- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-499-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00760-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. R. 80,45 Eur negrąžinto kredito, 16,10 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3,79 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 22,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 52 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (80,45 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2021 m. birželio 5 d., 52 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (80,45 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisė iš atsakovo D. R. 80,45 Eur negrąžinto kredito, 16,10 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 7 d., 3,79 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 7 d., 17,80 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 7 d. iki ieškinio parengimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d., 52 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2021 m. birželio 5 d., nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 5 d. – 35,19 Eur, 2021 m. vasario 5 d. – 29,93 Eur, 2021 m. kovo 5 d. – 24,44 Eur, 2021 m. balandžio 5 d. – 18,71 Eur, 2021 m. gegužės 5 d. – 12,74 Eur, 2021 m. birželio 5 d. – 6,51 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 118,14 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad AB „BnP Finance“ ir atsakovas D. R. 2019 m. birželio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-8ystykkx (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 100,00 Eur vartojimo kreditą o atsakovas įsipareigojo vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. birželio 5 d. kreditą grąžinti, sumokėti 62,72 Eur palūkanų ir 18,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. birželio 7 d. vienašališkai nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Legal Balance“ iš UAB „BnP Finance“ perėmė reikalavimo teises į perdavimo – priėmimo akte nurodytus skolininkus, iš jų ir atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą 2020 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu išsiųstu pranešimu informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajai kreditorei.
5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito dalies negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė prievolę. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsniai, teismas nenustatė. Todėl tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 80,45 Eur negrąžinto kredito, 16,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 33,79 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 7 d.
6. Teismo vertinimu, aktualus teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika leidžia ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius – 52 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojant už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. birželio 5 d., vertinti kaip pagrįstą, todėl šią reikalavimo dalį tenkino. Tačiau nurodęs, jog pagal kasacinio teismo praktiką kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, netenkino ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti 52 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (kaip netesybas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 22,24 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. R. 22,24 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 52 procentų dydžio negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (80,45 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2021 m. birželio 5 d., priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. R. 52 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (80,45 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2021 m. birželio 5 d.; 3) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 52 procentų dydžio negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (80,45 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. R. 52 procentų dydžio negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (80,45 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) pakeisti Plungės apylinkės teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. R. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 5) kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į kasacinio teismo išaiškinimą, jog pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma.
7.2. Remiantis sutarties 1.9, 1.12, 1.31 punktais, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Pradinis kreditorius, gavęs antrąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 52 procentų ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Todėl ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 52 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,45 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
7.3. Nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti.
7.4. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 52,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
7.5. Ieškovė prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) apskaičiavo procentine išraiška, nes ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių (ne) teisėtumo
11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius).
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditorės negautų pajamų, atlyginimo, ir pažymima, kad konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 52,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
14. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. birželio 7 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
15. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. birželio 5 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2021 m. birželio 5 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
19. Apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju nepagrįstai neįvertinta, jog Sutartis buvo nutraukta, todėl tai nesudarė pagrindo vadovautis Sutartyje įtvirtintu mokėjimų grafiku, vertintinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo už akių turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovui įpareigojimo vykdyti mokėjimus Sutartyje nurodytu grafiku – šį mokėjimų grafiką teismas vertino tik analizuodamas tikėtinų ieškovės nuostolių pagrįstumą.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, priešingai, nei teigia apeliantė, neprisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimą sumažino atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog ieškovės negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.
21. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog jeigu Sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, ją būtų iš karto galėjęs perskolinti už ne mažesnę kaip 52 procentų palūkanų normą. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių įsitikinti, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike.
22. Siekiant nustatyti koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą apeliantė tikėjosi gauti (tačiau nutraukusi Sutartį šios galimybės neteko), nesant Sutarties pažeidimo, atsižvelgtina į tai, kad šalys, sudariusios Sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y., šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas). Šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Pastebėtina, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, kolegijos nuomone, apeliantė nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 5 d.) galėjo tikėtis gauti 52 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio.
23. Ieškovė taip pat apeliaciniame skunde akcentuoja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Kolegija šios apeliacinio skundo nuostatos negali vertinti kaip pagrįstos.
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 52 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,45 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
25. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina argumentus, jog jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 52 proc. metinėmis palūkanomis.
27. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 52 proc. mokėjimo (pelno) palūkanoms, numatytoms Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Toks reikalavimas, kaip jau minėta, viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, šiuo atveju yra kompensuojami 5 procentų dydžio praradimai. Kolegija pastebi, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, jog pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 procentų dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 procentus metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju nepateikta jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą įsitikinti, jog ieškovės galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydis yra būtent 52 procentai (CPK 178 straipsnis).
28. Atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015), ir įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodžius šio reikalavimo pagrįstumo.
29. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. e2A-289-777/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-831-643/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-755/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-440/2021).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas sprendime nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
33. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.