Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 95-365 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. (toliau – D. Š.) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 25 d.

3. Komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 95-365 buvo nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo teigiami elgesio, mąstymo bei požiūrio pokyčiai yra pakankami manyti, jog tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, o jo elgesys bausmės metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 95-365. Nutartyje teismas nurodė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo teigimu, byloje esantys duomenys patvirtinam kad jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. D. Š. nurodo, kad jis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už stropų darbą bei gerą elgesį yra skatintas 15 kartų, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Nuteistasis pažymi, kad atvykęs į pataisos įstaigą jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. D. Š. savo skunde taip pat nurodo, kad per nustatytą laikotarpį jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose.

5.2. Nuteistojo teigimu, jį teigiamai charakterizuojančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria jam sprendžiamu klausimu nepalankias aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. D. Š. nurodo suprantantis, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pažymi, kad pažeidęs jam nustatytas sąlygas jis gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą Komisijos nutarimo netvirtinti. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, savaime neleidžia daryti išvados, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, tačiau neprivalo asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti ne tik formaliąsias, tačiau ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos planą bei Komisijos skirtas rekomendacijas – jis įsidarbino ir tęsia darbinę veiklą, nepadarė teisės aktų pažeidimų, per lygtinio atidėjimo laikotarpį dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, 15 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2018 m. vasario 20 d. D. Š. suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Nuteistasis du kartus buvo išleistas į trumpalaikę 3 parų išvyką į namus bei 10 darbo dienų parvykti į namus. Nors šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina išvada, kad šiuo metu D. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, ką pagrįstai padarė ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.

7. Nuteistajam D. Š. šiuo metu nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka jo nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nestabilus gyvenimo būdas, nesugebėjimas susidoroti su sunkumais, prasta socialinė adaptacija, smurto panaudojimą palaikančios nuostatos, vertybės, nusikalstamą gyvenimo būdą palaikantys draugai siejosi su nuteistojo smurtinio elgesio pasireiškimu nusikaltimo metu).

8. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad D. Š. bausmę atlieka už dviejų, vienos iš jų – labai sunkios nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau ši aplinkybė atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jo vertybes. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką asmuo įvykdė dėl susiformavusių neigiamų vertybių, nepaisydamas visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nestabilus nuteistojo gyvenimo būdas, nesugebėjimas susidoroti su sunkumais, prasta socialinė adaptacija, smurto naudojimą palaikančios nuostatos, vertybės, nusikalstamą gyvenimo būdą palaikantys draugai siejosi su jo smurtinio elgesio pasireiškimu nusikaltimo metu. Nuteistasis nevengė laiką leisti su asmenimis, kurių gyvenimui stinga struktūros ir, kurių gyvenimo būdas juos kreipia į potencialias nusikalstamą elgesį prognozuojančias vietas. Draugų įtaka teisės pažeidėjo laisvalaikio leidimo būdui bei konkrečių veiklų pasirinkimui buvo reikšminga. Nors pataisos namuose nebuvo užfiksuota pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau pažymėtina, kad D. Š. įvykdytas smurtinis nusikaltimas buvo padarytas jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius. Bausmės atlikimo metu nedalyvavo jokiose korekcinėse programose, susijusiose su alkoholio vartojimu. Alkoholio vartojimą skatino nesugebėjimas kitaip susidoroti su iškilusiais gyvenimo sunkumais. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. D. Š. gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

9. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, svarbu įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti apsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant šį klausimą būtiną įvertinti ir nuteistojo praeitį, įvertinant, ar praeityje buvęs jo elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. D. Š. neatliktas laisvės atėmimo bausmės dalis – kiek mažiau nei 3 metai. Bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Įvertinus nuteistojo įvykdytų nusikaltimų sunkumą, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, vis dar negalima daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs pagrįstą išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pagrindo tokiai išvadai padaryti neturi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti D. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.