suma sudaro 1 280 Eur. Ši suma artima jos 2020 metų vidutinėms pajamos (1 396,94 Eur per mėnesį). Į poreikių sumą neįtraukta kreditoriui, kuriam įsipareigojimų vykdymo terminai nėra nesuėję, kas mėnesį mokėtina suma, kuri, pareiškėjos paaiškinimais, sudaro apie 120 Eur. Teismas pažymėjo, jog, patvirtinus nurodytą būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, visiems kreditoriams per mėnesį būtų skiriama mažesnė suma, nei šiuo metu skiriama vienam iš kreditorių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos sveikatos būklė reikalautų didesnių išlaidų, nepateikti objektyvūs duomenys apie išlaidas būsto nuomai, neišskirtos išlaidos komunaliniams mokesčiams. Teismas akcentavo, jog, patvirtinus prašomą nustatyti sumą, ieškovė beveik visas gaunamas pajamas naudotų savo poreikiams patenkinti, o tai neatitiktų FABĮ tikslų ir paskirties. Taip pat pažymėjo, jog fizinis asmuo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų didesnes pajamas. Pareiškėja gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Taigi teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp bankrutuojančio fizinio asmens poreikių ir jo kreditorių interesų atgauti bent dalį skolinių įsipareigojimų sumos, pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti patvirtino 1 150 Eur per mėnesį sumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą vertina kaip pagrįstą ir užtikrinančią skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Kaip jau minėta, pareiškėja pateikė pakankamus duomenis, kad būtų galima įvertinti jos nurodomų sumų pagrįstumą. Reikalavimas detaliai pagrįsti visas būtinąsias išlaidas šioje proceso stadijoje, turint omenyje tą faktą, jog suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik pradiniam bankroto proceso etapui iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, būtų neproporcingas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens argumentas, kad teismas neįvertino pragyvenimo (duomenys neskelbtini) lygio gaunamų pajamų aspektu, neatitinka faktinės situacijos, nes pirmosios instancijos teismas įvertino ne abstrakčią, o konkrečiai pareiškėjos gaunamą pajamų sumą.
27. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, taigi pagrįstai tenkino pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo; pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
29. Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.