- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-1018-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04481-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irma Čuchraj (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. (M. M.) skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., G. B., K. M., J. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas antstolės V. D. persiųstas 2023 m. liepos 21 d. patvarkymas dėl skundo netenkinimo Nr. S-23-4-31773 su pareiškėjos M. M. skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja prašė: 1) nevykdyti išieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto ir panaikinti turto, t. y. būsto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo aktą G. B. be varžytinių; 2) kreiptis į Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių ginant nepilnamečio vaiko E. M. teisę į vienintelę, paskutinę gyvenamąjį vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo prašo: 1) atnaujinti dėl antstolės V. D. kaltės praleistą terminą skundui dėl antstolės veiksmų atlikimo, nes jai niekas neįteikta ir nepranešta; 2) konstatuoti (pripažinti) antstolės V. D. esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą tyčia neinformavus, kad gali prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą atimti priklausantį paskutinį gyvenamąjį būstą, kur gyvena skolininkas ir jo nepilnametis vaikas; 3) nevykdyti išieškojimo iš paskutinio, vienintelio gyvenamojo būsto, kur gyvena nepilnametis vaikas; 4) pripažinti neteisingai ir nepagrįstai sumažintą nustatytą pradinę turto realizavimo per pirmąsias varžytynes kainą; 5) pripažinti turto perdavimo G. B. be varžytynių aktą niekiniu ir negaliojančiu ir jį panaikinti (CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes sandoris perduoti butą yra sudarytas pažeidžiant nepilnamečio vaiko interesus; 6) apginti jos nepilnamečio vaiko teises ir grąžinti vaikui teisę į jos vienintelį gyvenamąją būstą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 1.138 straipsnio 1 punktas); 7) pripažinus nurodytus pažeidimus esminiais taikyti restituciją nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 2 dalis) ir grąžinti turtą atgal; 8) restituciją taikyti skubos tvarka (CK 1.138 straipsnio 2 punktas. 6.145 straipsnio 1 punktas); 9) skubos tvarka sustabdyti ir uždrausti vykdyti nepilnamečio vaiko ir pareiškėjos iškeldinimą iš vienintelio paskutinio gyvenamojo būsto; 10) atnaujinti terminą ir sustabdyti išieškojimus iš paskutinio vienintelio gyvenamojo būsto; 11) skundą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui. kuris pateiktų išvadą dėl vaiko teisių pažeidimų; 13) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus antstolės V. D. vykdymo veiksmus ir taikyti restituciją, nes jų nesustabdžius gali ženkliai pasunkėti pareiškėjos nepilnamečio vaiko ir jos teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos M. M. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas ir iš pareiškėjos (skolininkės) M. (M.) M. suinteresuotam asmeniui G. B. priteistas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
4. Teismas nustatė, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00034 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017 dėl 43 713,36 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) M. M. išieškotojos G. B. naudai.
5. Teismas nustatė, kad antstolė nukreipė išieškojimą į skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-20-4-7675 nustatė areštuoto ir parduotino iš varžytynių turto buto rinkos vertę – 57 300,00 Eur, o 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-4-10164 netenkino skolininkės 2020 m. balandžio 14 d. prašymo sustabdyti varžytynes ir nenukreipti skolos išieškojimo į paskutinę jos bei dukters gyvenamąją vietą, taip pat įpareigojo skolininkę pateikti antstolei įrodymus, kad skolą galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, o šių įrodymų negavusi nustatytu terminu nurodė, kad paskelbs pirmąsias areštuoto turto varžytynes. Antstolė 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. S-20-4-10648 informavo skolininkę, kad paskelbtos pirmosios areštuoto buto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina 45 840,00 Eur, varžytynių pabaiga 2020 m. gegužės 22 d. 11:33:59 val. Pranešimas skolininkei įteiktas elektroniniu paštu.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateiktame didelės apimties skunde iš esmės dėsto nepasitenkinimą dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, argumentuodama nepilnametės dukters E. M. teisės į vienintelę, paskutinę gyvenamąją vietą pažeidimu. Teismas nurodė, jog veiksmai, kuriuos siekia apskųsti skolininkė, atlikti prieš 3 metus, dėl jų teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais, o pareiškėja, žymiai praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, nenurodžiusi pateisinamų priežasčių ir konkretaus skundžiamo patvarkymo, dėsto deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apie paskelbtas varžytynes buvo žinoma, ji pati 2020 m. balandžio 14 d. antstolei pateiktu skundu prašė stabdyti (nevykdyti) išieškojimą iš paskutinio nepilnamečio vaiko gyvenamojo būsto. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6113-769/2020 pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir konstatuota, jog skola susidarė ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl kitų prievolių nevykdymo, todėl CPK 663 straipsnio 4 dalis dėl priverstinio išieškojimo ribojimo netaikytina.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir jos nepilnametė dukra gyvenamąją vietą bute, į kurį nukreiptas išieškojimas, deklaravo tik 2020 m. balandžio 16 d. Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/18/00034 medžiagos matyti, jog šiuo adresu antstolės siųsti dokumentai pareiškėjai (skolininkei) asmeniškai įteikti nebūdavo (v. b. t. 1, l. 11, 51, 52, 54, 55, 76, 99, t. 2, l. 100), pati pareiškėja vykdomojoje byloje teikdama prašymus ar rašydama elektroninius laiškus nurodo, jog gyvena Didžiojoje Britanijoje (v. b. t. 1, l. 116, t. 2, l. 63). Teismas pažymėjo ir tai, jog patikrinus duomenis LITEKO sistemoje nustatyta, kad pareiškėja, teikdama 2020 m. gegužės 5 d. prašymą civilinėje byloje Nr. e2-5231-889/2020, taip pat nurodė, jog nuo 2017 m. gyvena Škotijoje, prašė procesinius dokumentus siųsti į Škotiją ir nurodė adresą, teigė, kad jos dukra taip pat gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje. Teismas vertino, kad bylos medžiagos nepatvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paskutinis pareiškėjai (skolininkei) priklausantis būstas, kuriame ji gyvena su savo nepilnamete dukra. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dar vienas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-639/2022 grąžintas pareiškėjos nuosavybėn. Taigi, akivaizdu, jog butas, į kurį nukreiptas išieškojimas, nėra pareiškėjos vienintelis gyvenamasis būstas.
Šalies argumentai
9. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja skunde mini turto perdavimo be varžytynių G. B. aktą ir jį prašo panaikinti, tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie tokį aktą nėra, tokio pobūdžio aktas neegzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad CPK 510 straipsnyje nustatyta, jog skundas gali būti paduotas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, tačiau pareiškėja pateikdama didelės apimties skundą, nenurodė nė vieno konkretaus antstolės patvarkymo ar veiksmo, kuris galėtų būti skundžiamas. Teismas padarė išvadą, kad antstolė vykdomojoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dėl visų pareiškėjos skunde minimų įvykių jau pasisakyta antstolės ir teismo, todėl pareiškėjos skundo netenkino. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos prašymas dėl visų antstolės veiksmų sustabdymo.
11. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos bylose paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių, todėl kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje yra priešingus interesus turinčių šalių, todėl priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui G. B. turėtų 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Atskiruoju skundu M. M. (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo bei kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, kad byla būtų paskirta kitam tos pačios pakopos teismui, įpareigoti vaiko teisių apsaugos instituciją ir kreditorių V. R. pateikti atsiliepimus, užtikrinti V. R. dalyvavimą byloje ir iš bylos pašalinti G. B., priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįteikė jai G. B. atsiliepimo, todėl bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, vienašališkai, atmestinai, kad pridengtų antstolės daromus pažeidimus, nesudarius jai jokios galimybės pasisakyti, pasipriešinti, paneigti. Nurodo, kad skundžiama nutartis jos įgaliotam asmeniui įteikta tik 2023 m. rugsėjo 6 d. paprašius raštu, taigi, teismas vengė tinkamai ir laiku įteikti skundžiamą nutartį, o ji dėl teismo veiksmų 2023 m. rugsėjo 7 d. padavė skundą. Dėl to prašo perduoti bylą nagrinėti kitam nešališkam teismui.
14. Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. jos įgaliotam asmeniui taip pat įteiktas teismo raštas, kad vadovaujantis teisėjo rezoliucija, atsiliepimas ypatingosiosios teisenos bylose nėra siunčiamas, nors tai visiškas absurdas, pažeidžiantis lygiateisiškumą ir dispozytivumą, teismas nevienodai taikė įstatymą. Mano, kad jokios bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, ginčas vyko su antstole, o ne G. B. Pažymi, kad nėra jokios teismo nutarties G. B. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, taip pat nebuvo jokios teismo nutarties, kuria ji būtų įpareigota pateikti atsiliepimą, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis G. B. turėtų būti paskirta bauda pusę jos paskiriant pareiškėjai.
15. Teigia, kad teismas nepagrįstai iš proceso šalių pašalino išieškotoją V. R. ir vaiko teisių apsaugos instituciją, o G. B. įtraukė be teisinio pagrindo. Pažymi, kad teismas turėjo apginti nepilnamečio vaiko interesus, todėl privalėjo įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir jos dukterį palikti gyventi ginčo bute. Pažymi, kad V. R. iš jos yra priteista 70 000 Eur skola, jis yra didžiausias išieškotojas, todėl turėjo dalyvauti byloje, o teismas apie šią skolą nieko nepasisakė. Pažymi, kad tik ji, o ne teismas sprendžia, ką įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimu apeliantės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad skundas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, siekiant išvengti išieškojimo.
17. Nurodo, kad pareiškėja skundą pateikė praėjus daugiau kaip 3 metams nuo antstolės veiksmų atlikimo, t. y. ženkliai praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus nenurodžiusi pateisinamų terminų praleidimo priežasčių. Pažymi, kad vykdomosios bylos Nr. 0004/00034 medžiaga patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie antstolės nustatytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę ir realizavimą varžytynėse. Butas pareiškėjos nuosavybėn grąžintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018, nes tariamais dovanojimo sandoriais buvo slėptas nuo išieškojimo. Nurodo, kad analogišką prašymą stabdyti (nevykdyti) išieškojimą iš neva vienintelio jos ir nepilnametės dukters gyvenamojo būsto antstolei pareiškėja teikė dar 2020 m. balandžio 14 d. Patvarkymai, kuriais pareiškėjos skundai ir prašymai netenkinti nebuvo apskųsti.
18. Nurodo, kad skolininkės reikalavimas priteisti jai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą ir kitas turėtas išlaidas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas. Pažymėtina, jog apeliantės atstove atskirajame skunde nurodyta T. Ž., kuri skolininkę atstovauja neteisėtai ir nepriklauso nė vienai iš CPK 56 straipsnio l dalyje nurodytų asmenų kategorijai.
19. Mano, kad nepagrįstas reikalavimas į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti V. R., jis neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nėra pirmasis ir didžiausias išieškotojas, kaip nepagrįstai nurodo skolininkė. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-389-889/2023 priimtas naujas sprendimas, kuriuo V. R. ieškinys dėl 70 000 Eur skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų M. M. ir V. M. atmestas. Taip pat buvo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 išduoti 2020 m. liepos 29 d. vykdomieji raštai dėl skolų išieškojimo iš atsakovų M. M. ir V. M. ieškovo V. R. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Argumentuoja, kad nėra teisinio pagrindo dalyvauti byloje ir teikti išvadą Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas išieškoti iš skolininko būsto, atsižvelgianti vaiko interesus ir būtinumą gyventi šiame būste, teismo gali būti taikomas esant visoms šioms sąlygoms: jeigu būstas yra paskutinis, skolininkas su vaiku jame gyvena ir išieškomos sumos, nesumokėtos už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Nagrinėjamu atveju turi būti išieškomos kitokio pobūdžio skolos, be to, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja su dukra jame negyvena, tik deklaravo gyvenamąją vietą, tačiau procesiniams dokumentams gauti nurodo savo motinos gyvenamosios vietos adresą, o pareiškėja su dukterimi gyvena Jungtinėje Karalystėje. Papildomai pažymi, kad pareiškėja nuosavybės teise turi dar vieną butą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pat slėptas nuo išieškojimų nukreipimo fiktyviu dovanojimo sandoriu, tačiau įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-639/2022 grąžintas pareiškėjos nuosavybėn.
21. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai siekia ją pašalinti iš proceso. Apeliantė skundžia antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034, kurioje vykdomas skolų išieškojimas iš apeliantės turto būtent G. B. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
23. Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vertindamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
25. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y., nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, atskirajame skunde apeliantė nenurodė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Tai, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio ar atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.
26. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00034 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017 dėl 43 713,36 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) M. M. išieškotojos G. B. naudai.
29. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja antstolės veiksmus skundžia dėl to, kad vykdomas išieškojimas iš, kaip ji nurodo, vienintelės jos ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja konkretaus antstolės veiksmo ar patvarkymo, kurį skundžia, nenurodo, o dėsto abstrakčius teiginius dėl, jos manymu, nepagrįstai vykdomo išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad veiksmai, kuriuos skunde nurodo pareiškėja, t. y. turto vertės nustatymas, varžytynių paskelbimas, yra atlikti prieš 3 metus, dėl dalies jų teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais, o pareiškėja, žymiai praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, nenurodo jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių ir neprašo termino atnaujinti. Antstolė 2020 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-20-4-7675 nustatė areštuoto ir parduotino iš varžytynių turto buto rinkos vertę – 57 300,00 Eur, o 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-4-10164 netenkino skolininkės 2020 m. balandžio 14 d. prašymo sustabdyti varžytynes ir nenukreipti skolos išieškojimo į paskutinę jos bei dukters gyvenamąją vietą, taip pat įpareigojo skolininkę pateikti antstolei įrodymus, kad skolą galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, o šių įrodymų negavusi antstolė paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytynes ir 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. S-20-4-10648 apie tai informavo skolininkę elektroniniu paštu. Taigi, akivaizdu, kad apie nurodytus antstolės veiksmus pareiškėjai buvo žinoma nuo 2020 m. balandžio mėnesio, o iš vykdomosios bylos Nr. 0004/18/00034 duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko iškeldinimas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nėra inicijuotas, o turto perdavimo išieškotojai aktas nėra surašytas, t. y. tokio procesinio dokumento antstolė nėra priėmusi.
30. Civilinėje byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametės dukters E. M. deklaruota gyvenamoji vieta 2023 m. liepos 19 d. duomenimis yra Jungtinėje Karalystėje. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-727-613/2023 konstatuota, jog 2023 m. liepos 4 d. duomenimis nepilnametė E. M. nėra registruota mokinių registre, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6113-769/2020 nurodyta, kad mokosi Jungtinėje Karalystėje. Tai paneigiančių duomenų apeliantė į bylą nepateikė ir teismas jų nenustatė. Visos šios aplinkybės nurodytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-911-618/2023 sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Duomenų, kad teismo nustatytos aplinkybės būtų pasikeitusios, pareiškėja nepateikė. Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2022 m. birželio 4 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-639/2022 pripažinta niekine ir negaliojančia 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartis Nr. 3251, taikyta restitucija ir M. M. nuosavybėn grąžintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad butas, į kurį nukreiptas išieškojimas, esantis (duomenys neskelbtini), nelaikytinas vienintele pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters gyvenamąja vieta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog nepilnamečio vaiko interesai yra ar buvo pažeisti.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde apeliantė iš esmės dėsto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jos išieškotojos G. B. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, bei reikalauja išieškotoją pašalinti iš proceso, o į jį įtraukti V. R. ir vaiko teisių apsaugos instituciją.
32. Vadovaujantis CPK 633 straipsnio 1 dalimi vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, o suinteresuotais asmenimis vykdymo procese laikomi asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Nors apeliantė iš dalies pagrįstai nurodo, kad nagrinėjama byla dėl antstolio veiksmų, tačiau, kaip minėta, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00034 iš skolininkės vykdo išieškojimą būtent išieškotojos G. B. naudai. Taigi, akivaizdu, kad išieškotoja turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, o jos interesas yra priešingas nei skolininkės, t. y. išieškotoja siekia, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir išieškota jos naudai priteista skola. Taip pat ir pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė piktinasi, kad į procesą buvo įtraukta G. B., tačiau ją kaip suinteresuotą asmenį 2023 m. liepos 1 d. skunde, kuris antstolės kontoroje gautas 2023 m. liepos 5 d., būtent pati pareiškėja ir nurodė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo iš proceso pašalinti išieškotoją G. B.
33. Priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, jo kopijas išsiuntė suinteresuotiems asmenims antstolei V. D., K. M., G. B., Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. D. bei pasiūlė jiems per 14 dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi, išieškotoja G. B., pateikusi atsiliepimą į pareiškėjos skundą, įgyvendino savo procesinę teisę ir nepiktnaudžiavo procesu, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja. Šiuo požiūriu nepagrįstas ir apeliantės prašymas skirti išieškotojai baudą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas suinteresuoto asmens G. B. atsiliepimas į pareiškėjos skundą, o 2023 m. rugpjūčio 22 d. gautas prašymas dėl patirtų 400 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą atlyginimo.
34. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju, minėta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingas – pareiškėja siekė, kad antstolė nevykdytų išieškojimo, o išieškotoja nesutiko su pareiškėjos skundu ir siekė, kad antstolė išieškojimą tęstų ir kuo greičiau išieškotų skolą. Vadinasi, atmetus pareiškėjos skundą, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 400 Eur, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) ir pagrįstai buvo priteistos iš pareiškėjos.
35. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi, kuria priimtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, taip pat nurodyta, jog pareiškėjos nurodyti suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir V. R. nelaikytini suinteresuotais asmenimis ir neįtrauktini į bylą, nes jie nėra asmenys, su kurių teisėmis ar pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nors apeliantė teigia, kad tik jos prerogatyva pareiškime yra nurodyti suinteresuotus asmenis, tačiau ši jos teisė nėra absoliuti. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali atsisakyti įtraukti į bylą arba pašalinti iš bylos. Tokios pačios išvados darytinos ir vertinant asmenų suinteresuotumą CPK 443 straipsnio 3 dalies kontekste, juo labiau, kad pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.
36. Pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė, kokią įtaką nagrinėjamos bylos baigtis galėtų turėti vaiko teisių apsaugos institucijai ir V. R. Nors pareiškėja nurodo, kad didžiausias jos kreditorius yra būtent šis asmuo, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimas vykdant išieškojimą kreditorės G. B. naudai, todėl pareiškėjos skolos kitiems kreditoriams nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir nėra susijusios su nagrinėjama byla. Be to, LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-269-370/2023 atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Atnaujinus procesą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-389-889/2023 panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020, kuriuo buvo patenkintas ieškovo V. R. ieškinys ir jam iš atsakovų M. M. ir V. M. priteista 70 000 Eur skola, 508,27 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 460 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir V. R. ieškinys atmestas. Galutinis sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau esant nurodytai procesinei situacijai šiuo metu nėra pagrindo pareiškėjos teiginiams, kad V. R. yra didžiausias jos kreditorius.
37. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir plačiau dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.