Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stora Enso Lietuva“ atstovės advokatės I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1553-896/2016 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmens uždaroji akcinė bendrovė „Stora Enso Lietuva“, J. Š., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė K. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymo nepilnamečiui šalių sūnui R. P. įsiskolinimą nuo 2009 m. sausio 1 d. ir išlaikymą iki pilnametystės priteisiant R. P. iš atsakovo ½ dalį 0,1189 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato -gyvenamojo namo, pažymėto plane lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato - ūkinio pastato, pažymėto plane 4IŽ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , arba priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. P. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. sausio 1 d. ir išlaikymą iki pilnametystės priteisiant R. P. iš atsakovo 16 800 Eur. Leisti nukreipti priteisto išlaikymo išieškojimą į visą atsakovui priklausantį turtą, įskaitant ir į (duomenys neskelbtini) esančias: ½ dalį 0,1189 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, pažymėto plane lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato - ūkinio pastato, pažymėto plane 4IŽ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; R. P. priteisto išlaikymo administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nemoka išlaikymo sūnui, atsakovas pajamų neturi, tačiau turi vertingo turto – pusę namo su žemės sklypu ir ūkiniais pastatais. Kita pusė namo nuosavybės teise priklauso atsakovo sūnui, todėl priteisus šitą atsakovo turtą kaip išlaikymą sūnui, būtų užtikrinta bent vaiko teisė į gyvenamąją būstą. Atsakovas turi daug kreditorių, pradėti priverstiniai išieškojimai. Sūnaus poreikiams patenkinti iš atsakovo reikėtų 150 Eur. Kadangi iš atsakovo nėra galimybių išieškoti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymas turi būti priteistas turtu arba konkrečia pinigų suma.Atsakovas E. P. su ieškiniu sutiko, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą. Nurodė, kad neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, nes serga išsėtine skleroze, jo judėjimas sutrikęs. Jam nustatytas darbingumas yra 40 proc. Jo pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija, kurios didesnioji dalis atskaitoma antstolių. Jis turi daug kreditorių, o vertingas turtas yra tik ta namo ir sklypo dalis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. P. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. liepos 22 d. ir išlaikymą iki pilnametystės turtu, priteisė R. P. ½ dalį 0,1189 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, pažymėto plane lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato - ūkinio pastato, pažymėto plane 4IŽ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; priteisė iš atsakovo valstybei 456,53 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2013-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1185-264/2013 pripažino negaliojančiomis atsakovų E. P. ir R. P. sudarytas sutartis: 1) 2009-02-12 Dovanojimo sutartį Nr. GDM1-323, kuria E. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu –gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo turtas), dovanojamo turto vidutinė rinkos kaina – 177 898 Lt, padovanojo sūnui R. P., taikė restituciją natūra, ir grąžino atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant priteistą turtą vykdyti skolos, priteistos ieškovui J. Š. pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1528-413/2012 ir skolos išieškojimui pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-10 civilinėje byloje Nr. 2A-1073/2014 sprendimo dalį, kurioje 2009 m. vasario 12 d. Dovanojimo sutartis Nr. GDM1-323, kuria E. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą padovanojo sūnui R. P., pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija natūra, grąžinant atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant jį skolai, priteistai ieškovui J. Š. pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1528-413/2012, ir skolai pagal ieškovui uždarajai „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262,75 Lt, išieškoti, pakeitė: pripažino negaliojančia 2009 m. vasario 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. GDM1-323, sudarytos E. P. ir K. P. su R. P., dalį, kuria E. P. ½ dalį ginčo turto padovanojo sūnui R. P., taikė restituciją natūra ir grąžinti ½ dalį šio turto atsakovo E. P. asmeninėn nuosavybėn, skiriant šį turtą skolai, priteistai ieškovui J. Š. pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1528-413/2012, ir skolai pagal ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262,75 Lt, išieškoti; nurodė, kad ½ dalis ginčo turto nuosavybės teise priklauso R. P. bei atmetė ieškovo J. Š. ir ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinių reikalavimus dėl 2009 m. vasario 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. GDM1-323, sudarytos E. P. ir K. P. su R. P., dalį, kuria K. P. ½ dalį ginčo turto padovanojo sūnui R. P.. R. P. yra šalių sūnus. Ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario - balandžio mėn. buvo iš viso 1 054,67 Eur. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu įregistruoti R. P. vardu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo individuali įmonė likviduojama, jo pajamas sudaro tik 189,76 Eur netekto darbingumo pensija, ieškovas transporto priemonių neturi, ieškovui nustatytas 40 proc. darbingumas. Ieškovė su sūnumi gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ½ gyvenamojo namo priklauso R. P., o kita ½ dalis gyvenamojo namo priklauso (pagal teismo sprendimą) atsakovui. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, t. y. kad vaikas, dėl kurio išlaikymo dydžio teismas sprendžia, yra trylikos metų paauglys, lankantis mokyklą, papildomai lankantis dailės būrelį, gyvenantis su mama gyvenamajame name, į tokio amžiaus vaikino poreikius maistui, aprangai, jo dalį komunalinių mokesčių, būtinas išlaidas higienos reikmenims, ugdymo priemonėms (tarp jų ir kompiuteriui), poilsiui, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma vienam mėnesiui iš atsakovo yra protinga, ir atitinka vaiko poreikius. Teismas, skaičiuodamas išlaikymo dydį po 150 Eur, nustatė, kad išlaikymo suma nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (60 mėnesių ir 13 dienų) sudaro 9 065 Eur.Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą už 53 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies ir laikė, kad iš atsakovo turėtų būti priteista 5 400 Eur suma išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-07-22 iki 2015-07-22, t. y. už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Stora Enso Lietuva“ prašymą išreikalauti duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas neteikė išlaikymo sūnui. Nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas teikė išlaikymą sūnui. Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo UAB „Stora Enso Lietuva“ vieną dieną prieš teismo posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog prieštarauja dėl ieškinio patenkinimo ir prašė ieškinį atmesti, tačiau nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.Teismas įvertinęs bylos įrodymus, kad atsakovui yra nustatytas sumažėjęs darbingumas, jo darbingumo lygis yra 40 proc., kad atsakovas gauna netekto darbingumo išmoką, kuri yra vienintelės atsakovo pajamos, kad atsakovo vardu registruota visa eilė žemės sklypų, kurie yra areštuoti antstolių, sprendė, kad geriausiai nepilnamečio vaiko interesus atitiktų išlaikymo priteisimas ieškovės prašomu turtu, t. y. ½ dalimi ginčo turto. Teismo vertinimu aplinkybė, kad tiek Kauno apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo priimti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodoma, kad patenkinus Actio Pauliana ieškinį minėtas turtas skiriamas kreditorių J. Š. ir UAB „Stora Enso Lietuva“ skoloms iš atsakovo išieškoti, neužkerta kelio šį turtą priteisti vaikui kaip išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje, kurioje buvo reiškiamas Actio Pauliana ieškinys ir ginami kreditorių interesai, ieškinį patenkinus buvo taikyta restitucija ir turtas grąžintas savininko, t. y. atsakovo E. P. nuosavybėn. Tuo pasireiškė Actio Pauliana ieškiniu apgintų kreditorių interesų turinys. Tačiau turtui esant atsakovo nuosavybe kiti kreditoriai taip pat turi teisę kreiptis dėl atsakovo teisių į šį turtą ar nuosavybės perkėlimo kitam asmeniui. Teismas nustatė, kad turto, kurį prašoma priteisti kaip išlaikymą, bendra vertė yra 14 657 Eur vertė, kas iš esmės atitinka išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus sumą 14 465 Eur. teismo vertinimu tai, kad ½ šių nekilnojamojo turto objektų dalis nuosavybės teise jau priklauso vaikui R. P., todėl būtent šio, o ne kito atsakovui priklausančio turto priteisimas ne tik užtikrins vaiko teisę į būstą, tačiau ir nesumažins turto vertės, nes bus išvengta bendrosios dalinės nuosavybės, galimų bendrasavininkių konfliktų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde trečiojo asmens UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti žyminio mokesčio išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas neišreikalavo įrodymų, patvirtinančių atsakovo galėjimą teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas yra neįgalus ir gauna netekto darbingumo išmoką. Tai reiškia, kad atsakovas turi pastovias pajamas, kurių teismas nevertino. Turėdamas pastovias pajamas atsakovas gali teikti išlaikymą vaikui naudingiausiu būdu – periodinėmis išmokomis; Teismas nesurinko įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas trejus metus neteikė vaikui išlaikymo ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nesurinko įrodymų apie atsakovo neprisidėjimą prie vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą; Teismas nevertino šalių nesąžiningumo. Šalys, siekdami nustatyti vaikui išlaikymą konkrečiu turtu, nėra sąžiningi ir siekia esmingai apriboti kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva“ teises. Trečiasis asmuo reiškė šalims Actio Pauliana ieškinį, kuris iš dalies buvo patenkintas. Minėta aplinkybė patvirtina šalių nesąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu. Šalių nesąžiningumą patvirtina ir atsakovo ieškinio pripažinimas. Akivaizdu, kad tarp šalių dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ne tik kad nebuvo ginčo, bet apskritai, nebuvo jokio įsiskolinimo, be to vaikas turi ½ dalį gyvenamosios patalpos, t. y. turi būstą;Teismo vertinimas, kad trečiasis asmuo UAB „Stora Enso Lietuva“ netinkamai gynė savo teises procese, nepagrįstas. Teismas žinojo apie trečiojo asmens nesutikimą su ieškiniu, kuris teismui buvo pateiktas raštu;Teismas priteisė vaikui išlaikymą areštuotu nekilnojamuoju turtu. Atsakovo sutikimas, kad areštuotas nekilnojamasis turtas būtų perleistas vaikui kaip išlaikymas turtu, remiantis CPK 675 str. nuostatomis, negalėjo turėti pasekmių, nes galiojo draudimas, draudžiantis atsakovui disponuoti turtu, perleidžiant jį vaiko išlaikymui. Teismas neturėjo pagrindo nepaisyti vykdomojo proceso reikšmės skolos išieškojime. Teismo sprendimu yra užkirstas kelias vykdomosios bylos eigai, t. y. trečiojo asmens (kreditoriaus) skolos išieškojimo procedūrai, pažeistos CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą. Sudarytos sąlygos, ignoruojančios kreditoriaus teisę išieškoti realiai egzistuojančią skolą pirmumą teikiant abejotinos skolos pripažinimui.Priteisdamas vaikui nekilnojamąjį turtą, apsunkintą areštu, sudarydamas sąlygas skolininkui paslėpti turtą nuo kreditorių.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė tokius motyvus:Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų pajėgus teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis; Apelianto argumentai, kad teismas nebuvo aktyvus, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai;Sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo, aplinkybė dėl šalių sąžiningumo sudarant ankstesnes sutartis, neturi jokios įtakos. Išlaikymas yra tenkinamas pirmiau už kitų kreditorių reikalavimus, atsižvelgiant į CK 6.9301 straipsnio , CPK 754 straipsnio, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti vykdomas pirmąja eile. Šiuo metu galiojantis Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo turtas skirtas tik dviejų kreditorių, t. y. trečiųjų asmenų J. Š. ir UAB „Stora Enso Lietuva“ reikalavimams išieškoti, neturėtų būti kliūtis pakeisti išieškojimo iš E. P. turto tvarką, ir pirmiausia išieškojimą leisti nukreipti priteistam išlaikymui išieškoti;Turto areštas apriboja teisę disponuoti turtu turto savininkui, bet ne teismui. Šiuo atveju atsakovas, sutikdamas su ieškiniu, turtu nedisponavo ir antstolio draudimo disponuoti turtu (arešto) nepažeidė;Pirmumo tvarka turi būti ginamos nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą. Nepilnametis vaikas yra vienas iš kreditorių, kurio teises įstatymo leidėjas numatė ginti prioritetiškai prieš kitus kreditorius. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė atmesti trečiojo asmens apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai iš atsakovo E. P. nepilnamečiui sūnui R. P. priteistas turtu išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iki jo pilnametystės. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą atsakovo E. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus – VSDFV Kauno skyriaus pažymas apie E. P. išmokėtas sumas ir įvykdytus išskaitymus iš jo išmokų (t. 2, b. l. 71-78), UAB „Euro pulsas“ pažymas E. P. darbo už mokestį 2014 ir 2015 metais (t. 2, b. l. 78-80), išrašus iš VĮ Registrų centras internetinės svetainės (t. 2, b. l. 81-82), VĮ Registrų centras 2016-06-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (t. 2, b. l. 83-85), nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).R. P. yra ieškovės K. P. ir E. P. sūnus. 2009 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-323 K. P. ir E. P., jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančią namų valdą (177 898 Lt vertės), esančią (duomenys neskelbtini) , padovanojo savo nepilnamečiui sūnui R. P.. Dėl šio sandorio vyko teisminis ginčas ir Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu dovanojimo sutartį panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo dalį išdėstė taip: „Pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. GDM1-323, sudarytos E. P. ir K. P. su R. P., dalį, kuria E. P. ½ dalį turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P., taikyti restituciją natūra ir grąžinti ½ dalį šio turto atsakovo E. P. asmeninėn nuosavybėn, skiriant šį turtą skolai, priteistai ieškovui J. Š. pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1528-413/2012, ir skolai pagal ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262,75 Lt, išieškoti. Nurodyti, kad ½ dalis turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. 5295-8003-5041, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P.“ bei atmetė ieškovo J. Š. ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stora Enso Lietuva“ ieškinių reikalavimus dėl 2009 m. vasario 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. GDM1-323, sudarytos E. P. ir K. P. su R. P., dalį, kuria K. P. ½ dalį turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiais (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P.. Tokiu būdu, nepilnametis R. P. tapo ½ dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininku, o kita ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir priklausinių liko E. P..Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kurį turėtų teikti kiekvienas iš tėvų, nustatė, kad ieškovės prašomi priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį atitinka būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Skaičiuojant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (60 mėnesių ir 13 dienų) susidaro 9065 Eur. Taip pat teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti priteista 5400 Eur, įsiskolinimo laikotarpį skaičiuojant nuo 2012-07-22 iki 2015-07-22, t.y. už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. P. įregistruotas kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jo individuali įmonė likviduojama. E. P. nustatytas 40 proc. darbingumas, jo pajamas sudaro 189,76 Eur netekto darbingumo pensija. Nors atsakovo vardu yra registruota visa eilė žemės sklypų, tačiau jie yra areštuoti antstolių. Atsakovas turi didelių kreditorinių įsipareigojimų. Tai patvirtina ir VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie E. P. išmokėtas sumas ir įvykdytus išskaitymus iš jo išmokų. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus tikslinga išlaikymą priteisti turtu, t.y. ½ dalimi 0.1189 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi pastato - gyvenamojo namo, pažymėto plane lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalimi pastato - ūkinio pastato, pažymėto plane 4IŽ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis šio turto vertė 14 657 Eur, o išlaikymas, reikalingas vaiko poreikiams užtikrinti ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus sudaro 14 465 Eur. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pajamų ir dėl to nepriteisė išlaikymo vaikui naudingiausiu būdu – periodinėmis išmokomis.Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje yra nurodęs, kad patenkinus Actio Pauliana ieškinį E. P. sugrąžintas turtas skiriamas kreditorių J. Š. ir UAB „Stora Enso Lietuva“ skoloms iš atsakovo išieškoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai neužkerta kelio šį turtą priteisti vaikui kaip išlaikymą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad E. P. sugrąžintas turtas turėjo būti skiriamas tik dviejų kreditorių skoloms iš atsakovo išieškoti ir kad negalėjo būti priteistas areštuotas turtas.Pažymėtina, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61), todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš apeliantės UAB „Stora Enso Lietuva“ priteisti 8,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88, 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Stora Enso Lietuva“ į. k. 111783972 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.