Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovėms V. B. ir L. G., tretiesiems asmenims B. V., gim. 1949 m., R. V., B. V., gim. 1957 m. E. V., A. B., R. B., notarei J. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretieji asmenys B. V., gim. 1949 m., R. V., B. V., gim. 1957 m., E. V., A. B., R. B. su ieškinio argumentais sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl teisinės ginčo esmės nustatymo ir teisminio nagrinėjimo ribų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė ginčo ribas, nes ginčo esmę sudaro ne termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas, o palikimo priėmimo teisėtumas ir paveldėjimo teisės liudijimų pagrįstumas. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį 1964 m. CK 573 straipsnį apeliantė laikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir turinti teisinį pagrindą priimti palikimą. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Neteisėtas palikimo priėmimas reiškia ieškovės teisės paveldėti pažeidimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti, ar nėra praleistas terminas ieškiniui dėl neteisėto palikimo priėmimo pareikšti. Jei toks terminas nėra praleistas, turėtų būti aiškinamasi, ar palikimo priėmimas buvo teisėtas ar ne. Jei padaroma išvada, kad palikimas buvo priimtas neteisėtai, t.y. pažeidžiant kitų į palikimą pretenduojančių asmenų teisę paveldėti, yra naikintini paveldėjimo teisės liudijimai, kurių pagrindu buvo priimtas palikimas.

2. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes jis nesigilino į aplinkybes, reikšmingas asmens suvokimui apie jo teises pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013). Nagrinėjamos bylos atveju, būtina išsiaiškinti, ar atsakovė elgėsi nesąžiningai, taip pat ar ieškovė galėjo (turėjo) suprasti apie savo pažeistą teisę anksčiau nei 2012 m. Atsakant į šį klausimą, reikia atsižvelgti į ginčo šalių tuo konkrečiu metu egzistavusius santykius, į platesnės šeimos santykius ir pasitikėjimą vieni kitais. Aiškinantis aplinkybes reikėtų vadovautis byloje esančiais įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė: trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai, patvirtinantys nesąžiningumą.

3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nes nenagrinėjo proceso dalyvių paaiškinimų, juos vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nors CPK II dalies XIII skyriuje nurodyta, kad trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymai turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip ir kiti įrodymai. Be to, teismas nevertino ir rašytinio įrodymo – 1998 m. vasario 3 d. V. B. pareiškimo apie palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra. Teismas nevertino ir kito byloje esančio reikšmingo įrodymo – dovanojimo sutarties, kuria atsakovė V. B. perleido paveldėtą turtą dukteriai. Šio sandorio sudarymo aplinkybės turi reikšmę nagrinėjamai bylai, nes jis sudarytas kaip tik tuo metu, kai ieškovė kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo (kreipimasis – 2012 m. birželio 29 d., sandoris – 2012 m. liepos 2 d.)

4. Dėl ieškovės sužinojimo apie pažeistą teisę paveldėti momento. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantė, mirus motinai, dėl atsakovės melo, jos nesąžiningumo, bei pasitikėjimo seserimi, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad jos teisė paveldėti buvo pažeista. Ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2012 m. liepos 12 d., kai, grįžus į Lietuvą ir kilus abejonių dėl sesers sąžiningumo, kai jai buvo leista susipažinti su paveldėjimo byla notarų biure. Byloje nėra duomenų, įrodančių apeliantės galimybę apie pažeistą teisę paveldėti sužinoti anksčiau.

5. Dėl civilinių teisinių santykių stabilumo ir iš neteisėto paveldėjimo atsiradusių padarinių. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindžia civilinių teisinių santykių stabilumo principu bei padariniai, tapę įmanomi dėl atsakovės paveldėjimo – atlikti remonto darbai, dovanojimo sutartimi dukteriai perleista namo dalis. Kadangi atsakovė ilgą laiką be teisinio pagrindo naudojosi turtu, įgytu nesąžiningai, vėliau jį neatlyginai perleidus artimam giminaičiui, šis taip pat laikytinas nesąžiningu civilinės teisės prasme. 2012 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartis vertintinas kaip siekis apsunkinti ieškovės galimybes ginti savo pažeistas teises. Nors civilinių santykių stabilumas yra vienas iš civilinės teisės principų, tačiau šiuo atveju reikėtų vadovautis esminiu teisinės valstybės principu – ex injuria jus non oritur (iš neteisės neatsiranda teisė). Tokia pozicija atitinka ir kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Motyvuojamoji dalis

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 4400 Lt atsakovių bylinėjimosi išlaidų, nes jų dydis nepagrįstas ir neprotingai didelis.

7. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Siekiant išspręsti ginčą, reikia išgryninti teisinę ginčo problematiką ir aptarti reikšmingas bylos aplinkybes, o šiam tikslui palanku išklausyti šalių žodinių paaiškinimų.

Atsakovės V. B. ir L. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą.

1. Dėl ginčo nagrinėjimo teisme ribų. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar terminą palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ar nesvarbių priežasčių, ir tik nustačius, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti nagrinėjami kiti susiję reikalavimai, t. y. reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo bei paveldėto turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantė nenurodo bei neginčija nei vienos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, o taip pat ir teismo išvados, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido terminą palikimui priimti.

2. Dėl kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai laikėsi teismų suformuotos aiškios tokio materialinio teisinio pobūdžio bylų nagrinėjimo taisyklės, kad teismai pirmiausia turi išspręsti termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, o tik po to spręsti kitus susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Apeliantės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013 kitokių taisyklių nenustato ir naujos praktikos šiuo atveju nesuformuoja. Be to, šioje nutartyje pasisakoma dėl savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingo teisinio ginčo, nes kasacinio teismo nutartyje pasisakoma dėl nepilnamečių įpėdinių paveldėjimo teisių tinkamo įgyvendinimo, taip pat dėl jų teisių pažeidimo suvokimo (turėjimo suvokti) momento, todėl minėta byla negali būti teismų praktikos pavyzdžiu nagrinėjant šią civilinę bylą.

3. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino įrodymus bei pagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo svarbių priežasčių terminui palikimui priimti atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė buvo laiku informuota apie motinos mirtį, ji bendravo ne tik su atsakove, bet ir kitais giminaičiais. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė manė, jog yra sudarytas testamentas, nepagrįstas, nes ji žinojo, kad testamento nėra, nes apeliantė bendravo su broliu V. V., kuriam tikrai buvo žinoma, kad nėra jokio testamento, nes jis kaip įpėdinis pagal įstatymą atsisakė nuo jam tenkančios palikimo dalies. O tai atsakovės V. B. pareiškime apie palikimo priėmimą yra nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra, nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti, kad apeliantė buvo melagingai informuota apie motinos testamentą, juolab, kad atsakovės V. B. pareiškimo notarui turinys neturi jokios teisinės reikšmės vertinant apeliantės galimybes dalyvauti paveldėjimo procese.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Teismo priteistos 4400 Lt bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinkančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. SR-85 Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Tretieji asmenys B. V., gim. 1949 m., R. V., B. V., gim. 1957 m., E. V., A. B., R. B., pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą tenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsiliepime sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, neprieštaraujama dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų gynimo

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra iš esmės analogiškas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų - priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis); 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ilgesnis - šešių mėnesių - terminas palikimui priimti, tačiau šio termino teisinė reikšmė ta pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimo priėmimui ir paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, teisės į ieškinį atsiradimo diena šiuo atveju yra palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas paveldėjimo teisės taikymo praktiką – konkrečiai aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009). Vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Tokiu atveju, kai ieškinys dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis) palikimą priėmusiam asmeniui pareiškiamas vienoje byloje (kaip šiuo atveju), teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminą palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 28 d. mirus apeliantės ir atsakovės V. B. motinai J. V., atsakovė 1998 m. vasario 3 d., t.y. per įstatymo nustatytą terminą, kreipėsi į vietos notarą dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 116), taip pat į vietos notarą kreipėsi apeliantės ir V. B. brolis V. V. (t. 1, b. l. 122) dėl palikimo atsisakymo. Byloje nėra duomenų apie apeliantės įstatymo nustatytu terminu kreipimąsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, ar, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Priešingai, byloje nustatyta, kad valią J. V. palikimą priimti išreiškė tik atsakovė V. B., todėl jai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (t. 3, b. l. 126-126). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys, be kita ko, pareikštas dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo ir dėl termino palikimui priimti pratęsimo, todėl šie reikalavimai apibrėžia tiek ieškinio dalyko apimtį, tiek teisme nagrinėtino ginčo ribas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir apsibrėždamas nagrinėjamo ginčo ribas, pirmiausia, nagrinėjo, ar yra pagrindas pratęsti terminą pirmos eilės įpėdiniui palikimui priimti. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai pirmiausia vertino faktines aplinkybes, ar apeliantė dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), nes tik patenkinus ieškovės reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra teisinis pagrindas vertinti, ar pagrįsti yra ieškovės reikalavimai (CK 5.8 straipsnis) ginti jos, kaip pirmos eilės įpėdinės, pažeistą teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013 nėra nustatytas kitoks ginčo nagrinėjimo eiliškumas. Nagrinėjamoje byloje taip pat, pirmiausia, buvo pratęstas terminas palikimui priimti, ir kai jis buvo pratęstas, buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties termino. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl teisinės ginčo esmės ir teisminio nagrinėjimo ribų.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia paveldėti motinos paliktą turtą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismų įvertintos kaip turinčios reikšmę sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 1991 m. iki 2012 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, apeliantė apie motinos mirtį sužinojo iš karto, o duomenų, kad ji nuo motinos mirties, t. y. 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. siekė priimti motinos palikimą, nėra. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes jos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Faktinės aplinkybės, kad apeliantė gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, byloje nekvestionuojamos, tačiau jos per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios apeliantei atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Antroji apeliantės nurodyta priežastis – atsakovės nesąžiningumas, nes atsakovė teigė, kad motina parašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pastarajai, nors tokio testamento nebuvo. Apeliantė dėl to, kad patikėjo seserimi, gerbdama motinos valią, nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Savo argumentams pagrįsti ieškovė pateikė atsakovės vietos notarui pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra, be to, apeliantė remiasi liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymais. Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 186 straipsnis), tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kaip nagrinėjamu atveju, prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vienas pirmos eilės įpėdinis, atsakovės ir apeliantės brolis, atsisakė palikimo, o atsakovė V. B. priėmė palikimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės teiginiai apie motinos, su kuria ji gyveno iki mirties, testamento sudarymą ar nesudarymą nėra svarbios aplinkybės, dėl kurių terminas palikimui priimti galėtų būti pratęstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybės apie atsakovės pareiškimus nevertino esančia svarbia priežastimi palikimui priimti pratęsti, nes apeliantė neįrodė, jog ji, būdama pilnametė, veiksni, geros sveikatos būklės su savo asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais, negalėjo laiku išreikšti valios priimti palikimo. Trečioji aplinkybė, kad atsakovė V. B. perleido palikimu priimtą turtą dukteriai iš karto po to, kai ieškovė 2012 m. liepos 12 d. kreipėsi į notarą dėl susipažinimo su paveldėjimo byla, nėra svarbi priežastis pratęsti terminą palikimui priimti, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, paveldėjusi turtą, būdama teisėta turto savininkė, turėjo teisę juo disponuoti.

Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, šioje konkrečioje byloje įvertino priežastis, galėjusias sutrukdyti ieškovei laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė terminą palikimui priimti praleido nesant svarbių priežasčių. Kadangi terminas praleistas, svarbių praleidimo priežasčių nenustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nepratęsė, o atmetus ieškinio reikalavimą dėl šio termino pratęsimo, pagrįstai nesprendė reikalavimo dėl ieškinio senaties termino.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus, trečiuosius asmenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina (CPK 185 straipsnis, 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis – 4400,00 Lt, nepagrįstas ir neprotingai didelis.

Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d.), nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), parengtu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai patvirtinantys įrodymai bei jų turinys turi būti teismo tiriami ir vertinami bendra tvarka kaip ir bet kurie kiti byloje pateikti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-319/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė R. A. K. bei atsakovė V. B. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų, į bylą pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį, už kurį sumokėta 1200,00 Lt. Nagrinėjamoje byloje pateiktas šias išlaidas pagrindžiantis įrodymas – pinigų priėmimo kvitas. Taip nagrinėjamoje byloje pateikta 2013 m. sausio 11 d. atstovavimo sutartis, kurioje patvirtinta advokatės įgaliojimų apimtis – atstovauti atsakovę V. B. byloje. Už atstovavimą atsakovė V. B. patyrė 200,00 Lt išlaidas, tai patvirtinantis įrodymas – 2013 m. sauso 11 d. pinigų priėmimo kvitas pateiktas į bylą iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos. Be to, advokatė R. A. K. atstovavo atsakovę V. B. penkiuose teismo posėdžiuose bei rengiamas atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Už atstovavimą atsakovei V. G., kurią civilinėje byloje atstovavo advokatė I. B., pateiktas 1200,00 Lt kvitas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad į bylą buvo įtraukti 7 tretieji asmenys, o priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų.

Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisingai išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pateikė įrodymus, pagrindžiančius apie patirtas 2000,00 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą dydį. Atsižvelgiant į tai, iš apeliantės atsakovių naudai priteistina 1500,00 Lt, t.y. kiekvienai atsakovei po 750,00 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės (apeliantės) G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 750,00 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti iš apeliantės G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 750,00 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.