Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį;

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, registruotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Raseinių rajone apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 151¹ str. 1 d., 2012-05-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2013 m. liepos 7 d. apie 19.30 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.75 promilės), konflikto metu ranka sudavė tris kartus savo motinai D. S. per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, D. Š. ir V. M., 2014 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., tai yra bendrais tyčiniais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kojomis nukentėjusiajam R. G. į pilvo sritį, taip padarė jam kraujosruvas pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimus ir kraujosruvas su 1700 ml kraujo pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrais tyčiniais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 56 smūgius nukentėjusiajam R. G. į veido ir galvos sritis, į kūną, rankas ir kojas, šokinėjo ant jo kūno, po to išvilko jį iš buto, taip padarė jam odos nubrozdinimus kaktoje, kairėje ausyje, nosyje, dešiniame skruoste, akies apatiniame voke, viršugalvyje, lūpose, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose–antakyje, nosyje, kaktoje–kariame antakyje–akies vokuose, skruoste, lūpose, smakre–pasmakrėje, kairiame žande, ausyje–smilkinyje, žande, kraujosruvas nosies, dešinės akies vokų, lūpų, smakro, kaktos kairės pusės– skruosto–smilkinio–viršugalvio kairės pusės–pakaušio, žando, kaktos dešinės pusės, akiduobės–antakio, apatinio žandikaulio dešinio sąnario projekcijos poodyje–raumenyse, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio išnirimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (10 ml), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinių skilčių vidinėse dalyse (tarppusrutuliniame tarpe), poodines kraujosruvos krūtinėje (ties dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario ir ties kairio raktikaulio projekcija), kairiame peties sąnaryje, krūtinėje, varpoje, dešiniame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, plaštakoje, jos trečiame piršte, kairiame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, kelio sąnaryje, blauzdoje, dešinėje šlaunyje, blauzdoje, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimus kairiame peties sąnaryje, juosmenyje, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, dešinės kojos 1–2 pirštuose, dešinėje šlaunyje, dešiniame šone, riešų sąnariuose, dešinėje plaštakoje, dilbyje, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2–3–4–5–skeveldriniai 6–7; 8–9, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje 4, nepilną 5, 6-7-8-9-10-11, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje 2–3, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11 šonkaulių lūžimus ir kraujosruvas krūtinės raumenyse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir išvilkę nukentėjusįjį R. G. iš buto į lauką, paliko jį gulėti ant betoninio grindinio prie įėjimo į namo laiptinę, po to nukentėjusysis R. G. mirė nuo pilvo sumušimo, lydimo kraujosruvų pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimų ir kraujosruvų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo, taip jį nužudė.

Kaltinamasis D. Š. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu dėl pareikštų nusikaltimų savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2013-07-07, apie 19.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), nuomojamame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė savo motinai D. S. per veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio mamos atsiprašė ir ji jam atleido. Pripažįsta, kad 2014-03-26, laiku nuo 20.00 val. iki 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, V. M., R. G. ir R. G. gėrė alkoholį ir begeriant R. G. pradėjo įžeidinėti R. G., sakė, kad ją „išpis“, todėl tarp jo ir R. G. kilo konfliktas, nes norėjo užstoti R. G.. Pirmas smūgius R. G. sudavė pats, smūgiavo rankomis ir kojomis R. G. į veidą, krūtinę, į visą kūną, nežiūrėdamas, kur pataikys. Į galvos sritį smūgiavo tik rankomis, kojomis nesmūgiavo. Jam pradėjus smūgiuoti, mušė ir V. M., matė, kad jis smūgiavo rankomis, tačiau tiksliai nematė, kiek smūgių, kur juos sudavė ir kokius dar veiksmus atliko V. M., todėl negali nurodyti. Visos muštynės truko ne vieną momentą, smūgiavo per kelis kartus. Viskas vyko kambaryje prie virtuvės, po to su V. M. R. G. ištempė į laiptinę, ten jį paliko gyvą. Visi smūgiai R. G. buvo suduodami labiau gulinčiam ir jam gulint iš viršaus koja smūgiavo į krūtinę, todėl galėjo lūžti šonkauliai. Ant jo kūno pats kojomis nešokinėjo. Smūgių buvo suduota daug. Galėjo spirti ir į pilvą. Smūgius sudavė norėdamas paauklėti R. G., kad neįžeidinėtų draugės, jo nužudyti tikslo nebuvo. Gailisi dėl suduotų smūgių R. G.. Įvykio metu buvo girtas. Įvykio aplinkybes matė R. G.. Įvykio metu R. G. nesipriešino, jis tik dengėsi rankomis nuo smūgių.

Kaltinamasis V. M. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad R. G. sudavė smūgį delnu į veidą vieną kartą ir koja sudavė du kartus į sėdmenis. Daugiau jokių smūgių R. G. nesudavė, tik po D. Š. suduotų ir paties kelių suduotų smūgių padėjo išvilkti R. G. į laiptinę. Patvirtina, kad 2014-03-26, laiku nuo 20.00 val. iki 22.30 val., buvo pas D. Š. svečiuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ten gyvena su sugyventine R. G.. Dar kartu buvo R. G.. Visi gėrė alkoholį ir tarp D. Š. ir R. G. kilo konfliktas, nes R. G. pradėjo įžeidinėti R. G.. Pirmas smūgius sudavė D. Š., matė, kad smūgiavo rankomis, kojomis, bet tiksliai negali nurodyti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, nes per daug nežiūrėjo ir neįsidėmėjo. Žino, kad smūgiai buvo suduoti R. G. ir stovint, ir gulint. Savo suduotus tris smūgius nurodė ir nežino, kas sudavė kitus daugiau nei 50 smūgių, nors iš vyrų bute buvo tik pats ir D. Š.. R. G. nužudyti tikslo neturėjo, sudavė jam kelis smūgius, nes suerzino žodžiais. Nematė, kad kas šokinėtų R. G. ant šonkaulių, matė, kad D. Š. sudavė koja R. G. į krūtinę. Įvykio metu jautėsi išgėręs. Buto koridoriuje buvo palikęs savo rudos spalvos striukę, kurioje buvusį telefoną „Nokia“ buvo pirkęs tą pačią dieną iš R. G., kaip ir striukėje buvusį prožektorių. Striukėje buvę raktai priklauso jam. Įvykio metu vilkėjo pilką „maikutę“, ją davė R. G. valyti kraują, išmatas, po to dar pats ja valė kraują, kas perplėšė „maikutę“ pusiau, nematė. Viskas vyko kambaryje prie virtuvės ir buto koridoriuje. Gailisi, kad sudavė tris smūgius R. G., bet į pilvo sritį jam nesmūgiavo.

Be kaltinamojo D. Š. pripažinimo ir dalinio kaltinamojo V. M. kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodoma:

nukentėjusiosios D. S. parodymais, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-07, apie 19.30 val., sūnus D. Š. ir jo sugyventinė R., pavardės nežino, grįžo į sūnaus nuomojamą butą, kuriame su sūnumi gyvena apie dvi savaites. Namuose su sūnumi įvyko konfliktas, kurio metu sūnus tris kartus sudavė per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šio įvykio pas sūnų nebegyvens, turi savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio į medikus nesikreipė. Dėl parašyto pareiškimo dėl smurto šeimoje su sūnumi D. Š. susitaikė jis atsiprašė. Mano, kad visa tai atsitiko dėl jų girtumo. Sutinka su sūnumi D. Š. susitaikyti (parodymai perskaityti, 1 t., 24, 26 b. l.);

nukentėjusiosios L. B. parodymais, kai ji parodė, kad R. G. yra jos tėvas. Su juo kartu apie 10 metų negyvena, tačiau visada palaikė artimą ryšį ir nuolat bendravo. R. G. apie 10 metų, kai nebegyveno su jos mama, gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), pas savo mamą, jos močiutę, tačiau močiutė paskutiniu metu yra gydoma slaugos ligoninėje, yra serganti ir senyvo amžiaus, 82 metų. D. Š. ir V. M. pažįsta iš matymo, jie buvo tėčio draugai, sunku patikėti, kad jie nužudė tėtį. Dėl tėčio nužudymo padaryta turtinė žala dėl laidojimo išlaidų ir moralinė žala, nes neteko tėčio, artimo žmogaus, jis buvo nužudytas. Prašo priteisti iš kaltinamųjų turtinę žalą, bei moralinę jai padarytą žalą. Turtinė žala – 4341, 33 Lt, kurią sudaro 800 Lt sumokėta advokatui, kuris surašė civilinį ieškinį, 3541,33 Lt – laidojimo išlaidos: karstas, salės nuoma, floristika, žvakės. Į turtinės žalos sumą yra priskaičiuotas vienas butelis degtinės. Į turtinės žalos sumą paminklas nepaskaičiuotas. Iš turtinės žalos sumos gautos pašalpos sumos (1040 Lt) neatėmė. Neturtinę žalą prašo priteisti iš kiekvieno po 200 000 Lt. Patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą;

liudytojos O. L. parodymais, kai ji parodė, kad 2014-03-27, apie 1.50 val., grįžo iš draugės pėsčiomis į namus (duomenys neskelbtini). Priėjus prie laiptinės ir užsidegus judesio davikliu veikiančiam šviestuvui, pamatė, kad prie laiptinės durų galva į jas, ant plytelėmis grįsto pagrindo, guli vyriškis. Jis gulėjo ant nugaros, kojos buvo sudėtos viena ant kitos, rankos sudėtos virš galvos, ant veido ir kūno matėsi nubrozdinimai, kraujosruvos, buvo akivaizdu, kad vyriškis negyvas. Paskambino į policiją ir pranešė apie tai. Kokiomis aplinkybėmis šioje vietoje atsirado vyriškio kūnas, nežino, nes 2014-03-26 apie 18.00 val. išvyko iš namų į darbą, o po darbo vyko pas draugę. Išeinant iš namų, minėto vyriškio nematė. Vyriškio, kurio kūną rado, nepažįsta ir nėra mačiusi;

liudytojos R. G. parodymais, kai ji parodė, kad buvo išgertuvės, trečiadienis, kovo 26 diena, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuomojo butą su D. Š.. Atvažiavo V. M., jis yra pusbrolis. Iš pradžių buvo trise, vėliau atėjo R. G.. Jį pasikvietė D. su V., iš R. V. norėjo pirkti šaldytuvą ar mikrobangų krosnelę. Gėrė alų, dar V. su D. buvo atsinešę naminės degtinės. Pati gėrė alų, o vyrai – naminę degtinę ir alų. Iš pradžių nepamena, dėl ko susipyko vyrai, nes pati prižiūrėjo sesers mergaitę ir nelabai girdėjo. Susipyko D. ir V. su R. G.. Pati buvo tame pačiame kambaryje, bet nelabai girdėjo, apie ką kalba vyrai. Atrodo, kad dėl prekių susipyko, o paskui R. pradėjo prie jos kabinėtis, vadino necenzūriniais žodžiais. Pamena, kad ją pavadino „pisorija“. Prieš jai išeinant iš namų, R. prie visų pasakė, kad ją „išpis“. V. su D. supyko ant R., po to pati išėjo į darželį parsivesti mergaitės. Išeinant D. su V. jau buvo sudavę R. . Iš pradžių R. sėdėjo ant kėdės, kai gavo pirmą smūgį, nepamena, kuris pirmas jam sudavė. R. po smūgių nenukrito, po to persėdo ant čiužinio, kuris buvo ant grindų. Liepė apsiraminti D. ir V., tada abu aprimo. Nepamena, kiek smūgių buvo tiksliai suduota R., nebuvo tada labai girta. Viskas buvo apie 16.00 val., tada buvo išgėrusi 3–4 stiklines 7 laipsnių stiprumo alaus. Kai išėjo, konfliktas jau buvo pasibaigęs, grįžus po pusvalandžio, jie labai pykosi. R. G. buvo labai girtas, D. su V. taip pat girti. R. G. vėl ją pamatęs, pradėjo žodžiais kabinėtis, sakė, kad kada nors vis tiek „išpis“. Tada prasidėjo muštynės, ji juos ramino. Iki grįžimo abu mušė rankomis, R. ant čiužinio sėdėjo ir nugriuvo ant jo. Kai grįžo, R. G. gulėjo vidurį kambario, buvo prisidergęs ar prisišlapinęs. R. G. sakė, kad jį primušė. Kai grįžo, D. ir V. buvo prie R. G., liepė sutvarkyti viską, nes sienos buvo išteptos krauju ar išmatomis. R. G. gulėjo iki pusės nuogas ir buvo apsidergęs. Pati išėjo į virtuvę, atsigėrė alaus, tada V. atnešė pinigų, kad nueitų į parduotuvę. Buvo dar prieš 22.00 val., nupirko 2 po 1 litrą alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Kai grįžo, R. G. buvo sąmoningas, prašė nebemušti jo, gulėjo tarp durų koridoriaus ir kambario. Jį mušė gulintį kojomis ir rankomis. Grįžus iš parduotuvės toliau mušė, spardė į petį, į pilvą, jis gulėjo ant nugaros. Bandė keltis, prašė nemušti. Ramino, bet, jei vieną laikė, tai kitas mušė. Tarp mušimų D. ir V. dar alaus ateidavo atsigerti. Kiek laiko mušė, negali pasakyti, po to pradėjo šaukti, kad viską baigtų ir iš namų išvestų R. G.. D. ir V. stovėdami kojomis spardė ir rankomis pasilenkę sudavė. Po to, kai išvedė R. G., visi dar gėrė, girdėjo, kad R. G. vaikščiojo lauke ir šūkaliojo. Paskui visi nuėjo miegoti. Kai atvyko policija, pati miegojo. Nežino, ar R. G. išėjo namo. Buvo apklausta kovo 27 dienos ryte, nelabai ką pamena, ką tada sakė, buvo dar neišblaivėjusi, teisybę sakė, teisingi jos parodymai. Parodymus įvykio vietoje davė, kiek atsiminė, teisybę sakė, teisingi jos parodymai. Smūgių buvo daug, daugiau nei 10 smūgių, R. G. buvo mušamas rankomis ir kojomis. D. nešokinėjo ant R. G., V. buvo užlipęs ant krūtinės ir šokinėjo. Nematė, kad D. šokinėtų ant krūtinės R. G.. V. šokinėjo ant krūtinės R. G. buto koridoriuje, šis jau buvo apsidergęs. R. G. mušė abu. D. ir V., tiek kambaryje, tiek koridoriuje. Mušdami V. su D. šaukė, keikėsi labai, nukentėjusysis sakė: „Baikit, vyrai, nebemuškit“;

liudytojų A. J. ir V. M. parodymais, kai jie parodė, kad 2014-03-27 dirbant kartu, apie 1.58 val., iš Raseinių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini), prie namo, guli žmogus. Pats dirbo Raseinių r. PK patalpose, o patrulis V. M. nuvyko pirmas į įvykio vietą ir informavo, kad prie namo gulintis rastas vyras yra be gyvybės ženklų. Atvykus nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės, šalia įėjimo durų, ant grindinio plytelių buvo rastas vyriškos lyties lavonas. Jis gulėjo ant nugaros, galva atsukta įėjimo į laipinę pusę, jo rankos buvo pakeltos į viršų ir visi viršutinėje kūno dalyje esantys rūbai buvo suketi į viršų, atrodė, lyg būtų buvęs temptas ir nuo tempimo sukilę į viršų rūbai. Nuo lavono veido teko nutraukti į apačią užkilusius rūbus, kad būtų galima pamatyti jo veidą. Ant jo veido matėsi išoriniai sužalojimai, jo veidas buvo ištinęs, lūpos sužalotos, ir buvo matyti, kad veidas sužalotas nuo smūgių. Ant jo rankų matėsi sumušimo žymės, buvo išryškėjusios kraujosruvos. Vyriškio lavonas buvo be batų. Buvo informuotas budėtojas ir iškviesta greitoji medicininė pagalba. Apžiūrint įvykio vietą, buvo pastebėta, kad nurodytoje laiptinėje, pirmame namo aukšte, kairėje pusėje, (duomenys neskelbtini) buto lange dega šviesa. Pabeldus į 16 buto duris, beldė patrulis V. M., iš pradžių niekas nedarė durų, buvo beldžiama ir garsiai prašoma įleisti, nes buto viduje buvo girdėti vyriški balsai. Nurodė, kad yra iš policijos, tada buto duris atidarė vaikinas, kuris prisistatė esantis D. Š.. Iš išorės jis atrodė girtas, pastebėjo, kad D. Š. vilkimos džinsinės kelnės yra suteptos tamsiai raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Apžiūrint bute esančius kambarius, kambaryje prie virtuvės buvo matyti ant sienų tamsiai raudonos dėmės, kurios atrodė lyg būtų nuvalytos. Buto koridoriuje taip pat matėsi kraujo pėdsakų. Dar viename kambaryje buvo rasti du asmenys: vyras ir moteris. Nustatyta, kad tai V. M. ir R. G.. Jie taip pat iš išorės atrodė girti. Bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nė vienas iš rastų asmenų nieko nenurodė. Sulaikius D. Š., jis nurodė, kad pažįsta vyriškį, kurio lavonas buvo rastas, ir pasakė, kad tai R. G.. Daugiau niekas jokių įvykio aplinkybių nenurodė. V. M. ir D. Š. siekiant išsiaiškinti tolesnes aplinkybes pristatyti į Raseinių r. PK;

liudytojų K. R. ir D. E. parodymais, kai jie parodė, kad 2014-03-27 dirbant kartu, apie 2.00 val., per raciją iš Raseinių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio išgirdo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie namo guli žmogus. Nusprendę, kad gali prireikti pagalbos, atvyko nurodytu adresu, ten jau buvo atvykę kolegos patrulis V. M. ir specialistas E. J.. Prie (duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės, šalia įėjimo durų, buvo rastas vyriškos lyties lavonas. Jis gulėjo ant nugaros, buvo be batų, vilkėjo striukę, kelnes. Atkreipė dėmesį, kad striukė buvo sukelta į viršų. Vyriškio veidas buvo kruvinas, matėsi sumušimo žymės. Kitų požymių neįsidėmėjo. Apžiūrint įvykio vietą, buvo pastebėta, kad nurodytoje laiptinėje, pirmame namo aukšte, kairėje pusėje, (duomenys neskelbtini) buto languose į kiemą dega šviesa. Pabeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris, iš pradžių niekas nedarė durų, buvo beldžiama ir garsiai prašoma įleisti, nes buto viduje buvo girdėti vyriški balsai. Nurodžius, kad yra iš policijos, buto duris atidarė vaikinas, kuris prisistatė esantis D. Š.. Iš išorės jis atrodė išgėręs, matėsi, kad bute vyko išgertuvės, taip pat bute tvyrojo nemalonus kvapas. Įėjus į buto vidų, pastebėjo, kad D. Š. vilkimos džinsinės kelnės yra suteptos tamsiai raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Apžiūrint bute esančius kambarius, kambaryje prie virtuvės ir koridoriuje buvo matyti ant sienų ir ant grindų tamsiai raudonos dėmės, kai kurios atrodė lyg būtų nuvalytos. Dar viename kambaryje buvo rasti du asmenys: vyras ir moteris. Nustatyta, kad tai V. M. ir R. G.. Pradėjus klausinėti, kas čia nutiko, kas su jais kartu dalyvavo išgertuvėse, iš pradžių D. Š. nurodė, kad nieko nesupranta. Po to D. Š. paklausė, ar čia dėl to vyro, kurį jie išmetė. D. Š. nurodė, kad vyriškis, kurį jie išmetė yra R. G.. Jiems nebuvo pasakyta, kad buvo rastas R. G. lavonas, ir suprato, kad jie nežinojo, kad yra rastas jo lavonas. Įtarus, kad D. Š. ir V. M. gali būti įvykdę nusikalstamą veiką, jie pristatyti į Raseinių r. PK;

2013-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytas nusikaltimas (1 t., 19 b. l.);

2013-07-02 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimojoje aplinkoje, kuriame užfiksuotas D. Š. smurto faktas prieš motiną D. S. (1 t., 20–22 b. l.);

2013-07-26 nutarimu, patvirtintu Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjos, nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (1 t., 128–129 b. l.);

2014-03-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytas nusikaltimas (1 t., 30–42 b. l.);

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. G. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, lydimo kraujosruvų pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimų ir kraujosruvų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo. R. G. lavone rasti sužalojimai: kraujosruvos pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimai ir kraujosruvos, su 1700 ml kraujo pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo, didesnė tikimybė, kojos, galbūt, kokie aplinkos daiktai, turintys ribotus paviršius, didele jėga paveikus pilvą, tikėtina, daugiausia tris kartus, nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse, išskyrus tokią, kai uždengtas nuo jėgų veikimo pilvas, prieš kelias valandas iki mirties. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Kiti nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje ausyje, nosyje, dešiniame skruoste, akies apatiniame voke, viršugalvyje, lūpose, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose-antakyje, nosyje, kaktoje – kariame antakyje–akies vokuose–skruoste, lūpose, smakre–pasmakrėje, kariame žande, ausyje–smilkinyje, žande, kraujosruvos nosies, dešinės akies vokų, lūpų, smakro, kaktos kairės pusės– skruosto–smilkinio–viršugalvio kairės pusės–pakaušio, žando, kaktos dešinės pusės, akiduobės–antakio, apatinio žandikaulio dešinio sąnario projekcijos poodyje–raumenyse, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio išnirimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (10 ml), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinių skilčių vidinėse dalyse (tarppusrutuliniame tarpe). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausia nuo 14 smūgių ar trauminių poveikių ir įtakos mirčiai neturėjo, gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (10 ml), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinių skilčių vidinėse dalyse (tarppusrutuliniame tarpe) sveikata paprastai sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Jėgos veikė iš priekio bei daugiau kairės pusės nukentėjusiojo atžvilgiu. Kiti nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje (ties dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario ir ties kairio raktikaulio projekcija), kairiame peties sąnaryje, krūtinėje, varpoje, dešiniame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, plaštakoje, jos trečiame piršte, kairiame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, kelio sąnaryje, blauzdoje, dešinėje šlaunyje, blauzdoje, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimai kairiame peties sąnaryje, juosmenyje, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, dešinės kojos 1–2 pirštuose, dešinėje šlaunyje, dešiniame šone, riešų sąnariuose, dešinėje plaštakoje, dilbyje, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2–3–4–5-skeveldriniai 6–7; 8–9, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje 4, nepilnas 5, 6–7–8–9–10–11, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje 2–3, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11 šonkaulių lūžimai ir kraujosruvos krūtinės raumenyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tai galėjo būti rankos, jų pirštai, kojos, kokie aplinkos daiktai, pagrindas ir pan., mažiausiai nuo 42 smūgių ar trauminių poveikių, tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Kai kurie iš sužalojimų, pvz., linijiniai odos nubrozdinimai juosmenyje, kairiame peties sąnaryje, dešinėje pėdoje, kairėje blauzdoje, dešiniame dilbyje, dešiniame šone galėjo atsirasti tempiant, velkant kūną kokiu pagrindu. Poodinės kraujosruvos žąstuose, dilbiuose galėjo atsirasti veikiant rankų pirštais, pvz., tempiant, velkant, spaudžiant, laikant ir pan. Kai kurie sužalojimai, pvz., poodinės kraujosruvos kairiame klube, alkūnių sąnarių užpakaliniuose paviršiuose, kelių sąnariuose su odos nubrozdinimais, galėjo atsirasti griūvant, krintant. Kai kurie sužalojimai, pvz., poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, galėjo atsirasti ginantis, dengiantis nuo smūgių ir pan. Šonkaulių lūžimai, įvertinus jų projekcijoje esančias masyvias kraujosruvas, tikėtina, padarytos smūgiuojant arba didele jėga spaudžiant, nukentėjusiam, didesnė tikimybė, esant gulimoje ar jai artimoje padėtyje (1 t., 49–55 b. l.);

2014-04-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. B. pateikė mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, išduotą R. G. vardu (1 t., 64 b. l.);

liudytojos R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytoja R. G. parodo, kur ir kokias įvykio aplinkybes matė 2014-03-26, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 87–93 b. l.);

2014-04-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio darbuotojas R. S. pateikė R. G. įvykio metu vilkėtus rūbus: juodą striukę, mėlynas džinsines kelnes, mėlynas puskojines, pilką džemperį, R. G. nagų, kraujo pavyzdį (1 t., 104 b. l.);

2014-07-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų daiktų, nukentėjusiojo R. G. įvykio metu vilkėtų rūbų, įtariamųjų D. Š. ir V. M. įvykio metu vilkėtų rūbų apžiūra (1 t., 105–114 b. l.);

D. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis D. Š. parodo, kur ir kaip jis 2014-03-26 įvykdė nusikalstamą veiką (1 t., 143–148 b. l.);

D. Š. asmens blaivumo teste užfiksuota, kad D. Š. girtumas 2014-03-27 yra 2.01 promilės (1 t., 149 b. l.);

2014-03-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis D. Š. pateikia įvykio metu vilkėtus rūbus: vieną porą sportinių batų, mėlynus džinsus, juodą bliuzoną su gaubtuvu (1 t., 153 b. l.);

V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis V. M. parodo, kur ir kaip jis 2014-03-26 įvykdė nusikalstamą veiką (1 t., 21–27 b. l.);

V. M. asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. girtumas 2014-03-27 yra 3.05 promilės (2 t., 28 b. l.);

2014-03-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis V. M. pateikia įvykio metu vilkėtus rūbus: margą sportinį bliuzoną, juodas sportines kelnes, juodas šlepetes (2 t., 32 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų D. Š. ir V. M. veikų teisinė kvalifikacija.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo D. Š. parodymais, kai jis teisminio nagrinėjimo metu dėl pareikštų nusikaltimų savo kaltę pripažino ir parodė, kad tarp jo ir R. G. kilus konfliktui, jis pirmas sudavė smūgius rankomis ir kojomis R. G. į veidą, krūtinę, pilvą, į visą kūną, nežiūrėdamas, kur pataikys, o jam pradėjus smūgiuoti, R. G. mušė ir V. M., o po to su V. M. R. G. ištempė į laiptinę, ten jį paliko, patvirtino, kad visi smūgiai R. G. buvo suduodami labiau gulint ir iš viršaus koja smūgiuojant R. G. į krūtinę; iš dalies kito kaltinamojo V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kai jis patvirtino, kad pirmas smūgius R. G. sudavė D. Š., pastarasis smūgiavo tiek rankomis, tiek kojomis, o jis R. G. sudavė vieną smūgį delnu į veidą ir koja du kartus į sėdmenis, o po to padėjo išvilkti R. G. į laiptinę; liudytojos R. G. parodymais, kai ji parodė, kad R. G. mušė abu – D. Š. ir V. M., stovėdami spardė kojomis ir smūgiavo rankomis, mušė ir gulintį kojomis ir rankomis, spardė į petį, į pilvą, R. G. gulėjo ant nugaros, ji ramino D. Š. ir V. M., bet, kai ji vieną laikė – kitas mušė; liudytojų A. J., V. M., K. R. ir D. E. parodymais, kai jie parodė, kad gavę pranešimą iš budėtojo nuvyko į įvykio vietą, kur prie (duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės, šalia įėjimo durų, ant grindinio plytelių, aptiko vyriškos lyties lavoną, kuris gulėjo ant nugaros, galva į įėjimą į laipinę, jo rankos buvo pakeltos į viršų ir visi viršutinėje kūno dalyje esantys rūbai buvo suketi į viršų, atrodė, lyg būtų buvęs temptas ir nuo tempimo sukilę į viršų rūbai, ant jo veido matėsi išoriniai sužalojimai, jo veidas buvo ištinęs, lūpos sužalotos, ir buvo matyti, kad veidas sužalotas nuo smūgių; įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais; liudytojos R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu; D. Š. ir V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolais; Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. G. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, lydimo kraujosruvų pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimų ir kraujosruvų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo; – nustatyta, kad kilus konfliktui tarp kaltinamųjų D. Š., V. M. ir R. G., abu kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kojomis nukentėjusiajam R. G. į pilvo sritį, taip padarė jam kraujosruvas pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimus ir kraujosruvas su 1700 ml kraujo pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrais tyčiniais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau kaip 56 smūgius nukentėjusiajam R. G. į veido ir galvos sritis, į kūną, rankas ir kojas, šokinėdami ant jo kūno, ir padarydami jam įvairius kūno sužalojimus, ir po to išvilkę nukentėjusįjį R. G. iš buto į lauką, ir palikę jį gulėti ant betoninio grindinio prie įėjimo į namo laiptinę, taip nužudė nukentėjusįjį R. G..

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir ištyręs visus byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų D. Š. ir V. M. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo R. G. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir kad nukentėjusiojo R. G. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų D. Š. ir V. M. veikos rezultatas.

Ir nors kaltinamasis V. M., siekdamas sumažinti savo indėlį į bendros nusikalstamos veikos padarymą, savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė, kad jis R. G. sudavė tik vieną smūgį delnu į veidą ir koja du kartus į sėdmenis, tačiau tiek kito kaltinamojo D. Š., tiek tokius D. Š. parodymus atitinkančiais liudytojos R. G. parodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį R. G. mušė abu – tiek D. Š., tiek ir V. M., jie nukentėjusįjį R. G. spardė stovėdami kojomis ir smūgiavo rankomis, mušė gulintį kojomis ir rankomis, spardė į petį, į pilvą, o liudytojai R. G. raminant D. Š. ir V. M., bet vieną jų laikant, R. G. mušė kitas. Vadinasi, nukentėjusįjį R. G., bendrais veiksmais mušė abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų D. Š. ir V. M. būtų buvęs išankstinis susitarimas naudoti fizinę prievartą R. G. atžvilgiu, tačiau bendrininkų susitarimas gali įvykti jau nusikalstamos veikos metu ir gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, žodinio konflikto metu D. Š. pirmas sudavė smūgius R. G. rankomis ir kojomis, tačiau po to iš karto fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo naudoti ir V. M., taip konkliudentiniais veiksmais prisijungęs prie nusikalstamos veikos. Taigi abu kaltinamieji suvokė bendrai dalyvaujantys konflikte su R. G., matė vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritarė, o tai patvirtina kaltinamųjų veikimą bendrininkų grupėje.

Pažymėtina, kad nužudymo bylose, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-485/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-303/2012 ir kt.).

Įvertinus tai, kad konflikto su R. G. metu smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė abu kaltinamieji ir kad bet kuris iš suduotų smūgių į pilvo sritį galėjo sukelti pilvo sumušimą, lydimą kraujosruvų pilvo odoje, poodyje, plonųjų žarnų pasaituose, storųjų žarnų pasaitų plyšimą ir kraujosruvas, o tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo, ir tai buvo R. G. mirties priežastimi, spręstina, kad veikiant bendrai D. Š. ir V. M. suduoti smūgiai turi priežastinį ryšį su R. G. mirtimi.

Pagal BK 15 straipsnio nuostatas tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinių atsiradimo galimybę, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji sąmoningai, stovėdami kojomis spardė nukentėjusįjį R. G., smūgiavo rankomis, mušė ir gulintį R. G. kojomis ir rankomis, spardė į pilvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno vietą, ir kitas nukentėjusiojo kūno vietas, ir įvertinus tai, kad kaltinamieji, būdami suaugę, pakankamo protinio išsivystymo, sąmoningai sudavė anksčiau nurodytus smūgius nukentėjusiajam, darytina išvada, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmų pavojingumą R. G. gyvybei, numatė, kad dėl jų veiksmų gali būti atimta R. G. gyvybė, ir, nors nė vienas iš kaltinamųjų nenorėjo R. G. mirties, suduodami smūgius sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Taigi kaltinamieji R. G. smūgius sudavė veikdami netiesiogine tyčia.

Vien tai, kad kaltinamieji neturėjo tikslo nužudyti R. G., nepaneigia išvados dėl jų kaltės, kadangi tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes (kaltinamųjų elgesį, smurtinių veiksmų pobūdį, intensyvumą ir kt.). Be to, tikslas nėra būtinasis BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.

Anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamųjų D. Š. ir V. M. kaltė, jiems įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Kadangi D. Š., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2013 m. liepos 26 d. nutarimu, patvirtintu Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjos, BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus – 2014 m. kovo 26 d. – padarė naują tyčinį nusikaltimą, teismo patvirtintas 2013 m. liepos 26 d. nutarimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir D. Š. privalo atsakyti už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Todėl pripažįstama, kad kaltinamasis D. Š., 2013 m. liepos 7 d. apie 19.30 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.75 promilės), konflikto metu ranka sudavė tris kartus savo motinai D. S. per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. Š. įvykdė vieną nesunkių (BK 140 str. 1 d.) ir vieną labai sunkių (BK 129 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms priskiriamus nusikaltimus, nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai.

Kaltinamasis V. M. įvykdė vieną labai sunkių (BK 129 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms priskiriamą nusikaltimą, nusikalto būdamas 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai.

Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, tai, kad nusikaltimas (BK 129 str. 1 d.) yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius ir neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, bei faktines menkavertes priežastis, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti – žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju, sprendžia, kad kaltinamiesiems skiriamos bausmės turi būti pakankamai griežtos, numatytos įstatymo už jų įvykdytas nusikalstamas veikas sankcijos ribose.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-493/2005).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. Š. padarytos nusikalstamos veikos (BK 129 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.) labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis D. Š. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2013 m. liepos 7 d. iki 2013 m. liepos 8 d. Dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos D. Š. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. kovo 27 d. 2014 m. kovo 28 d. nutartimi D. Š. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 27 d., vėliau 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo tęsiamas po tris mėnesius iki 2014 m. gruodžio 27 d.

Kaltinamasis V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo 2014 m. kovo 27 d. 2014 m. kovo 28 d. nutartimi V. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 27 d., vėliau 2014 m. birželio 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo tęsiamas po tris mėnesius iki 2014 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamiesiems D. Š. ir V. M. paskirtąsias bausmes įskaitytinas jų laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Civilinis ieškinys.

Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinį. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. parodė, kad jos patirtą turtiną žalą – 4341, 33 Lt – sudaro: 800 Lt sumokėta advokatui, kuris surašė civilinį ieškinį, o 3541,33 Lt –laidojimo išlaidos: karstas, salės nuoma, floristika, žvakės, vienas butelis degtinės. Taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad ji gavo laidojimo pašalpą iš valstybės – 1040 Lt, ir šios sumos iš jos prašomos priteiti turtinės žalos atlyginimo neatėmė.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys dėl 4341,33 Lt (1 t., 68–77 b. l.) turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš jos prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo sumos atimant 30 Lt už degtinės butelį, 800 Lt už civilinio ieškinio surašymą bei gautą laidojimo pašalpą iš valstybės 1040 Lt. Todėl nukentėjusiajai L. B. priteistina 2471,33 Lt, nes ši nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra tyčinių neteisėtų kaltinamųjų D. Š. ir V. M. veiksmų pasekmė, o teismo apskaičiuotas turtinės žalos dydis patvirtinamas byloje esančiais civilinio ieškinio paskaičiavimais bei pateiktais dokumentais, įrodančiais patirtos žalos sumą. Taip pat išieškotinos iš kaltinamųjų D. Š. ir V. M. po 400 Lt iš kiekvieno nukentėjusiosios L. B. patirtos išlaidos už civilinio ieškinio surašymą, jas pripažįstant proceso išlaidomis.

Be turtinės žalos šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. B. prašė priteisti iš kiekvieno kaltinamojo po 200 000 Lt. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų neteisėtais veiksmais atimta gyvybė jos tėvui – R. G., be abejonės, sukėlė nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą, o padaryto nusikaltimo pasekmė – tėvo mirtis – sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo jai neginčijamai buvo padaryta neturtinė žala. Todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas – iš kiekvieno kaltinamojo po 200 000 Lt – šiuo atveju pripažintinas aiškiai per dideliu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji D. Š. ir V. M. turto neturi, iki nusikaltimų įvykdymo nedirbo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis ir šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir vertindamas realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kaltų asmenų, teismas yra tos nuomonės, kad nukentėjusiosios L. B. prašomas priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos dydis iš kiekvieno kaltinamojo, yra aiškiai per didelis, todėl jis yra mažintinas, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltų asmenų solidariai 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų).

Taip pat išieškotinos iš kaltinamųjų D. Š. ir V. M. po 87,73 litus iš kiekvieno išlaidos valstybei už nukentėjusiosios L. B. turėtas kelionės išlaidas – 175,46 litų.

Antrinė teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą pripažinti 1460 Lt teisinės pagalbos išlaidomis ir priteisti jas valstybės naudai iš kaltinamųjų už jiems suteiktą teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš kaltinamųjų klausimą, atsižvelgiama į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, bei, kad kaltinamieji neturi turto, yra nedirbantys. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų, būtų nesuderinamas su jų teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teismas sprendžia netenkinti antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo teisinės pagalbos išlaidas – 1460 Lt – priteisti iš kaltinamųjų už jiems suteiktą teisinę pagalbą.

Kaltinamiesiems D. Š. ir V. M. teisės į turtą neapribotos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti: prieškambaryje nuo grindų užtrauktuko galvutė, rudas batas, pakabinta ruda odinė striukė su joje rastu telefonu „Nokia“, raktų ryšuliu ir prožektoriumi – grąžintini R. G., iš kambario nuo sienos paimti du kraujo pėdsakai, 1 tamponas su biologiniais pėdsakais – sunaikintini, du telefonai: „Nokia“ su dangteliu ir baterija atskirai ir „Samsung“ – grąžintini L. B., 23 nuorūkos – sunaikintinos, rudas batas, iš vonios paimtas pilkai rusvas megztinis – grąžintini R. G., pilki per pusę perplėšti marškinėliai, užtrauktuko galvutė, pateikti prie bylos pakete Nr. 1, – sunaikintini (1 t., 30–42 b. l.); nukentėjusiojo R. G. įvykio metu vilkėti rūbai: juoda striukė, smėlio spalvos megztinis, mėlynos džinsinės kelnės, dvi mėlynos kojinės, rankų nagų pavyzdžiai, kraujo pavyzdys, pateikti prie bylos pakete Nr. 1, – sunaikintini (1 t., 104 b. l.); įtariamojo D. Š. įvykio metu vilkėti rūbai, avalynė: mėlynos džinsinės kelnės, juodas bliuzonas, baltos ir pilkos spalvų sportiniai batai, pateikti prie bylos pakete Nr. 1, – grąžintini D. Š. (1 t., 153 b. l.); įtariamojo V. M. įvykio metu vilkėti rūbai, avalynė: mėlynos sportinis bliuzonas, juodos sportinės kelnės, juodos šlepetės, pateikti prie bylos pakete Nr. 1 (2 t., 32 b. l.), – grąžintini V. M..

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. Š. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gruodžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. liepos 7 d. iki 2013 m. liepos 8 d. (dvi dienas), ir nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.

Kardomąją priemonę D. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gruodžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.

Kardomąją priemonę V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš nuteistųjų D. Š. ir V. M. solidariai nukentėjusiajai L. B. 2471,33 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną litą 33 ct) turtinės žalos atlyginimo ir po 400 Lt (keturis šimtus litų) iš kiekvieno nuteistojo nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų.

Priteisti iš nuteistųjų D. Š. ir V. M. solidariai nukentėjusiajai L. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti nukentėjusiosios L. B. 175,46 litų turėtas kelionės išlaidas iš nuteistųjų D. Š. ir V. M. po 87,73 litus iš kiekvieno valstybei.

Netenkinti antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo – teisinės pagalbos išlaidų – 1460 Lt, priteisimo iš nuteistųjų D. Š. ir V. M. už jiems suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus: prieškambaryje nuo grindų užtrauktuko galvutę, rudą batą, pakabintą rudą odinę striukę su joje rastu telefonu „Nokia“, raktų ryšuliu ir prožektoriumi – grąžinti R. G., iš kambario nuo sienos paimtus du kraujo pėdsakus, 1 tamponą su biologiniais pėdsakais – sunaikinti, du telefonus: „Nokia“ su dangteliu ir baterija atskirai ir „Samsung“ – grąžinti L. B., 23 nuorūkas – sunaikinti, rudą batą, iš vonios paimtą pilkai rusvą megztinį – grąžinti R. G., pilkus per pusę perplėštus marškinėlius, užtrauktuko galvutę, pateiktus prie bylos pakete Nr. 1, – sunaikinti (1 t., 30–42 b. l.); nukentėjusiojo R. G. įvykio metu vilkėtus rūbus: juodą striukę, smėlio spalvos megztinį, mėlynas džinsines kelnes, dvi mėlynas kojines, rankų nagų pavyzdžius, kraujo pavyzdį, pateiktus prie bylos pakete Nr. 1, – sunaikinti (1 t., 104 b. l.); įtariamojo D. Š. įvykio metu vilkėtus rūbus, avalynę: mėlynas džinsines kelnes, juodą bliuzoną, baltos ir pilkos spalvų sportinius batus, pateikti prie bylos pakete Nr. 1, – grąžinti D. Š. (1 t., 153 b. l.); įtariamojo V. M. įvykio metu vilkėtus rūbus, avalynę: mėlyną sportinį bliuzoną, juodas sportines kelnes, juodas šlepetes, pateiktus prie bylos pakete Nr. 1, – grąžinti V. M. (2 t., 32 b. l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.