Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės K. P., atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19839-896/2015 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui E. P., tretiesiems asmenims J. Š. ir UAB „Stora Enso Lietuva“, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

teisme yra nagrinėjamas ieškovės K. P. ieškinys atsakovui E. P., tretiesiems asmenims J. Š. ir UAB „Stora Enso Lietuva“, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2015-07-27 nutartimi ieškovės K. P. reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemone ir areštavo atsakovui E. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2015-07-28 gavus pranešimą apie atsisakymą įrašyti duomenis turto arešto aktų registre Nr. TA2-15-090707, nustatyta, kad pateikti netikslūs areštuojamo turto savininko ar bendraturčių duomenys, nutartyje nurodyti areštuojamo turto savininko duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad prieš tai minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso R. P., o šis turtas atsakovui E. P. priklausė laikotarpiu nuo 2006-09-05 iki 2009-02-13.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi areštuoto turto savininkas iš tikrųjų yra atsakovas E. P., tačiau atsakovas nėra suinteresuotas įregistruoti nuosavybės teisių savo vardu, todėl atitinkamo turto savo vardu ir neregistruoja. Prie ieškinio yra pateiktas Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas, kuris buvo pakeistas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, iš kurių matyti, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nuspręsta pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties, sudarytos šios bylos atsakovo E. P. ir ieškovės K. P. su R. P. (šalių sūnumi), dalį, kuria E. P. 1/2 dalį turto - namų valdos, esančiais (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P., taikyti restituciją natūra ir grąžinti 1/2 dalį šio turto atsakovo E. P. asmeninėn nuosavybėn. Taigi nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. atitinkamas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui E. P.. Būtent šį turtą ieškovė ir prašė areštuoti, ir būtent šis turtas buvo areštuotas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi. Šiuo atveju byloje yra pateikti įrodymai (įsiteisėję teismų sprendimai), kurie patvirtina, kad 2015 m. liepos 27 d. nutartimi areštuoto turto savininkas yra atsakovas E. P., todėl sprendžiant apie tai, kas yra areštuoto turto savininkas, reikia šiuo atveju vadovautis ne Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bet įsiteisėjusias teismų sprendimais, kurie iki šiol nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.Pažymi, kad atsakovas gali bet kada atitinkamą turtą registruoti savo vardu. Ieškovė neturi galimybių kiekvieną dieną kontroliuoti, kada atitinkamas savo nuosavybės teises atsakovas įregistruos registre ir tik tuomet kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šių priežasčių mano šiuo konkrečiu atveju teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nepažeidė jokių asmenų teisių, taip pat nebuvo pažeistas viešasis interesas ar visuomenės bei valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 str. 2 d.), dėl ko atitinkamai nebuvo pagrindo ir priimti 2015 m. liepos 30 d. nutarties, kuria buvo panaikintos 2015 m. liepos 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Taip pat nurodo, kad nėra ir kitų pagrindų dėl ko galėtų būti naikintina 2015 m. liepos 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atitinkama rizika, kad atsakovui priklausantis turtas, dėl kurio reiškiamas reikalavimas šioje byloje, gali būti realizuotas, neišnyko. O atitinkamą turtą pardavus, ieškovės pareikštas ieškinys niekada negalėtų būti įgyvendintas, todėl teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. priėmė 2015 m. liepos 27 d. nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė K. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. P. nepilnamečiui šalių sūnui R. P. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki jo pilnemtystės, priteisiant R. P. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Arba priteisti įsiskolinimą pinigai – 16.800 Eur, leidžiant priteisto išlaikymo įsiskolinimą išieškoti į visą atsakovui E. P. priklausantį turtą. Šiame ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi ieškovės K. P. reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui E. P. nuosavybės teise priklausantis prieš tai minėtas nekilnojamasis turtas, esantis J. Lukšos g. 8, Garliava, Kauno r. Teismui 2015-07-28 pateiktas Centrinės hipotekos įstaigos pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsisakoma įrašyti duomenis pagal teismo nutartį Turto areštų akto registre, kadangi teismo nutartyje nurodyti areštuojamo turto savininko duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 2015-07-27 nutartimi areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P..

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog 2015-07-27 nutartimi areštuotas viešajame registre ne atsakovo E. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtą, vadovaudamasis CPK 149 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, skundžiama nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi teismas nepanaikino savo 2015-07-27 nutarties, kaip teigia atskirajame skunde apeliantė, nes dėl šios nutarties atskirasis skundas nebuvo pateiktas, o teismui nesuteikta teisė nesant skundo panaikinti savo nutartį. Nagrinėjamu atveju teismas tiesiog panaikino laikinąsias apsaugos priemones ginčo objektui, kurias jis pats buvo pritaikęs 2015-07-27 nutartimi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš tai minėtą turtą ieškovė K. P. ir atsakovas E. P. 2009-02-12 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo sūnui R. P.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nuspręsta pripažinti negaliojančia 2009-02-12 dovanojimo sutarties, sudarytos šios bylos atsakovo E. P. ir ieškovės K. P. su R. P. (šalių sūnumi), dalį, kuria E. P. 1/2 dalį turto - namų valdos, esančiais (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui R. P., taikyta restitucija natūra ir 1/2 dalis šio turto grąžinta atsakovo E. P. asmeninėn nuosavybėn. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, kad ginčo turtas nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui E. P., tačiau šie duomenys nėra įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nurodo, kad ji negalinti sukontroliuoti, kada atsakovas pagal priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus įregistruos ginčo nekilnojamąjį turtą savo vardu, todėl, jos vertinimu, teismo 2015-07-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai.

Turto arešto aktų registro nuostatų 15 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015-08-21) nurodyta, kad registro objektai yra turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Registre tvarkomi duomenys apie turto areštus, kuriuose nurodyti duomenys, tame tarpe areštuoto turto savininko ar bendraturčių vardas (vardai), pavardė, asmens kodas (16.9 p.). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad areštuojamo turto savininkas nesutampa su teismo 2015-07-27 nutartyje nurodytu atsakovu, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nurodytos teismo 32015-07-27 nutartyje, Turto arešto aktų registras negali registruoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, be to, apeliantė jokių argumentų, dėl ko skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo turto atžvilgiu yra registruota eilė juridinių faktų, tarp kurių –antstolių taikyti areštai bei nurodyta, kad apribota E. P. disponavimo teisė bei areštuojama ½ dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-10 nutartimi pripažinta negaliojančia 2009-02-12 dovanojimo sutarties dalis, kuria E. P. ½ dalį turto padovanojo sūnui R. P.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą 2015-07-30 nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi ieškovei neužkirstas kelias teismui pakartotinai pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje ir pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta visa eilė galimų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, ne tik atsakovo nekilnojamojo daikto areštas, bet ir kitos.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 20159-07-27 nutartimi, procesinių teisės normų nepažeidė ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.