Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-12-14 nutarimo Nr. 10-ANR_N-30778-2023 panaikinimo (ROIK: 23226397968).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2023-11-18 padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d. Dėl to Vilniaus AVPK priėmė 2023-12-14 nutarimą, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda - 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-12-14 nutarimo Nr. 10-ANR_N-30778-2023 (toliau – ir Nutarimas), pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus AVPK 2023-12-14 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Vilniaus AVPK 2023-07-04 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Skunde nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu inkriminuojamas ANK 420 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas, kadangi pareiškėjas lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama lenkti, o būtent - kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama" galiojimo zonoje. Pareiškėjas neginčija, kad inkriminuojamą administracinį nusižengimą jis išties padarė, tačiau jo pavojingumas nėra toks, kad už jo padarymą būtų proporcinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą net trims mėnesiams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pareiškėjas ir atliko lenkimo manevrą pažeisdamas LR KET, vis tik toks lenkimo manevras nebuvo tiek pavojingas, kad iš pareiškėjo būtų proporcinga atimti teisę vairuoti net 3-ims mėnesiams. Pažymėtina, kad pareiškėjas lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje (sankryžoje) nors ir atliko, tačiau visas šis manevras užtruko vos keletą sekundžių. Priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, matomumas buvo geras, lenkimas buvo atliktas šviesiu paros metu. Be to, lenkiama transporto priemonė nerodė posūkio signalo tikslu keisti važiavimo kryptį toje sankryžoje, kurioje pareiškėjas ir atliko lenkimo manevrą. Šalutiniame kelyje į sankryžą taip pat niekas neketino įvažiuoti. Taigi įvertinant tai, akivaizdu, kad formaliai pareiškėjas nors ir pažeidė KET, vis tik iš esmės pavojaus niekam nesukėlė ir net negalėjo sukelti. Reikšminga irtai, kad pareiškėjas jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė neturėdamas tyčios. Lenkimo manevrą pareiškėjas atliko dėl to, kad priekyje jo važiavusi transporto priemonė važiavo lėtesniu nei leistinas greitis, t. y. apytiksliai 50-60km/h greičiu (leistinas tuo tarpu - 90km/h. Tokiu būdu pareiškėjo aplenkta transporto priemonė iš esmės sąmoningai pažeidinėjo KET 135.3 punkte numatytą reikalavimą „nevažiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą".

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23226397968 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors pateiktame skunde Pareiškėjas nurodė, kad lenkdamas transporto priemones pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau nusižengimas truko vos kelias sekundes, todėl buvo nepavojingas. Su šia Pareiškėjo pozicija Institucija nesutinka ir nurodo, kad dažniausiai lenkimo manevras yra neilgai trunkantis veiksmas, ir nors ir trunka neilgai, yra vienas pavojingiausių manevrų, todėl Kelių eismo taisyklių 136 punkte vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų, o prieš jį atliekant vairuotojai įpareigoti imtis papildomų atsargumo priemonių. Remiantis išdėstytu, keisti 2023-12-14 Institucijos priimtą Nutarimą ir tenkinti Pareiškėjo skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

Pareiškėjas R. Š. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą, palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2023-11-18 padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d.

Tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 str. 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009, Vilniaus apygardos teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011, ATP-518-195/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje (ANK 34 straipsnyje) nurodytas aplinkybes, taip pat ATPK 31 straipsnyje (ANK 35 straipsnyje) nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį (ANK 34 straipsnio 5 dalį), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Kompleksu faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai teismų praktikoje taip pat laikomi veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09).

Vertindamas, ar pareiškėjo padaryto nusižengimo atveju galima pripažinti esant teismų praktikoje įvardinamą kompleksą faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

Visų pirma, vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pareiškėjo padarytą veiką laikyti mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Tokią išvadą teismas daro, nes bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, matomumas buvo geras, lenkimas buvo atliktas šviesiu paros metu. Be to, lenkiama transporto priemonė nerodė posūkio signalo tikslu keisti važiavimo kryptį toje sankryžoje, kurioje pareiškėjas ir atliko lenkimo manevrą. Šalutiniame kelyje į sankryžą taip pat niekas neketino įvažiuoti. Lenkimo manevrą pareiškėjas atliko dėl to, kad priekyje jo važiavusi transporto priemonė važiavo lėtesniu nei leistinas greitis, t. y. apytiksliai 50-60 km/h greičiu (leistinas tuo tarpu – 90 km/h.).

Antra, vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės formą ir rūšį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią veikimas tyčine kaltės forma, atsižvelgiant į tolimesnį pažeidėjo elgesį ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (tuo metu galiojusi ATPK 30¹ straipsnio redakcija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Tai reiškia, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės forma ir rūšis negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje.

Trečia, vertinant pareiškėjo asmenybę, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią turi būti nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022) arba nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenybė negali būti vertinama išimtinai neigiamai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-497/2023). Teismas pripažįsta, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios įgalintų pareiškėjo asmenybę vertinti išimtinai neigiamai. Netgi priešingai, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo išsilavinimą, vadovaujantį darbą keliose įmonėse, taip pat šių įmonių labdaringą socialinę veiklą (b. l. 10 - 15), leidžia daryti išvadą apie teigiamą pareiškėjo asmenybę, kaip ji yra įvardinama teismų praktikoje.

Ketvirta, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia pareiškėjo atsakomybę. Sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Penkta, pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinant remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020). Teisingumo prin­ci­pas yra uni­ver­sa­lus prin­ci­pas, ku­ris, be ki­ta ko, su­po­nuo­ja ir tai, kad bet ko­kios vals­ty­bės tai­ko­mos po­vei­kio prie­mo­nės tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos (adek­va­čios) tei­sės pa­žei­di­mui ir tu­ri ati­tik­ti sie­kia­mus tei­sė­tus tiks­lus, ne­tu­ri var­žy­ti as­mens aki­vaiz­džiai la­biau ne­gu rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti” (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-146/2002). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats pareiškėjas nesusižalojęs ir pan.). Taip pat, remdamasis ANK 22 str. 2 d. nuostatomis, teismas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad net ir tenkinus skundą, pareiškėjas neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą teismas daro, nes baudos paskyrimas pareiškėjui iš esmės atlieka administracinį nusižengimą padariusio pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo, taip pat paveikimo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 str. 2 d. 1 – 2 p.) funkciją. Be to, vertindamas byloje esančius duomenis, t. y. aplinkybę, jog pareiškėjas tokį pažeidimą atlieka pirmą kartą, pažeidimo pobūdis leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, jog yra būtina atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam pareiškėjui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d. 3 p.), nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad neatėmus ar nepribojus specialiosios teisės vairuoti pareiškėjas vėl darys tokio pobūdžio pažeidimus. Tai reiškia, kad teismų praktikoje nurodyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šioje byloje, teismo vertinimu, bus pasiekta paskiriant pareiškėjui 170 eurų baudą. Tuo tarpu privalomas 3 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) būtų per griežta valstybės reakcija į pareiškėjo padarytą pažeidimą ir prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą (poveikio priemonę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Tokią išvadą teismas daro taip pat ir atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą teismų praktiką nuolat taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas kur kas sunkesnių administracinių nusižengimų atvejais (b. l. 5 - 8).

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visuma padaryto pažeidimo pobūdį bei pareiškėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo funkciją atliks Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-12-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N-30778-2023 paskirta 170 eurų bauda. Tuo tarpu privalomas 3 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) pareiškėjo atžvilgiu nėra būtinas, nes byloje nustatytas pakankamas pagrindas vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei pripažinti, kad visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 420 straipsnio 1 dalies bei 6 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą.

ANK 642 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir R. Š. pareiškimą tenkinti iš dalies - neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-12-14 nutarimą Nr. 10-ANR_N-30778-2023 (ROIK: 23226397968). pakeisti.

Neskirti R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys