Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-1185-264/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2-1185-264/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01028-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stora Enso Lietuva“, J. Š.
Atsakovas
E. P., R. P., K. P., A. N.
Trečiasis asmuo
notarei D
Advokatai
Aurelijus Gruodis, Marius Navikas, Diana Degutienė, Raimonda Kazlauskienė
Civilinė byla Nr.2-1185-264/2013;Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01028-2012-2;procesinio sprendimo kategorija 35.6.1; 41; 99.5; 116.1
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stora Enso Lietuva“ atstovui advokatui Mariui Navikui, ieškovui J. Š. ir jo atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, atsakovo E. P. atstovei advokatei Dianai Degutienei, atsakovų R. P. ir K. P. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stora Enso Lietuva“ ieškinį ir ieškovo J. Š. patikslintą ieškinį atsakovams E. P., K. P., R. P., A. N., tretiesiems asmenims notarei D. M.-M., UAB „PANDA Insurance“, išvadą teikianti institucija byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ actio Pauliana ieškiniu prašo: pripažinti 2009-02-12 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-04 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-13 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-15 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-15 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-18 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-24 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio; taikyti restituciją natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 3-34).

Ieškovas J. Š. actio Pauliana patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2009-02-12 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas E. P. padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu –gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją - įpareigoti R. P. grąžinti šį turtą atsakovui E. P.; priteisti iš atsakovo E. P. visas bylinėjimosi išlaidas (5 t. b. l. 25-31).

Ieškovas J. Š. ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2006 m. kovo mėn. pagal dvi paskolos sutartis atsakovui E. P. paskolino 200 000 Lt, iš jų 100 000 Lt turėjo grąžinti per vieną dieną nuo pareikalavimo raštu, kitą dalį - 100 000 Lt – iki 2011-12-31. Tačiau į reikalavimus grąžinti skolą nereagavo, skolos negrąžino, nemokėjo sutartų palūkanų, ėmė vengti kreditoriaus, todėl 2010-07-23 raštu pranešė apie sutarčių nutraukimą. Atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovas 2012-02-02 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 200 000 Lt skolos bei 4600 lt palūkanų priteisimo, ieškinys patenkintas, ši suma priteista iš atsakovo 2012-03-14 sprendimu už akių, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Pradėjus išieškojimą priverstine tvarka antstolė pranešė, kad dar 2009-02-12 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvenamąjį namą su ūkio statiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo nepilnamečiui sūnui R. P., apie tai sužinojo pateikęs vykdymui vykdomąjį raštą 2012-04-27 iš antstolės. Po šio sandorio atsakovas praktiškai tapo nemokus, jo neprivalėjo sudaryti, sudarė tik tam, kad išvengtų išieškojimo iš šio turto, elgėsi nesąžiningai, kito turto neturi, todėl sandoris naikintinas CK 6.66 str. pagrindu. Prašo taikyti restituciją ir nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 177898 Lt grąžinti atsakovui, iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad UAB „Stora Enso Miškas“ (teisių perėmėjas UAB „Stora Enso Lietuva“) E. P. sumokėjo 20400,00 Lt avansą pagal 2004-04-29 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 314 500,00 Lt per klaidą pagal 2004-2005 m. pirkimo–pardavimo sutartis, manydama, kad UAB „Stora Enso Miškas“ ir E. P. sieja sutartiniai santykiai, nors iš tiesų tokie santykiai nesiejo, kadangi E. P. nepasirašė kitų minėtų sutarčių. 2010-04-12 ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš E. P. priteisti minėtas sumas. Kauno apygardos teismas 2011-10-26 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria E. P. įsipareigojo iki 2011-12-01 ieškovei sumokėti 20400,00 Lt skolą, 314 500,00 Lt nepagrįstai gautas lėšas, 1 862,75 Lt žyminio mokesčio bei 8 500,00 Lt atstovavimo išlaidų. E. P. savo įsipareigojimų iki nustatyto termino neįvykdžius, Kauno apygardos teismas 2012-03-12 išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstolio M. P. kontorai vykdyti. 2012-08-22 antstolis pateikė Pažymą apie vykdomą išieškojimą, kuriame nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą vykdomąjį raštą užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/00466 areštuotas E. P. priklausantis turtas - 15 vnt. žemės sklypų, kurių vertė 2012-08-09 turto vertinimo ataskaitų duomenimis sudaro 154 900,00 Lt, o E. P. įsipareigojimų dydis kreditoriams antstolių informacinės sistemos duomenimis sudaro 716 834,55 Lt. Toje pačioje Pažymoje apie vykdymo išieškojimą antstolis pranešė apie ieškiniu šioje byloje ginčijamais sandoriais atsakovo E. P. padovanotą turtą R. P., santuokinio turto pasidalijimą po ½ dalį su sutuoktine K. P., jo perleidimą A. N.. 2010-05-26 antstoliui buvo pateikta vykdyti Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (mastas 345100 Lt). Antstolis pateikė duomenis, kad ji įvykdyta pilnai. Taikant šias laikinąsias apsaugos priemones nebuvo vykdomas joks kitas išieškojimas iš atsakovo E. P. turto. Kol vyko byla, kuri baigėsi taikos sutartimi, atsirado du nauji išieškotojai: VMI ir J. Š.. Vykdymo apimtys žymiai padidėjo. Paaiškėjo, kad antstolio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nurodyta areštuotų žemės sklypų kaina neatitiko tikrovės. Buvo atliktas sklypų vertinimas (ekspertizė) ir nustatyta, kad areštuoto 345 000 Lt vertės turto reali vertė yra žymiai mažesnė. Tada antstolis pateikė pažymą, kad areštuoto turto nepakanka. Nurodo, kad apie ginčijamus sandorius ieškovė sužinojo gavusi iš antstolio 2012-08-22 pažymą, nes tik antstolis, kaip pareigūnas galėjo konstatuoti faktą, kad areštuoto turto nepakaks ieškovės reikalavimui patenkinti, todėl vienerių metų termino nepraleido. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė pagrįstai manė, kad bus padengtas jos reikalavimas iš areštuoto turto. Ginčijamomis sutartimis atsakovas E. P., turėdamas įsipareigojimų ieškovei, perleido jam priklausantį turtą kitiems atsakovams, taip ženkliai sumažindamas savo turtą. Ieškovės atstovo nuomone, egzistuoja visos Actio Pauliana sąlygos dėl minėtų sutarčių nuginčijimo. Atsakovas E. P. šių sutarčių sudaryti neprivalėjo. Ginčijamos sutartys pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės interesus, nes jų sudarymas galėjo turėti įtakos tam, kad E. P. negali atsiskaityti su ieškove. Sudarydamas šias sutartis E. P. žinojo, kad pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises, nes sudarymo metu jis jau turėjo įsipareigojimų ieškovei. Dovanojimo sutartys, sudarytos tarp atsakovų E. P. ir R. P. yra neatlygintinės, tarp šeimos narių, t. y. tėvo ir sūnaus. E. P. nesąžiningumas preziumuojamas ir R. P. nesąžiningumo fakto įrodinėti nereikia, dovanojimo sutarčių sudarymo metu R. P. buvo nepilnametis, o jo interesus atstovavo įstatyminiai atstovai, t. y. atsakovai E. P. ir K. P.. Ginčijama Turto pasidalijimo sutartis sudaryta taip pat tuo metu, kai E. P. turėjo finansinių įsipareigojimų ieškovei, todėl atsakovai, kaip sąžiningi ir apdairūs žmonės jos sudaryti ne tik kad neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti. Šia sutartimi atsakovas E. P. neatlygintinai perleido turtą savo žmonai K. P.. Dovanojimo sutarčių, kuriomis atsakovė K. P. perleido turtą savo motinai A. N., šalys taip pat neprivalėjo sudaryti. Šių sutarčių sudarymo metu atsakovai E. P. ir K. P. buvo sutuoktiniai, ji turėjo žinoti apie vyro įsipareigojimus ieškovei, todėl perleisdama turtą savo motinai, K. P. buvo nesąžininga.

Atsiliepimas

Atsakovo E. P. atstovė su ieškiniais nesutinka, prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaiko atsakovo atsiliepimuose į ieškinius išdėstytą poziciją ir teisme paaiškino, kad nėra Actio Pauliana sąlygų viseto: ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ ginčo sandorių sudarymo metu neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą, yra praleidusi įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi netgi pirmąjį savo reikalavimą pateikti pasirašytas pirkimo–pardavimo sutartis arba grąžinti pinigus ieškovės advokatas siuntė atsakovui E. P. tik 2010 metais ir ieškovė tik 2010 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ieškiniu, siekdama įrodyti E. P. sumokėtų pinigų nepagrįstumą, apie būsimą ginčą su ieškove sutuoktinių turto dalybų sutarties sudarymo metu šalys nežinojo. Ieškovas J. Š. pagal 2006-03-06 sutartį iki 2011-12-31 negavo palūkanų už paskutinius 5 mėnesius, o nuo 2006-03-06 iki 2011-07-31 gavo 58880 Lt palūkanų, todėl nepagrįstai teigia, kad su juo skolininkas nebendradarbiavo. Atsakovas nuo 2009 m. sausio mėnesio paliko šeimą, nepilnametis sūnus liko gyventi su motina, todėl abiejų tėvų 2009 m. sausio 15 d. rašytiniu sutarimu, atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui ginčijamais 2009 m. sandoriais padovanojo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini). Šie sandoriai sudaryti dėl jų privalomumo, nes pareiga teikti išlaikymą vaikui nustatyta įstatymo. Pagal 2009-03-04 Turto pasidalijimo sutartį atsakovui E. P. atiteko 12 žemės sklypų - beveik pusė turto dalybų sutartimi pasidalinto turto, į kurį nukreipiamas skolos ieškovės naudai išieškojimas ir yra realiai vykdomas šiuo metu. Yra realizuota tik dalis E. P. priklausančio turto, taip pat yra likusi nepaskirstyta ir dar neišmokėta lėšų dalis, gauta realizavus turtą (nesuėjus turto pardavimo akto surašymo terminui). Ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ neturėjo reikalavimo teisės 2009 m, kai buvo sudaryta sutuoktinių turto dalybų sutartis, kadangi netgi pirmąjį savo reikalavimą pateikti pasirašytas pirkimo–pardavimo sutartis arba grąžinti pinigus ieškovės advokatas siuntė atsakovui E. P. tik 2010 metais ir ieškovė tik 2010 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ieškiniu, siekdama įrodyti E. P. sumokėtų pinigų nepagrįstumą. Todėl 2009 m. atsakovai, būdami sutuoktiniais, turėjo visas teises disponuoti savo turtu ir jį dalintis. Apie būsimą ginčą su UAB „Stora Enso Lietuva“ sutarčių sudarymo metu šalys nežinojo. Atsakovės A. N., K. P. nedalyvavusios jokiuose sandoriuose apie skolą ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ nežinojo ir negalėjo žinoti, nes pati ieškovė jokių savo teisių neįgyvendino iki 2010 m. Bendra ieškovės ginčijamų sandorių vertė yra ženkliai didesnė už jos reikalavimo sumą ir sudaro 382 727 Lt.

Atsakovų R. P. ir K. P. atstovas su ieškiniais nesutinka ir prašo juos atmesti. Palaiko atsakovų atsiliepimuose išdėstytą nuomone, kuri analogiška atsakovo E. P. pozicijai. Papildomai paaiškino, kad skolos ieškovams yra asmeninės atsakovo E. P., atsakovės K. P. ir A. N. nėra UAB „Stora Enso Lietuva“ skolininkės, todėl vien dėl šios priežasties ieškovės ieškinys dalyje dėl dovanojimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovės K. P. ir A. N. yra atmestinas. Skola ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ atsirado remiantis 2011-10-26 taikos sutartimi, t. y. reikalavimo teises į atsakovą E. P. ieškovė įgijo po šioje byloje ginčijamų sutarčių sudarymo. Ieškovė, prieš sudarydama taikos sutartį, turėjo pasidomėti, o kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir pasidomėjo, atsakovo E. P. finansine padėtimi ir nesudarinėti atitinkamos taikos sutarties. Turto pasidalinimo sutartis nėra priskirtina nei prie atlygintinų nei prie neatlygintinų, kadangi jos esmė ne turto perdavimas už atlyginimą, o tik turto atsidalinimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Jei atsakovai nebūtų pasidalinę turto, nei vienas iš kreditorių nebūtų galėję pradėti išieškojimo iš E. P. turto. Ginčijama turto pasidalinimo sutartis buvo naudinga ieškovei ir kitiems kreditoriams. Įvertinus E. P. turto pasikeitimą po sudarytų sandorių akivaizdu, jog E. P. turto padėtis sudarius ginčijamus sandorius iš esmės nepasikeitė, todėl šiomis sutartimis nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė, įrodinėdama sužinojimo apie sandorius momentą, remiasi antstolio 2012-08-22 pažyma. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės atstovas Marius Navikas dar 2011-06-13 nekilnojamojo turto registre atliko paiešką pagal atsakovo E. P. asmens kodą; pakartotinai atitinkamus duomenis patikrino 2011-08-10. Todėl ieškovė per savo atstovą vėliausiai 2011-06-13 žinojo apie sudarytas sutartis, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas vėliausiai nuo 2011-06-13. Jau 2010-05-31 ieškovė domėjosi atsakovo E. P. finansine padėtimi (taikė laikinąsias apsaugos priemones), todėl ji turėjo išsiaiškinti visus E. P. sandorius ir jau tada ginčyti šiuos sandorius. Faktas, kad ieškovė jų neginčijo, patvirtina, kad ieškovė laikė, kad atsakovas E. P. turi pakankamai turto, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovė K. P. (juo labiau R. P.) nežinojo apie atsakovo skolas ieškovei. Duomenys apie ieškovės reikalavimus atsakovui E. P. nebuvo niekur išviešinti, todėl atsakovai neturėjo jokių galimybių sužinoti apie ieškovo pretenzijas. Ieškovas J. Š. nuo 2010 m. balandžio mėn. žinojo apie ginčijamą sandorį, kai atsakovai jam ir UAB Verslo teisės centro vadovei įteikė dovanojimo ir turto dalybų sutarčių kopijas, todėl praleido 1 metų ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovai K. P. ir R. P. laikytini sąžiningais asmenimis, įgijusiais turtą.

Atsakovė A. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovė neturėjo jokių santykių su ieškove, jai nebuvo ir negalėjo būti žinomi E. P. santykiai su ieškove, kaip ir K. P., kuri motinai padovanojo ne visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, o tik jo dalį. Ieškovė sandorio sudarymo metu netgi nebuvo pradėjusi įgyvendinti savo teisių ir ginčo byla dėl didelės pinigų sumos atsakovui E. P. buvo iškelta tik 2010 m.

Tretieji asmenys notarė D. M. – M., UAB „PANDA Insurance“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Institucijos teikiančios išvadą atstovė neprieštarauja dėl ieškinių patenkinimo. Nurodo, kad šiuo atveju vaiko interesai negali būti keliami aukščiau kreditorių interesų, nepilnamečio R. P. interesai nebus pažeisti, nes už vaiko išlaikymą ir jo aprūpinimą gyvenamuoju plotu yra atsakingi vaiko tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. Š. ieškinys tenkintinas.

Ieškovės UAB „Stora Enso“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovai reiškia ieškinius atsakovams CK 6. 66 straipsnio pagrindu.

Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir šio turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios aplinkybės:

Ieškovo J. Š. ieškinio faktinės aplinkybės

Iš pateiktų 2006 m. kovo 2 d. ir 2006 m. kovo 6 d. paskolos sutarčių matyti, kad atsakovas E. P. iš ieškovo J. Š. pasiskolino 200 000 Lt, iš jų 100 000 Lt įsipareigojo grąžinti per vieną dieną nuo kreditoriaus raštiško pareikalavimo, kitą 100 000 Lt – iki 2011 m. gruodžio 31 d., kas mėnesį mokant po 920 Lt palūkanas (4 t. b. l. 10-11, 12-13). 2010 m. liepos 23 d. ieškovas pranešė raštu atsakovui dėl sutarčių nutraukimo (4 t. b. l. 15-16).

Byloje ieškovas pateikė jo 2010-03-09 pasirašytą su UAB Verslo teisės centru pavedimo sutartį, pagal kurią jis pavedė atlikti veiksmus susijusius su 200 000 Lt paskolos išieškojimu iš E. P. bei susirašinėjimo medžiagą (4 t. b. l. 103, 121-124). SODROS duomenys patvirtina, kad atsakovas 2010-2012 m. laikotarpiu dirbo tame pačiame UAB Verslo teisės centre, jo darbo užmokestis buvo apie 100 Lt per mėnesį (4 t. b. l. 129,130 ), iki 2009-07-13 dirbo UAB „Miško sklypas“, jo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudarė apie 1900-3000 Lt (atskaičius mokesčius), atsakovė K. P. 2009-2010 m. dirbo UAB Judex, jos darbo užmokestis buvo apie 1200-1600 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius), VMI duomenimis atsakovai už 2006-2011 m. neteikė turto deklaracijų, o atsakovo pajamų deklaracijose už 2008-2009 metus deklaruotos su darbo santykiais bei turto pardavimo pajamos (4 t. b. l.130-144, 154-201). Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimu už akių (civ. bylos Nr. 2-1528-413/2012) iš atsakovo priteista 200 000 Lt skola, 4600 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, 2012 m. balandžio 18 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1528-413/2012 ir antstolės R. S. kontoroje 2012 m. balandžio 27 d. užvesta vykdomoji byla (4 t. b. l. 17-19, 20-22). Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų teisme, Gyventojų registro išrašo 2013-02-11 antstolės rašto (5 t. b .l. 32-33), visi 15 žemės sklypų areštuoti 3 antstolių vykdant išieškojimus, 2 žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įkeisti tret. asmenims.

Ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinio faktinės aplinkybės

Prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2189-173/2011 duomenys patvirtina, kad 2004-04-28 UAB „Stora Enso Miškas“ (ji 2009-08-24 išregistruota, o jos teisių perėmėja tapo ieškovė po reorganizacijos) su atsakovu E. P. sudarė sutartį dėl jo privataus miško esančio (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje 5 miško sklypų kirtimo ir medienos pirkimo, kurios pagrindu E. P. pirmu etapu buvo sumokėtas 20400 Lt avansas, taip pat 2004-2005 m. mokėjimo nurodymais į atsakovo sąskaitą per kelis kartus iš viso pervedė 314500 Lt. Ieškovė 2010-04-12 raštu pranešė atsakovui E. P., kad 2004-04-28 sutartį nutraukia vienašališkai. Kitos sutartys 2004-12-06, 2005-02-15, 2005-02-23, 2005-03-24, 2005-05-16 dėl privataus miško kirtimo darbų bei medienos pirkimo Panevėžio, Ignalinos, Zarasų, Ukmergės r. atsakovo E. P. nebuvo pasirašytos. Ieškovė 2010-03-10 raštu pasiūlė atsakovui pasirašyti sutartis arba grąžinti 2004-2005 m. laikotarpiu atsakovo gautus 314500 Lt (1 t. b. l. 141-14, 143). Ieškovė 2010-04-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 20400 Lt skolos ir 314500 Lt išieškojimo. Byloje Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo E. P. nekilnojamąjį turtą 345100 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2011-10-26 nutartimi tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas E. P. pripažino ieškinį dėl 20400 Lt skolos ir 314 500 Lt nepagrįstai gautų lėšų priteisimo ir įsipareigojo šią sumą sumokėti iki 2011 m. gruodžio 11 d., civilinė byla Nr. 2-2189-173/2011 nutraukta. Atsakovui negrąžinus lėšų pagal patvirtintą taikos sutartį ieškovei, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovei išduotas vykdomasis raštas. Antstolio M. P. kontoroje vykdomas 2012-03-12 Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr.2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. P. kreditorės UAB „Stora Enso Lietuva“. Vykdomojoje byloje Nr.0123/12/00466 areštuotas skolininkui E. P. priklausantis turtas – 15 vnt. žemės sklypų. Antstolio patvarkymu atlikus areštuotų sklypų įvertinimą nustatyta, kad pagal L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ atliktą turto rinkos įvertinimo ataskaitą areštuotų 15 vnt. žemės sklypų vertė – 154900 Lt. VĮ Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis atsakovas E. P. dalį savo nekilnojamojo turto 2009-2012 m. perleido tretiesiems asmenims, tarp jų ir ginčijamais sandoriais, sudarytais tarp atsakovų. Apie tai antstolis M. P. 2012-08-22 informavo ieškovę UAB „Stora Enso Miškas“, nurodė, kad antstolės R. S. vykdo išieškojimą 209740 Lt J. Š., VMI naudai (1 t. b. l. 53-54, 189, 4 t. b. l. 147-149). 2012-10-15 antstolio M. P. patvarkymu, neįvykus varžytinėms, pasiūlyta išieškotojams UAB „Stora Enso Lietuva“, J. Š., VMI perimti neparduotą turtą už pradinę varžytinių kainą (šio turto bendra pradinė kaina - 81210 Lt) (4 t. b. l. 100-101). Iš prijungtos antstolio M. P. pateiktos vykd. bylos Nr. 0123/10/01088/S duomenų, matyti, kad turto arešto aktu Nr. 0709003442 2009-10-14 vykdant Kauno apskrities VMI išieškojimą buvo areštuota atsakovo E. P. nekilnojamojo turto (1/2 dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) arešto mastas 116 226 Lt, 2010-05-26 vykdant Kauno apygardos teismo nutartį civ. byloje Nr. 2-2122-173 užtikrinant UAB „Stora Enso Lietuva“ 345 100 Lt reikalavimą (6 t. bylos gale atskirame voke) Ieškovės atstovas paaiškino, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2012-08-22 gavusi antstolio M. P. pranešimą, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl nekilnojamojo turto perleidimo nepilnamečiui R. P.

Bylos duomenys: ginčijamų sutarčių kopijos patvirtina, kad atsakovai E. P. ir K. P. turtą jų bendrai įgytą santuokos metu padovanojo nepilnamečiui sūnui R. P. notarine sutartimi 2009-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini), kuria padovanojo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), 177 898 Lt vidutinės rinkos vertės, nurodytos nekilnojamojo turto registre (4 t. b. l. 45-48). Atsakovas E. P. asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą: 2009-10-15 sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - ½ žemės sklypo 1350 Lt vidutinės rinkos vertės bei ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 23 589 Lt vidutinės rinkos vertės; 2010-01-18 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 4500 lt vidutinės rinkos vertės; 2010-02-24 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 473 Lt vidutinės rinkos vertės, padovanojo nepilnamečiui sūnui R. P., kuriuos atsakovas E. P. įgijo paveldėjęs ir šis turtas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str.1 d. 2p.) ( 2 t. b. l. 1-31).

Dėl turto pasidalijimo tarp atsakovų E. P. ir K. P.

2009-03-04 turto pasidalijimo sandoriu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai sutuoktiniai pasidalijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą 2004-2009 m. laikotarpiu pagal sandorius nekilnojamąjį turtą – 26 žemės sklypus (jų dalis):

1. ½ dalis 4,24 ha miško, vidutinė rinkos vertė 24345 lt, (duomenys neskelbtini);

2. 5,0200 ha miško, 41495 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

3. 4,3800 ha, 21368 lt vertės, (duomenys neskelbtini);

4. 3,900 ha žemės sklypas, 11143 lt vertės, (duomenys neskelbtini);

5. 3,1100 ha žemės sklypas, 9100 lt vertės, (duomenys neskelbtini);

6. 1,3500 ha miško, 11253 lt vertės, (duomenys neskelbtini);

7. 11955/71425 dalis 7,1425 ha žemės sklypo, 92895 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

8. 138/275 dalis 2,75 ha žemės sklypo, 116422 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

9. ½ dalis 37,00 ha žemės sklypo, 16200 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

10. 6,6200 ha miško 47425 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

11. 3,8500 ha miško, 20900 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

12. ½ dalis 48,7700 ha žemės sklypo, 19650 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

13.1/2 dalis 32, 9000 ha, 18750 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

14. ½ dalis 12,2500 ha 5800 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

15. ½ dalis 4 ha žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė 20050 Lt (duomenys neskelbtini);

16. ½ dalis 24,880 ha žemės sklypo, 44650 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

17. ½ dalis 23,800 ha žemės sklypo, 55202 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

18. ½ dalis 6,4200 ha miško, 22289 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

19. 0,64 ha miško 5632 Lt vertės (duomenys neskelbtini);

20. 2,1400 ha miško, 16374 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

21. 3,7300 ha miško 30779 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

22. ½ dalis 11,6000 ha žemės sklypo, 21652 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

23. ½ dalis 10 ha miško 27225 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

24. 10.1300 ha miško, 28400 Lt vertės, (duomenys neskelbtini);

25. ½ dalis 4 ha miško, 20400 Lt, (duomenys neskelbtini);

26. 6,8200 ha miško, 43862 Lt vertės, (duomenys neskelbtini).

Viso dalijamo turto bendra rinkos vertė 793 261 Lt. Po padalijimo atsakovei K. P. atiteko 14 žemės sklypų (eilės Nr. 1-14), kurių bendra rinkos vertė (nekilnojamojo turto registro duomenimis 2009 m.) – 456 743 Lt, atsakovui liko asmeninės nuosavybės teise 12 vnt. žemės sklypų (eilės Nr. 15-26), kurių bendra rinkos vertė – 336515 Lt. Sutartis įregistruota VĮ Registrų centre atsakovų vardu (1 t. b. l. 150-187).

Dėl atsakovės K. P. nekilnojamojo turto perleidimo atsakovei A. N.

2009 m. kovo 13 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. padovanojo savo motinai A. N. 6 žemės sklypus: 11955/71425 dalis 7,1425 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė - 92 895 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); 2. 138/275 dalis 2,7500 ha žemės sklypo, dalies vidutinė rinkos kaina – 116 422 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); 3. ½ dalį 37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos kaina – 16200 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); 4. ½ dalį 48,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos kaina – 19650 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); 5. ½ dalį 32,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos kaina – 18750 Lt esančio (duomenys neskelbtini); 6. ½ dalį 12,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos kaina – 5800 Lt esančio (duomenys neskelbtini); Dovanojamas turtas šalių vertinamas 269717 Lt. (1 t. b. l. 190-197). Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad 11955/71425 dalis 7,1425 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė A. N. 2012-08-20 pardavė tretiesiems asmenims (2 t. b. l.115-122). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos ir byloje nustatinėtinos actio Pauliana sąlygos taikytinos tik dovanojimo sandoriams, sudarytiems atsakovų E. P. ir R. P., bei turto pasidalijimo sandoriui atsakovų E. P. ir K. P., kadangi ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ yra atsakovo E. P. kreditorius, turi teisę Pauliano ieškiniu ginčyti tik savo skolininko sudarytus sandorius, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovės K. P. turto dovanojimo sandorių, kuriais perleistas turtas atsakovei A. N., todėl ieškinys šioje dalyje dėl minėtų 6 žemės sklypų, kuriuos K. P. padovanojo savo motinai A. N. atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės buvimo

Nustatyta, kad atsakovas E. P. nuo 2006 m. kovo 2 d. ir 2006 m. kovo 6 d. paskolos sutarčių sudarymo buvo skolingas 200 000 Lt ieškovui J. Š., kuriam ši suma priteista Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimu už akių (civ. bylos Nr. 2-1528-413/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad atsakovo E. P. skola ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ susidarė dėl to, kad 2004-2005 m. laikotarpiu be jokio pagrindo jam buvo pervestos ieškovės piniginės lėšos 314 500 Lt . Kauno apygardos teismo 2011-10-26 nutartimi tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas E. P. pripažino ieškinį dėl 20400 Lt skolos ir 314 500 Lt nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, todėl įrodinėti nereikia, kad jokie prievoliniai santykiai šalių nesiejo, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo šią sumą gauti iš ieškovo, todėl atsakovas žinojo, kad turi pareigą kaip be pagrindo gautas lėšas grąžinti ieškovei (CK 6. 240 str. 1 d.) (CPK 182str. 2p.). Tai įrodo, kad kreditoriaus reikalavimo teisė galiojo nuo to momento, kai be pagrindo atsakovui buvo išmokėtos lėšos, t.y. nuo 2005 m.

Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Teismo sprendimas priteisti skolą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003), todėl šiuo atveju aplinkybė, kad skola ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ nebuvo priteista ginčijamų sandorių sudarymo momentu nėra reikšminga.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi ieškovams lėšos nėra sugrąžintos, reikalavimo teisė yra galiojanti.

dėl kreditoriaus teisės pažeidimo ginčijamais sandoriais

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Vakarų Baltijos korporacija" ir kt. v. UAB „Senega" ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Ieškovas J. Š. savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad po ginčijamos 2009-02-12 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), neliko kito turto skolai padengti.

Ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ jos teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad skolininkas E. P., turėdamas finansinių sunkumų, ginčijamais sandoriais gerokai sumažino savo turtą, o vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo E. P. ieškovės areštuoto turto vykdomojoje byloje paaiškėjo, kad areštuotų 15 žemės sklypų sprendimo vykdymo užtikrinimui, reali vertė yra daug mažesnė nei reikalinga skolai išieškoti.

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, abiejų ieškovų ginčijamos 2009-02-12 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas E. P. padovanojo sūnui R. P. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), 177 898 Lt vidutinės rinkos vertės, atsakovai nors ir turėjo kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto, tačiau vos po mėnesio pagal 2009-03-04 turto dalybų sutartį sutuoktinių pasidalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis) nesant tam jokio teisinio pagrindo, atsakovui E. P. atiteko mažesnės vidutinės rinkos vertės turto už 336515 Lt. Atsakovų E. P. ir K. P. santuoka sudaryta 2002-04-26 (akto įrašo Nr. 479) nenutraukta, kaip teigia atsakovai jie iki 2009 m. sausio gyveno kartu, todėl abu žinojo apie atsakovo E. P. kreditorius. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. kreditoriais buvo ne tik ieškovai, bet ir Kauno apskrities VMI – dėl 116 226 Lt išieškojimo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo pajamos buvo nedidelės ir mažėjo (per 2008 metus iš darbo santykių gavo 16287 Lt, pardavus turtą gavo 24500 Lt, per 2009 m. – iš darbo santykių gavo 4135 Lt, 2010 m. iš darbo santykių – 492 Lt, pardavus turtą gavo 20820 Lt (4 t. b. l. 186-201), todėl jo galimybės atsiskaityti su kreditoriais buvo apsunkintos. Atsakovų nurodyta aplinkybė bei pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys apie atsakovų 2009-2012 m. laikotarpiu vykdytus sandorius bei turimą kitą turtą yra nepakankami ir nepaneigia, kad atsakovo E. P. mokumas ženkliai sumažėjo ir kito atsakovo turto atsiskaityti su kreditoriais nepakako, nes iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad tuo metu atsakovai pardavė kelis nedidelės vertės žemės sklypus, žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas bankui, ½ dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) areštuoti 2009-10-14 vykdant Kauno apskrities VMI išieškojimą (2 t. b. l. 104-109, 129-130, 131, 138, 141, 151, 154, 156, 162, 175, 187, 189, 196, 3 t. b. l. 5, 20),

Pripažintina, kad ginčijamos 2009-02-12 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu atsakovas mokumą ženkliai sumažino padovanodamas nekilnojamąjį turtą sūnui, taip išvengė galimo prievolių iš dovanoto turto patenkinimo, todėl darytina išvada, kad dovanojimo sutartimi atsakovas pažeidė ieškovų teises. Šitaip iš esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininko turto.

Pažymėtina, kad turtas turi būti padalijamas, kai kreditoriaus reikalavimas pareikštas vienam iš sutuoktinių ir tai yra vienas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 6 punktas). Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai pasidalino turtą kreditorių reikalavimų, apie tai, jiems nepranešė. Tai, kad ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovas advokatas Marius Navikas 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu domėjosi atsakovo E. P. turimu turtu, o nuo 2011-01-06 turto perdavimo aktais ieškovei atiteko po ½ dalį žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalis pagal 2009-03-04 dalybų sutartį priklausė atsakovui E. P., nuo 2012-09-13 2,1400 ha ir 3,7300 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-17 0,6420 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), perleisti tret. asmenims (2 t. b. l. 123-130, 134) nepaneigia šios ieškovės teisių pažeidimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo E. P. skolos ieškovams yra asmeninės. Iš byloje esančių duomenų: ieškovo J. Š. paskolos sutarčių turinio, ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ sutarčių, susirašinėjimo medžiagos, teismo sprendimų bei jų vykdymo proceso matyti, kad atsakovė K. P. nei teisme, nei vykdymo procese nebuvo įtraukta, todėl nėra pagrindo konstatuoti sutuoktinių skolų bendrumo CK 3.109 straipsnio 2 dalies prasme. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, todėl atsakovai E. P. ir K. P. prieš kreditorius nėra solidarieji skolininkai nei vykdymo procese, nei pagal CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininko asmeninio turto bei jam tenkančios turto dalies iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.112 straipsnis).

3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo" reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį - viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Pagal CK 3.192 str. abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. 2009-01-15 sutuoktinių rašytinis susitarimas dėl vaiko išlaikymo nekilnojamuoju turtu vertintinas kritiškai, nes jame buvo nurodyta, kad dalis gyvenamojo namo bus išnuomota, o gauti pinigai panaudoti vaiko interesams tenkinti, tačiau nei nuomos sutartis nei duomenys apie gautas pajamas iš nuomojamo turto nėra pateikta. Atmestini atsakovų E. P. ir K. P. argumentai dėl sandorių privalomumo. Tarp sutuoktinių santuoka nenutraukta, teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo E. P. nėra, nepilnamečiam vaikui būtinas nuolatinis materialinis išlaikymas, o ne turtas, kurio išlaikymui reikalingos lėšos. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesai negali būti keliami aukščiau kreditorių interesų, kurių teisės pažeidžiamos. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamų dovanojimo sandorių panaikinimas pažeistų nepilnamečio R. P. interesus, nes už vaiko išlaikymą ir jo aprūpinimą gyvenamuoju plotu yra atsakingi vaiko tėvai.

Taip pat spręstina, kad nesant kreditorių reikalavimo ar antstolio patvarkymo dėl skolininko turto dalies nustatymo CPK 667 straipsnio tvarka, atsakovai pareigos sudaryti 2009-03-04 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį neturėjo (3 sąlyga). Kaip privalomas actio Pauliana kontekste gali būti vertinamas sandoris, kurio sudarymą lemia teisinė prievolė, o ne pačių šalių susitarimas, kuriuo savo poziciją grindžia atsakovai.

Dėl skolininko nesąžiningumo

Atsakovas E. P. ginčijamomis sutartimis turtą padovanojo sūnui, t.y. perleido turtą neatlygintinai, galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), pakeičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Ne ieškovai šioje byloje turėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą, o atsakovas turėjo įrodyti buvus sąžiningu.

Taip pat atsakovams pasidalijus turtą ne po ½ dalį, o atsakovui paskiriant mažesnę turto dalį, atsakovo turtinė padėtis buvo apsunkinta, kuri pasireiškia neatlygintiniu turto perleidimu, turint skolinių įsipareigojimų kreditoriams, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl skolininko nesąžiningumo, ir taip vengiant atsakyti už prievoles, kadangi tuo atveju skolininkas turto netenka už tai negaudamas visiškai jokio atlygio. Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovas E. P. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių teises, kadangi apie tai, jog jis nebegali atsiskaityti su ieškovais, žino pagal savo gaunamas pajamas ir turimą turtą. Todėl spręstina, kad jis neįrodė, kad sudarydamas ginčijamus sandorius elgėsi sąžiningai kreditorių atžvilgiu (CPK 178str.).

Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo

Kaip matyti iš byloje esančių dovanojimo sutarčių, už nepilnametį R. P., sudarant dovanojimo sutartis su atsakovu E. P., jo vardu veikė motina - atsakovė K. P., turto pasidalijimo sutartis sudaryta tarp sutuoktinių. Skolininko sandoris, sudarytas su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais giminaičiais preziumuojamas kaip sudarytas nesąžiningų šalių (CK 6.67str. l punktas). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybėmis net nėra reikalinga nustatyti, ar ginčijamų dovanojimo ir turto dalybų sutarčių šalys R. P., K. P. laikytini nesąžiningomis šalimis, kadangi įstatymas tokios sąlygos nereikalauja įrodyti, kai sandoris yra neatlygintinis. Teismas pažymi, jog neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, todėl šioje byloje trečiojo asmens nesąžiningumo fakto egzistavimas neturi teisinės reikšmės (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus plenarinė sesija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-P-311/2012 savo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu dėl senaties termino skaičiavimo actio Paulina atveju pabrėžė, kad CK 6. 66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Teisėjų plenarinė sesija pažymėjo, jog vienerių metų senaties terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijamos dovanojimo ir turto pasidalijimo sutartys sudarytos 2009 m. vasario 12 d., 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. spalio 15 d., 2010 m. sausio 18 d., 2010 m. vasario 24 d., išviešintos. Kreditoriaus J. Š. ieškinys pareikštas 2012-09-14. Kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinys pareikštas 2012 m. gruodžio 21 d.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui atsisakius sumokėti skolą, 2010-04-16 ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011, kurioje jos prašymu 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovo turtas 345 100 Lt sumai, aprašyta ir areštuota 15 žemės sklypų. 2011 m. spalio 26 d. tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje atsakovas gera valia sutiko atsiskaityti su ieškove iki 2011 m. gruodžio 1 d., todėl nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Stora Enso Lietuva“ žinojo ar turėjo žinoti apie jos teisių pažeidimą. Tik atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovei 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo ir tik priverstinio vykdymo procese ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą tik gavus 2012-08-22 iš antstolio pažymą apie perleistą tretiesiems asmenims turtą (1 t. b. l. 53-58). Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas J. Š. perdavė antstoliui vykdyti skolos išieškojimą ir antstolės R. S. kontoroje 2012 m. balandžio 27 d. užvesta vykdomoji byla, iš antstolės jis sužinojo, kad visi 15 žemės sklypų areštuoti 3 antstolių vykdant išieškojimus ir kitiems kreditoriams, 2 žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) įkeisti tret. asmenims (4 t. b. l. 17-19, 20-22). Skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Ta aplinkybė, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnis), nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos. Atmestinas atsakovų prašymas ieškinio senaties termino pradžia laikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo turtui laiką 2010 m. gegužės mėn. ar imant domėn, kad ieškovai, neva, privalėjo patys tikrinti registrus, domėtis atsakovų turtu, sudaromais sandoriais. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ieškovai šia savo teise į tinkamą skolos išieškojimo įvykdymą, atsakovo turto paiešką pasinaudojo kreipdamiesi į antstolio kontorą. Atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ daugiau nei prieš metus iki ieškinio pareiškimo žinojo apie sudarytus sandorius pagal iš Registrų Centro gautus duomenis. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų pateikimo (2 t. b. l. 75-93) matyti, kad ieškovės atstovas Marius Navikas 2011-02-18 domėjosi iš atsakovo perimtu pagal 2010-11-22 turto perdavimo akto pagrindu, kuriame buvo duomenys apie šio turto įgijimą pagal ginčijamą 2009-03-04 pasidalijimo sutartį ir kt., tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankamai informatyvūs, sprendžiant, ar ieškovas pagal tokią informaciją turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Yra nustatyta, kad ieškovas J. Š. kreipęsis į antstolį 2012 m. balandžio 27 d. sužinojo, o ieškovė UAB „Stora Enso Lietuva“ gavusi 2012-08-22 antstolio pažymą, sužinojo, kad areštuoto atsakovo turto nepakanka jo skolai išieškoti, todėl konstatuojama, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškinio senaties termino pradžios momentu laikytinas ne sužinojimas apie konkrečių sandorių sudarymą, tačiau realus ieškovų informavimas apie išieškojimo negalimumą. Todėl laikoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma: ieškovui J. Š. nuo 2012-04-27, o ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ nuo 2012-08-22. Ieškovai dėl sandorių panaikinimo actio Pauliana pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniais: J. Š. – 2012-09-14, UAB „Stora Enso Lietuva“ - 2012-12-21, taigi pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškiniai pareikšti nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, Ieškovo J. Š. ieškinys laikytas pilnai įrodytu, todėl tenkintinas - ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais. Ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinys tenkintinas iš dalies, netenkinant dalyje kiek tai susiję su turto perleidimu tarp atsakovių K. P. ir A. N. bei tiek kiek būtina šio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nukreipiami į perleistą pagal ginčijamus sandorius turtą (ar jo vertę). Atsižvelgiant į tai, kad pripažintinais negaliojančiais sandoriais buvo neatlygintinai perleistas turtas, šie sandoriai pagal CK 1.95 str. l d. laikytini negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir sprendžiant dėl to, kokie teisiniai padariniai turi būti taikomi, vadovaujamasi CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis, o taip pat taikytinos ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146-153 straipsniai).

Atsakovai, gindamiesi nuo pareikštų ieškinių, nepateikė teismui jokių duomenų, kad dovanojimo ir turto pasidalijimo sutartimis perleistas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, ar kad dovanos gavėjas turi kitokių teisių į sandorių objektu buvusį turtą, o ieškovai nepateikė duomenų, kad turtas (ar atskiri objektai) yra neišlikę. Kadangi turtas buvo perleistas pagal neatlygintinius sandorius, restitucijos pagrindu jis gali būti paimtas, nes nėra praleistas ieškinio senaties terminas, netgi R. P. bei K. P. laikant sąžiningais įgįjėjais (CK 6.153 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra kliūčių taikyti restituciją natūra.

CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šios kategorijos bylose, pritaikius restituciją, turtas, buvęs negaliojančio sandorio objektu, negrąžintinas skolininkui, o skiriamas actio Pauliana ieškinį pateikusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (LR CK 6.66 str. 4 d.). 2010-01-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje {civilinė byla Nr. 3K-3-99/2010), išaiškindama restitucijos taikymo klausimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė: „Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti tik savo interesus, todėl, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2007-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. R, bylos Nr. 3K-3-543/2007; kt.)".

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui J. Š. išieškota tik 10518 Lt, negrąžinta skolos dalis sudaro apie 195000 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų, ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ - apie 300000 Lt (1 t. b. l. 53-58, 6 t. b. l. 74). Ginčijamomis dovanojimo sutartimis turto vidutinė rinkos vertė bendrai yra 207 810 Lt, 2009-03-03 pasidalijus sutuoktiniams turtą atsakovei K. P. atiteko didesnės vertės turto už 60 114 Lt (456 743 Lt – 336 515 Lt : 2), o ne už 177 898 Lt kaip nurodyta ieškinyje, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovų E. P. ir K. P. sudarytos 2009-03-04 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pasidalijimo pripažinimo negaliojančia tenkintinas iš dalies, t. y. K. P. atitekusių nuosavybėn 4 žemės sklypų atžvilgiu: 4,3300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 21368 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); 3,8500 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 20900 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 4,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 24345 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), visas šis turtas skirtinas skolai išieškoti. Ginčo sutartimis perleistas turtas yra grąžinamas jį perleidusio asmens nuosavybėn ir skiriamas ieškovės reikalavimams patenkinti.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo J. Š. ieškinio reikalavimų užtikrinimui ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui paliktinas galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (4 t. b. l. 33-34).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo J. Š. patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiomis atsakovų E. P. ir R. P. sudarytas sutartis:

1) 2009-02-12 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu –gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), dovanojamo turto vidutinė rinkos kaina – 177 898 Lt, padovanojo sūnui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos, priteistos ieškovui J. Š. pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1528-413/2012 ir skolos išieškojimui pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo.

2. 2009-10-15 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1350 Lt vidutinės rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos išieškojimui pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo.

3. 2009-10-15 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendra rinkos vertė - 23 589 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos išieškojimą pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo.

4. 2009-10-15 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0, 6800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendra vidutinė rinkos vertė - 4500 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos išieškojimą pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo.

5. 2010-02-24 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - ½ dalį 0,3800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šios dalies vidutinė rinkos vertė – 473 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos išieškojimą pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo.

6. Pripažinti negaliojančia atsakovų E. P. ir K. P. sudarytos 2009-03-04 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pasidalijimo, dalį, kuria K. P. atiteko asmeninėn nuosavybėn: 4,3300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 21368 Lt, esantis (duomenys neskelbtini); 3,8500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 20900 Lt, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis 4,1500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 24345 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo E. P. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos išieškojimui pagal ieškovei UAB „Stora Enso Lietuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2189-173/2011 dėl 345 262, 75 Lt išieškojimo.

Ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo J. Š. ieškinio reikalavimų užtikrinimui ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Aušra Baubienė